2023-05-31 Nr. AB-11246-3-62-3-01794-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-454-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01794-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. (A. V. S. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. (A. V. S. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. V. S. skunde prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 70-2-1006 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

2. Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į savo tėvo E. V. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsakovas privalo pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę nepriklausomai nuo to, ar yra patvirtinti žemės sklypų detalieji planai, ar jų nėra. NŽT teritorinis skyrius sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima tik gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.

3. Sprendime atsakovas, viršydamas savo įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo nurodė, kad Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas Nr. 1. Šis detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus, siekdama įgyvendinti detaliajame plane numatytus tikslus.

4. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog Raštas sukuria pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, kadangi, atsakovui atsisakius pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje, NŽT negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą 0,1238 ha žemės sklypas, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės, nėra perduotas Kauno miesto savivaldybei. Pagal minėto įstatymo 10 straipsnį teisė perleisti valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn nėra priskirta savivaldybės kompetencijai, todėl prašė skundą patenkinti.

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

6. Nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog ginčijamas Raštas nėra adresuotas pareiškėjai (jis adresuotas NŽT ir fiziniams asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), Kaune). Šiuo raštu aptariamos prieš 20 metų patvirtinto detaliojo plano įgyvendinimo galimybės. Detalusis planas buvo parengtas ne pareiškėjos valdomiems sklypams, taip pat jame nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, todėl jis nelaikytinas tiesiogiai pareiškėjos teises ar pareigas modifikuojančiu individualiu administraciniu aktu.

7. Be to, panaikinus ginčijamą Raštą ir likus galioti ankstesniems atsakovo raštams, konstatuojantiems tas pačias faktines aplinkybes (nėra pagrindo žymėti ginčo žemės kaip laisvos (neužstatytos), kadangi ginčo teritorijai galioja dar 2001 m. patvirtintas detalusis planas), pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis liktų nepakitusi, pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai nebus apginti, todėl laikytina, kad pareiškėja neturi subjektinių teisių ginčyti Rašą. Be to, pareiškėja skunde nenurodė ginčijamo Rašto negaliojimo ar neteisėtumo pagrindų.

8. Pažymėjo, jog ginčo atveju detaliai suplanuota žemė yra valstybinė, todėl tik valstybinės žemės patikėtinis gali inicijuoti detaliojo plano koregavimą ir keitimą, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, ir pasirašyti teritorijų planavimo inicijavimo sutartį, kurioje bus aptarti planavimo tikslai ir būsimi pageidaujami sprendiniai. Šiuo metu ginčo teritorijoje yra galiojantis detalusis planas. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis nusprendžia valstybinę žemę panaudoti kitais tikslais, nei ji yra suplanuota, jis turi teisę inicijuoti detaliojo plano keitimą teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Nesutiko su skundo motyvu, kad atsakovas yra šališkas ir suinteresuotas neteisėtai perduoti žemės sklypą 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kadangi paaiškinimas, kaip įgyvendinti galiojančio detaliojo plano sprendinius, niekaip negali būti laikomas šališku.

10. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą. Administracija ne kartą yra informavusi ir pareiškėją, ir NŽT, kad tokio pobūdžio reikalavimas neįgyvendinamas, esant galiojančiam detaliajam planui. Atsakovas suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą gali tik detaliai nesuplanuotoje teritorijoje. Atsakovo nuomone, pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises kitais įstatyme numatytais būdais, nebūtų pažeistos jos teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

12. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nurodyta, kad NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.

14. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. – apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

15. Vienas iš pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas nėra pateiktas, NŽT neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra.

16. Duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.

17. Trečiojo suinteresuoto asmens 280-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atstovė prašė skundą atmesti atsakovo nurodytais motyvais.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 14 d. prašymą Nr. 8SD-903-(14.8.7.) „Dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini), Kaune“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo Administracijos 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo suinteresuoto asmens 280-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

19. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog NŽT Kauno miesto skyriuje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į E. V. ir J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 8SD-903-(14.8.7.) kreipėsi į Administraciją, prašydamas priimti sprendimą dėl Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ pakeitimo. Nurodė, jog šio dokumento pakeitimas valstybinės žemės plotui tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, suteiktų laisvos valstybinės žemės ploto statusą ir būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra pretendentams į E. V. ir J. M. iki 1940 m. turėtą žemę. Taip pat nurodė, jog jeigu, atsakovo nuomone, minėto sprendimo pakeitimas nėra tikslingas, vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu, prašo: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

20. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 70-2-1006 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ nurodė, jog Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas Nr. 1. Šis detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus, siekdama įgyvendinti detaliajame plane numatytus tikslus.

21. Spręsdamas pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą, teismas pirmiausia pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. prašyme prašė atsakovą atlikti konkrečius veiksmus. Iš minėto sprendimo turinio teismas nustatė, jog atsakovas iš esmės nenagrinėjo NŽT prašymo priimti sprendimą dėl minėto detaliojo plano pakeitimo. Atsakovas tik informavo apie tai, jog Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, juo suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas, detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus.

22. Teismas įvertino, kad atsakovas nenagrinėjo prašymo dėl 2001 m. spalio 30 d. sprendimo pakeitimo, nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis toks prašymas gali (negali) būti patenkintas, nenurodė jokių teisės aktų, kurių pagrindu sprendimas galėtų (negalėtų) būti keičiamas. Nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo. Taip pat neatsižvelgė į NŽT prašyme nurodytas aplinkybes, jog 2 640 kv. m žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. Nei pačiame atsakyme, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (nenurodytas joks teisės aktas), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Administracija iš esmės neišnagrinėjo prašymo, nepasisakė dėl detaliojo plano keitimo, neatsižvelgė į NŽT nurodytą aplinkybę dėl 2 640 kv. m žemės sklypo neatitikties įsiterpusiam žemės sklypui keliamiems reikalavimams, priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame tik konstatavo faktą dėl detaliojo plano patvirtinimo 2001 m. spalio 30 d., tačiau nenurodė aiškių ir konkrečių faktinių ir teisinių pagrindų. Atsakovas atsiliepime pripažino, jog Sprendimu buvo tik aptariama prieš 20 metų patvirtinto detaliojo plano įgyvendinimo galimybė. Todėl akivaizdu, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 14 d. prašymas nebuvo išspręstas. Teismas padarė išvadą, kad minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) skundą tenkinti visiškai; 3) panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“; 4) patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą; 5) priteisti iš atsakovo Administracijos 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo Administracijos visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos neteisingai išsprendė bylą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.).

25. Pirmosios instancijos teismas privalėjo skundą patenkinti visiškai, tai yra, panaikinęs Raštą, teismas privalėjo įpareigoti atsakovą atlikti visus NŽT prašyme nurodytus veiksmus: 1) suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“; 3) patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto savivaldybės skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Paaiškina, kad pareiškėjai beveik 20 metų yra žinoma apie šios teritorijos suplanavimą ir apie tai, kad teismas yra išsprendęs ginčą dėl nuosavybės teisų atkūrimo natūra, kuriame pareiškėjos skundas atmestas dar 2004 m., taigi, ir šiuo metu žemės sklypas, suplanuotas detaliuoju planu, negali būti pripažintas laisva žeme, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, o Kauno miesto savivaldybė negali būti įpareigota priimti sprendimus dėl laisvos žemės žymėjimo.

28. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, bet tenkinti atsakovo apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti visa apimtimi arba bylą nutraukti, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams ir nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

29. Teigia, kad yra galiojantis detalusis planas, kur ginčo teritorija suplanuota, ir jei valstybinis žemės patikėtinis persigalvoja ir nusprendžia valstybinę žemę panaudoti kitais tikslais nei ji yra suplanuota, jis turi teisę inicijuoti detaliojo plano keitimą teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT 2020 m. vasario 1 d. rašto Nr. 8SD-903-(14.8.7), kur apsvarstomos įvairios galimybės, negalima prilyginti iniciavimo prašymui organizuoti detaliojo plano keitimą, kur aiškiai suformuluotas prašymas, nurodomi pageidaujami planavimo tikslai, kurio pagrindu Administracijos direktorius galėtų priimti sprendimą keisti detalųjį planą ir pradėtų organizavimo procedūrą, bei pasirašytų teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį. Atsakovas paaiškina, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra neįgyvendinamas, be teisinio pagrindo ir dėl to atmestinas.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti visa apimtimi arba bylą nutraukti, esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams ir nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

31. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos aplinkybes, kurios buvo nurodytos skunde, o skundą iš dalies tenkino savo iniciatyva pasirinku pagrindu, kuriuo nebuvo grindžiamas skundas. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė su kokiu prašymu į atsakovą kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT ir neteisingai įvertino besikreipiančio asmens statusą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad NŽT prašė keisti ar koreguoti detalųjį planą. Tiek atsakovas, tiek NŽT yra viešojo administravimo subjektai, kuriems yra privalomos teisės aktais apibrėžtos procedūros, vykdant jiems priskirtas funkcijas ir, atitinkamai, jie negali nei prašyti, nei atlikti veiksmų, nukrypstant nuo teisės aktais reglamentuotų procedūrų.

33. Šiai dienai yra galiojantis detalusis planas, kur ginčo teritorija yra suplanuota, ir jei valstybinės žemės patikėtinis persigalvoja (detalusis planas buvo suderintas su NŽT, įvertinus pretendentus atkurti nuosavybės teises) ir nusprendžia valstybinę žemę panaudoti kitais tikslais nei ji yra suplanuota, jis turi teisę inicijuoti detaliojo plano keitimą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai NŽT 2020 m. vasario 14 d. raštą 8SD-903-(14.8.7), kuriame apsvarstomos įvairios galimybės, prilygino iniciavimo prašymui organizuoti detaliojo plano keitimą, kur aiškiai suformuluotas prašymas, nurodomi pageidaujami planavimo tikslai, kurio pagrindu Administracijos direktorius galėtų priimti sprendimą organizuoti detaliojo plano keitimo procedūrą, bei pasirašytų teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį.

34. Atitinkamai pirmosios instancijos teismui klaidingai nustačius faktines aplinkybes, buvo netinkamai pritaikytos VAĮ nuostatos ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

35. Atsakovas pastebi, kad net skundo reikalavimai, tie kurie susiję su įpareigojimu atlikti veiksmus yra tapatūs, tiems, kurie NŽT 2020 m. vasario 14 d. rašte 8SD-903-(14.8.7) buvo nurodyti rašto pabaigoje, po žodžio „prašome“. Taigi, atsakovas daro išvadą, kad net pareiškėja nelaikė, jog NŽT prašė Administracijos organizuoti detaliojo plano koregavimo ar keitimo procesą, nes, panaikinus ginčo Raštą, pareiškėja skundu būtų prašiusi teismo šiuos veiksmus įpareigoti atlikti atsakovą, tačiau to nedarė. Tiek pareiškėja, tiek atsakovas, tiek NŽT nesilaikė pozicijos, kad Raštu NŽT inicijuoja detaliojo plano keitimą ar koregavimą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad Administracija neišsprendė vieno iš NŽT rašte nurodytų prašymų ir todėl ginčo raštas privalo būti panaikintas.

36. Daugiau jokių motyvų be Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikta, taip pat nėra pasisakoma nei dėl skundo motyvų, nei dėl atsakovo atsiliepime nurodytų motyvų, tokius pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus galima būtų prilyginti netinkamam bylos išnagrinėjimui, dėl ko ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, skundas atmestas.

37. Atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimai iš dalies buvo tenkinti teismo sprendimu nepagrįstai, atsakovo vertinimu, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo pačiu atsakovas pažymi, kad teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendimu tenkino skundą ne visa apimtimi, o iš dalies, tačiau priteisė visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. tiek, kiek pareiškėja prašė – 1500 Eur.

38. Atkreipia dėmesį, kad yra įsiteisėję teismo sprendimai tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko. Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 10 d. sprendimas (adm. b. Nr. I4k-155/2004), kuriuo pareiškėjų E. A. V. ir V. A. S. skundas su prašymu įpareigoti Kauno miesto savivaldybę bei Kauno apskrities viršininko administraciją išnagrinėti jų prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę ir priimti sprendimą grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę buvo atmestas. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-191-423/2008 atmetė skundą, kuriuo pareiškėjai V. A. S., E. A. V. prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno miesto valdybos 1992 m. gruodžio 1 d. potvarkio Nr. 1172-V 1.2 punkto, KAVA 1997-05-22 įsakymo Nr. 01-1722 ir Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ 2 p., 3 p. 3.2 papunkčio panaikinimo, kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS556-390/2008 atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą. Vėliau sekė eilė bylų, kur buvo ginčijamasi su Kauno sporto klubu „Gintaras“, kuris nuomojosi ginčo žemę, bei dėl viešosios įstaigos „Kauno sporto miestelis“ steigimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-178/2012, KAAT 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2-480/2011), kur V. A. S. dalyvavo tiek kaip pareiškėja, tiek kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.

39. Ši informacija laikytina esmine, atsakovo nuomone, kadangi pirma, būtina nustatyti minėtus ABTI 103 straipsnio 2 punkto pagrindus, antra, net jų nenustačius, akivaizdu, kad pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytus terminus skundui paduoti dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Pabrėžia, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese ir tikrai žinojo apie tuos pačius motyvus, dėl kurių Administracija neturi ir neturėjo teisinio pagrindo žymėti ginčo žemės, kaip laisvos (neužstatytos). Be to, dar Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalus planas ir siūloma prijungti prie šio žemės sklypo 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai papildomai parduodamos 2640 kv. m. valstybinės žemės. Jei pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovas vilkina veiksmų atlikimą, tokiu atveju toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABT 29 str. 2 d.). Skunde nėra nurodoma, nuo kada šį terminą skaičiuoja pareiškėja, turint omenyje, kad dar 2004 m. teismo sprendimu jos skundas analogišku pagrindu buvo atmestas.

40. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad prie skundo pareiškėjos pateiktuose raštuose (pvz. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Nr. R15-695-(R20-646) – šiame rašte išvardinti visi kiti raštai, kur pateikta ta pati informacija) atsakovas informavo pirmosios instancijos teismą, kad ginčo teritorija yra detaliai suplanuota, todėl žymėti ten laisvą (neužstatytą) žemę teisinio pagrindo nėra. Atsakovas daro išvadą, kad iš esmės tiek raštų turinys, tiek faktinės aplinkybės per dešimtmetį nėra pakitusios, tiesiog pareiškėja, siekdama formaliai nepraleisti termino, kreipėsi naujai ir dar kartą skundžia paskutinį atsakovo raštą.

41. Kauno miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad šis skundas privalėjo būti išnagrinėtas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčijamą aktą skundžiant NŽT direktoriui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.

42. Skundu pareiškėjos atstovas prašė pripažinti atsakovo Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu dėl žemiau nurodytų motyvų.

43. Pirma, atkreipia dėmesį, kad raštas nėra adresuotas pareiškėjai (jis adresuotas NŽT bei fiziniams asmenis, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), Kaune); taip pat akcentuotina, kad šiuo raštu aptariama prieš 20 metų patvirtinto detalaus plano įgyvendinimo galimybės. Šis detalusis planas buvo rengtas ne pareiškėjos valdomiems sklypams, taip pat jame nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Atkreipia dėmesį, kad šiame detaliajame plane yra įrašai, kad su E. V. pretendentais atsiskaityta, o M. J. žemėje pretendentų neregistruota. Dėl šios priežasties atsakovas daro išvadą, kad šio detaliojo plano įgyvendinimo aptarimas negali būti laikomas tiesiogiai pareiškėjos teises ar pareigas modifikuojančio individualiu administraciniu aktu.

44. Antra, kvestionuotinas pareiškėjos subjektiškumas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme ginčijamo rašto atžvilgiu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad svarbu nustatyti, ar panaikinus ginčijamą raštą ir likus galioti ankstesniems atsakovo raštams konstatuojantiems tas pačias faktines aplinkybes, (kad nėra pagrindo žymėti ginčo žemės kaip laisvos (neužstatytos), kadangi ginčo teritorijai galioja dar 2001 m. patvirtintas detalusis planas) pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis būtų modifikuota. Atkreipia dėmesį, kad skunde (argumentas Nr. 11) nurodoma, kad atsakovas dar 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 70-2-3238 informavo, jog laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kaip motyvą nurodant minėtą 2001 m. detalųjį planą, analogiška pozicija skunde (argumentas Nr. 13) nurodoma, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. R15-695-(R20-646) informavo, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta. Tas pats kartojama ir vėlesniuose atsakovo raštuose, kurie nurodyti ir skunde. Tam, kad teismas priimtų pareiškėjos pažeistas teises apginantį sprendimą, teismo ginama teisė turi būti pažeista. Atsakovas teisių pažeidimo ginčo atveju neįžvelgia ir laikosi pozicijos, kad panaikinus Raštą pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis nepakis, nes liks galioti 2001 m. detalusis planas ir daug atsakovo raštų, tuo pagrindu atsisakančių žymėti ginčo žemę, kaip laisvą (neužstatyta). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai panaikinus Raštą nebus apginti, todėl laikytina, kad pareiškėja neturi subjektinių teisių ginčyti minėtą atsakovo rašą administraciniame teisme.

45. Trečia, atkreipia dėmesį, kad skunde nėra nurodoma Rašto negaliojimo ar neteisėtumo pagrindų. Todėl atsakovui sunku pasinaudoti savo teise atsikirsti ginant šio rašto teisėtumą. ABTĮ 91 straipsnio nuostatos numato, kad skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tik nustatęs vieną iš išdėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Pareiškėja nenurodė kuo ginčijami raštai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nei priimančio subjekto nekompetencijos, nei procedūrinių pažeidimų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas privalėjo būti atmestas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį iš dalies tenkino.

46. Antru skundo reikalavimu pareiškėjos atstovas prašė įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), organizuoti kadastrinius matavimus bei patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas šią reikalavimų grupę atmetė kaip nepagrįstą ir šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia. Tačiau pažymi, kad vertinant pareiškėjos procesinį sąžiningumą, negalimumą įgyvendinti prašomų atlikti veiksmų bei tai, kad pirmosios instancijos teismui įpareigojus išnagrinėti raštą iš naujo joks kitas atsakymas, besiskiriantis nuo skundžiamo, negali būti pateiktas NŽT, kuri tik persiuntinėja raštus pareiškėjai. Administracija ne kartą yra informavusi tiek pareiškėją, tiek NŽT, kad tokio pobūdžio reikalavimas neįgyvendinamas, esant galiojančiam detaliam planui. Pareiškėja ne kartą bandė šį detalųjį planą nuginčyti teisme, tačiau nesėkmingai, dabar skunde tiesiog deklaruoja, kad jei jis neįgyvendintas, vadinasi negalioja. Atsakovas laikosi aukščiau nurodytos pozicijos dėl detaliojo plano galiojimo, taip pat pateikia teisinį pagrindą, kuriuo grindžia savo atsisakymą atlikti veiksmus.

47. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

48. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos su detaliuoju planu susijusios aplinkybės šioje situacijoje negali užkirsti kelio ar apriboti pareiškėjai įgyvendinti teisę į žemės grąžinimą natūra. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje iš esmės priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė bylos pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą. Pareiškėja su šiuo apeliacinio skundo teiginiu nesutinka. ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nekonkrečia forma paminėjo kelias bylas, tačiau nepateikė šių bylų ir nagrinėjamos bylos lyginamosios analizės ginčo šalių, dalyko ir pagrindo tapatumo prasmėmis. Iš atsakovo pateiktų duomenų akivaizdu, kad nurodytos apeliaciniame skunde nurodytos bylos ir nagrinėjama administracinė byla nėra tapačios (nesutampa ginčo šalys, pagrindas ir dalykas). Kadangi nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pareiškėjos skundas privalėjo būti išnagrinėtas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčijamą aktą skundžiant NŽT direktoriui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau vėliau pirmosios instancijos teismas, pakeitęs nuomonę, priėmė skundą be išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Šie apeliacinio skundo teiginiai taip pat yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė, jog ginčijamam Administracijos sprendimui taikytina privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, pateikiant skundą NŽT direktoriui, todėl pasiūlė pateikti patvirtinančius įrodymus, kad pareiškėja pasinaudojo minėta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį, 2020 m. rugpjūčio 10 d. į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apskundė ginčijamą raštą NŽT direktoriui (atsakovas apeliaciniame skunde šių aplinkybių nepaminėjo). Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė vadovaudamasis vėliausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškiai nurodydamas, kodėl šiuo atveju privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos negali būti.

51. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas Sprendimas nėra tiesiogiai pareiškėjos teises ar pareigas modifikuojantis individualus administracinis aktas, jog Rašto atžvilgiu kvestionuotinas pareiškėjos subjektiškumas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, kad panaikinus ginčijamą Sprendimą, pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis neva nepakis, todėl, atsakovo manymu, pareiškėja neturi subjektinių teisių ginčyti minėtą Raštą administraciniame teisme. Šie atsakovo apeliacinio skundo teiginiai taip pat yra nepagrįsti. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja padavė skundą dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė atlikti NŽT Kauno skyriaus vedėjos 2020 m. vasario 14 d. rašte Nr. SD-903-(14.8.7.) nurodytus veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimu žemės grąžinimo pareiškėjai natūra tikslu. Atsakovo atsisakymas atlikti nurodytus veiksmus užkerta kelią pareiškėjai pasiekti šį tikslą, todėl akivaizdu, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjos kreipimasis į teismą yra teisėtas siekis, kad būtų apginta pažeista jos teisė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

53. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad minėti Rašto turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo Raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino Raštą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas ir atsakovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.

54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. prašyme prašė atsakovą atlikti šiuos veiksmus: 1) priimti sprendimą dėl Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ pakeitimo, nurodant, jog sprendimo pakeitimas valstybinės žemės plotui tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, suteiktų laisvos valstybinės žemės ploto statusą ir būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra pretendentams į E. V. ir J. M. iki 1940 m. turėtą žemę; 2) jeigu, Administracijos nuomone, minėto sprendimo pakeitimas nėra tikslingas, vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

56. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

57. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Administracija skundžiamame Rašte tik informavo apie tai, jog Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, juo suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas, detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus. Tačiau atsakovas visiškai nenagrinėjo prašymo dėl 2001 m. spalio 30 d. sprendimo pakeitimo, nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis toks prašymas gali (negali) būti patenkintas, nenurodė jokių teisės aktų, kurių pagrindu sprendimas galėtų (negalėtų) būti keičiamas. Nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad Administracija iš esmės neišnagrinėjo prašymo, nepasisakė dėl detaliojo plano keitimo, neatsižvelgė į NŽT nurodytą aplinkybę dėl 2 640 kv. m žemės sklypo neatitikties įsiterpusiam žemės sklypui keliamiems reikalavimams, priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame tik konstatavo faktą dėl detaliojo plano patvirtinimo 2001 m. spalio 30 d., tačiau nenurodė aiškių ir konkrečių faktinio ir teisinio pagrindų.

58. Pažymėtina, kad atsakovo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateiktos bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, kurios nebuvo išdėstytos skundžiamame akto turinyje, negali būti pripažintos ginčijamo akto sudėtine dalimi. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011).

59. Panaikinus Raštą, prašymo nagrinėjimo procedūra liko neužbaigta, todėl pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje pagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. iš naujo išnagrinėti prašymą. Pastebėtina, kad, VAĮ išdėsčius nauja redakcija (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija), kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 8 straipsnio nuostatos iš esmės pasikeitė (šiuo metu minėta teisės norma reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą), tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą neišnyko: jis ne tik tiesiogiai įtvirtintas VAĮ (žr. 10 str. 5 d.), bet ir kyla iš bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko jie negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien dėl to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-438/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-850-438/2016 ir kt.).

61. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. V. S. (G. S. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) Raštas nėra adresuotas tiesiogiai.

62. Europos Žmogaus Teisių Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog tam, kad teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti aiškią, realią galimybę ginčyti aktą, kuriuo yra paveikiamos jo teisės (žr., pvz., 2003 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 2672/03 ir Nr. 69829/01), 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo byloje Lupeni Greek Catholic Parish and Others prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 76943/11) 86 punktą).

63. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT kreipėsi į Administraciją tikslu dėl vykdomo nuosavybės teisių atkūrimo į E. V. ir J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (pareiškėja A. V. S. yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises kaip E. V. dukra), teisėjų kolegija daro išvadą, jog Administracijos Raštas turi poveikį pareiškėjo G. S. (A. V. S. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) teisėms ir pareigoms, todėl turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti Raštą.

64. Dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos pažymėtina, kad, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas, siekdamas ginčyti Raštą, pagrįstai kreipėsi dėl savo galimai pažeistų teisių į teismą. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis konkrečiai nenumato asmenims pareigos skųsti savivaldybės administracijos raštą nuosavybės atkūrimo į miesto žemę srityje išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokio pobūdžio rašto apskundimas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka NŽT būtų betikslis (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-667-261/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-261/2020 ir kt.).

65. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė bylos ar jos dalies dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja bylas (įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 10 d. sprendimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-390/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-178/2012; kt.) ir, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, nurodo, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytos bylos ir nagrinėjama administracinė byla nėra tapačios, todėl nėra ir pagrindo nutraukti bylą.

66. Atsakovas nesutinka su pareiškėjui pirmosios instancijos teisme priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

67. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013 ir kt.).

68. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015 ir kt.).

69. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

70. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad šioje byloje esminis ginčas buvo nagrinėjamas dėl Rašto panaikinimo ir šis ginčas išspręstas pareiškėjo naudai, reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestiniai reikalavimai, konstatuotina, kad pareiškėjas bylą laimėjo ir jam pagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

71. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

72. Atmetus pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

73. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame prašo priteisti iš pareiškėjo 1176,12 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

74. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, todėl darytina išvada, kad galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas iš dalies trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

75. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tai, kad galutinis sprendimas iš dalies priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, apeliacinių skundų apimtis, taip pat bylos sudėtingumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai iš pareiškėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. S. (A. V. S. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai iš pareiškėjo G. S. (A. V. S. procesinių teisių ir pareigų perėmėjas) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius