bcff8ea5-a13c-4b4d-ad03-e22c4b6c3804 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-472/2014                  Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Gintaro Pečiulio,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams D. D. bei advokatui Vaidui Paulauskui,atsakovo atstovams A. J. bei advokatui Martynui Pečiuliui,Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atstovui dr. T. R. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo bei 2013 m. vasario 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje 2-1157-798/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Juknevičiaus kompostas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, institucija, duodanti iÅ¡vadÄ â€“ Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 118 595,94 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 1,7523 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vykdydamas Å«kinę-komercinę veiklÄ , ilgÄ laikÄ naudojasi valstybinio žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas, neturėdamas jos sutikimo, ilgÄ laikÄ buvo užėmęs ir dalį ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, naudojosi ieÅ¡kovės sklypu kaip atvira kompostavimo aikÅ¡tele, laikė joje pastatytÄ metalinę tvorÄ , Å¡iukÅ¡les, atliekas bei ruoÅ¡inius; be to, dalį sklypo atsakovas iÅ¡asfaltavo, jame naudojo sunkiÄ jÄ technikÄ , pylė nederlingÄ gruntÄ .

IeÅ¡kovė 2005 metais kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama uždrausti UAB „Juknevičiaus kompostas“ naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, įpareigoti atsakovÄ ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nugriauti statinio dalį, pastatytÄ arčiau kaip 3 metrai iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos bei paÅ¡alinti kitus nuosavybės teisės pažeidimus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė, sprendimo dalį, kuria teismas atmetė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ nugriauti statinio dalį, esančiÄ arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos, apskundė apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovei nutartį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-226/2010) ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ tenkino, įpareigojo atsakovÄ ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, pastatytÄ arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos, bei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo asfalto dangÄ .

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas kasacinio teismo nutarties ir kitų teismų sprendimų nėra įvykdęs. Tai konstatuota ir antstolės A. P. 2010 m. spalio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 173/10/90. Todėl, vadovaudamasi CK 6.251 str., ieÅ¡kovė kreipiasi į teismÄ dėl atsakovo padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta neteisėtai naudojantis ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo dalimi. IeÅ¡kovės nuomone, yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti nurodytais procesiniais teismų sprendimais.

Atsakovo padaryta žala pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl neteisėtų jo veiksmų buvo sunaikintos ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo naudingosios savybės, dėl ko Å¡io žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, žemės Å«kio veiklai. Tokį žemės sklypo pablogėjimÄ nustatė ir mokslinio agronomo kvalifikacijÄ bei kvalifikacinį leidimÄ dirbti žemėtvarkos darbus turintis specialistas M. A. 2009 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡vadoje „Dėl žalos, padarytos A. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės Å«kio paskirties sklypui, pobÅ«džio“.

IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė UAB „Micaras“ sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , kurioje yra pateikta statybos darbų detalizacija, kuriuos reiktų atlikti, likviduojant atsakovo padarytÄ Å¾alÄ . SÄ matoje nurodytų statybos darbų vertė yra 116 641,48 Lt. IeÅ¡kovės patirti iÅ¡gyvenimai įtakojo jos sveikatÄ , todėl neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertino 50 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 4500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 484,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis) atsakovui buvo uždrausta naudoti ir atlikti bet kokius veiksmus ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, jis įpareigotas per 2 mėnesius iÅ¡vežti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo medžių kelmus, medienos Å¡akas, medines dėžes, plytas, apdegusius rÄ stus, akmenis, kitas medžių atliekas, nugriauti sklype esančiÄ tvorÄ , taip pat buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nugriauti statinio dalį, pastatytÄ arčiau kaip trys metrai iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos bei per 2 mėnesius paÅ¡alinti asfalto dangÄ .

Pažymėjo, kad byloje esanti specialisto M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡vada, pagal kuriÄ atsakovo naudotoje ieÅ¡kovės žemės sklypo dalyje dirvožemiui padaryta žala, prieÅ¡tarauja Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2010 m. lapkričio 17 d. atliktoms ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo dirvožemio agrocheminių savybių ir užterÅ¡tumo cheminėmis medžiagomis tyrimo iÅ¡vadoms, pagal kurias rekultivuotos (teritorijos, kuria naudojosi atsakovas), lyginant su greta esančios teritorijos, dirvožemio pH mažai skiriasi, žala nepadaryta.

Teismas specialisto M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡vadÄ Â vertino kritiÅ¡kai, nes dirvožemio užterÅ¡tumui nustatyti nepakanka iÅ¡orinės dirvožemio apžiÅ«ros, bÅ«tini specialÅ«s tyrimai, kurie nustatytų, kokiomis cheminėmis medžiagomis bei kokia apimtimi yra užterÅ¡tas dirvožemis. Atkreipė dėmesį, kad pastaroji iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta tuo metu, kai atsakovas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį, sudarė rangos sutartį su UAB „Fegda“, pagal kuriÄ buvo Å¡alinama asfalto danga nuo ieÅ¡kovei priklausančios žemės sklypo dalies, įrengiama nauja aikÅ¡telė bei atliekami kiti darbai.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie UAB „Sodo bitės“ ar jos darbuotojų kompetencijÄ agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo srityje, todėl suabejojo Å¡ios įmonės suraÅ¡yta 2011 m. birželio 2 d. pažyma ir 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolu, pagrindžiančiu ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ Å¾alos dydį. Vadovaudamasis Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atlikto tyrimo iÅ¡vadomis, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas padarė jai priklausančio žemės sklypo daliai žalÄ , t. y. sunaikino žemės Å«kio paskirties žemės sklypo naudingÄ sias savybes.

Tuo pačiu, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Micaras“ sÄ matÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i sÄ mata negali bÅ«ti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu Å¡ioje byloje. Pažymėjo, jog dirvožemio suslėgimas nesunkiai paÅ¡alinamas iÅ¡arus žemę. Ä®vertinęs UAB „Micaras“ vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė neturi jokios patirties ir kompetencijos sugadinto žemės sklypo dirvožemio atstatymo darbų srityje. Teismo nuomone, ieÅ¡kinyje nurodomi ieÅ¡kovės teiginiai apie senas lentas, padėklus, plytas ir kitokias Å¡iukÅ¡les nėra susiję su Å¡ia byla ir ieÅ¡kovės keliamais reikalavimais.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pretenzijos, liečiančios jos teritorijoje buvusias atliekas, yra iÅ¡spręstos įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu, o antstolės A. P. 2011 m. balandžio 27 d. pareiÅ¡kime nurodyta, kad atsakovas yra pilnai įvykdęs Å¡iÄ teismo sprendimo dalį. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybę, kad ieÅ¡kovei priklausančiai žemės sklypo daliai nebuvo padaryta žalos, patvirtino ir antstolio V. Č. 2012 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo priedai (nuotraukos).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, nes jos pateikti duomenys apie sveikatos bÅ«klę nesudaro pagrindo teismui konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo žemės sklypo naudojimo ir vykusio bylinėjimosi bei ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybės naudai 1872 Lt žyminio mokesčio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino daugelio bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Taip pat praÅ¡o prie bylos prijungti Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus tyrimų protokolÄ Nr. D286. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį įrodymÄ atsisakė priimti, nors sprendime iÅ¡sakė abejones dėl UAB „Sodo bitės“ pažymos ir tyrimo protokolo patikimumo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti UAB „Sodo bitės“ 2011 m. birželio 2 d. pažymÄ ir 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolÄ , nurodydamas, jog nėra įrodymų, kad tyrimas atliktas Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitiniame skyriuje.

Å ie įrodymai patvirtina, kad buvo paimti dirvožemio mėginiai iÅ¡ apeliantės sklypo ir užfiksuoti tie patys parametrai, kaip ir atsakovo į bylÄ pateiktame tyrime. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantė turėjo įrodyti UAB „Sodo bitės“ darbuotojų kompetencijÄ agrocheminių dirvožemio tyrimų srityje, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę.2. Teismas, vertindamas žalos dydį, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas bei nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teismas suabsoliutino atsakovo pateiktus dokumentus, o apeliantės pateiktus įrodymus vertino kritiÅ¡kai, be to, neiÅ¡siaiÅ¡kino ir skundžiamame sprendime neaptarė visų nagrinėjamai bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas užima ir naudojasi 0,20 ha ploto ieÅ¡kovės žemės sklypo dalimi, nors 2005 m. atsakovas naudojosi ne mažesniu kaip 60 arų ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo plotu.3. Teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos, suabsoliutino atsakovo į bylÄ pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos parengtÄ Â tyrimÄ bei šį įrodymÄ nepagrįstai laikė oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu.

Atsakovo pateiktas tyrimas gautas neteisėtai, todėl neturėjo bÅ«ti laikomas įrodymu. Dirvožemio tyrimas atliktas negavus apeliantės, kaip žemės savininkės, leidimo.4. Teismas nesirėmė visapusiÅ¡ku bylos aplinkybių įvertinimu, o vadovavosi tik atsakovo argumentais. Ä® bylÄ pateikta rangos sutartis su UAB „Fegda“ bei pridėti atliktų darbų aktai nepatvirtina, kad buvo Å¡alinama asfalto danga nuo apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies. Tokios iÅ¡vados negalima daryti ir pagal kitus byloje esančius įrodymus.

Minėti įrodymai tik patvirtina, kad buvo susitarta dėl asfaltbetonio dangos su pagrindais įregimo darbų atlikimo. Be to, antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyta, kad asfalto danga nėra išardyta, o ten, kur išardyta, matosi atskiros asfalto dangos liekanos bei stambūs akmenys, pastato dalis, pastatyta arčiau nei trys metrai iki apeliantei priklausančios žemės sklypo ribos, nėra nugriauta. Aplinkybę, kad asfalto danga iš apeliantei priklausančio žemės sklypo nėra pilnai pašalinta, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovo direktorius.

Teismas be pagrindo nesirėmė M. A. iÅ¡vadomis, nes į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡is asmuo yra žemėtvarkos specialistas.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog dirvožemio suslėgimÄ galima paÅ¡alinti jį iÅ¡arus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantės žemės sklypui padaryta žala gali bÅ«ti likviduota jį iÅ¡arus. Tačiau tuo pačiu teismas patvirtino, kad suslėgto dirvožemio bÅ«klės atstatymui bÅ«tina atlikti tam tikrus veiksmus. UAB „Micaras“ labai iÅ¡samiai nurodyti darbų pavadinimai, kuriuos reikia atlikti, norint grÄ Å¾inti atsakovo neteisėtai naudotÄ Å¾emės sklypo dalį.

Teismas nevertino ir liudytojo Å¡ios įmonės direktoriaus parodymų, jog UAB „Micaras“ turi patirties tiek sudarant lokalines sÄ matas, tiek ir vykdant sÄ matoje nurodytus darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų lokalinės sÄ matos pagrįstumÄ . Teismas neaptarė kitų apeliantės argumentų dėl privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.6. Teismas neiÅ¡tyrė visų neturtinės žalos vertinimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių. Apeliantės sveikata labai pablogėjo vykstant teisminiams ginčams su atsakovu bei ginant savo pažeistas nuosavybės teises.

Teismas formaliai vertino apeliantės pateiktus neturtinę žalÄ pagrindžiančius įrodymus.IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliantės naudai.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei prijungti prie bylos nuotraukas, kurios patvirtina likusio asfalto dangos paÅ¡alinimÄ iÅ¡ apeliantės žemės sklypo.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Atsakovas teritorijÄ , esančiÄ prie (duomenys neskelbtini), valdė bei ja naudojosi nuo 1993 m. KeletÄ metų atsakovas bei Vilniaus miesto savivaldybė bandė inicijuoti Å¡io sklypo suformavimo, valdymo bei naudojimo klausimo sprendimÄ , tačiau dėl žemės grÄ Å¾inimo buvusiems savininkams procedÅ«rų Å¡is klausimas neiÅ¡spręstas. Å alys sprendė ginÄÄ taikiai, tačiau apeliantei pakeitus pozicijÄ ir atsisakius iÅ¡nuomoti atsakovo naudotÄ Å¾emės sklypo dalį, atsakovas paÅ¡alino likusiÄ asfalto dangÄ .             2.

Teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės teikiamÄ Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus tyrimų protokolÄ Nr. D286, nes Å¡is dokumentas buvo teikiamas pavėluotai, be to, teismui pateikta nepatvirtinta Å¡io dokumento kopija. Todėl praÅ¡ymas prijungti šį įrodymÄ netenkintinas.             3. Teismas pagrįstai atmetė UAB „Sodo bitės“ pažymÄ ir tyrimų protokolÄ , nes nebuvo Å¡ios įmonės ar jos darbuotojų kompetencijÄ patvirtinančių dokumentų.

Atsakovo užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojams imant ėminius dalyvavo šio institucijos vyr. mokslinis bendradarbis dr. T. A.. Ėminiai paimti vadovaujantis ES patvirtintu dirvožemio mėginių paėmimo standartu, o apeliantės pateiktame mėginių paėmimo akte nėra nurodomi net ėminių paėmimo gyliai. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius atliko būtent apeliantės priklausančio žemės sklypo dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus.

UAB „Sodo bitės“ tyrimų protokole nėra nurodyti mineralinio azoto parametrai ir rezultatai.4. Atsakovas faktiškai niekuomet nesinaudojo 0,60 ha ploto apeliantei priklausančia žemės sklypo dalimi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 30 d. raštas patvirtina, kad atsakovas užėmė ir naudojosi 0,20 ha ploto apeliantės žemės sklypo dalimi. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, todėl aptariami tyrimai teismo pagrįstai buvo laikomi oficialiuoju rašytiniu įrodymu.

Vien tai, kad tyrimai atlikti be apeliantės žinios nereiškia, kad šie tyrimai gauti neteisėtai. Nei vykdomų darbų metu, nei po darbų atlikimo jokių pretenzijų ar pastabų iš apeliantės atsakovas nesulaukė, nors jai ta situacija buvo žinoma. Atsakovas, matydamas, kad apeliantės pateiktų tyrimų rezultatai akivaizdžiai klaidingi, neturėjo kitos galimybės paneigti šiuos duomenis, todėl būtų eliminuotas rungimosi principas. Atsakovo ir apeliantės pateikti įrodymai nėra lygiaverčiai, nes UAB „Sodo bitės“ yra apželdinimo paslaugų įmonė.

Atsakovo pateiktame atliktų darbų akte Nr. 101/10 aiÅ¡kiai nurodomi darbai: asfaltbetono ardymas, pervežimas vietoje, iÅ¡ardytos aikÅ¡telės užpylimas. Teismas pagrįstai pripažino, jog M. A. iÅ¡vados suraÅ¡ymo bei nuotraukų darymo dienÄ buvo atliekami asfalto Å¡alinimo darbai. M. A. iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, nes joje nėra nė vieno specialių žinių reikalaujančio teiginio, tyrimo ar iÅ¡vados. Be to, humuso kiekis nustatomas ne centimetrais, o procentais, todėl M.

A. iÅ¡vados apie humuso kiekį rodo jo nekompetencijÄ .             5. Aplinkybę, kad apeliantės žemės sklypui nepadaryta žalos, įrodo antstolio V. Č. 2012 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, apeliantės atstovės D. D. tvirtinimas, jog žemės sklypo nenaudojo – žemė buvo palikta pÅ«dymui. Taigi apeliantė negalėjo žinoti žemės sklypo naudingųjų savybių. Apeliantė siekia atsakovo sÄ skaita pagerinti atsakovo naudotÄ Å¾emės sklypo dalį ir paversti jÄ ariama žeme.             6.

Teismas pagrįstai nurodė, jog žemės suslėgimÄ galima paÅ¡alinti jÄ tiesiog iÅ¡arus, nes Å¡i aplinkybė yra akivaizdi. Ä®vertinus UAB „Micaras“ vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡i bendrovė neturi jokios patirties sugadintos žemės sklypo dirvožemio atstatymo darbų srityje. Å ios įmonės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nesÄ Å¾iningai bent tris kartus padidintas tariamai reikalingo augalinio sluoksnio kiekis bei reikiamų mechanizmų kiekiai. Atsakovas naudojosi apie 1 procentu visos apeliantei priklausančios teritorijos, tuo tarpu, deklaruojama žala Å¡iai teritorijai sudaro net 70 procentų visos žemės sklypo rinkos vertės. Be to, lokalinę sÄ matÄ rengė ne Å¡aliÅ¡kas, o su apeliante susijęs subjektas.             7.

Teismui nėra pateiktas nė vienas dokumentas, patvirtinantis bet kokį ryšį tarp atsakovo žemės sklypo naudojimo ir vykusio bylinėjimosi bei ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės ar jos pablogėjimo.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje kilo ginčas, ar apeliantei priklausančiai žemės sklypo daliai, kuria naudojosi atsakovas, buvo padaryta žala, ir jei buvo – kokio dydžio Å¡i žala.

Nustatyta, kad atsakovas nuo 1995 m. naudojosi žaliųjų atliekų kompostavimo aikÅ¡tele, esančia (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 188-189). 2003 m. spalio 9 d. dalis atsakovo naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi perėjo D. ir K. D. nuosavybėn, o vėliau dovanojimo sutarties pagrindu – A. M. (t. 1, b. l. 12-13; t. 2, b. l. 31-34). Apeliantei nuosavybės teise priklauso 1,7523 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-13). Atsakovas, vykdydamas Å«kinę komercinę veiklÄ , ir toliau naudojosi apeliantei priklausančio žemės sklypo dalimi.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais atsakovas buvo įpareigotas atlaisvinti naudojamÄ apeliantės žemės sklypo plotÄ ir paÅ¡alinti jame pastatytus statinius.Å ioje byloje kyla deliktinės atsakomybės taikymo klausimas. Deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 str.) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmųNagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai – neteisėtas apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies naudojimas – buvo nustatytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-354-155/09.

Å iuo sprendimu atsakovui buvo uždrausta naudoti, atlikti bet kokius veiksmus apeliantei priklausančiame žemės sklype bei jis įpareigotas iÅ¡vežti iÅ¡ apeliantės sklypo medžių kelmus, medžių šakas, medines dėžes, plytas, apdegusius rastus, akmenis, kitas medžių atliekas, nugriauti sklype esančiÄ tvorÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovas įpareigotas atlaisvinti naudojamÄ apeliantei priklausančio žemės sklypo dalį, t. y. nugriauti statinį, pastatytÄ arčiau kaip 3 metrai iki apeliantei priklausančios žemės sklypo ribos, bei paÅ¡alinti iÅ¡ apeliantės sklypo asfaltuotÄ dangÄ (t. 1, b. l. 15-22).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad antstolės A. P. 2011 m. balandžio 27 d. pareiškimas patvirtina, jog atsakovas yra įvykdęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo dalį dėl medžių kelmų, šakų ir kitų atliekų išvežimo (t. 2, b. l. 60-61). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2010 m. liepos 23 d. atsakovas su UAB „Fegda“ sudarė rangos sutartį dėl asfaltbetonio dangos su pagrindais įrengimo darbų komposto sandėliavimo aikštelėje, esančioje Liepkalnio g., Vilniuje (t. 1, b. l. 166-169).

Apeliantė skunde nurodo, kad Å¡i sutartis patvirtina, jog buvo susitarta dėl asfaltbetonio dangos su pagrindais įrengimo, o ne dėl asfalto dangos paÅ¡alinimo iÅ¡ apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ aplinkybę, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. J. nurodė, kad pagal minėtÄ rangos sutartį apeliantei priklausančioje žemės sklypo dalyje esanti atsakovo asfaltuota aikÅ¡telė buvo iÅ¡ardyta, perstumtas gruntas ir asfaltuota aikÅ¡telė įrengta atsakovui priklausančioje teritorijoje.

Å iuos atsakovo atstovo teiginius patvirtina ir byloje esantys atliktų darbų aktai, kuriuose konkrečiai iÅ¡vardinti atlikti darbai (t. 1, b. l. 170-171). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nutraukė neteisėtus veiksmus bei atliko teismų įpareigojimus.IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad Å¡alys derėjosi dėl ginčo sklypo dalies pardavimo ar nuomos ir tuo pagrindu buvo atidedami teismo posėdžiai (t. 2, 133, 148, 162). Å ios aplinkybės rodo, kad atsakovo naudojimasis apeliantei priklausančia žemės sklypo dalimi buvo nulemtas aplinkybių, susiklosčiusių dar iki apeliantės nuosavybės teisių į šį žemės sklypÄ Ä¯gijimo; atsakovas siekė legalizuoti ginčo sklypo dalies naudojimÄ .

Dėl įrodymų vertinimoPagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2005 m. atsakovas buvo užėmęs ne mažesnę kaip 60 arų jai priklausančio žemės sklypo dalį, ir tik 2009-2010 m. užimto žemės sklypo dalis sumažėjo iki 20 arų.

Å iÄ aplinkybę ji įrodinėja K. P. firmos „Gmatas“ 2005 m. birželio 1 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu (t. 2, b. l. 7-10) bei S. S. individualios įmonės 2005 m. birželio 13 d. Žemės sklypo kadastro duomenimis (t. 2, b. l. 11). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog paminėti dokumentai įrodo atsakovo užimtÄ apeliantei priklausančio žemės sklypo plotÄ . Nė viename iÅ¡ minėtų dokumentų nėra konstatuota ne tik, kiek ploto buvo užėmęs atsakovas, bet ir ar atsakovas apskritai buvo užėmęs apeliantei priklausantį žemės sklypÄ , jo dalį.

Pasak apeliantės, S. S. individualios įmonės 2005 m. birželio 13 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyti 0,6595 ha, kurie įvardinti „kita žemė (nenaudojama)“, ir yra atsakovo užimtas plotas. Tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokie argumentai yra nepagrįsti, nes 0,6595 ha nėra identifikuoti kaip atsakovo naudojamas plotas ar kaip užimtas plotas. Tuo tarpu, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento interesantų aptarnavimo skyriaus 2008 m. spalio 30 d. raÅ¡tas patvirtina, kad atsakovas naudojosi atvira komposto sandėliavimo aikÅ¡tele, užimdamas apie 0,02 ha apeliantei priklausančio žemės sklypo (t. 1, b. l. 187).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame raÅ¡te ir teismo sprendimuose konstatuotas atsakovo užimamo žemės sklypo plotas buvo nurodytas su akivaizdžia raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nes ir pats atsakovas neginčija, jog jis naudojosi apie 20 arų atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi, kas sudaro 0,20 ha, o ne 0,02 ha.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡vadų nepagrįstumo. Apeliantė apeliaciniame skunde Å¡ios teismo padarytos iÅ¡vados nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo į bylÄ pateiktomis Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atlikto tyrimo iÅ¡vadomis ir atsisakė vertinti 2011 m. birželio 2 d.

UAB „Sodo bitės“ pažymÄ bei 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolÄ . Siekdama paÅ¡alinti galimÄ prieÅ¡taravimÄ tarp tos pačios institucijos pateiktų dokumentų, teisėjų kolegija į bylÄ Ä¯traukė Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijÄ iÅ¡vadai duoti, kurios atstovas teismo posėdžio metu pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie UAB „Sodo bitės“ ar jos darbuotojų kompetencijÄ agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo srityje.

Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolas patvirtina, kad pagal UAB „Sodo bitės“ paimtÄ ir 2011 m. gegužės 24 d. pristatytÄ Ä—minį Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius nustatė tyrimų parametrus ir rezultatus (t. 3, b. l. 101). Tačiau Å¡is tyrimų protokolas nepatvirtina UAB „Sodo bitės“ bei jos darbuotojo N. B., kuris atrinko ėminius, kvalifikacijos. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad UAB „Sodo bitės“ darbuotojams nėra reikalinga kompetencija agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo srityje, nes Å¡ie darbuotojai tik paėmė mėginius, o tyrimus atliko Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius.

Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentÄ laiko nepagrįstu dėl to, kad tyrimo rezultatų tikslumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokia tiriamoji medžiaga yra pateikiama ir ar teisingai paimti mėginiai. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atstovas T.R. A., ėminiai turi bÅ«ti paimti skirtinguose gyliuose (0-30 cm bei 31-60 cm) vadovaujantis Europos SÄ jungos patvirtintu dirvožemio mėginių paėmimo standartu, kuris garantuotų kuo tikslesnį rezultatÄ .

Tuo tarpu, 2011 m. birželio 6 d. UAB „Sodo bitės“ pažyma nepatvirtina, kad buvo laikomasi tokios ėminių paėmimo procedūros. UAB „Sodo bitės“ paėmė 5 ėminius: 3 – iš atsakovo rekultivuotos dalies, 2 – iš natūralia augalija užaugusios sklypo dalies (t. 1, b. l. 125-126), tačiau nenurodyta, iš kokio gylio šie ėminiai yra paimti. Taigi ėminiai neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Taip pat 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokole nėra nurodyta ėminio kodas, pavadinimas, kiekis, identifikacinis numeris, ėminio atrinkimo ir paėmimo vietos ir data.

Todėl negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad Analitiniam skyriui buvo pristatyti bÅ«tent apeliantei priklausančio žemės sklypo mėginiai. NeaiÅ¡ku, ir kuo remiantis UAB „Sodo bitės“ 2011 m. birželio 2 d. pažymoje buvo nurodyta aplinkybė apie dirvos suslėgimÄ , nes tokioms iÅ¡vadoms padaryti taip pat reikalingos atitinkamos specialiosios žinios, reikia tirti fizikines dirvos savybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip paaiÅ¡kino dr. T.R. A., Analitinis skyrius atlieka cheminius tyrimus, tačiau neteikia iÅ¡vadų Å¡ių tyrimų pagrindu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino UAB „Sodo bitės“ pažymos bei tyrimų protokolo.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktomis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos išvadomis, nes ėminius ėmė kompetentingas asmuo pagal nustatytus standartus (t. 1, b. l. 172-181). Apeliantės argumentas, kad šis įrodymas neturėtų būti vertinamas, kaip gautas neteisėtai, be jos sutikimo, nėra pagrįstas.

Teismo posėdyje apeliantės atstovė D. D. pripažino, kad apeliantei priklausantis sklypas nėra atitvertas, o patekimas į jį nėra apribotas.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kokia buvo atsakovo užimamos žemės sklypo dalies kokybė, sudėtis iki atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovė D. D. nurodė, kad žala nustatytina lyginant atsakovo užimtÄ Å¾emės sklypo dalį su likusia apeliantei priklausančio žemės sklypo dalimi.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos iÅ¡vadų, atsakovo užimta (rekultivuota) žemės sklypo dalis nesiskiria ar net yra geresnės agrocheminės sudėties, lyginant su likusia dalimi.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus. Dėl žalos nustatymoPažymėtina, kad nustatyti atsakovo atlikti neteisėti veiksmai savaime nesuponuoja turtinės žalos, padarytos apeliantei, konstatavimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atsiradimo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Apeliantė teigė, kad dėl atsakovo veiklos buvo sunaikintos jos sklypo dalies naudingosios savybės ir tÄ Ä¯rodinėjo M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡vada bei jos papildymu (t. 1, b. l. 52-53; t. 2, b. l. 127), UAB „Micaras“ lokaline sÄ mata (t. 1, b. l.

56) bei UAB „Sodo bitės“ 2011 m. birželio 2 d. pažyma ir 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolu (t. 2, b. l. 123-124). Apeliantės atstovė D. D. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuris įvyko 2011 m. lapkričio 28 d., tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog tame žemės sklype ji sėjo rugius, kviečius ir, jos teigimu, viskas augo (t. 3, b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės atstovė tuo pačiu pateikė ir prieÅ¡taringÄ informacijÄ , nurodžiusi, kad nuo pat sklypo įsigijimo, t. y. nuo 2003 m., ji paliko žemę pÅ«dymui.

Todėl teiginiai dėl žemės ūkio kultūrų auginimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra abejotini. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad esant tokioms aplinkybėms, apeliantė objektyviai negalėjo nustatyti, kokios jos sklypo vertingosios savybės buvo sunaikintos. Be to, teismo posėdžio metu dr. T.R. A. nurodė, kad apeliantės žemė savo sudėtimi nėra derlinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad S. S. individualios įmonės 2005 m. birželio 13 d. Žemės sklypo kadastro duomenimis apeliantei priklausančio 1,7523 ha bendro žemės sklypo plotas susideda iš 0,9630 ha žemės ūkio naudmenos, 0,1298 ha – kelių bei 0,6595 ha – kitos žemės (nenaudojamos) (t. 2, b. l. 11).

Pati apeliantė teigia, kad atsakovas naudojasi jai priklausančio žemės sklypo dalimi, kuris patenka į kitos žemės (nenaudojamos) plotÄ , t. y. tokį, kuriame nevykdoma žemės Å«kio veikla. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad apeliantė, nepagrįstai praÅ¡o iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo, siekdama Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį paversti žemės Å«kio paskirties žeme. Atsakovo pateiktoje Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimo medžiagoje yra iÅ¡samiai pateikta, kaip buvo paimti mėginiai, kokie rezultatai nustatyti, suformuotos iÅ¡vados.

Tyrimo metu padarytos išvados, jog:

1) rekultivuotos, lyginant su greta esančios teritorijos, dirvožemio pH mažai skiriasi, tačiau rekultivuotame dirvožemyje nustatyti didesni mineralinio azoto, judriųjų fosforo ir kalio bei humuso kiekiai;

2) rekultivuotas dirvožemis prioritetiniais teršalais neužterštas;

3) rekultivuota teritorija pagal agrocheminius ir sunkiųjų metalų rodiklius dirvožemyje atitinka žemės Å«kio paskirties teritorijai keliamus standartus bei reikalavimus, nukrypimų nuo leistinų normų nenustatyta.Nustačius, kad atsakovo naudotos apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies naudingosios savybės nepablogėjo, t. y. žala nebuvo padaryta, teisėjų kolegija nevertina į bylÄ pateiktos UAB „Micaras“ lokalinės sÄ matos.Neįrodžius sÄ lygų turtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo vertinti bei tenkinti ir apeliantės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.             Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, teisingai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliaciniai skundai netenkintini, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš apeliantės. Atsakovas prašo priteisti 3751 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 135-137). Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytÄ maksimalų dydį, Å¡ios iÅ¡laidos mažintinos iki 1500 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimÄ bei 2013 m. vasario 5 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

M. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ (į. k. 122983846, buveinė: Ukmergės g. 206-68, Vilniuje) 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. TeisėjaiAlė Bukavinienė Rasa GudžiÅ«nienė Gintaras Pečiulis .