A-756-1589-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1589/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00323-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių šeimos klinika“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių šeimos klinika“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriui (teisių perėmėjas Kauno skyrius) dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kėdainių šeimos klinika“ kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus (toliau – ir VSDFV Kėdainių skyrius) 2010 m. balandžio 15 d. akto Nr. (9.20)N80-55 „Dėl UAB „Kėdainių šeimos klinika“ esančių medicininių dokumentų patikrinimo“ išvadas. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas, patikrinęs D. R. medicininę dokumentaciją ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis apie D.

R. laikino nedarbingumo trukmę per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių, skundžiamame akte padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeista Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkto nuostata, pagal kurią naujas nedarbingumo pažymėjimas asmeniui, kuris Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, susirgus kita liga ar susižalojus, gali būti išduodamas dar nepradėjus dirbti, o dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms – tik po vienos darbo dienos.

Skundžiamame akte tai pat padaryta išvada, kad dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkto pažeidimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 3 501,73 Lt žala. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kėdainių skyriaus 2010 m. balandžio 15 d. akto Nr. (9.20)N80-55 išvadomis, kreipėsi su skundu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), tačiau VSDFV 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (11.3)I-3268 pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamo akto išvados yra nepagrįstos. D. R. buvo pripažinta laikinai nedarbinga nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. dėl ligų G54.1 ir M51.1 (ligų kodai pagal TLK). Minėtu nedarbingumo laikotarpiu, 2009 m. rugpjūčio 18 d., D. R. Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje buvo atlikta operacija. 2009 m. rugpjūčio 24 d. ligos istorijos Nr. A-249604/09 išraše nurodytos rekomendacijos gydymui ir darbui – „tęsti priešneuritinį gydymą, nedarbinga po operacijos apie 3 mėn. laiko, nesėdėti po operacijos 10 dienų laiko, nevairuoti mašinos 1,5 mėn“.

Po operacijos D. R. buvo gydyta reabilitacijos sanatorijoje „Versmė“, kur nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas iki 2009 m. rugsėjo 21 d. Minėtą dieną D. R. kreipėsi į gydytoją A. S.. Kadangi minėtą dieną nebuvo Gydytojų konsultacinės komisijos, VSDFV Kėdainių skyriaus specialistės V. Š. sutikimu nedarbingumo laikotarpis buvo pratęstas vienai dienai iki 2009 m. rugsėjo 22 d. Gydytojų konsultacinė komisija, dalyvaujant VSDFV Kėdainių skyriaus specialistei V. Š., 2009 m. rugsėjo 22 d. išdavė D. R. siuntimą į NDNT ir pratęsė nedarbingumo pažymėjimą iki 2009 m. rugsėjo 23 d.

NDNT 2009 m. rugsėjo 23 d. D. R. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas 2009 m. rugsėjo 23 d., nurodant, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. D. R. reikia vykti į darbą. 2009 m. rugsėjo 24 d. D. R. kreipėsi į savo šeimos gydytoją A. S., kuri medicininiuose dokumentuose užfiksavo, kad pacientė jautėsi labai blogai, stipriai skaudėjo nugarą, negalėjo miegoti naktį dėl maudžiančio skausmo nugaroje. Laikydamasi visų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių reikalavimų, gydytoja negalėjo išduoti D.

R. nedarbingumo pažymėjimo ir jo neišdavė, tačiau išdavė pažymą F094/a, patvirtinančią, kad D. R. lankėsi pas šeimos gydytoją dėl blogos savijautos. Nepagerėjus savijautai, D. R. 2009 m. rugsėjo 25 d. vėl kreipėsi į gydytoją A. S., kuri, atsižvelgdama į visas gydymo rekomendacijas, išdavė nedarbingumo pažymėjimą laikydamasi visų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių reikalavimų. D. R. 2009 m. rugsėjo 24 d. išduota pažyma F094/a nėra susijusi su ligos pašalpa nedarbingumo laikotarpiu ir su nedarbingumo pažymėjimo išdavimu 2009 m. rugsėjo 25 d.

VSDFV Kėdainių skyrius pagal 2009 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. MDP-59 paskyrė D. R. ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2009 m. spalio 22 d., tokiu būdu pripažindamas, kad nedarbingumo laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., o ne nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. Todėl pripažintina, kad nedarbingumo pažymėjimas D. R. buvo išduotas laikantis taisyklių, t. y. praėjus 1 darbo dienai. D. R. pagrįstai buvo diagnozuota liga (kodas M51.1), kuria sirgdama ji buvo nedarbinga, ir jai pagrįstai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai bei paskaičiuotos pašalpos.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju valstybinio socialinio draudimo biudžetui buvo padaryta žala.

Atsakovas VSDFV Kėdainių skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad patikrinus D. R. medicininę dokumentaciją, esančią UAB „Kėdainių šeimos klinika“ ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis apie D. R. laikino nedarbingumo trukmę per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių, buvo nustatyta, kad D. R. 2009 m. rugpjūčio 18 d. buvo operuota Kauno medicinos universiteto klinikose ir dėl ligos (kodas M51.1) pripažinta laikinai nedarbinga.

Toliau apdraustoji buvo gydoma reabilitacijos sanatorijoje „Versmė“. Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas iki 2009 m. rugsėjo 21 d. UAB „Kėdainių šeimos klinika“ 2009 m. rugsėjo 21 d. vyko Gydytojų konsultacinės komisijos posėdis, kuriame dalyvavo VSDFV Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė V. Š.. Komisija leido nedarbingumo pažymėjimą tęsti dar vieną dieną, kol gydanti gydytoja paruoš dokumentus siuntimui į NDNT darbingumo lygio nustatymui. D. R. 2009 m. rugsėjo 22 d. atvykus į UAB „Kėdainių šeimos klinikoje“ vykstantį Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį, ji buvo nukreipta į NDNT.

Nustačius darbingumo lygį dėl ligos M51.1, šeimos gydytoja 2009 m. rugsėjo 23 d. užbaigė nedarbingumo pažymėjimą. D. R. 2009 m. rugsėjo 24 d. atvyko į UAB „Kėdainių šeimos kliniką“ ir pasiskundė nugaros skausmu. Gydanti gydytoja išdavė D. R. pažymą F.094/a, patvirtinančią apdraustosios nedarbingumą. Nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. dėl tos pačios ligos (M51.1) D. R. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Gydytoja A. S., įvertinusi D. R. sveikatos būklę ir darbingumą, 2009 m. rugsėjo 24 d. pripažino ją laikinai nedarbinga ir išdavė medicininę pažymą (forma 094/a) 2 dienoms, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. dėl ligos M 51.1, o 2009 m. rugsėjo 25 d., pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkto reikalavimus, išdavė ir iki 2009 m. lapkričio 20 d. tęsė nedarbingumo pažymėjimus Nr. 5000933 ir Nr. 5268503.

Be to, D. R. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, pagrindžiančių ligos M 51.1 paūmėjimą ar komplikacijas. Tokiu būdu UAB „Kėdainių šeimos klinika“ pažeidė Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkto nuostatą, numatančią, kad naujas nedarbingumo pažymėjimas asmeniui, kuris NDNT pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, susirgus kita liga ar susižalojus, gali būti išduodamas dar nepradėjus dirbti, o dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms, – tik po vienos darbo dienos.

Dėl šio pažeidimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 3 501,73 Lt žala.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų ir nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte nustatyta, jog nedarbingumo pažymėjimai pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo pašalpą, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Taisyklių 17 punkte nustatyta, jog pažymėjimai dėl ligos duodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki NDNT nustato darbingumo lygį. Taisyklių 46 punktas numatyta, jog asmeniui NDNT nustačius darbingumo lygį, pažymėjimas užbaigiamas šių Taisyklių 100 punkte nustatyta tvarka (t. y. asmeniui NDNT nustačius darbingumo lygį, užbaigiant pažymėjimą eilutėje „Nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas“ nurodoma diena, kurią NDNT priėmė sprendimą). Naujas pirmasis pažymėjimas asmeniui, kuris NDNT pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms, gali būti išduotas tik po 1 darbo dienos. Medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją pagal Taisyklių 109 punktą asmenims duodama, kai jie slaugo šeimos narius ar prižiūri vaiką ilgiau, nei numatyta šiose Taisyklėse, ir šių Taisyklių 48.1, 48.4 punktuose numatytais atvejais (tyčia sužalojusiems savo sveikatą; asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis), taip pat šių Taisyklių 43 punkte nustatytu atveju, kai užbaigiamas pažymėjimas. Taisyklių 111 punktas numato, jog tais atvejais, kai ši pažyma pateisina neatvykimą į darbą, gydytojas ją išduoda ir tęsia kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Medicininės pažymos išdavimas ir tęsimas pagrindžiamas įrašais medicininiuose dokumentuose.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar naujasis nedarbingumo pažymėjimas D. R. dėl tos pačios ligos išduotas teisėtai. Pareiškėjo teigimu, ankstesnis nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas 2009 m. rugsėjo 23 d., o naujasis nedarbingumo pažymėjimas D. R. išduotas 2009 m. rugsėjo 25 d., t. y. po vienos darbo dienos užbaigus senąjį nedarbingumo pažymėjimą. O atsakovo teigimu, nors formaliai naujasis nedarbingumo pažymėjimas D. R. išduotas po vienos darbo dienos užbaigus ankstesnįjį, realiai D. R. darbe nebuvo ir nedirbo, nes 2009 m. rugsėjo 24 d. ji kreipėsi į Kliniką ir jai buvo išduota medicininė pažyma, pateisinanti jos nebuvimą darbe dėl ligos.

Todėl, atsakovo nuomone, laikytina, kad naujasis nedarbingumo pažymėjimas išduotas pažeidžiant Taisyklių 46 punktą. Darbo diena darbo teisėje apibrėžiama kaip diena, kurią pagal įstatymą leidžiama dirbti be specialių apribojimų, t. y. diena, kurią faktiškai yra dirbama. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 142 straipsnį, darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą. Pagal DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktą, į darbo laiką įskaitomas faktiškai dirbtas laikas. To paties straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog į darbo laiką neįskaitomas nedarbingumo laikas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apdraustajai D. R. dėl ligos M51.1 2009 m. rugsėjo 23 d. NDNT sprendimu buvo nustatytas darbingumo lygis, nedarbingumo pažymėjimas tą pačią dieną buvo užbaigtas, todėl kitą dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 24 d., D. R. turėjo eiti į darbą. Tačiau tą dieną D. R. kreipėsi į šeimos gydytoją A. S., skųsdamasi nugaros skausmais, ir gydytoja jai išdavė medicininę pažymą dėl ligos (M51.1), nurodydama, jog dėl ligos D. R. neatvyks į darbą laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d.

Nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. D. R. buvo išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas pagal tą patį ligos kodą. Šiuo atveju medicininė pažyma laikytina dokumentu, pateisinančiu D. R. neatvykimą į darbą dėl ligos, o ne D. R. vizitą pas gydytoją patvirtinančiu dokumentu. Teismui pateiktas D. R. darbdavio UAB „Rivona“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l.

55) patvirtina, kad D. R. 2009 m. rugsėjo 24 d. nebuvo darbe dėl ligos. Todėl darytina išvada, kad gydytoja A. S., pažeisdama Taisyklių 46 punktą, nepagrįstai 2009 m. rugsėjo 25 d. išdavė nedarbingumo pažymėjimą D. R. dėl tos pačios ligos, dėl kurios pacientė pripažinta iš dalies darbinga. Ta aplinkybė, kad už 2009 metų rugsėjo 24 dieną ligos pašalpa D. R. nebuvo paskaičiuota, nėra šiuo atveju reikšminga, kadangi D. R. tą dieną buvo nedarbinga dėl ligos, o nedarbingumo pažymėjimas dėl tos pačios ligos galėjo būti išduotas tik po vienos realiai dirbtos darbo dienos, užbaigus ankstesnįjį nedarbingumo pažymėjimą, ir tik nustačius tos ligos paūmėjimus ar komplikacijas. Atsakovas teisingai nustatė Taisyklių 46 punkto pažeidimą. Naikinti skundžiamą aktą nėra pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Kėdainių šeimos klinika“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSDFV Kėdainių skyriaus 2010 m. balandžio 15 d. akto Nr. (9.20)N80-55 išvadas. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju medicininė pažyma (forma 094/a) buvo išduota D. R. nesilaikant Taisyklių nustatytos tokių pažymų išdavimo tvarkos. Todėl ši pažyma nepateisina D. R. neatvykimo į darbą. Tai, kad D. R. darbdavio UAB „Rivona“ darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad D. R. 2009 m. rusėjo 24 d. nebuvo darbe dėl ligos, nėra pagrindas teigti, kad 2009 rugsėjo 25 d. gydytoja A. S. nepagrįstai išdavė D. R. nedarbingumo pažymėjimą. 2009 m. rugsėjo 24 d. išduota medicininė pažyma nėra susijusi su ligos pašalpa nedarbingumo laikotarpiu, nes į ją nebuvo atsižvelgta skaičiuojant ligos pašalpą už visą nedarbingumo laikotarpį. D. R. nedarbingumo pažymėjimas (ligos kodas M51.1) buvo užbaigtas 2009 m. rugsėjo 23 d. pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkto nuostatas – NDNT nustačius darbingumo lygį. Naujas nedarbingumo pažymėjimas pagal ligos kodą M51.1 D. R. buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus 1 darbo dienai nuo senojo nedarbingumo pažymėjimo užbaigimo dienos. Naujasis nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas laikantis visų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių nuostatų. VSDFV Kėdainių skyrius pagal 2009 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. MDP-59 paskyrė D. R. ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2009 m. spalio 22 d., tokiu būdu pripažindamas, kad nedarbingumo laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., o ne nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. D. R. pagrįstai buvo diagnozuota liga (kodas M51.1), kuria sirgdama ji buvo nedarbinga, ir jai pagrįstai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai bei paskaičiuotos pašalpos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybinio socialinio draudimo biudžetui buvo padaryta žala.

Atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Kėdainių šeimos klinika“ apeliacinį skundą atsakovas VSDFV Kėdainių skyrius prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus 2010 m. balandžio 15 d. akto Nr. (9.20)N80-55, kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (11.3) I-3268 buvo paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.

VSDFV Kėdainių skyriaus akte padarytos tokios išvados: 1) pažeista Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkto nuostata; 2) dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkto pažeidimo VSDF biudžetui padaryta 3 501,73 Lt žala (b. l. 37-38). VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. birželio 3 d. sprendimu konstatavo, kad Fondo valdybos Kėdainių skyrius, nustatydamas pažeidimus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir tęsimą, ir nustatė VSDF biudžetui padarytą žalą, kurią pareiškėjas privalo atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmenis, draudžiamus ligos socialiniu draudimu, teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (1 p.) ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse (2 p.). Pagal Įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo dieną, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, o pagal šio straipsnio 6 dalį, pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmė nustatyta Įstatymo 9 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje; ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos; tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

Atsižvelgiant į nurodytas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog Įstatyme nustatytais atvejais turintiems teisę gauti ligos pašalpą apdraustiesiems asmenims ligos pašalpa mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos, o pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punkte (kuris taikytinas šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti) buvo nustatyta, kad asmeniui NDNT nustačius darbingumo lygį, pažymėjimas užbaigiamas šių Taisyklių 100 punkte nustatyta tvarka. Naujas pirmasis pažymėjimas asmeniui, kuris NDNT pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, susirgus kita liga ar susižalojus, gali būti išduodamas dar nepradėjus dirbti, o dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms – tik po 1 darbo dienos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kėdainių šeimos klinika“ gydytojų konsultacinė komisija pagal gydytojos A. S. įrašus pacientės D. R. medicininiuose dokumentuose dėl ligų G 54.1 ir M 51.1 (pagal TLK-10) 2009 m. rugsėjo 22 d. nukreipė pacientę į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. NDNT 2009 m. rugsėjo 23 d. nustatė D. R. 40 procentų darbingumo lygį ir tą pačią dieną pacientei nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas, kaip tai numatyta Taisyklių 100 punkte (b. l. 18-20, 56). Pacientei apsilankius pas gydytoją A. S. 2009 m. rugsėjo 24 d., gydytoja jai išrašė 094/a formos medicininę pažymą dėl ligos, nurodydama M51.1 kodą (pagal TLK-10), kurioje pažymėta, jog D. R. negalėjo atvykti į darbą UAB „Rivona“, neatvykimo laikotarpis nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 42). Nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos (diagnozė pagal TLK-10 kodą M51.1) D. R. minėtos gydytojos buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 25 d. ir tęstas iki 2009 m. lapkričio 20 d. (b. l. 9-10).

Pagal Taisyklių 48.4 punktą (2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) nedarbingumo pažymėjimai neduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiuo atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Jokių duomenų, kad pacientė į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi neblaivi ar nedarbinga dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis byloje nėra. Taisyklių 109 punkte ((2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) nustatyta, kad medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) asmenims duodama, kai jie slaugo šeimos narius ar prižiūri vaiką ilgiau, nei numatyta šiose Taisyklėse ir šių Taisyklių 48.1 (tyčia sužalojus savo sveikatą), 48.4 punktuose nustatytais atvejais, taip pat šių Taisyklių 43 punkte (dėl ligos ar traumos buityje nedarbingais pripažintiems asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių) nustatytu atveju, kai užbaigiamas pažymėjimas. Nei vieno iš minėtuose punktuose nurodytų atvejų nagrinėjamoje situacijoje taip pat nebuvo. Iš byloje esančios D. R. ambulatorinės kortelės kopijos matyti, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. gydytoja joje užfiksavo, jog pacientė jaučiasi labai blogai, stipriai skauda nugarą, negalėjo miegoti naktį dėl maudžiančio skausmo nugaroje ir t.t. Įrašyta diagnozė M51.1 pagal TLK-10 kodą (b. l. 19). Darytina išvada, kad gydytoja A. S. pacientę pripažino esant nedarbinga dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus. Sutiktina, jog šiuo atveju pagrindo išduoti pacientei medicininę pažymą (forma Nr. 094/a), atsižvelgiant į anksčiau minėtas Taisyklių nuostatas, nebuvo. Tuo tarpu Taisyklių 46 punktas draudė išduoti nedarbingumo pažymėjimą iš dalies darbingu pripažintam asmeniui dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms nepraėjus vienai darbo dienai.

Tačiau Taisyklių 46 punkto nuostata, kuria buvo nustatyta, kad naujas pirmasis pažymėjimas asmeniui, kuris Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms, gali būti išduodamas tik po vienos darbo dienos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsniui (b. l. 121-126).

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtame sprendime konstatavo, jog socialiniam aprūpinimui pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; atskirtos socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, jos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu, ir jokiais atvejais poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, riboti šios teisės apimties. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tam tikrus reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrams buvo suteikti įgaliojimai patvirtinti Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, t. y. atsakovams buvo pavesti įgaliojimai nustatyti tam tikras procesinio (procedūrinio) pobūdžio nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Taisyklių 46 punkte ginčijama apimtimi buvo įtvirtinta bendro pobūdžio norma, nekylanti iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, inter alia jo 8 straipsnio, nustatančio teisę gauti ligos pašalpą, bei 9 straipsnio, nustatančio ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmę.

Ginčijamas teisinis reguliavimas negrindžiamas įstatymu, nors tokio pobūdžio nuostata, t. y. susijusi su teisės į ligos pašalpą ribojimu, reikalauja įstatyminio pagrindo. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų ir nėštumo bei gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 46 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad naujas pirmasis pažymėjimas asmeniui, kuris Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms, gali būti išduodamas tik po vienos darbo dienos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, apimančiam inter alia reikalavimus teisėkūros subjektui leisti teisės aktus neviršijant savo įgaliojimų bei paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 ir 9 straipsniams.

Teismas ginčo byloje negali taikyti norminio akto (ar jo dalies), kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 str. 1 d.), todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu normą, kurios pažeidimą ginčijamu aktu VSDFV Kėdainių skyrius konstatavo, nurodė dėl jo padarytą žalą bei įpareigojo pareiškėją ją sumokėti, pripažinus neteisėta, turi būti panaikintas ir atsakovo sprendimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei atsakovo akte, nei jo prieduose nurodytos žalos dydis nepagrįstas nei teisės aktais, nei faktiniais argumentais. Kadangi ginčijamame akte nebuvo konstatuota, jog pagal įrašus D. R. mediciniuose dokumentuose nėra duomenų, pagrindžiančių ligos M51.1 paūmėjimą ar komplikacijas, ši, tik atsakovo atsiliepimuose keliama aplinkybė, nevertintina.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo (ABTĮ 143 str.) ir priimtinas naujas sprendimas patenkinti pareiškėjo UAB „Kėdainių šeimos klinika“ skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo UAB „Kėdainių šeimos klinika“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo UAB „Kėdainių šeimos klinika“ skundą patenkinti, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus (teisių perėmėjas Kauno skyrius) 2010 m. balandžio 15 d. aktą Nr. (9.20) N80-55 panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius