2013-03-20 Nr. AB-618-3-61-3-01508-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P520-60/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01508-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3; 80.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) 2012 m. gegužės 4 d. administracinį aktą Nr. 25/11-1-28-10309; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. balandžio 18 d. prašymą; 3) panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 9 d. administracinį aktą Nr. 25/8-4-10666; 4) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, jog FNTT 2012 m. gegužės 9 d. administracinis aktas Nr. 25/8-4-10666, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigė, jog atsakovas nevertino FNTT darbuotojo T. C. neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė prieš pareiškėją vartotu psichologiniu smurtu, prievarta, terorizavimu, neteisėtais reikalavimais ir t. t., bei kurie sutrukdė pareiškėjui apginti savo teises nagrinėjamose civilinėse bylose. Paaiškino, kad naikintinas ir FNTT 2012 m. gegužės 4 d. administracinis aktas Nr. 5/11-1-28-10309, kuriuo atsakovas neteisėtai atsisakė vykdyti pareiškėjo prašomus veiksmus ir neturėdamas teisinio pagrindo prašymą persiuntė vykdyti Kauno apygardos prokuratūrai. Pažymėjo, jog ginčijamais FNTT sprendimais buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTTĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose taisyklių nuostatos.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 4 d. administracinį aktą Nr. 5/11-1-28-10309 yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnį ikiteisminio tyrimo duomenys, kai nėra prokuroro leidimo, neskelbtini. Teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi ribotas subjektų ratas, t. y. įtariamasis, jo gynėjas bei nukentėjusysis ir jo atstovas (BPK 181 straipsnio 1 dalis). Paaiškino, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gauti medžiagos dokumentų kopijas, kurioje V. J. buvo apklaustas kaip liudytojas. Atsakovas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, nurodė pareiškėjui, kad dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų gavimo jis turi kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. Nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2012 m. gegužės 9 d. administracinį aktą Nr. 25/8-4-10666, kuriuo V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai. Teigė, jog pareiškėjas siekė, kad būtų įvertinti FNTT dirbančio T. C. veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį prokuratūra organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus. BPK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Teigė, jog nurodytos teisės aktų nuostatos tvirtina, kad skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nagrinėjimas priskirtas prokuratūros, o ne FNTT kompetencijai, todėl pareiškėjo V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundas pagrįstai persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad V. J. 2012 m. balandžio 18 d. FNTT Kauno apygardos valdybai pateikė prašymą leisti susipažinti su Ž. V. tėvo G. V. bei pamotės Ž. V. FNTT parašyto skundo turiniu ir pateikti tinkamai registruoto šio skundo nuorašą V. J., Kauno apygardos prokuratūrai, Vilniaus apygardos prokuratūrai, Kauno rajono apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012, Kauno miesto apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-833-887/2012, Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011. FNTT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 25/11-1-28-10309 atsisakė pateikti V. J. prašomas dokumentų kopijas ir nurodė, kad dėl kopijų gavimo ir susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjas turėtų kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. FNTT Kauno apygardos valdyboje 2012 m. balandžio 27 d. buvo gautas V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundas, kuriame prašoma: 1) pateikti tinkamai patvirtintus visos su G. V., Ž. V. veiksmais susijusios FNTT surinktos medžiagos nuorašus – pareiškėjui, Kauno rajono apylinkės teismui (į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012), Kauno miesto apylinkės teismui (į civilinę bylą Nr. 2-14355-887/2011), Lietuvos apeliaciniam teismui (į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011), Kauno apygardos administraciniam teismui (į administracinę bylą Nr. I-875-402/2012); 2) panaikinti T. C. 2012 m. balandžio 25 d. Kaune vykdytos G. B. apklausos protokolą; 3) pradėti tarnybinį patikrinimą prieš FNTT dirbantį T. C.; 4) T. C. skirti tarnybinę nuobaudą; 5) nedelsiant nutraukti FNTT dirbančių asmenų neteisėtas bei/ar nusikalstamas veikas prieš V. J. ir jo aplinkos asmenis, apie tai pareiškėjui pranešti raštu. Minėtas skundas 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1/11-1-5-2475 buvo persiųstas FNTT direktoriui. FNTT 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 25/8-4-10666, vadovaudamasi BPK 62 straipsniu, pagal kompetenciją V. J. skundą persiuntė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui.

Teismas vadovavosi FNTT direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos ir dėl asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 23 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5, 10 punktais. Darė išvadą, kad FNTT įgaliota nagrinėti tik tokius asmenų prašymus, kurie teisės aktais priskirti jos kompetencijai.

Teismas, sistemiškai įvertinęs FNTTĮ 6 straipsnio 3 punkto, 20 straipsnio 2 dalies, BPK 177 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies nuostatas, darė išvadą, kad sprendimą leisti ar neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas priima ne ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija (pareigūnas), bet jį organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras. FNTT kompetencijai nepriskirta spręsti dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti V. J. 2012 m. balandžio 18 d. prašymą ir nurodė, kad jis turėtų kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą, kurios prokurorai kontroliuoja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors FNTT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 25/11-1-28-10309 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų objektyvumo ir išsamumo reikalavimų, tačiau jame konkrečiai ir aiškiai nurodyta V. J. teisė prašymą teikti Kauno apygardos prokuratūrai. Sprendė, jog iš esmės FNTT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 25/11-1-28-10309 teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, jog teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti FNTT išnagrinėti V. J. 2012 m. balandžio 18 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1, 4 dalių, FNTTĮ 7 straipsnio 1-4 punktų, 20 straipsnio 2 dalies, BPK 62, 63 straipsnių, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 33, 34 punktų reglamentavimą, darė išvadą, kad pagal kompetenciją ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinius veiksmus kontroliuoja ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, būtent jam suteikta teisę spręsti dėl drausmės bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnui iškėlimo, todėl konstatavo, kad FNTT pagrįstai persiuntė pareiškėjo V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui. Teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 25/8-4-10666 bei įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą nenustatė.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. sausio 8 d. gautas pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktais.

Prašyme atnaujinti procesą išdėstyti iš esmės tie patys argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūra atsisakė persiųsti pareiškėjui skundo P-1010 nagrinėjimo rezultatus, o atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. administraciniu aktu Nr. 25/8-5-26615 iš esmės pripažino, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, jog dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui padaryta 22 981,75 eurų turtinė žala, kurią prašė atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės. Taip pat pareiškėjas teigia, jog teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – Kauno apygardos prokuratūros – pareigų ir teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (angl. appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). EŽTT yra išaiškinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieš Moldovą Nr. 14385/04, 98 pastraipa; Roşca prieš Moldovą Nr. 6267/02, 24 pastraipa; Pravednaya prieš Rusiją Nr. 69529/01, 25 pastraipa; Ryabykh prieš Rusiją Nr. 52854/99, 52 pastraipa; kt.).

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais pagrindais – dėl paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriame buvo išdėstyti tokie reikalavimai: 1) panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 4 d. administracinį aktą Nr. 25/11-1-28-10309; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. balandžio 18 d. prašymą; 3) panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 9 d. administracinį aktą Nr. 25/8-4-10666; 4) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija nurodo, jog skundo reikalavimas – skundo dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, pareiškėjo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

Šiuo atveju pareiškėjo nustatytą skundo dalyką, t. y. iškeltus jo reikalavimus, nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, spręsdama proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjamoje byloje, pasisako dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo apibrėžto skundo dalyko ir pagrindo apimtyje.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y., žinant apie šias aplinkybes, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-135/2012).

Pareiškėjas, siekdamas bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūra atsisakė persiųsti pareiškėjui skundo (reg. Nr. P-1010) nagrinėjimo rezultatus, o atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. administraciniu aktu Nr. 25/8-5-26615 iš esmės pripažino, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog V. J. 2012 m. balandžio 18 d. FNTT Kauno apygardos valdybai pateikė prašymą leisti susipažinti su Ž. V. tėvo G. V. bei pamotės Ž. V. FNTT parašyto skundo turiniu ir pateikti tinkamai registruoto šio skundo nuorašą V. J., Kauno apygardos prokuratūrai, Vilniaus apygardos prokuratūrai, Kauno rajono apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012, Kauno miesto apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-833-887/2012, Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011. FNTT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 25/11-1-28-10309 atsisakė pateikti V. J. prašomas dokumentų kopijas ir nurodė, kad dėl kopijų gavimo ir susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjas turėtų kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. FNTT Kauno apygardos valdyboje 2012 m. balandžio 27 d. buvo gautas V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundas, kuriame prašoma: 1) pateikti tinkamai patvirtintus visos su G. V., Ž. V. veiksmais susijusios FNTT surinktos medžiagos nuorašus – pareiškėjui, Kauno rajono apylinkės teismui (į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012), Kauno miesto apylinkės teismui (į civilinę bylą Nr. 2-14355-887/2011), Lietuvos apeliaciniam teismui (į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011), Kauno apygardos administraciniam teismui (į administracinę bylą Nr. I-875-402/2012); 2) panaikinti T. C. 2012 m. balandžio 25 d. Kaune vykdytos G. B. apklausos protokolą; 3) pradėti tarnybinį patikrinimą prieš FNTT dirbantį T. C.; 4) T. C. skirti tarnybinę nuobaudą; 5) nedelsiant nutraukti FNTT dirbančių asmenų neteisėtas bei/ar nusikalstamas veikas prieš V. J. ir jo aplinkos asmenis, apie tai pareiškėjui pranešti raštu. Minėtas skundas 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1/11-1-5-2475 buvo persiųstas FNTT direktoriui. FNTT 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 25/8-4-10666, vadovaudamasi BPK 62 straipsniu, pagal kompetenciją V. J. skundą persiuntė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1, 4 dalių, FNTTĮ 7 straipsnio 1-4 punktų, 20 straipsnio 2 dalies, BPK 62, 63 straipsnių, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 33, 34 punktų reglamentavimą, darė išvadą, kad pagal kompetenciją ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinius veiksmus kontroliuoja ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, būtent jam suteikta teisę spręsti dėl drausmės bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnui iškėlimo, todėl konstatavo, kad FNTT pagrįstai persiuntė pareiškėjo V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti bylos procesą turinio, jis naujai paaiškėjusia aplinkybe ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme laiko prie pareiškėjo prašymo pridėtą FNTT 2012 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 25/8-5-26615 (b. l. 92) ir jame nurodytas aplinkybes. Šiame rašte pareiškėjui yra pateikta informacija, kad FNTT, vadovaudamasi BPK 62 straipsnio normomis, pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą dėl tyrėjo T. C. galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01017-12 kontroliuojančiam ir jam vadovaujančiam Kauno apygardos prokurorui G. E.. 2012 m. gegužės 30 d. FNTT prokuroras G. E. persiuntė pareiškėjo skundo dalį dėl tyrėjo T. C. galbūt padarytų FNTTĮ ir etikos normų pažeidimų. FNTT valstybės tarnautojų veiklos etikos komisija pagal kompetenciją išnagrinėjo iš prokuroro gautą skundą ir nustatė, kad pareigūno T. C. elgesys nesikerta su etikos elgesio normomis. Apie priimtą sprendimą FNTT raštu Nr. 25/4-3-1-14202 informavo Kauno apygardos prokuratūrą.

Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio darytina išvada, jog pareiškėjas mano, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundo dėl tyrėjo T. C. galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų dalis, t. y. dėl šio tyrėjo padarytų FNTTĮ ir etikos normų pažeidimų, prokuroro G. E. 2012 m. gegužės 30 d. buvo persiųsta FNTT, įrodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taigi teisėjų kolegija nagrinėdama administracinės bylos proceso atnaujinimo klausimą būtent ir nagrinėja, ar ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

Kaip jau buvo minėta, aplinkybė tam, kad ji būtų pripažinta pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi atitikti pirmiau nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų prašymo atnaujinti procesą turinio, pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad minėta pareiškėjo nurodyta aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kad apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

Iš pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 24 d. teismo posėdžio eigos garso įrašo darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūra pareiškėjo skundo dalį persiuntė nagrinėti FNTT, pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas minėto teismo posėdžio metu pats nurodė šią aplinkybę bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi ši aplinkybė buvo žinoma ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo metu.

Be to, įvertinus pareiškėjo pateiktame FNTT 2012 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 25/8-5-26615 nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, jog jos sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog FNTT pagrįstai persiuntė pareiškėjo V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui, yra nepagrįsta ir neteisėta, ir kad šios aplinkybės sudarytų pagrindą konstatuoti, jog minėtas prokuroras yra nekompetentingas nagrinėti pirmiau nurodytą klausimą.

Įvertinus pareiškėjo pateiktus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Negalima daryti išvados, kad dėl pareiškėjo nurodyto FNTT 2012 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. 25/8-5-26615 ir jame pateiktos informacijos galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti administracinės bylos Nr. I-3414-764/2012 procesą, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūra atsisakė persiųsti pareiškėjui skundo (reg. Nr. P-1010) nagrinėjimo rezultatus, yra ne šios administracinės bylos (Nr. I-3414-764/2012), kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėjas, nagrinėjimo dalykas. Taip pat pareiškėjo argumentas, jog dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui padaryta 22 981,75 eurų turtinė žala, kurią prašė atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, nenagrinėtinas sprendžiant administracinės bylos Nr. I-3414-764/2012 proceso atnaujinimo klausimą.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-133/2010). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-272/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – Kauno apygardos prokuratūros – pareigų ir teisių. Pažymėtina, jog Kauno apygardos prokuratūra nepateikė prašymo šiuo pagrindu atnaujinti procesą aptariamoje byloje. Darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 netenkintinas, procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė