bcfacd20-87fb-482b-ad6c-cb2653fd005e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-362/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4, 40.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo V. R. atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

atsakovo žemės Å«kio bendrovės „Nemunas“ atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje

byloje Nr. 2-716-198/2010 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Nemunas“ dėl

skolos ir kitų mokėjimų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui ŽŪB ,,Nemunas“ dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo ir, remdamasis CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsniu, 6.871 straipsnio 2 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ŽŪB „Nemunas“ 660 810,40 Lt negrÄ Å¾intų paskolų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo 2010 m. vasario 1 d. iki paskolų grÄ Å¾inimo dienos, 10 608 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt teisinių paslaugų bei atstovavimo iÅ¡laidų. Nurodė, jog pagal su atsakovu sudarytas paskolos sutartis ieÅ¡kovas laikotarpyje nuo 2003 m. vasario 23 d. iki 2004 m. spalio 1 d. atsakovui paskolino 801 610,40 Lt. Paskolinti pinigai buvo skirti žemės Å«kio produktų gamybos vystymui. Beveik kiekvienu atveju atsakovas ne tik pasiraÅ¡ydavo paskolos sutartis, bet iÅ¡duodavo kasos pajamų orderių kvitus. Nors paskolos sutartyse nebuvo nustatytas paskolų grÄ Å¾inimo terminas, tačiau atsakovas savo įsiskolinimÄ po truputį dengė. Per 2009-2010 metus atsakovas praktiÅ¡kai jokių mokėjimų neatliko, dėl ko 2010 m. sausio 27 d. raÅ¡tu iÅ¡ atsakovo buvo pareikalauta per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas ar jo atstovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ , grÄ Å¾inti visas paskolintas sumas. Tuo pačiu raÅ¡tu buvo praÅ¡oma pateikti duomenis apie tai, kokiomis datomis ir sumomis ieÅ¡kovui bus grÄ Å¾inamos paskolų dalys. Atsakovas į tai nereagavo, iki Å¡iol jokios informacijos nei žodžiu, nei raÅ¡tu ieÅ¡kovui ar jo atstovui nepateikė. Atsakovas iÅ¡ viso ieÅ¡kovui skolingas 660 810,40 Lt negrÄ Å¾intų paskolų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo V. R. ieškinį atsakovui ŽŪB

„Nemunas“ dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo tarp Å¡alių dėl negrÄ Å¾intos paskolos dydžio nėra. Taip pat nustatė, kad

atsakovas ŽŪB „Nemunas“ 2008 metais ieškovui V. R. atliko darbų ir paslaugų už 657 249,60 Lt.

IeÅ¡kovas pasižadėjo Å¡iÄ sumÄ sumokėti bendrovei iki 2009 m. gruodžio 31 d. Atsakovas 2010 m. gegužės 7 d. pranešė ieÅ¡kovui, kad jo 638 610,40 Lt piniginis reikalavimas ŽŪB Nemunas“ ir ŽŪB „Nemunas“ 657 249,60 Lt piniginis reikalavimas Å«kininkui V. R. yra

įskaitomi. Pranešime nurodyta, kad po įskaitymo ūkininkas V. R. skolingas ŽŪB „Nemunas“ 18 639,20 Lt.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ieÅ¡kovas atsakovui yra skolingas, tačiau nepripažino skolos 18 639,20 Lt sumai dydžio, teigė, jog ieÅ¡kovo skola atsakovui yra žymiai mažesnė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, dėl ieÅ¡kovo skolos atsakovui dydžio nepasisakė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui ŽŪB „Nemunas“ įskaičius ieÅ¡kovo V. R. 638 610,40 Lt reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo neapmokėtų atliktų darbų ir paslaugų už 657 249,60 Lt sumÄ , ieÅ¡kovas nebeturi reikalavimo teisės atsakovui dėl skolos priteisimo. Teismas konstatavo, kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atsakovui ir pagal atsakovo turėtÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui yra visos sÄ lygos prievolių pasibaigimui įskaitymu. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ (CK 6.130 str.). Aplinkybių, dėl kurių įskaitymas draudžiamas, teismas nenustatė (CK 6.134 str.). Teismo nuomone, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovui dėl skolos priteisimo, ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu V. R. praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinį, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 131 617,54 Lt, procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas tokiais motyvais:

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės ir kreipėsi į teismÄ dėl to, kad su atsakovu bÅ«tų iÅ¡spręsti tarpusavio įsiskolinimo klausimai. Tačiau teismas priėmė sprendimÄ atsižvelgdamas tik į atsakovo argumentus ir įrodymus, nevertino, ar atsakovo atliktas įskaitymas yra teisėtas. IeÅ¡kovo 2009 m. birželio 11 d. pasižadėjime atsakovui nurodoma, kad įskaityta suma yra su PVM. Nors vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ar Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 punktu bei 14 straipsniu, atsakovas turėjo pateikti ieÅ¡kovui tai patvirtinantį dokumentÄ , teismui tokį reikalavimÄ atmetus, jis nebuvo pateiktas. Tokiu bÅ«du atsakovui buvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo bei elgtis nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai. Teismas nepasisakė, dėl atsakovo vadovo pasiraÅ¡ytos pažymos, kurioje nurodoma, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovui 2 127 litrus dyzelino, kurio kainÄ sudarė 9 923 Lt. Taip pat teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas atsakovui pateikė 144 tonas trÄ Å¡Å³, kurių vertė 118 113,27 Lt. Bendra suma sudaro 128 056,74 Lt. Teismo buvo praÅ¡oma į Å¡ias sumas atsižvelgti, nes atsakovas, atlikdamas užskaitymÄ , į Å¡ias sumas neatkreipė dėmesio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas ŽŪB ,,Nemunas‘‘ praÅ¡o šį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas sprendimÄ priėmė pareikÅ¡to reikalavimo ribose, nes apelianto minimos sumos, susidariusios grÄ Å¾inus dyzelinÄ bei trÄ Å¡as, neapskaitytos ieÅ¡kovo 2009 m. birželio 11 d. pasižadėjime atsakovui. Apeliacinio skundo argumentas dėl pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo, nagrinėjamu atveju byloje nėra reikÅ¡mingas.

Â

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų bÅ«ti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad nuo 2003 m. vasario 23 d. iki 2004 m. spalio 1 d. apeliantas paskolino atsakovui 801 610,40 Lt. Å i faktinė aplinkybė įrodyta Å¡alių paaiÅ¡kinimais (atsakovas tai pripažįsta) ir raÅ¡ytinis įrodymas – paskolos sutartimis, bankų pavedimais, kasos pajamų orderiais (b. l. 11-115). IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių atsiradę paskolos teisiniai santykiai (atsakovas įgijo ginčo sumÄ kaip paskolÄ raÅ¡ytinės sutarties pagrindu, CK 6.870, 6.871 str.). Kadangi paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo nustatytas, ginčui taikytina CK 6.873 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti skolininkui pareigÄ grÄ Å¾inti paskolÄ per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas pateikė atsakovui reikalavimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ 2010 m. sausio 27 d. raÅ¡tu, iÅ¡siųstu 2010 m. sausio 29 d. (b. l. 9). Todėl atsakovo turėjo pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę iki 2010 m. kovo 2 d. Nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 125) nustatyta ir tai, kad ne tik atsakovas buvo skolingas apeliantui, bet ir apeliantas skolingas atsakovui 657 249,60 Lt su PVM už atsakovo apeliantui atliktus darbus ir paslaugas. 2009 m. birželio 11 d. raÅ¡tu apeliantas įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ sumokėti iki 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.

Esant prieÅ¡prieÅ¡iniams vienarÅ«Å¡iams reikalavimams (tam tikrų sumų perdavimas), pasibaigus prievolių įvykdymo terminams, atsakovas atliko dalinį įskaitymÄ (CK 6.130 str.). Apeliantas pripažino savo įsipareigojimÄ atsakovui, o taip pat ir tai, kad gavo atsakovo pareiÅ¡kimÄ apie prievolių įskaitymÄ , pretenzijų nereiÅ¡kė. Ä®skaitymas – vienaÅ¡alis sandoris ir tam pakanka vienos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡tos valios. Atsakovas atliko įskaitymÄ pranešęs apeliantui apie tokį veiksmÄ , todėl įskaitymų tvarkos nepažeidė (CK 6.131 str.).

CK 6.134 straipsnis nustato atvejus, draudžiančius įskaitymÄ . Tačiau ginčo atveju tokių draudimų atlikti įskaitymÄ nenustatyta. Nors apeliantas užsimena apie ginÄÄ teisme, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įskaitymo metu atsakovas savo skolos apeliantui teisme neginčijo, jÄ pripažino. Apeliantas savo pareigos įvykdyti prievolę atsakovui ir sumokėti aptarto dydžio skolÄ už atsakovo atliktus darbus ir paslaugas taip pat teisme neginčijo, t. y. ieÅ¡kinio dėl prievolės atsakovui nuginčijimo nepadavė.

Taigi įrodymų, kad atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo nes prievolė buvo ginčijama teisme – nepagrįstas.

Apeliaciniame

skunde apeliantas teigia, kad atsakovo skola yra 660 810,40 Lt, o ne 638 610,40 Lt, kaip teigia pirmosios instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi bylos raÅ¡ytinius įrodymus (Mokėjimo nurodymai, Kasos iÅ¡laidų orderis, b. l. 127-129), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie

atsakovo skolos apeliantui dydį, nustatęs, kad ji yra ne 660 811,40 Lt, o 638 610 ,40 Lt. Ä®rodyta, kad atsakovas 2007 ir 2008 metais grÄ Å¾ino apeliantui 163 000

Lt (40 000 + 96 000 + 27 000 = 163 000 Lt), o iÅ¡ bendros paskolos sumos 801 610,40 Lt atėmus grÄ Å¾intÄ paskolos dalį – 163 000 negrÄ Å¾inta suma – 638 610,40 Lt ). Apelianto

atstovas apeliacinėje instancijoje teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu reikalauta didesnės 660 810,40 Lt paskolos sumos.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis (apeliantas) po prievolių įskaitymo liko skolingas atsakovui 18 639,20 Lt. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės grÄ Å¾inti konkretaus dydžio paskolÄ . Atsakovo prievolė pasibaigė įskaitymu, todėl apeliantui iÅ¡nyko pagrindas reikalauti prievolę įvykdyti. Apelianto skola atsakovui (likusi po vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo) nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, ir iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės. Tokia teisė nesuteikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 306 str. 2 d., 320 str.). Å alims neužkirsta galimybė spręsti ginÄÄ dėl likusių skolų atskira įstatymų nustatyta tvarka. Tuo labiau, kad iÅ¡ apelianto pateiktų dokumentų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad tarp Å¡alių buvo ir kiti teisiniai santykiai, atsiradę po byloje nagrinėjamų Å¡alių abipusių įsipareigojimų (paskolos sutarčių bei skolos už paslaugas ir darbus) – 2010 m. sausio 4 d. turto pasaugos (b. l. 170) bei suvartojamųjų daiktų (dyzelinio kuro, trÄ Å¡Å³) paskoliniai, pirkimo-pardavimo (2010 m. vasario 17, kovo 16, balandžio 13 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pažyma Nr. 33, b. l. 142-151) santykiai.

Apelianto teiginys, kad dėl atsakovo atlikto įskaitymo atsakovui sudaryta prievolė iÅ¡vengti PVM sumokėjimo dėl ko valstybė neteks teisėtų pajamų, nepagrįstas. Pirmiausia, pridėtinės vertės mokesčio mokėjimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, antra – apeliantas neturi įgalinimų atstovauti valstybę ir ginti jos interesÄ dėl mokesčių mokėjimo į biudžetÄ (CPK 51 str. 4 p.).

Ä® visus esminius apeliacinio skundo bei atsikirtimo į apeliacinį skundÄ argumentus atsakyta.

Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš antrosios šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš apelianto priteisiamos

atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos (atstovavimo), patirtos apeliacinės instancijos teisme – 1 200 Lt (CPK 79, 93, 98 str.). Jos įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais ir nėra per didelės, iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. R. atsakovui Žemės Å«kio bendrovei ,,Nemunas“ 1 200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                                    Alė

Bukavinienė

                                                                                                                                Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                Donatas

Å ernas