bcf8ec61-888b-4e16-bcd1-e11b20c33db8 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-13219-776/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06036-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 7 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. G. ir jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėjas E. G. kreipėsi su pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir prašė, siekiant įgyti tremtinio teisinį statusÄ , nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motinai A. G. laikotarpiu nuo 1952 m. iki 1955 m. Zimos r., Irkutsko sr. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo tėvai A. G. ir K. G., jausdami pavojų K.

G. gyvybei, nusprendė 1952 m. vasaros antroje pusėje iÅ¡vykti gyventi pas mamos A. G. motinÄ E. D. ir brolį J. D., kurie 1948 m. gegužės 22 d. buvo iÅ¡tremti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Irkutsko sr. Zimos r., o į LietuvÄ grįžo 1955 m. vasaros pradžioje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo tėvams nuvykus į artimųjų giminaičių tremties vietÄ â€“ Zimos r., Irkutsko sr., jiems buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos: jie gyveno tremtiniams skirtoje gyvenvietėje (barake) kartu su kitais tremtiniais, turėjo nuolat registruotis komendantÅ«roje, tačiau pareiÅ¡kėjas neturi šį faktÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų ir negali jų gauti.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nustačius šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , atsirastų teisinis pagrindas jam pripažinti tremtinio statusÄ pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , o pripažinus šį statusÄ â€“ jis įgytų teisę gauti valstybinę pensijÄ .

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius pateikė atsilipimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ ir prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo tėvų persekiojimÄ dėl politinių motyvų, apie jo tėvų iÅ¡trėmimÄ , apie gyvenimÄ specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygomis. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjas negali įsirodinėti praÅ¡omo nustatyto juridinio fakto teismine tvarka, kadangi jis neatitinka jo nurodomos norminės nuostatos reikalavimų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl tremtinio statuso pripažinimo į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ ir jam buvo duotas atsakymas dėl galimybės suteikti šį statusÄ ar kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reikalauja, kad ne atvykusiems asmenims, o asmenims pas kuriuos atvyko, buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjo senelei ir dėdei tuo metu tokios sÄ lygos buvo taikomos.

4. PareiÅ¡kėjas E. G. teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo tėvai A. G. ir K. G. rėmė pasiprieÅ¡inimo kovų dalyvius, tėvas K. G. buvo tardomas sovietinės valdžios, o motinos A. G. motina E. D. ir dėdė J. D. buvo iÅ¡tremti 1948 m. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo tėvai vengdami pavojaus tėvo gyvybei nusprendė iÅ¡vykti pas jo senelę E. D. į Zimos r., Irkutsko sr., kur iki 1955 m. birželio mėn. gyveno. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tėvai iÅ¡vykdami pasiėmė ir jį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad, nustačius šį juridinį faktÄ , jam bÅ«tų suteiktas tremtinio statusas.

5. PareiÅ¡kėjo E. G. atstovė advokatė Kristina Pugačienė teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kime nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Atstovė paaiÅ¡kino, kad visos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra nukentėjęs nuo okupacinio rėžimo, tačiau siekiant įgyti nuo okupacijos nukentėjusio statusÄ Ä¯gyti bÅ«tina nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas kartu su savo Å¡eimos nariais buvo iÅ¡vykęs į tremties vietÄ ir Å¡eimos nariams buvo taikos specialiosios įskaitos sÄ lygos.

Atstovė paaiÅ¡kino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiÅ¡kėjo tėvai iÅ¡vyko į tremties vietÄ , kadangi jie nebuvo įraÅ¡yti į tremtinių sÄ raÅ¡us, nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo tėvams buvo taikos specialiosios įskaitos sÄ lygos. Atstovės nuomone, Å¡ias sÄ lygas patvirtina liudytojos M. K. parodymai. Atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui giminystės ryÅ¡ys su senele pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymÄ nesuteiktų teisės įgyti nukentėjusio nuo okupacinių rėžimų statuso, tačiau, nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motinai buvo taikomos specialiosios įskaitos sÄ lygos, jis turėtų teisę kreiptis dėl tremtinio statuso suteikimo.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. G. yra A. G. ir K. G. sūnus. E. D. yra A. G. motina, o E. G. yra E. D. anūkas. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 10 d. pažymėjimo Nr. 1/30AP-90 matyti, kad E. D. buvo ištremta iš (duomenys neskelbtini) ir buvo spec. ištrėmime Irkutsko sr. Ziminsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1958 m. liepos 26 d. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 10 d. pažymėjimo Nr. 1/30AP-90 ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2018 m. kovo 13 d. pažymos Nr. P2-597 matyti, kad E. D. tremtinio asmens anketoje skiltyje „Ar turi artimų giminių netremtinių ir jų tikslus adresas“ nurodė dukterį A.

G., gyvenusiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau anketa užpildyta 1949 m. vasario 23 d. Liudytoja A. V., pažinojusi pareiÅ¡kėjo motinÄ A. G., parodė, kad 1952 m. A. G. su vyru ir vaikais iÅ¡vyko pas savo mamÄ ir brolį į SibirÄ , o grįžo 1955 m., nes A. G. vyrui grėsė pavojus gyvybei dėl partizanų rėmimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

8. Kaip minėta, 1952 m. A. G. su vyru K. G. ir vaikais, tarp kurių buvo ir pareiÅ¡kėjas, iÅ¡vyko pas savo mamÄ ir brolį į SibirÄ , o grįžo 1955 m., nes A. G. vyrui grėsė pavojus gyvybei dėl partizanų rėmimo. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , siekia įgyti teisę kreiptis dėl pripažinimo, kad jo motina nukentėjo nuo 1939–1990 metų okupacijų, o vėliau įgyti teisę kreiptis dėl tremtinio statuso suteikimo jam pačiam.

9. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad tremtiniais pripažįstami asmenys, savo noru nuvykę pas savo Å¡eimos narius į tremtį ir patekę į tremtinio teisinę padėtį, tai yra jiems buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Todėl pagal Å¡iÄ nuostatÄ asmuo pripažįstamas tremtiniu tik tuo jei yra dvi sÄ lygos: pirma, asmuo nuvyko pas savo Å¡eimos narius (Å¡eimos nariais pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ pripažįstami tėvai, įtėviai, globėjai, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai), antra, pateko į tremtinio teisinę padėtį.

10. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimas yra vieÅ¡ojo administravimo sritis, už kuriÄ atsakingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-396-11 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas nenumato galimybės pripažinti tremtinio statusÄ mirusiam asmeniui.

Tačiau pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, neturi teisės konstatuoti pareiÅ¡kėjo (jo Å¡eimos narių) teisinio statuso ar nurodyti, kokiai asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, grupei jis priskirtinas, t. y. teismas nesprendžia statuso pripažinimo klausimo. Nagrinėjamu atveju, nustačius praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , jis taptų teisiniu pagrindu pareiÅ¡kėjui kreiptis dėl asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso suteikimo, t. y. praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę.

Kadangi pareiÅ¡kėjo tėvai A. G. ir K. G. nebuvo įraÅ¡yti į tremtinių sÄ raÅ¡us, nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad, jie, nuvykę į tremties vietÄ , pateko į tremtinio teisinę padėtį. Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka jų gauti.

11. Liudytoja M. K., kuri su savo Å¡eima taip pat buvo iÅ¡tremta į RTFSR Irkutsko sr. Zimos r., parodė, kad kaimynystėje gyveno pareiÅ¡kėjo tėvai, atvykę apie 1952 m., ir kad pareiÅ¡kėjo tėvai turėjo kiekvienÄ dienÄ registruotis komendantÅ«roje. Ä®statymai nenumato jokių įrodymų panaudojimo apribojimo tokio pobÅ«džio bylose, todėl šį juridinį faktÄ galima įrodinėti bet kuriomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1952 m. A. G. su vyru K. G. ir vaikais, tarp kurių buvo ir pareiÅ¡kėjas, bijodami, kad pareiÅ¡kėjo tėvo gyvybei dėl partizanų rėmimo gresia pavojus, iÅ¡vyko pas savo mamÄ ir brolį į SibirÄ (RTFSR Irkutsko sr. Zimos r.), kur jiems visiems buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos.

12. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjo E. G. motinai A. G. laikotarpiu nuo 1952 m. iki 1955 m. RTFSR Zimos r., Irkutsko sr. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo Å¡io fakto nustatymo priklauso pareiÅ¡kėjo teisė kreiptis dėl nukentėjusiojo nuo okupacijų teisiniam statusui įgyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

13. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai A. G., a. k. 41900001022, laikotarpiu nuo 1952 m. iki 1955 m. RTFSR Zimos r., Irkutsko sr. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas teisei kreiptis dėl nukentėjusiojo nuo okupacijų teisiniam statusui įgyti.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 9,96 Eur (devynių eurų 96 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, įrodymÄ pateikiant teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Erminijus Baziulis