bcfd04b9-13e5-4fc7-9ae7-7b8b74f4c0cb · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedR.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas M. R. skundu kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-6)PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 5-6) bei teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo laikomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs gyvenamosiose patalpose nuo 2 iki 10 asmenų, t. y. netinkamomis sÄ lygomis.
Legislator headnote
AI generatedbcfd04b9-13e5-4fc7-9ae7-7b8b74f4c0cb · Regionų administracinis teismas: Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas, apie savo teisių pažeidimÄ turÄjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo LAVL pradžios, t. y. kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, 2014 metais, taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2017 m. liepos 20 d. (b. l. 9). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                                       AdministracinÄ byla Nr. I-2541-406/2017                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01534-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjas Gintaras Äekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M.
R.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas M. R. skundu kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-6)PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 5-6) bei teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo laikomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs gyvenamosiose patalpose nuo 2 iki 10 asmenų, t. y. netinkamomis sÄ lygomis.
PažymÄjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisÄs aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, todÄl trÅ«ko oro, langai prasiverdavo labai nedaug, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas atliekant gamtinius reikalus. PažymÄjo, kad kamerose buvo purvina, visur pelÄsis. NurodÄ, kad jo buvimo kameroje Nr. 17 metu buvo kilÄs gaisras, ko pasÄkoje jam teko 15 minuÄių praleisti deganÄioje kameroje kol gaisras buvo užgesintas. TeigÄ, kad po gaisro jis buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerÄ ir tÄ vakarÄ nebuvo iÅ¡duota jam nei patalynÄ, nei Äiužinys, teko miegoti ant lentos.
Kadangi byla kito nuteistojo atžvilgiu buvo nutraukta, t. y. kaltinamasis buvo iÅ¡teisintas, todÄl mano, kad gaisras įvyko dÄl LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs kaltÄs. PareiÅ¡kÄjo nuomone, dÄl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis jis patyrÄ stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , skausmÄ ir kt. PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ atsiliepimu (b. l. 10-14) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir nurodÄ, jog konkreÄių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kÄju buvo laikoma atskirose palatose, nÄra.
Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstanÄiųjų asmenų skaiÄiui, kadangi ligoninÄje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. TeigÄ, jog kamerų tipo palatos, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, buvo vÄdinamos per jose įrengtus langus ir tai atitiko teisinį reglamentavimÄ . PažymÄjo, kad sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisiniu reglamentavimu. Savo gyvenamÄ sias patalpas kasdien valo patys nuteistieji, o valymo priemonÄs bei inventorius iÅ¡duodamos pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .
Akcentavo, kad pareiÅ¡kÄjas taip pat kaip ir kiti nuteistieji turÄjo galimybÄ palaikyti kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ . LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs patalpos remontuojamos pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas ar kiti asmenys nesikreipÄ Ä¯ visuomenÄs sveikatos centrÄ dÄl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų, todÄl tiesioginių įrodymų atsakovas pateikti negali.
PareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ nÄra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinÄiais įrodymais, jo teiginiai yra bendrojo pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys. PraÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kitÄ pareiÅ¡kÄjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovo atstovas pateikdamas papildomÄ informacijÄ (b. l. 61-63) paaiÅ¡kino, jog LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje dÄl sukelto gaisro 2015 m. kovo 17 d. buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu M.
R. buvo apklaustas liudytoju. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nuteistasis S. A., su kuriuo jis buvo apgyvendintas kemerų tipo patalpoje, 2015 m. kovo 16 d. pavalgius vakarienÄ, pradÄjo kalbÄti apie kameros padegimÄ , nes norÄjo padaryti judesį ir paÄmÄs jiems iÅ¡duotus Äiužinius bei iÅ¡ jo degtukus, juos padegÄ. Kilus gaisrui M. R. ÄmÄ kviestis pagalbos, ko pasÄkoje neužilgo atbÄgo pareigÅ«nai, kurie užgesino kilusį gaisrÄ . NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjos buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kuri savo laiku taip pat atliko ir baudos izoliatoriaus kameros funkcijÄ , taÄiau pareiÅ¡kÄjui nuobauda â uždarymas į baudos izoliatorių nebuvo paskirta, todÄl nebuvo taikomos ir griežtesnÄs laikymo sÄ lygos.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LAVL) palatose teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., atlyginimo.
Atsakovas praÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 14). NagrinÄjant bylas dÄl žalos, padarytos neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau â ir CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas â užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dÄl turtinÄs, ir dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsÄjo 20 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisÄs nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turÄjimu žinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ ), taÄiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis buvo kalinamas LAVL netinkamomis sÄ lygomis, nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (b. l. 5). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo kalinimo pradžios, nes turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į minÄtos įstaigos administracijÄ .
Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas, apie savo teisių pažeidimÄ turÄjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo LAVL pradžios, t. y. kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, 2014 metais, taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2017 m. liepos 20 d. (b. l. 9). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie galÄtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie jo kalinimo sÄ lygų LAVL trÅ«kumus. PareiÅ¡kÄjas taip pat nepateikÄ jokių įrodymų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiÅ¡kÄjas tik vÄliau galimai suvokÄ, kad kalinimo sÄ lygos pažeidÄ jo teises, nÄra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių (CK 1.131 str. 2 d.).
Ä®vertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybÄms atsakovo LAVL praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. liepos 19 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kÄjo reikalavimo dalis dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kÄjo kalinimas LAVL laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį kalinant netinkamomis sÄ lygomis LAVL. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina dÄl jo kalinimo perpildytose LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs patalpose.GinÄui dÄl minimalaus LAVL palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â TaisyklÄs), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., nuo 2015 m. rugpjÅ«Äio 4 d. iki 2015 m. rugpjÅ«Äio 6 d., 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo laikomas kamerų tipo palatose Nr. 10, 17, 18, 25, 24 (b. l. 10, 61, 62).
Pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu iÅ¡ viso 47 paras LAVL buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimaliÄ 5,1 kv. m gyvenamojo ploto normÄ , kadangi jam atskirais laiko tarpais palatose teko nuo 1,83 kv. m iki 3,11 kv. m ploto, todÄl konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ Ä¯ tinkamas kalinimo sÄ lygas. Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, nes LAVL veikÄ pažeisdama teisÄs aktų reikalavimus dÄl vienam asmeniui tenkanÄios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galÄjo susidaryti dÄl nuo įstaigos nepriklausanÄių aplinkybių.
NustaÄius reglamentuotos vienam asmeniui tekusios gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , akcentuotina, kad pareiÅ¡kÄjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ kamerų tipo patalpose atitinkamai mažino baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas bei sanitarinio mazgo užimamas plotas.PareiÅ¡kÄjas akcentavo, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«kdavo oro, langai atsidarydavo nedaug, be to gyvenamosiose patalpose buvo purvina, matÄsi pelÄsis.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojusi iki 2015 m. lapkriÄio 1 d.) 24 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.) 17 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vÄdinamos per langus.
Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybÄ, kad kamerų tipo palatose, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, buvo vÄdinamos per jose įrengtus langus, iÅ¡ vidinÄs langų pusÄs įrengtos apsauginÄs grotos buvo pritaikytos patalpų vÄdinimui praveriant langÄ (b. l. 12). Byloje esanÄiu Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. 13 (15.3.)-PA-2093 konstatuota, kad LAVL kameroje-palatoje Nr. 25 langas yra pritaikytas vÄdinimui, ko pasÄkoje vÄdinimas užtikrinamas per langus (b. l. 28-29). PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl negalÄjimo iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas nei į LAVL administracijÄ , nei į VisuomenÄs sveikatos centrÄ nesikreipÄ, todÄl nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo neteisÄtų veiksmų Å¡iame kontekste konstatavimas negalimas.Galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte buvo numatyta, jog kasdieniniu gyvenamosios patalpos Å¡varos palaikymu, valymu rÅ«pinosi patys nuteistieji.
Å iuo metu galiojanÄios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai). IÅ¡ byloje esanÄios LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs direktoriaus 2013 m. rugsÄjo 6 d.
įsakymu Nr. V-177 patvirtintos LigoninÄs patalpų valymo, plovimo ir dezinfekcijos tvarkos (galiojusi ginÄo laikotarpiu) matyti, kad savo gyvenamÄ sias patalpas kasdien valo nuteistieji (suimtieji). Valymo inventorius bei priemonÄs buvo iÅ¡duodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ (b. l. 18-23). Duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų reikalavÄs iÅ¡duoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas bÅ«tų atsisakÄs, į bylÄ nepateikta, Å¡ios aplinkybÄs pareiÅ¡kÄjas neįrodinÄjo jokiomis leistinomis priemonÄs (kartu su juo kalÄjusių nuteistųjų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, neprašĠjų kviesti į bylÄ liudytojais ir pan.), todÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas bei kiti kartu su juo kalÄjÄ nuteistieji turÄjo galimybÄ naudotis valymo priemonÄmis.
Byloje nÄra duomenų, kad pelÄsis, purvas ir neÅ¡varumai negalÄjo bÅ«ti iÅ¡valomi pataisos įstaigos iÅ¡duodamomis valymo priemonÄmis, todÄl minÄtos sÄ lygos priklausÄ nuo paÄių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kÄjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukÅ¡Äiau nurodytos teisÄs normos reikalavimus, dÄl to atsakovo atstovo atsakomybÄ Å¡iuo aspektu yra negalima. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, kadangi nebuvo užtikrintas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus, t. y. jis buvo matomas kitų asmenų.
Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbÄ ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenÄje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebÄti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todÄl nuolatinis stebÄjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.
Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigÄ, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkto reikalavimus bei nurodÄ, kad kamerų tipo patalpose Nr. 24 ir Nr. 25 buvo pakabintos užuolaidos, tai matyti ir iÅ¡ į bylÄ pateiktų foto nuotraukų (b. l. 43).
Teismo vertinimu, dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiÅ¡kÄjas toje paÄioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, pažeidÄ jo teisÄ Ä¯ privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kÄlÄ diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. PažymÄtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinÄs institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .
Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81,82,90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, kad LAVL neužtikrinus pareiÅ¡kÄjui galimybÄs privaÄiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais buvo pažeista jo teisÄ Ä¯ privatumÄ .
PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ siejo su kilusius gaisru jam atliekant bausmÄ LAVL, ko pasÄkoje, po gaisro užgesinimo, jis nepagrįstai buvo patalpintas į baudos izoliatorių kur tÄ vakarÄ nebuvo jam iÅ¡duota patalynÄ, be to dÄl neaiÅ¡kios priežasties dar apie mÄnesį buvo laikomas LAVL. PareiÅ¡kÄjo nuomone, gaisras įvyko dÄl LAVL kaltÄs, t. y. dÄl netvarkingų elektros įrenginių.Bylos duomenimis nustatyta, kad dÄl LAVL kilusio gaisro 2015 m. kovo 17 d. buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas Nr. 08-0-00002-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dÄl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du (b. l. 61).
MinÄtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroro M. J. 2015 m. liepos 29 d. buvo nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktÄ , nesant pakankamai duomenų, pagrindžianÄių įtariamojo kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos padarymo. Liudytojo apklausos protokole pareiÅ¡kÄjas paliudijo, jog bÅ«nant kameroje su juo kalÄjÄs nuteistasis S. A. pradÄjo Å¡nekÄti apie kameros padegimÄ , kadangi neturÄjo rÅ«kalų ir norÄjo pereiti į kitÄ kamerÄ galvodamas, kad kitoje kameroje nuteistieji turÄs rÅ«kalų ir jį vaiÅ¡ins.
S. A. susukÄs jiems iÅ¡duotus Äiužinius, papraÅ¡Ä jo duoti degtukų, padavus S. A. degtukus, Å¡is juos padegÄ. PažymÄjo, kad kilus gaisrui ir kvieÄiant pagalbÄ , nedelsiant (po kelių minuÄių) atbÄgo pareigÅ«nai ir gesintuvo pagalba užgesino kilusį gaisrÄ bei iÅ¡vedÄ nuteistuosius į kitÄ kamerÄ , taip pat pažymÄjo, kad gaisro metu jis jokių sužalojimų nepatyrÄ (b. l. 61, 62). Nors kaip minÄta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant pakankamai duomenų, pagrindžianÄių įtariamojo kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos padarymo, taÄiau į bylÄ pateikta 2015 m. kovo 17 d.
LAVL Ūkio skyriaus sandÄlio vedÄjo pažyma patvirtina, kad kameroje, kurioje įvyko gaisras iki kovo 16 d. potinkinÄs instaliacijos, Å¡viestuvų ar kitų elektros gedimų užfiksuota nebuvo (b. l. 64). Taigi byloje nÄra jokių duomenų, kurie patvirtintų LAVL dÄl kilusio gaisro padarytus pažeidimus ar neteisÄtus veiksmus prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ . AtvirkÅ¡Äiai, LAVL pareigÅ«nai nedelsiant reagavo į pagalbos kvietimÄ ir operatyviai užgesinÄ gaisro židinį, nuteistuosius patalpino į kitÄ kamerÄ .
Bylos duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų aplinkybių, kad gaisras kilo dÄl LAVL kaltÄs, o bendro pobÅ«džio, faktinÄmis aplinkybÄmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ . Duomenų, leidžianÄių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kÄjas taip pat nepateikÄ, nenurodÄ jokių konkreÄių neteisÄtų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) ar teisÄs aktų nuostatų, kurias atsakovas galÄjo pažeisti, todÄl nÄra pagrindo neteisÄtų atsakovo veiksmų konstatavimui (ABTI 56 str.).PareiÅ¡kÄjas, kaip minÄta, teigÄ, kad po kilusio gaisro jis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros ir patalpintas į baudos izoliatorių.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnis ginÄui aktualiu laikotarpiu reglamentavo laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis. MinÄto straipsnio 1 dalies 4 punktas numatÄ, kad už bausmÄs atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems atvirose kolonijose ir pataisos namuose galÄjo bÅ«ti skiriama nuobauda uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnameÄių nuteistųjų uždarymas į drausmÄs izoliatorių iki deÅ¡imties parų.Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 10 siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatyto nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje.
PažymÄjo, kad minÄta kamera savo laiku taip pat atliko ir baudos izoliatoriaus kameros funkcijÄ , taÄiau Å¡i kamerų tipo patalpa buvo įrengta laikantis nustatytų iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kų kamerų tipo patalpoms keliamų įrengimo reikalavimų. IÅ¡ į bylÄ pateiktų Nutarimų, įsakymų dÄl nuteistųjų nubaudimo registro įrašų matyti, kad pareiÅ¡kÄjui nuobauda â uždarymas į baudos izoliatorių nebuvo paskirta (b. l. 70-74). PareiÅ¡kÄjas nekÄlÄ ginÄo dÄl to, kad laikant jį minÄtoje kameroje jam buvo taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnyje âNuteistųjų laikymo sÄ lygos baudos arba drausmÄs izoliatoriuose ir karceriuoseâ numatytos griežtesnÄs sÄ lygos.
Kaip minÄta, atsakovo atstovas patvirtino, kad Å¡i kamera atitiko kamerų tipo patalpoms keliamus įrengimo reikalavimus, taip pat patvirtino, kad pareiÅ¡kÄjui griežtesnÄs laikymo sÄ lygos nebuvo taikomos (b. l. 62). Atsižvelgiant į tai, LAVL neteisÄtų veiksmų pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nenustatyta, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl jo laikymo baudos izoliatoriuje, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad po kilusio gaisro jam nebuvo iÅ¡duotas Äiužinys, patalynÄ. PareiÅ¡kÄjas skunde apsiribojo tik galimo pažeidimo abstrakÄiu įvardinimu, nesiejo Å¡io pažeidimo su konkreÄiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmÄmis, nepagrindÄ nurodyto pažeidimo jam padarytų neigiamų pasekmių jo sveikatai (pareiÅ¡kÄjas skunde tik nurodÄ, kad po gaisro vienÄ vakarÄ jam nebuvo iÅ¡duota patalynÄ, taÄiau duomenų apie neiÅ¡duotos patalynÄs įtakÄ jo sveikatai, nepateikÄ).
Nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kÄjas neįrodinÄjo jokiomis leistinomis priemonÄmis. Be to, į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas atsakovo atstovui kÄlÄ pretenzijas dÄl Å¡io pažeidimo, o Å¡is nesiÄmÄ jokių veiksmų minÄto pažeidimo Å¡alinimui, kad dÄl nurodyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu metu kreipÄsi į kitas kompetentingas institucijas. Ä®vertinÄs byloje esanÄius duomenis, teismas sprendžia, jog nÄra pagrindo pripažinti LAVL neteisÄtų veiksmų pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu.Nors pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ pretenzijas, kad po gaisro nepagrįstai jis apie mÄnesį laiko buvo laikomas ligoninÄje, taÄiau į bylÄ pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2015 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kÄjÄ gydanÄio gydytojo sprendimu, jo iÅ¡raÅ¡ymas buvo atkeltas (b. l. 67), todÄl ir Å¡iuo atveju nÄra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ .Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienas žalos dÄl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esanÄių konkreÄioje administracinÄje byloje.
Taigi atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄs žalos atlyginimas pagal Europos Žmogaus Teisinių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011 ir kt.).Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ , teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dÄl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esanÄių konkreÄioje administracinÄje byloje. Taigi atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinÄs žalos dydį turi pareigÄ atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad bÅ«tent priteistina neturtinÄ Å¾ala kompensuotų asmens patirtÄ Å¾alÄ .Nors byloje tikslių duomenų apie laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kÄjas kalÄjo konkreÄiose ginÄo patalpose, nÄra, taÄiau neginÄijamai nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjui visÄ byloje vertinamÄ laikotarpį - 47 dienas kalint LAVL buvo pažeista reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.
Å i norma buvo pažeista gana žymiai, nes pareiÅ¡kÄjui atskirais laiko tarpais kamerų tipo palatose teko nuo 1,83 kv. m iki 3,11 kv. m ploto. Be to, akcentuotina, jog ginÄo gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tekusiÄ gyvenamojo ploto normÄ mažino ir joje buvÄ baldai ir kiti įrenginiai. Taip pat byloje nustatytas pareiÅ¡kÄjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas. Apibendrinant iÅ¡dÄstytus argumentus, atsižvelgiant į pažeidimų trukmÄ, pobÅ«dį, mastÄ ir intensyvumÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatyti pažeidimai sudarÄ prielaidas pareiÅ¡kÄjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ir objektyviai galÄjo sukelti pareiÅ¡kÄjo nurodytas dvasines kanÄias, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį.
Byloje nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl byloje nustatytų pažeidimų jo buvimo LAVL metu bÅ«tų kreipÄsis į LAVL pareigÅ«nus, administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, atsižvelgiant į kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, kitus anksÄiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri nagrinÄjamu atveju įvertintina 1300 Eur suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas           n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 1300 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas                                                                                                                         Gintaras Äekanauskas