bcfc6bda-e7b3-4115-be3e-cf080613be65 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-279-392/2016Proceso Nr. 2-68-3-06570-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2016 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Aldonos Tilindienės, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. (teisių perėmėjai R. P., H.

A., A. A.), atsakovės J. S. ir atsakovės A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-924-863/2015 pagal ieÅ¡kovo V. A. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. K., J. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bei pagal atsakovės A. K. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams V. A., J. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centras, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ieškovas V. A. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) leisti be kitų bendraturčių sutikimo įregistruoti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo kadastrinių matavimų skyriaus parengtÄ 2013-10-03 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ ;

2) atidalinti natÅ«ra iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, esančio adresu DzÅ«kų g. 89, Vilnius, iÅ¡skiriant jam patalpas, pažymėtas pastato plane 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6 ir 2-2, kaip atskirÄ turtinį vienetÄ pagal patalpų padalinimo į du atskirus butus projektÄ Nr. AIPRO-13-023-P-BD, bei priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei A. K. 570,66 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už dalies nuosavybės netekimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad rengiant gyvenamojo namo atidalinimo planÄ paaiÅ¡kėjo, jog Å¡io pastato kadastrinių matavimų byla neatitinka projektavimui keliamų reikalavimų, nėra skaitmenizuota, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į VÄ® Registrų centras dėl pastato naujos kadastrinių matavimų bylos parengimo.

Patikslinus pastato kadastrinių matavimų duomenis ir parengus naujÄ pastato kadastrinių matavimų bylÄ , pastato bendri duomenys ir patalpų skaičius liko nepakitę, tačiau pasikeitė atskirų patalpų, tuo pačiu ir viso pastato plotas. VÄ® Registrų centras atsisakė pakeisti pastato kadastro duomenis nesant iÅ¡reikÅ¡tai visų bendraturčių valiai dėl duomenų pakeitimo. Esant konfliktiÅ¡kai situacijai tarp bendraturčių ir atsižvelgiant į tai, kad pastato atidalinimo projektas parengtas pagal patikslintus kadastrinių matavimų duomenis, ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl naujai atliktų pastato kadastrinių matavimų įregistravimo be kitų bendraturčių sutikimo.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jam priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, kurios atidalinti natÅ«ra lygiai nėra galimybės, todėl ieÅ¡kovas prašė teismo atidalinti gyvenamojo namo dalį natÅ«ra, dalinai nukrypstant nuo idealiosios ½ dalies, priteisiant kitiems bendrataučiams kompensacijÄ pinigais. Pagal patikslintus kadastrinius matavimus viso pastato bendras plotas – 154,76 kv.m., iÅ¡ jų 12,21 kv.m. rÅ«sio, į kurį ieÅ¡kovas nepretenduoja, ir 142,55 kv.m. sudaro viso pirmo aukÅ¡to bendrÄ jį plotÄ .

IeÅ¡kovas prašė atidalinti jam iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, pažymėtas pastato plane 2-2, 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5 ir 3-6, kurių visų bendras plotas 72,88 kv.m., t. y. 1,605 kv.m. virÅ¡ija ieÅ¡kovui priklausančios ½ dalies pastato dalies plotÄ . Kadangi patalpa, pažymėta pastato plane 2-2, Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė A. K., jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina kompensacija už 1,605 kv.m. plotÄ , t. y. 570,66 Eur.Atsakovė A. K. pripažino patikslintÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl 2013-10-03 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų įregistravimo, tačiau prašė atmesti šį ieÅ¡kinį dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du.

Atsakovė nurodė, kad dar 1984-08-03 dovanojimo sutartimi M. K. įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį gyvenamojo namo, kuriÄ sudaro dovanojimo sutartyje nurodytos konkrečios patalpos. Buvusi Å¡io turto savininkė tokiÄ namo dalį su konkrečiomis patalpomis įsigijo iÅ¡ A. D., kuriam nuosavybės teisė į tokiÄ namo dalį su konkrečiomis patalpomis atiteko Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo pagrindu. Å io teismo sprendimo pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, o ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das jai prieÅ¡tarauja.

Patalpa, pažymėta plane 2-2, faktiÅ¡kai visuomet naudojosi atsakovė A. K.. Ji yra įsirengusi tiek vandentiekį, tiek kanalizacijÄ , o kiti bendraturčiai to neturi, taip pat visi bendraturčiai turi atskiras Å¡ildymo ir elektros sistemas, o dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomo atidalijimo bÅ«do jas visas reikėtų keisti. Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti daugiau nuosavybės, nei jam priklauso.Atsakovė A. K. pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė atidalinti gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu DzÅ«kų g. 89, Vilnius, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra pagal M.

M. parengtÄ namo patalpų padalijimo projektÄ , priteisiant atsakovei A. K. butÄ Nr. 2, kuriame yra patalpos: 2-1 kambarys (8,32 kv.m.), 2-2 kambarys (14,41 kv.m.), 2-3 kambarys (4,79 kv.m.), 2-4 virtuvė (5,81 kv.m.), 2-5 priestatas (7,66 kv.m.); ieÅ¡kovui V. A. butÄ Nr. 3, kuriame yra patalpos: 3-1 kambarys (7,86 kv.m.), 3-2 kambarys (10,07 kv.m.), 3-3 kambarys (14,96 kv.m.), 3-4 kambarys (10,09 kv.m.), 3-5 kambarys (11,31 kv.m.), 3-6 priestatas (4,18 kv.m.); atsakovei J. S. butÄ Nr. 1, kuriame yra patalpos: 1-1 kambarys (4,05 kv.m.), 1-2 kambarys (7,26 kv.m.), 1-3 kambarys (13,14 kv.m.), 1-4 kambarys (11,93 kv.m.), 1-5 priestatas (3,46 kv.m.), 1-6 priestatas (3,25 kv.m.); priteisiant iÅ¡ atsakovės J.

S. už jai tenkančiÄ didesnę dalintino turto dalį atsakovei A. K. 1.344,70 Eur piniginę kompensacijÄ . Atsakovė nurodė, kad VÄ® Registrų centre 1984-08-03 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas apie M. K. nustatytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , kurios pagrindu nuolatiniam naudojimui atsakovės sutuoktiniui buvo perduotos ir patalpos, pastato plane pažymėtos 2-2. 1964 m. teismo sprendimais buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, todėl ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės turėtų bÅ«ti atliktas atsižvelgiant į nusistovėjusiÄ tvarkÄ .

Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus pagrindinio pastato bendras plotas – 118,19 kv.m., rÅ«sio plotas – 12,21 kv.m., priestatų plotai – 24,36 kv.m.. Priestatai ir rÅ«sys priskirtini prie negyvenamųjų patalpų, todėl turėtų bÅ«ti dalintini atskirai tiek dėl jų paskirties, tiek dėl jų vertės esminių skirtumų. Pagal Å¡alių idealiÄ sias nuosavybės dalis ieÅ¡kovui V. A. turėtų priklausyti 59,095 kv.m. (118,19/2) ploto gyvenamųjų patalpų, o atsakovėms A.

K. ir J. S. po 29,5475 kv.m. (118,19/2/2) ploto gyvenamųjų patalpų. Pagal M. M. parengtÄ atidalijimo planÄ atsakovei J. S. turėtų atitekti 6,8325 kv.m. didesnis plotas nei jai priklauso, iÅ¡ jų 2,0275 kv.m. atsakovės A. K. ir 4,805 kv.m. ieÅ¡kovo V. A. sÄ skaita. Todėl atidalinant iÅ¡ bendrosios nuosavybės pagal M. M. parengtÄ planÄ atsakovei A. K. iÅ¡ atsakovės J. S. turėtų bÅ«ti priteista 1.344,70 eurų kompensacija. IeÅ¡kovas V. A. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl atsakovės J.

S. gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors pati atsakovė J. S. tokio reikalavimo byloje nereiškia ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė A. K. turėtų teisę veikti atsakovės J. S. vardu, atitinkamai toks reikalavimas neteisėtas ir negali būti tenkinamas. Be to, byloje nebuvo pateikta M. M. licencija, todėl pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas neatitinka įstatymo reikalavimų.Atsakovė J. S. su ieškiniu ir priešieškiniu sutiko iš dalies.

PaaiÅ¡kino, kad neprieÅ¡tarauja dėl gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir nors pati tokio reikalavimo byloje nereiÅ¡kia, palaiko prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ . Pastarasis yra labiau priimtinas nei siÅ«lomas ieÅ¡kovo atidalijimo bÅ«das, nes visi bendraturčiai yra labai konfliktiÅ¡ki, susitinka ir bendrauja tik teisme. Tačiau atsakovė J. S. nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡ jos priteisti kompensacija. Pagal prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ atsakovei J.

S. turėtų bÅ«ti paliktos gyvenamojo namo patalpos, kuriomis ji naudojasi jau nuo 1964 m., todėl kompensacijos priteisimas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas jos atžvilgiu, nes naudojimosi patalpomis tvarka nusistovėjo ir niekas niekam jokių pretenzijų dėl virÅ¡pločio ar dėl kompensacijų niekada nereiÅ¡kė. Nuosavybės teisėmis buvo įgyjamos konkrečios gyvenamojo namo patalpos, todėl skirstant namÄ Ä¯ atskirus butus turėtų likti Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamos patalpos kaip atskiri butai.

Atsakovė J. S. taip pat paaiÅ¡kino, kad visi bendraturčiai turi atskirus įėjimus į jų naudojamas patalpas, savo patalpas ji ir atsakovė A. K. Å¡ildo krosnimi, o ieÅ¡kovas turi atskirÄ garų Å¡ildymo sistemÄ . Vandentiekį ir kanalizacijÄ turi tik atsakovė A. K.. Atsakovė J. S. neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo reikalavimui dėl naujų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų įregistravimo ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje pripažino. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra nagrinėjamo teisinio santykio dalyvis, todėl turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ bylos nagrinėjimo, taip pat prašė nagrinėti bylÄ teismo nuožiÅ«ra pagal procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra pagal procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.

PaaiÅ¡kino, kad VÄ® Registrų centras nėra gavęs bendro bendraturčių praÅ¡ymo dėl gyvenamojo namo, esančio DzÅ«kų g. 89, Vilnius, kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus namo plotas padidėjo, nes buvo pridėtas rÅ«sio plotas, todėl bendrataučiai turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl jų nuosavybės dalių pasikeitusiame plote. Taip pat paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo padalinimas į tris atskirus butus neatitiktų žemės sklypo, kuriame namas yra, paskirties ir, kol Å¡alys nepakeistų žemės naudojimo paskirties, toks atidalijimo bÅ«das negalėtų bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre.IÅ¡vadÄ teikianti institucijÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nurodė, kad Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, paskirtį pakeisti tik į dvibutį gyvenamÄ jį namÄ , suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus (butus), gavus Statybos įstatymo numatytų institucijų pritarimÄ statinio paskirties keitimo projektui.

Nepakeitus dabartinės žemės sklypo naudojimo paskirties, jame esančio statinio paskirties keitimas į tributį negalimas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Leido ieškovui V. A. be kitų bendraturčių, atsakovių J. S. ir A. K. sutikimo, pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0064-9018, esančio Dzūkų g. 89, Vilnius, duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal matininkės I. Ž. 2013-10-03 atliktus kadastrinius matavimus. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Priteisė ieškovui V. A. iš atsakovių J. S. ir A. K. po 234,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. A. valstybės naudai 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. K. valstybės naudai 19,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės J. S. valstybės naudai 19,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio dalyje dėl gyvenamojo namo naujų kadastrinių matavimų įregistravimo viešame registre tarp šalių ginčo nėra, o neteismine tvarka ieškovo teisės negalėjo būti įgyvendintos dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių, tenkino ieškovo reikalavimus dėl 2013-10-03 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu gyvenamojo namo duomenų pakeitimo viešame registre be kitų bendraturčių sutikimo.

Teismas nurodė, kad du iÅ¡ trijų gyvenamojo namo bendraturčių, ieÅ¡kovas V. A. (ieÅ¡kiniu) ir atsakovė A. K. (prieÅ¡ieÅ¡kiniu), pareiÅ¡kė reikalavimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tuo tarpu trečiasis bendraturtis, atsakovė J. S., savo pozicijÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės iÅ¡reiÅ¡kė paruoÅ¡iamuosiuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu, palaikydama prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ atsakovas savo atidalijimo projektÄ gali siÅ«lyti ne tik reikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, bet ir teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo į tris savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus negali bÅ«ti tenkinamas vien dėl to, jog juo buvo pasisakyta dėl atsakovės J.

S. teisių, o pastaroji jokių reikalavimų byloje nėra pareiÅ¡kusi. Vertindamas Å¡alių pateiktus atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projektus, teismas nurodė, kad sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes apie tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ . VieÅ¡ame registre įregistruotas juridinis faktas – nustatyta atsakovės A. K. naudojimosi jai priklausančia ¼ dalimi gyvenamojo namo tvarka, t. y. nurodyta, jog nuolatiniam naudojimui pereina patalpos, pažymėtos plane 2-1 (8,66 kv.m.), 2-2 (14,61 kv.m.), 2-3 (5,44 kv.m.), 2-4 (5,80 kv.m.) ir 2-5 (7,54 kv.m.).

Å io juridinio fakto įregistravimo teisinis pagrindas yra 1984-08-03 dovanojimo sutartis Nr. 7-5120 ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Apie tarp Å¡alių nusistovėjusiÄ gyvenamuoju namu naudojimosi tvarkÄ byloja ir kiti byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä® bylÄ yra pateikta Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 nutartis, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto Sovietskij rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimas. 1964-12-18 aktu teismo vykdytoja padalino namų valdÄ pagal Vilniaus Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimÄ Å¡iuo bÅ«du:

V. A. (ieÅ¡kovui) paskirti kambariai 3-3, 3-2, 3-5, 3-4, 3-1; S. J. F. (atsakovei) – kambariai 1-1, 1-2, 1-3, 1-4; J. K. (atsakovės A. K. sutuoktinio sesei) – kambariai 2-1 ir 2-2. Teismo sprendimais nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka bendraturčiams yra privaloma. Be to, visi bendraturčiai teismui bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuo 1964 m. Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi tomis patalpomis, kurios joms atiteko pagal teismų patvirtintÄ naudojimosi tvarkÄ . Apie tai byloja ir į bylÄ pateiktas 1984-07-31 Vykdomojo komiteto leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971, kuriame nurodyta, kad dovanojama namo dalis sudaryta iÅ¡ Å¡ių patalpų: 2-l (8,66 kv.m.), 2-2 (14,61 kv.m.), 2-3 (5,44 kv.m.), 2-4 (5,80 kv.m.) ir 2-5 (7,54 kv.m.), t. y. iÅ¡ patalpų, teismų sprendimais priskirtų naudotis J.

K. ir naujai atsiradusių priestatų. Be to, tiek atsakovė A. K., tiek atsakovė J. S. teismui paaiÅ¡kino, jog Å¡alys ne tik kad faktiÅ¡kai naudojosi teismų sprendimais jiems priskirtomis patalpomis, bet nuo 1964 m. jų naudojamos patalpos buvo ženkliai pakeistos: Å¡alys pasistatė priestatus (J. S. pasistatė priestatus, pažymėtus plane 1-5 ir 1-6, A. K. pirmtakai (J. K., vėliau M. K.) – priestatus, pažymėtus plane 2-5 ir 2-4, o V. A. – priestatÄ , pažymėtÄ plane 3-6); faktiÅ¡kai naudojamose patalpose bendraturčiai įsirengė atskiras elektros apskaitos ir Å¡ildymo sistemas (atsakovės J.

S. ir A. K. savo patalpas Å¡ildo krosnimis, ieÅ¡kovas V. A. įsirengė garų Å¡ildymo sistemÄ ); atsakovė A. K. įsivedė kanalizacijÄ ir vandentiekį. IÅ¡ matininkės I. Ž. 2013-10-03 atliktų kadastrinių matavimų bylos teismas nustatė, kad name yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų Å¡alinimas, kas patvirtina abiejų atsakovių nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė A. K. įsivedė į savo faktiÅ¡kai naudojamas patalpas vandentiekį ir kanalizacijÄ . Tai, kad tokių patogumų neturi, atsakovė J.

S. patvirtino bylos nagrinėjimo metu, o ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes nei patvirtino, nei jas neigė. Tokiu bÅ«du, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismo pasirinktas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantas nebÅ«tinai turi sutapti su prieÅ¡ tai teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad po naudojimosi tvarkos nustatymo 1964 m. Å¡alys daugiau nei pusė amžiaus laikėsi nustatytos naudojimosi tvarkos ir investavo tik į savo faktiÅ¡kai naudojamas patalpas, teismas konstatavo, jog nukrypimas nuo nustatytos naudojimosi tvarkos neatitiktų bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principų bei nepasitarnautų socialinei taikai tarp Å¡alių atsirasti, nes sÄ lygotų naujų ginčų dėl jau įsivestų inžinerinių sistemų pritaikymo naujai priskirtoms patalpoms atsiradimui.

Vertinant ieÅ¡kovo pateiktÄ gyvenamojo namo atidalijimo projektÄ minėtų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad pastarasis nukrypsta nuo tarp Å¡alių susiklosčiusios naudojimosi patalpomis tvarkos, nes juo yra praÅ¡oma palikti ieÅ¡kovui be kitų jo faktiÅ¡kai naudojamų patalpų ir patalpas (kambarį), plane pažymėtÄ 2-2. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovės teismui patvirtino, jog Å¡iomis patalpomis faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė A. K., o iÅ¡ minėtų teismų sprendimų matyti, jog Å¡ios patalpos J.

K. buvo priskirtos naudotis dar 1964 m. Atsakovės A. K. atstovė teismui paaiÅ¡kino, jog Å¡i patalpa yra Å¡ildoma jos atstovaujamosios krosnimi ir palikus Å¡iÄ patalpÄ ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovo patalpos bÅ«tų Å¡ildomos atsakovės sÄ skaita. IeÅ¡kovo V. A. atstovas tokiems atsakovės atstovės argumentams paneigti jokių įrodymų į bylÄ nepateikė, o iÅ¡ pateikto atidalijimo projekto nėra matyti, kaip Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas. Be to, kaip pats ieÅ¡kovas nurodo, gyvenamojo namo atidalijimo bÅ«das, kuomet ieÅ¡kovui atitektų tiksliai tiek, kiek jam priklauso pagal idealiÄ sias nuosavybės dalis, t. y. atidalinti jam kaip atskirÄ nekilnojamojo turto vienetÄ pusę gyvenamojo namo, yra neįmanomas.

IeÅ¡kovas siekia gauti didesnę nei jam priklauso turto dalį patalpos, plane pažymėtos 2-2, sÄ skaita, nors kaip jau nustatyta anksčiau, Å¡ia patalpa nuo 1964 m. faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė A. K.. IeÅ¡kovas minėta patalpa niekuomet nesinaudojo, patalpa yra Å¡ildoma atsakovės A. K., todėl teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė A. K. pateikė savo projektÄ dėl patalpų atidalijimo, kuris atitinka tarp Å¡alių nuo seno nusistovėjusiÄ naudojimosi patalpomis tvarkÄ .

IeÅ¡kovas jokių pagrįstų nesutikimo su atsakovės A. K. parengtu atidalijimo projektu argumentų nepareiÅ¡kė. Atsakovė J. S. su praÅ¡omu atidalijimo projektu sutiko. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog Å¡is projektas labiau atitinka Å¡alių interesus, jo pasėkoje bendroji bendraturčių nuosavybė pasibaigs, tai tikėtina sÄ lygotų socialinės taikos tarp Å¡alių įsivyravimÄ . Tačiau, nepaisant to, teismas sprendė, kad Å¡is planas taip pat negali bÅ«ti patvirtintas, nes negalėtų bÅ«ti realiai įvykdytas.

Kaip teisme nurodė iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos ir trečiojo asmens atstovės, gyvenamasis namas yra žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorija. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das susijęs su gyvenamojo namo padalijimu į tris butus, todėl toks atidalijimo bÅ«das neatitinka žemės sklypo, kuriame yra namas, vieÅ¡ame registre įregistruotam naudojimo režimui. Be to, prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomu atidalijimo planu nėra iÅ¡spręstas rÅ«sio padalijimo ar bendrojo bendraturčių naudojimo klausimas, todėl ir dėl Å¡ios priežasties toks planas negalėtų bÅ«ti tenkinamas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V.

A. teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priimti papildomus įrodymus – Vilniaus apskrities archyvo 2013-05-21 raÅ¡tÄ Nr. (8.12)V5-1120 ir Vilniaus apygardos teismo 1996-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A32-2202. IeÅ¡kovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo tik tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės A.

K., kuri naudojasi gyvenamojo namo patalpa, pažymėta plane 2-2, tuo tarpu ieÅ¡kovas savo iniciatyva parengtu atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektu reiÅ¡kia teisėtus interesus į Å¡iÄ patalpÄ . Remiantis 2013-10-03 atliktais gyvenamojo namo kadastriniais matavimais, viso gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to plotas yra 142,55 kv.m. IeÅ¡kovas naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4 ir 3-5. Å ių patalpų plotas yra 58,47 kv.m., tačiau atsižvelgiantį tai, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis patalpų ir į tai, kad pirmo aukÅ¡to plotas yra 142,55 kv.m., darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 71,275 kv.m.

Siekiant atstatyti pažeistas teises ir gyvenamojo namo patalpas atidalinti pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ nuosavybės proporcingÄ dalį, teismo buvo praÅ¡oma ieÅ¡kovui atidalinti patalpas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6 ir 2-2. Å ių patalpų plotas sudarytų 72,88 kv.m. ir tik 1,605 kv.m. virÅ¡ytų ieÅ¡kovui priklausančios ½ dalies namo plotÄ . Už ieÅ¡kovui papildomai atitenkantį 1,605 kv.m. ieÅ¡kovas siÅ«lo atsakovei A. K. sumokėti piniginę kompensacijÄ . Atsisakydamas atidalinti patalpas pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , teismas pažymėjo, kad patalpa 2-2 yra Å¡ildoma atsakovės A.

K. krosnimi, jai priklausančiose patalpose yra vandentiekis ir kanalizacija, patalpos gali turėti pagerinimų. Tačiau visos Å¡ios faktinės aplinkybės yra reikÅ¡mingos tik nustatant priteistinos kompensacijos dydį. IeÅ¡kovas siÅ«lė priteisti kompensacijÄ , kuri yra pagrįsta Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, tačiau tokio siÅ«lymo teismas apskritai nevertino, nesprendė dėl kitokių kompensacijos dydžio nustatymo bÅ«dų ar kitų sprendimo variantų, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas galėtų bÅ«ti įpareigotas savo lėšomis papildomai izoliuoti patalpas nuo atsakovės krosnies sklindančios Å¡ilumos arba atsakovės krosnis galėtų bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovo lėšomis į kitÄ vietÄ .

TeisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga ir aplinkybė, kad atsakovei priklausančiose patalpose yra įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Tokie duomenys nėra vieÅ¡ai įregistruoti, o neteisėtas prisijungimas prie vandentiekio sistemos nesuteikia papildomų teisių atsakovei sprendžiant patalpų atidalijimo klausimÄ . Kanalizacija ar vandentiekis yra atsakovei priklausančioje patalpoje, kuri pažymėta plane 2-4. Tai yra atskira izoliuota patalpa, nesusijusi su plane 2-2 pažymėta patalpa. Nesant kito patalpų atidalijimo projekto, kuris leistų racionaliai ir neatliekant pastato rekonstrukcijos atidalinti patalpas, teismas paneigė ieÅ¡kovo teisę realizuoti nuosavybės teises.

Teismas pažymėjo, jog ieškovo siūlomas atidalijimo projektas prieštarauja nusistovėjusiai įregistruotai gyvenamojo namo naudojimosi tvarkai. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-14351-155/2015 tenkinimo atveju atsakovės A. K. nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje nepasikeis, tačiau neliks teisinio pagrindo atsakovės A. K. įregistruotai naudojimosi tvarkai, kuria ir buvo argumentuotas skundžiamas sprendimas. Nesant įregistruotos naudojimosi tvarkos, nelieka ir teisinio pagrindo teigti, jog koks nors susitarimas dėl naudojimosi tvarkos apskritai kada nors buvo sudarytas.

Net ir nustatyta naudojimosi tvarka nėra nekintamas dalykas. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atsakovė A. K. į bylÄ pateikė Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 nutarties nepatvirtintÄ kopijÄ ir Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo nepatvirtintÄ kopijÄ , minėtų dokumentų kilmė neaiÅ¡ki. Nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad apie teismų patvirtintÄ gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ byloja ir į bylÄ pateiktas 1984-07-31 Vykdomojo komiteto leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971 dėl patalpų 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 ir 2-5.

Tačiau remiantis 1996-12-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A32 2202 nustatytomis aplinkybėmis, gyvenamasis namas niekada nepriklausė valstybei, o priklausė fiziniams asmenims. Vykdomojo komiteto leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971 nebuvo reikalingas ir todėl negali patvirtinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris priklauso fiziniams asmenims, tvarkos. Atsakovė A. K. atsiliepimu teismo praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovo V. A. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ netenkinto ieÅ¡kinio dalyje palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡reikalauti ir prijungti prie bylos medžiagos Vilniaus miesto apylinkės teismo sustabdytÄ civilinę bylÄ Nr. 2-926-863/2015.

Atsakovė nurodė, kad nuo 1964 m. Å¡alių naudojamos gyvenamojo namo patalpos buvo ženkliai pakeistos: Å¡alys pasistatė priestatus (atsakovė J. S. pasistatė priestatus, pažymėtus plane 1-5 ir 1-6, atsakovės A. K. pirmtakai (J. K., vėliau M. K.) priestatus, pažymėtus plane 2-5 ir 2-4, o ieÅ¡kovas V. A. priestatÄ , pažymėtÄ plane 3-6). Å ie priestatai 2013-10-07 atliktų kadastrinių matavimų pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodyti prie pagalbinio naudingo ploto 9 skiltyje.

Bendras asmeninėmis Å¡alių lėšomis padidintas plotas sudaro 24,36 kv.m. Tai, kad Å¡alys savo asmeninėmis lėšomis rekonstravo pastatÄ ir padidino valdomÄ plotÄ priestatais, patvirtina ir Vykdomojo komiteto 1984-07-02 raÅ¡tas Nr. A-833 ir Vykdomojo komiteto 1984-07-31 leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta dovanojamoji M. K. (atsakovės A. K. pirmtako) namo dalis, kurios plotas 36,25 kv.m. Pagal planÄ 2-1 kambarys 8,66 kv.m., 2-2 kambarys 14,61 kv.m., 2-3 kambarys 5,44 kv.m., 2-5 kambarys 7,54 kv.m., 2-4 virtuvė 5,80 kv.m.

Po 1963-03-24 ieÅ¡kovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagal vieÅ¡o registro duomenis pastatas turėjo 113,92 kv.m. gyvenamo ploto, ½ dalis sudarė 56,96 kv.m., o ieÅ¡kovas valdė 55,14 kv.m. plotÄ , t. y. faktiÅ¡kai jam trÅ«ko 1,82 kv.m. ploto, atsakovei A. K. iÅ¡ privalomos 28,48 kv.m. dalies trÅ«ksta 0,23 kv.m., atsakovė J. S. turi 8,37 kv.m. daugiau nei priklauso (teisėtai priklauso 28,48 kv.m., o valdo 36,85 kv.m.). IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai Å¡ias faktines aplinkybes, susijusias su priestatais, ir padidintÄ ne savo lėšomis pastato plotÄ siekia užvaldyti neteisėtai.

IeÅ¡kovas, pateikęs santykinį atidalijimo projektÄ , iÅ¡imtinai ir nesÄ Å¾iningai siekia tik savo interesų tenkinimo, t. y. siekia užvaldyti didesnę turto dalį, nei jam priklauso, kitų bendraturčių turto dalių net neskaičiuoja, neatsižvelgia į tai, kad atsakovės A. K. turto dalis yra suremontuota, įvestas vandentiekis ir kanalizacija, kad turės pasikeisti visų bendraturčių elektros apskaitos, Å¡ildymo sistemos, nepateikia reikalavimų, kas ir iÅ¡ kokių lėšų turės daryti visus patalpų atidalijimo rekonstrukcinius darbus, kai bus iÅ¡ esmės pakeista nusistovėjusi bendraturčių daikto naudojimo tvarka.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, ar sename pastate rekonstrukciniai darbai iÅ¡ viso galimi ir vykdomos sienų rekonstrukcijos nepadarys pastatui nepataisomos žalos. IeÅ¡kovas nepateikė jokių skaičiavimų, kas ir kam turės iÅ¡mokėti pinigines kompensacijas už trÅ«kstamÄ plotÄ , nes tarp trijų bendraturčių jiems priklausančių idealių ir realių dalių jokių paskaičiavimų neatliko. Ä®vertinus priestatų plotÄ , atsakovėms turėtų bÅ«ti sumokėta už patirtas iÅ¡laidas priestatų pastatymui ir įrengimui, atsakovei A.

K. už vandentiekio ir kanalizacijos įrengimÄ , atlyginta už remonto darbus perdarant angas, Å¡ildymo ir elektros sistemas, iÅ¡mokėtos kompensacijos už trÅ«kstamÄ plotÄ . Tačiau ieÅ¡kovas su savo siÅ«lomu atsidalijimo projektu jokių nuostolių ir jokių kompensacijų dydžių paskaičiavimų nepateikė. Abi atsakovės iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ pozicijÄ , kad jų interesus geriausiai atitinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas M. M. planas, kuriuo siekiama absoliutaus gyvenamojo namo atsidalijimo pagal Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimÄ (Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 sprendimu paliktas galioti) bei jo pagrindu nusistovėjusiÄ tarp Å¡alių namo naudojimo tvarkÄ .

Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Visi tinkamai patvirtinti įrodymai yra iÅ¡skirtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo sustabdytoje byloje Nr. 2-926-863/2015. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ .

Atsakovė nurodo, kad jos pateiktas gyvenamojo namo atsidalijimo pasiÅ«lymas parengtas pagal faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ nuo Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kiti raÅ¡ytiniai dokumentai, susiję su gyvenamojo namo nuosavybės teisės perleidimu ir valdymu, gauti po minėto teismo sprendimo, patvirtina, jog tiek teisiÅ¡kai, tiek faktiÅ¡kai „realus namų valdos valdymas“ vyko ir vyksta pagal atsakovės su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktÄ M. M. parengtÄ planÄ , t. y. pagal šį planÄ siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, jiems priklausančias idealiÄ sias ir realiai valdomas turto dalis, objektyviai ir techniÅ¡kai yra įmanomas, daiktas padalijamas natÅ«ra be jokios žalos jo paskirčiai bei papildomų investicijų.

Tarp Å¡alių teisminiai ginčai vyksta nuo 1964 m., todėl teismo sprendimas, kuriuo su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas planas, sprendime pripažintas kaip labiausiai atitinkantis bendraturčių interesus, yra atmestas, gilina konfliktinę situacijÄ bei verčia Å¡alis nepagrįstai patirti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė A. K. taip pat nurodo, kad teismas 2013-08-06 nutartimi, spręsdamas bylų iÅ¡skyrimo klausimÄ , nurodė motyvÄ , jog pirma reikia atidalinti pastatÄ , o tik po to spręsti žemės klausimus, tačiau skundžiamame sprendime priimtas visiÅ¡kai prieÅ¡ingas sprendimas, kad Å¡alys pirmiausia turėtų iÅ¡spręsti žemės naudojimosi paskirties ir nustatyto bÅ«do pakeitimo klausimus, t. y. pakeisti žemės sklypo naudojimosi pobÅ«dį iÅ¡ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių pastatų statybos, o tik po to atsirastų teisinė galimybė atsidalinti pastatÄ .

Pagal teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika laikomasi nuostatos, kad neiÅ¡sprendus pastato padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis. Sprendime nenurodyta jokia konkreti teisės norma, kuri draustų pirma atidalinti statinį, o po to pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirties pobÅ«dį, kai nėra vykdoma nauja statyba, o tik atidalijamas seniai pastatytas gyvenamasis namas.

Atsakovė A. K. taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomu planu nėra iÅ¡spręstas rÅ«sio padalijimo ar naudojimo klausimas, nes M. M. plane rÅ«sio patalpos yra nubraižytos ir pažymėtos R-2 ir R-1 numeriais, eksplikacijoje taip pat nurodytos 12,21 kv.m. rÅ«sio patalpos, priklausančios ir naudojamos lygiomis dalimis bendraturčių J. S. ir A. K.. Pagal Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimÄ rÅ«sio naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, t. y. rÅ«sys, esantis po S. ir D. butais 2-1 ir 1-4, skirtas jų naudojimuisi lygiomis dalimis.

Esant teismine tvarka nustatytai rÅ«sio naudojimosi tvarkai, pakartotinai reikalavimas dėl rÅ«sio naudojimo ar atidalijimo nebuvo teismui reiÅ¡kiamas nė vienos iÅ¡ Å¡alių, nes ginčo tarp Å¡alių dėl rÅ«sio patalpų naudojimo ir/ar atidalijimo nėra. Atsakovė A. K. taip pat nurodo, kad jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausiÄ iÅ¡ jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ dalį.

Teismas pripažino, kad priimtiniausias ir geriausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus yra su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas M. M. planas, kurį palaikė ir atsakovė J. S., todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimui teisinių kliūčių nėra. Atsakovė taip pat nurodė, jog iÅ¡ jos yra nepagrįstai priteista per didelė suma už kadastrinės bylos parengimÄ , nes byla buvo paruoÅ¡ta visų bendraturčių interesams ir todėl 1500 litų iÅ¡laidos jai paruoÅ¡ti turi bÅ«ti paskirstytos tarp visų trijų bendrasavininkų lygiomis dalimis.IeÅ¡kovas V.

A. atsiliepimu praÅ¡o netenkinti atsakovės A. K. apeliacinio skundo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo teigimu, nors atsakovė A. K. nurodo, jog jos pasiÅ«lytas gyvenamojo namo atidalinimo projektas atitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ naudojimosi namu tvarkÄ nuo 1964-01-09 sprendimo įsiteisėjimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsakovė A. K. nepateikė nei Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 nutarties, nei Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo originalo ar patvirtintos kopijos.

Atsakovės A. K. pateiktų dokumentų kilmė nėra aiški, dokumentai neatitinka proceso įstatymu nustatytų reikalavimų. Ieškovas taip pat nurodo, kad, remiantis 2013-10-03 atliktais gyvenamojo namo kadastriniais matavimais, pirmo aukšto plotas yra 142,55 kv.m. Ieškovas naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5 ir 3-6. Šių patalpų plotas yra 58,47 kv.m. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo patalpų, darytina išvada, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 71,275 kv.m. namo pirmo aukšto patalpų.

Siekiant atstatyti pažeistas teises ir namo patalpas atidalinti pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ nuosavybės proporcingÄ dalį, tektų padalinti patalpas 2-2 ir 2-5, kuriomis naudojasi atsakovė A. K.. Tačiau toks patalpų padalijimas natÅ«ra neatitiktų bendraturčiams priklausančių gyvenamojo namo idealiųjų dalių arba reikalautų papildomu lėšų, susijusių su namo rekonstrukcija, siekiant bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių atitikimo natÅ«ra dailinamoms patalpoms.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės A. K. teiginys apie patalpų atidalijimÄ natÅ«ra be papildomų investicijų galimumÄ nepagrįstas. Kadangi nėra galimybės bendraturčiams gyvenamÄ jį namÄ atidalinti natÅ«ra pagal jiems priklausančias idealiÄ sias nuosavybės dalis, taikytina kompensacinė sistema už vienam iÅ¡ bendraturčių tenkančiÄ didesnę namo dalį. Tačiau atsakovės A. K. pasiÅ«lytame gyvenamojo namo atidalinimo projekte nėra numatytos piniginės kompensacijos bendraturčiams už netenkamÄ namo dalį.

Atsakovė A. K. siekia savo naudai atsidalinti didesnę negu jai priklausytų ginčo namo dalį ir prieštarauja kompensacijų bendraturčiams išmokėjimui. Tuo tarpu ieškovo pasiūlytas gyvenamojo namo atidalinimo projektas ne tik kad atitinka žemės sklypo naudojimo pobūdį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba), bet ir minimaliai nukrypsta nuo bendraturčiams priklausančių idealiųjų pastato nuosavybės dalių, numato kompensacijas. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės A.

K. teiginiu, kad gyvenamojo namo rÅ«sio patalpų naudojimo klausimas yra iÅ¡spręstas Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimu. Net ir darant prielaidÄ , kad nurodytas teismų sprendimas egzistuoja, nustatyta rÅ«sio patalpų naudojimo tvarka nesudaro teisinio pagrindo nespręsti gyvenamojo namo rÅ«sio patalpų atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad gyvenamojo namo rÅ«sio patalpos R-1 ir R-2 buvo įrengtos neturint ieÅ¡kovo sutikimo, dėl ko Å¡ios patalpos yra laikytinos ir ieÅ¡kovo nuosavybe ir ieÅ¡kovui priklauso ½ dalis rÅ«sio patalpų.

Atsakovės A. K. teismui pateiktame patalpų atidalinimo projekte nėra sprendžiamas rÅ«sio patalpų atidalinimo klausimas, nenumatyta ieÅ¡kovui atitenkanti proporcinga rÅ«sio patalpų dalis arba ieÅ¡kovui tenkanti piniginė kompensacija už kitiems bendraturčiams atitenkančias visas rÅ«sio patalpas. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas apie atsakovės A. K. gyvenamojo namo atidalinimo projekto tinkamumÄ , pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytine iÅ¡vada ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u apie žemės sklypo naudojimo pobÅ«dį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba.

Pastatų atidalinimo projektai turi neprieÅ¡tarauti tiek žemės sklypo, tiek paties pastato naudojimo paskirčiai. Žemės sklypo paskirties ir naudojimo pobÅ«džio keitimui reikalingas visų bendraturčių sutikimas, kurio Å¡iai dienai nėra. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti prielaidÄ , kad žemės sklypo bendraturčiai inicijuos žemės sklypo teisinio statuso keitimo procedÅ«ras. IeÅ¡kovo teigimu, optimaliausias gyvenamojo namo atidalinimo projektas yra pasiÅ«lytas ieÅ¡kovo, kuris yra įgyvendinamas nustatytų teisės aktų tvarka, atitinka gyvenamuoju namu užstatyto žemės sklypo naudojimo pobÅ«dį, labiausiai atitinka visų namo bendraturčių idealiÄ sias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir numato pinigines kompensacijas.Apeliaciniu skundu atsakovė J.

S. teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovui V. A. iÅ¡ atsakovių, konkrečiai atsakovės J. S. arba Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti tarp visų atsakovų. Atsakovė J. S. nurodo, kad teismas tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, kurioje ginčo tarp Å¡alių nebuvo, tačiau priteisė dalį ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovių J. S. ir A.

K., nors to daryti neturėjo. Atsakovė J. S. prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų nei ieÅ¡kovui, nei atsakovams nereiÅ¡kė. Ji praÅ¡o atsižvelgti į jos garbų amžių ir nekonfliktinę asmenybę, taip pat į tai, kad byloje patraukta atsakovu ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, tačiau iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui nepriteista. Atsakovė A. K. atsiliepimu praÅ¡o teismo atsakovės J. S. apeliacinį skundÄ tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

A. atsakovės A. K. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai už kadastrinių matavimų atlikimÄ ir kadastrinės bylos sudarymÄ priteisė iÅ¡laidas apmokėti tik atsakovėms, nes abi atsakovės sutiko su ieÅ¡kiniu Å¡ioje dalyje. Tik dėl nepakankamo paties ieÅ¡kovo bendradarbiavimo Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje nebuvo sudaryta taikos sutartis. Teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgdamas į tai, kad parengta kadastrinių matavimų byla bus naudojama visų bendraturčių interesais, todėl jos parengimo iÅ¡laidos dalintinos visiems bendraturčiams lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovas V. A. atsiliepimu praÅ¡o atsakovės J. S. apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad CPK nesuteikia apeliacinės instancijos teismui teisės atlikti tokius procesinius veiksmus, kaip sprendimo dalies atmetimas arba iÅ¡laidų skirstymas tarp visų atsakovų. Atsakovė J. S. klaidingai nurodo, kad visos proceso Å¡alys sutiko su reikalavimu įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre duomenis pagal matininkės I.

Ž. 2013-10-03 atliktus kadastrinius matavimus. Atsakovė A. K. nesutiko su pastaruoju reikalavimu atsiliepime į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį. Kadangi atsakovė J. S. su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko ir teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nėra teisinio pagrindo nepriteisti ieÅ¡kovui patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovės J. S. nurodytos aplinkybės (garbus amžius, nekonfliktinė asmenybė, su viskuo sutikimas) nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančiomis neatlyginti kitos Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu praÅ¡o teismo ieÅ¡kovo V. A. ir atsakovės A. K. apeliacinių skundų pagrįstumo klausimus spręsti teismo nuožiÅ«ra, o atsakovės J. S. apeliacinį skundÄ atmesti, atsižvelgiant į atsiliepimo argumentus. Nurodo, kad byloje nėra keliami reikalavimai, susiję su žemės teisiniais santykiais, todėl darytina iÅ¡vada, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamu atsakovu byloje, o teismo priimtas sprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ bylos.

Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip neturinčio materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovo V. A. ir atsakovės A. K. apeliaciniai skundai atmestini. Atsakovės J. S. apeliacinis skundas tenkintinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovui V.

A. (teisių perėmėjai R. P., H. A., A. A.) bei atsakovėms A. K. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0064-9018, esantis adresu Dzūkų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Ieškovui priklauso ½ dalis nurodyto gyvenamojo namo, atsakovėms A. K. ir J. S. – po ¼ dalis nurodyto gyvenamojo namo. Tokiomis pačiomis dalimis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 1094-0064-9044, esantys adresu Dzūkų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.

IeÅ¡kovui nuosavybės teise taip pat priklauso Å«kiniai pastatai, unikalÅ«s Nr. 1094-0064-9029 ir 1094-0064-9030, esantys adresu DzÅ«kų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (t. I, b.l. 51-53, t. III, b.l. 48-50). IeÅ¡kovas V. A. patikslintu ieÅ¡kiniu ir atsakovė A. K. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kitų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nurodyto gyvenamojo namo patalpas atitinkamai pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „ArchitektÅ«ra ir inžineriniai projektai“ architekto D.

M. projektÄ ir pagal atsakovės pateiktÄ projektuotojo M. M. projektÄ (t. I, b.l. 61-64, t. II, b.l. 40-43). Atsakovė J. S. sutiko su atsakovės A. K. reikalavimu atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas pagal projektuotojo M. M. projektÄ , tačiau nesutiko su tuo, kad iÅ¡ jos bÅ«tų priteista kompensacija atsakovei A. K. už jai tenkančiÄ didesnę dalintino turto dalį.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino nurodytų ginčo Å¡alių reikalavimų (t.

III, b.l. 101-110). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktas gyvenamojo namo patalpų atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas nukrypsta nuo tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusios faktinės naudojimosi Å¡iuo namu tvarkos, tuo tarpu atsakovės A. K. pateiktas gyvenamojo namo patalpų atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas, nors Å¡iÄ tvarkÄ atitinka, tačiau prieÅ¡tarauja žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, vieÅ¡ame registre įregistruotam naudojimo režimui, taip pat Å¡iuo projektu nėra iÅ¡spręstas rÅ«sio padalinimo ar bendro naudojimo klausimas.

IeÅ¡kovas V. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas pagal UAB „ArchitektÅ«ra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektÄ , nurodo, kad Å¡is projektas yra racionaliausias ir ekonomiÅ¡kiausias, mažiausiai pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes atidalinant gyvenamojo namo patalpas atsakovė A. K. netektų tik 1,605 m2 ir už Å¡iÄ dalį gautų piniginę kompensacijÄ .

Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad tarp gyvenamojo namo bendraturčių jau ilgÄ laikÄ yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas naudojasi namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, kurias sudaro 58,47 m2, atsakovė A. K. naudojasi namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, kurias sudaro 40,99 m2, atsakovė J. S. naudojasi namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, kurias sudaro 43,09 m2 (t.

I, b.l. 71). Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina 1964-01-09 Vilniaus m. Tarybų rajono liaudies teismo sprendimas, kuris buvo paliktas galioti 1964-02-03 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo nutartimi (t. II, b.l. 139-142), 1964-12-18 teismo vykdytojo aktas (t. II, b.l. 192-193), 1984-08-03 dovanojimo sutartis (t. II, b.l. 187-190) ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. III, b.l. 48-50). Nors ieÅ¡kovas keliÄ abejones dėl nurodytų įrodymų patikimumo, tačiau Å¡ias abejones paneigia Vilniaus apygardos teismo 2016-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1645-661/2016, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-338-155/2016.

Å iuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad aptarta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta dar 1964-01-09 Vilniaus m. Tarybų rajono liaudies teismo sprendimu ir yra nepasikeitusi. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 71,275 m2 gyvenamojo namo patalpų, o faktiÅ¡kai jis naudojasi 58,47 m2, todėl, siekdamas paÅ¡alinti šį neatitikimÄ , ieÅ¡kovas pagal UAB „ArchitektÅ«ra ir inžineriniai projektai“ architekto D.

M. projektÄ prašė pirmosios instancijos teismo jam atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ne tik jo faktiÅ¡kai naudojamas namo patalpas, patalpų plane pažymėtas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, bet ir patalpÄ , patalpų plane pažymėtÄ 2-2, kuria faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė A. K., iÅ¡mokant jai 570,66 Eur (1.970,36 Lt) kompensacijÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovas, siÅ«lydamas tokį gyvenamojo namo atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantÄ , neatsižvelgia į tai, kad ilgÄ laikÄ ginčo Å¡alys naudojasi konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra tarpusavyje atskirtos, turi atskirus įėjimus, atskiras Å¡ildymo, elektros, vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemas, taip pat kad ginčo Å¡alys, atsižvelgdamos į nusistovėjusiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , yra rekonstravusios jų naudojamas namo patalpas ir padidinusios jų plotÄ . IeÅ¡kovas nenurodo kas, kieno lėšomis ir kaip turėtų jo naudai atidalinti gyvenamojo namo patalpas, kuriomis faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė A.

K., nors dėl to reikės iš naujo atskirti šias patalpas, perdaryti įėjimus, pertvarkyti šildymo, elektros, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas. Patenkinus ieškinį, A. K. prarastų didžiulę jos buto dalį (iš trijų 14,4 kv.m., 8,3 kv.m. ir 7,7 kv.m. kambarių - 14,4 kv.m. kambarį), o jai priklausanti krosnis šildytų ir ieškovo patalpas, nes jos dalis atsidurtų ieškovo pageidaujamame gauti kambaryje. Ieškovas nevertino ir nepagrindė, kad jo siūloma 570,66 Eur (1.970,36 Lt) kompensacija, kuri yra pagrįsta Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, adekvati atsakovės A.

K. bÅ«simiems praradimams, kuriuos ji patirtų atidalinus gyvenamojo namo patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ . IeÅ¡kovo teiginys, kad visÄ tai turėjo vertinti pats pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas, nes nagrinėjama byla yra dispozityvaus pobÅ«džio. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo Å¡alys daugiau nei pusė amžiaus laikėsi 1964 m. teismų sprendimais nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir investavo tik į savo faktiÅ¡kai naudojamas patalpas, todėl nukrypimas nuo nustatytos naudojimosi tvarkos pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „ArchitektÅ«ra ir inžineriniai projektai“ architekto D.

M. gyvenamojo namo atidalinimo projektÄ neatitiktų bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principų bei nepasitarnautų socialinei taikai tarp Å¡alių atsirasti.Atsakovė A. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi kur atmestas jos ieÅ¡kinys, teigia kad prieÅ¡ingai nei nurodė bylÄ nagrinėjęs teismas, projektuotojo M. M. projektu buvo iÅ¡spręstas ir gyvenamojo namo rÅ«sio padalinimo ar bendro naudojimo klausimas, nes projekte buvo numatyta, kad rÅ«sio patalpos, patalpų padalinimo schemoje pažymėtos R-1 ir R-2, yra bendro naudojimo.

Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu sutinka, tačiau tokiu atveju Å¡alių nuosavybė nebus atidalinta.Teisėjų kolegijos vertinimu svarbu yra ir tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu A. K. reikalauja už J. S. tenkančiÄ didesnę dalintino turto dalį A. K. priteisti 1.344,70 Eur piniginę kompensacijÄ , tačiau nagrinėjamu atveju pastebėtina tai, kad J. S., kuri yra vyresnio amžiaus, su tokia iÅ¡moka nesutinka, nes tam neturi lėšų ir neiÅ¡sigali jos sumokėti. Be to, siekdama atidalijimo pagal savo pateiktÄ projektÄ , A.

K. nenumato jokių kompensacijų ieÅ¡kovui už jam atitenkančiÄ mažesnę dalintinų patalpų dalį.Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas V. A. ir atsakovė A. K. savo pateiktuose gyvenamojo namo atidalinimo projektuose nepasisakė ir dėl aplinkybės, kaip turėtų bÅ«ti atidalinti kiti bendrosios dalinės nuosavybės objektai – kiemo statiniai (tvora, Å¡ulinys, lauko tualetas, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. 1094-0064-9044, esantys adresu DzÅ«kų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., kurie taip pat priklauso ginčo Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo V. A. ir atsakovės A. K. reikalavimus atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „ArchitektÅ«ra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektÄ ir pagal atsakovės pateiktÄ projektuotojo M. M. projektÄ , kadangi Å¡ie projektai neatitinka bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalinimo teisinio reglamentavimo.

Rengiant Å¡iuos projektus neatsižvelgta į tai, kad CK 4.80 straipsnyje nustatyta galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tam, jog bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad nustatant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ reikia įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus, remiantis proporcingumo, protingos, teisingos ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ , o naujai suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus.

Be to, jeigu bendroji dalinė nuosavybė atidalinama taikant miÅ¡rų bÅ«dÄ â€“ natÅ«ra ir priteisiant kompensacijÄ pinigais, toks atidalijimas yra teisėtas, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies rinkos vertę. Galiausiai turi bÅ«ti siekiama, kad po atidalinimo liktų kuo mažiau bendro naudojimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovo V. A. pateiktÄ UAB „ArchitektÅ«ra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektÄ ir atsakovės A. K. pateiktÄ projektuotojo M. M. projektÄ , teisingai konstatavo, jog jie neatitinka nurodyto teisinio reglamentavimo ir dėl to pagal juos negalima atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ginčo Å¡alims priklausančio gyvenamojo namo. PaÅ¡alinus nurodytus trÅ«kumus, ginčo Å¡alys turi teisę iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl gyvenamojo namo atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, Å¡alims tokia galimybė buvo sudaryta ir bylÄ nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo, posėdį atidedant, tačiau Å¡alys Å¡ia galimybe nepasinaudojo.Atsakovės J.

S. ir A. K. apeliaciniais skundais taip pat nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieÅ¡kovui V. A. iÅ¡ jų priteisė lygiomis dalimis 1.620 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 1.500 Lt už kadastrinių matavimų atlikimÄ ir kadastrinės bylos sudarymÄ bei 120 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė J. S. nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jos turėjo bÅ«ti nepriteistos arba padalintos visiems atsakovams, tame tarpe ir Lietuvos Respublikai. Tuo tarpu atsakovė A. K. nurodo, kad iÅ¡laidos už kadastrinių matavimų atlikimÄ ir kadastrinės bylos sudarymÄ turėjo bÅ«ti padalintos visiems bendraturčiams lygiomis dalimis.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais argumentais. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų bandęs neteismine tvarka gauti atsakovių J. S. ir A. K. sutikimÄ pakeisti gyvenamojo namo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus, taip pat nėra duomenų, kad atsakovės bÅ«tų atsisakiusios duoti tokį sutikimÄ . Dėl to ieÅ¡kovas turi pats prisiimti 120 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas, kurias patyrė kreipdamasis į teismÄ dėl leidimo pakeisti gyvenamojo namo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus be atsakovių sutikimo.

Kita vertus, nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti dėl ieÅ¡kovui ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto ir buvo bÅ«tini siekiant toliau disponuoti Å¡iuo turtu, dėl to 1.500 Lt iÅ¡laidos už kadastrinių matavimų atlikimÄ ir kadastrinės bylos sudarymÄ turi bÅ«ti paskirstytos lygiomis dalimis ieÅ¡kovui ir atsakovėms (po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvienam). Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje tikslintinas, nurodant, kad ieÅ¡kovui V.

A. iš atsakovių J. S. ir A. K. priteistina po 500 Lt (144,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Kadangi ieškovo V. A. ir atsakovės A. K. apeliaciniai skundai iš esmės yra nepagrįsti ir atmestini, jiems bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

A. K. nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Patikslinti sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo priteisiant V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 144,81 eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų (vietoje priteistų 234,59 eurų).

Teisėjai                                                                                                                     Loreta Bujokaitė                                                                                                                                             Virginijus KairevičiusAldona Tilindienė