2022-05-11 Nr. DBT-63-2-68-3-06553-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-24/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06553-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui – K. S.–T. dėl nuostolių atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), 1089 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos FNTT, visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad trečiasis asmuo 2020 m. gegužės 8 d. surašė ieškovui administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ieškovas, būdamas bendrovės direktoriumi ir atsakingu asmeniu už bendrovės buhalterinę apskaitą, atitinkamais laikotarpiais į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė tam tikro dydžio gautų pajamų. Nuo neapskaitytų pajamų, bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio už 2018 ir 2019 metus, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 205 straipsnio 5 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1683-1033/2020; teisminio proceso Nr. 4-68-3-01269-2020-3) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį ieškovo atžvilgiu nutraukta, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Dėl FNTT struktūrinio padalinio – Vilniaus apygardos valdybos – valstybės tarnautojų (darbuotojų) neteisėto neveikimo (neteisėto atsisakymo tinkamai išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikuoti) ieškovas administracinio nusižengimo byloje patyrė 1089 Eur išlaidų už atstovo (advokato) teisinę pagalbą. Ieškovo patirtos 1089 Eur išlaidos pripažintinos jo tiesioginiais nuostoliais ir yra priteistinos iš atsakovės.

Ieškovas, pagrįsdamas ieškinį, nurodo argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, 6.246–6.249 straipsniuose, 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje, ANK 563 straipsnyje, 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 666 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, kitais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies aiškinimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bendraisiais teisės principais. Atsakovės (jos institucijos) veiksmai, neteisėtai surašant administracinio nusižengimo protokolą, ir taip ieškovo atžvilgiu neteisėtai iškeliant administracinio nusižengimo bylą, vertinti kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Ieškovas nurodo, kad aptariamojoje byloje yra visos CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui; išaiškino ieškovui teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas sprendė, kad keliamas ginčas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų ginčų kategoriją, kurie yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties panaikinimo, 2022 m. kovo 24 d. nutartimi anksčiau minėtą savo nutartį panaikino.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 išdėstytus išaiškinimus, specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį Nr. T-2/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį Nr. T-11/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį (kitoje) civilinėje byloje Nr. e2S-143-855/2021, sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje, be kita ko, pažymi, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau minėtame sprendime taip tiesiogiai nenurodė, bet sprendimo motyvai leidžia spręsti, jog prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose administracinio nusižengimo bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos. Teismui kilo abejonė dėl pareikšto ieškinio rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, t. y. kokiame tesime ir kokia tvarka turi būti nagrinėjamas reikalavimas dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Administracinių teismų kompetencijai priskiriamos tik tos bylos dėl žalos atlyginimo, kurios numatytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

ANK 666 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.

BPK 106 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) 1 dalyje buvo nustatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės nusižengimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pastebėtina, kad 2022 m. balandžio 12 d. buvo priimti atitinkami įstatymai Nr. XIV-1011 ir XIV-1012, susiję su BPK 106 straipsnio ir ANK 666 straipsnio pakeitimais, kuriais įgyvendinamas anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (įstatymų įsigaliojimo data – 2022 m. gegužės 1 d.).

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas prašomą priteisti sumą formuluoja kaip nuostolius, taikant civilinę deliktinę atsakomybę; ieškinį, be kita ko, grindžia atitinkamomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškinio teisinį bei faktinį pagrindą, keliamas ginčas dėl nuostolių, patirtų už advokato teisinę pagalbą, atlyginimo, nutraukus administracinio nusižengimo bylą, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų ginčų kategoriją, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Kartu taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, kuriuo, be kita ko, rėmėsi į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas, nebuvo spręstas bylos teismingumo klausimas, nepateikta išvadų, kurios lemtų kitokį šios kategorijos bylų teismingumo vertinimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nagrinėjamosios bylos ir bylų, kuriose priimtos specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartis Nr. T-2/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartis Nr. T-11/2021, 2021 m. sausio 20 d. nutartis Nr. T-12/2021, ratio decidendi nėra analogiškas, todėl priimant šią nutartį, jomis nesivadovaujama.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui – K. S.–T. dėl nuostolių atlyginimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys