2016-03-03 Nr. AB-4904-3-64-3-02626-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-212-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02626-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apylinkės teismas) dėl darbo užmokesčio už budėjimus teisme poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. K. ir Ž. A. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti pareiškėjai V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, 4 019,84 Lt neišmokėto teisėjos atlyginimo už darbą poilsio dienomis; 2) priteisti pareiškėjui Ž. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vyriausybės 3 972,76 Lt neišmokėto teisėjo atlyginimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad minėta nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsniui. Pareiškėjai paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo administracija nuolat sudarydavo teisėjų budėjimo poilsio ir švenčių dienomis grafikus, kuriuos patvirtindavo teismo pirmininkė.

Pareiškėja V. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. poilsio iš švenčių dienomis budėjo septynis kartus: 2009 m. balandžio 25 d., 2009 m. rugpjūčio 22 d., 2009 m. gruodžio 12 d., 2010 m. balandžio 10 d., 2010 m. rugpjūčio 7 d., 2010 m. lapkričio 27 d. ir 2011 m. kovo 26 d. V. K. budėjimo darbo užmokestis, skaičiuojant pagal pareiginės algos koeficientą (11,56) sudarė: 2009 m. balandžio 25 d. – 361,58 Lt, 2009 m. rugpjūčio 22 d. – 307,67 Lt, 2009 m. gruodžio 12 d. – 262,02 Lt, 2010 m. balandžio 10 d. – 278,75 Lt, 2010 m. rugpjūčio 7 d. – 269,91 Lt, 2010- m. lapkričio 27 d. – 260,09 Lt, 2011 m. kovo 26 d. – 269,90 Lt.

Pareiškėjas Ž. A. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. poilsio ir švenčių dienomis budėjo šešis kartus: 2009 m. sausio 10 d., 2009 m. gegužės 2 d., 2009 m. rugsėjo 19 d., 2010 m. sausio 30 d., 2010 m. gegužės 8 d. ir 2010 m. liepos 5 d. Ž. A. budėjimo darbo užmokestis, skaičiuojant pagal pareiginės algos koeficientą (11,56) sudarė 2009 m. sausio 10 d. – 397,96 Lt, 2009 m. gegužės 2 d. – 385,12 Lt, 2009 m. rugsėjo 19 d. – 307,41 Lt, 2010 m. sausio 30 d. – 306,80 Lt, 2010 m. gegužės 8 d. – 296,90 Lt ir 2010 m. liepos 5 d. – 292,19 Lt. Pareiškėjams už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis sumokėta nebuvo. Atsižvelgdami į tai, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama nemažiau kaip dvigubai, pareiškėja V. K. prašė priteisti 4 019,84 Lt, o pareiškėjas Ž. A. – 3 972,76 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, (toliau – ir atsakovas) atsiliepime nesutiko su pareiškėjų skundu.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai praleido 3 metų terminą kreiptis į teismą, todėl prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Manė, kad pareiškėjams atlyginti už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis būtų galima tik tokiu atveju, jeigu jie būtų atlikę tokias funkcijas kaip: sprendę suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ir pan.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas sumokėti pareiškėjams už 2009–2011 metais dirbtą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis, vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, neturėjo galimybės, kadangi Šiaulių apylinkės teismui skirti 2009–2011 metais biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui buvo nepakankami.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos V. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisti iš atsakovo už darbą poilsio dienomis 117,25 Eur, pareiškėjo Ž. A. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjams, buvusiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams, V. K. ir Ž. A. neišmokėtos kompensacijos už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja V. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo (dabar – Šiaulių apylinkės teismas) teisėja paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 732, atleista iš Šiaulių miesto apylinkės teismo (dabar – Šiaulių apylinkės teismas) savo noru Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. gegužės 30 d. dekretu Nr. 1K-705. Pareiškėjas Ž. A. Šiaulių miesto apylinkės teismo (dabar – Šiaulių apylinkės teismas) teisėju paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugsėjo 30 d. dekretu Nr. 195, atleistas iš Šiaulių miesto apylinkės teismo (dabar – Šiaulių apylinkės teismas) dėl sveikatos būklės Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. gegužės 30 d. dekretu Nr. 1K-707.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. budėjo poilsio ir švenčių dienomis pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus Baudžiamojo proceso kodekse numatytoms ikiteisminio tyrimo funkcijoms atlikti, tačiau už tai jiems nebuvo kompensuota.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarimu bei atsižvelgęs į tai, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, nurodė, kad teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose, todėl nagrinėjamu atveju teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas.

Pažymėjo, kad kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja DK 194 straipsnio 2 dalis, t. y. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje, o skaičiuojant kompensaciją už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis turi būti vadovaujamasi DK 155 straipsnio 3 dalimi ir 193 straipsnio nuostatomis. DK 155 straipsnio, reglamentuojančio budėjimo teisinius santykius, 3 dalyje yra nustatyta, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Apmokėjimą už viršvalandinį darbą reglamentuoja DK 193 straipsnis, pagal kurį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 ir nurodė, jog teismas turi nustatyti, ar tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjai budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo (nebuvo) viršyta darbo laiko trukmė. Nustačius, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjams budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl DK 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, jog pareiškėjų darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis.

Iš į bylą pateiktų budėjimo grafikų bei žiniaraščių teismas nustatė, kad pareiškėja V. K. ginčo laikotarpiu pagal grafiką po 8 valandas budėjo tokiomis poilsio dienomis: 2009 m. balandžio 25 d., 2009 m. rugpjūčio 22 d., 2009 m. gruodžio 12 d., 2010 m. balandžio 10 d., 2010 m. rugpjūčio 7 d., 2010 m. lapkričio 27 d., 2011 m. kovo 26 d. Iš Šiaulių apylinkės teismo pateiktų žiniaraščių teismas nustatė, kad pareiškėjai V. K. ginčo laikotarpiu budint pagal grafiką buvo viršyta DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbo laiko trukmė.

Vadovaudamasis bylos duomenis, teismas nurodė, kad pareiškėjas Ž. A. ginčo laikotarpiu pagal grafiką po 8 valandas budėjo tokiomis poilsio dienomis: 2009 m. sausio 10 d., 2009 m. gegužės 2 d., 2009 m. rugsėjo 19 d., 2010 m. sausio 30 d., 2010 m. gegužės 8 d., 2010 m. liepos 5 d. Pareiškėjui Ž. A. ginčo laikotarpiu budint pagal grafiką buvo viršyta DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbo laiko trukmė.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo pareiškėjų reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senatį.

Nurodė, kad DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011). Pareiškėjai skundą teismui dėl darbo užmokesčio už budėjimus teisme poilsio ir švenčių dienomis priteisimo pateikė 2013 m. gruodžio 27 d., atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju DK 27 straipsnio 2 dalies nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai skundą dėl darbo užmokesčio už budėjimus teisme poilsio ir švenčių dienomis, susidariusio iki 2010 m. gruodžio 27 d., priteisimo padavė praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl šią pareiškėjų reikalavimo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino dalį pareiškėjos V. K. reikalavimų, o pareiškėjo Ž. A. skundo dalį atmetė.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiasi iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kokius procesinius veiksmus atliko pareiškėja poilsio dienomis ir ar apskritai juos atliko. Pateikti budėjimo grafikai nepatvirtina, kad pareiškėja būtų atlikusi kokius nors procesinius veiksmus nurodytomis poilsio dienomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo pareiškėjams – Šiaulių apylinkės teismo teisėjams V. K. ir Ž. A. – už darbą poilsio iš švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtintą grafiką Šiaulių apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.

Pirmosios instancijos teismas, atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, nustatė, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi šį terminą praleidę, todėl pareiškėjos V. K. reikalavimo dalį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo už darbą poilsio dieną, t. y. 2011 m. kovo 26 d., 117,25 Eur, o pareiškėjo Ž. A. reikalavimų dalį atmetė.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas, tenkindamas skundą, netyrė, ar pareiškėja budėjimo poilsio dienomis metu atliko konkrečias teisėjo funkcijas.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, kurios aplinkybės yra iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos (ginčas buvo kilęs dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą namuose poilsio dienomis pagal patvirtintą grafiką). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Taip pat į tai, kad po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatymų leidėjas nepriėmė teisės akto, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, be to, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad aptarta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Nors minėtoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs tik dėl apmokėjimo už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, šioje nutartyje spręsdama dėl taikytinų DK normų, be kita ko, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą DK 194 straipsnio taikymo praktiką, akcentavo, kad DK numato skirtingą mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis (DK 194 str.). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, atsižvelgdama į tai, kad pagal DK normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 1 p.), priėjo prie išvadų, kad, sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką, turi būti vadovaujamasi DK 155 straipsnio 2 dalies nuostata, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. budėjimas pagal grafiką namuose poilsio dieną prilygintinas 4 darbo valandoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant individualiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 suformuotos praktikos, kuri nuosekliai plėtojama kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1466/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2504-261/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja V. K. budėjo pagal grafiką poilsio dieną – 2011 m. kovo 26 d., jos vidutinis dienos darbo užmokestis 2011 m. kovo 26 d. buvo 269,9 Lt, už budėjimą pagal grafiką šią poilsio dieną su pareiškėja atsiskaityta nebuvo, todėl teismas pareiškėjai priteisė 117,25 Eur (269,90 Lt x 1,5/ 3,4528) už darbą šią poilsio dieną viršijant darbo laiko trukmę.

Byloje nustatyta, kad ginčui aktualaus laikotarpio Šiaulių apylinkės teismo teisėjų ir posėdžių sekretorių budėjimo grafikuose, kurie buvo sudaromi kiekvienam mėnesiui ir tvirtinami teismo pirmininko, teisėjų budėjimo vieta (darbe ar namuose) nebuvo nustatyta.

DK 155 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pagal analogiją prasme teisėjo budėjimas pagal grafiką darbo arba švenčių dienomis turi būti suprantamas kaip teismo pirmininko rašytinio administracinio išankstinio patvarkymo, priimto organizuojant teismo darbą tikslu užtikrinti įstatymuose numatytų neatidėliotinų procesinių veiksmų atlikimą, kurių negalima iš anksto numatyti ir suplanuoti jų atlikimą teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku (darbo dienomis), įpareigojančio teisėją budėjimo metu prireikus atlikti neatidėliotinus procesinius veiksmus, vykdymas. Nustačius budėjimo tvarką, kad pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis budima namuose, budintis teisėjas prireikus privalo atvykti į darbo vietą ir atlikti įstatyme numatytus neatidėliotinus procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad tokios pat praktikos, vertinant teisėjo budėjimo pobūdį, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1045-492/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1515-146/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1318-146/2015 ir kt.).

Pagal pateiktus į bylą įrodymus, pareiškėjos budėjimas pagal grafiką 2011 m. kovo 26 d. laikytinas budėjimu namuose, kurio metu atsirado poreikis atlikti neatidėliotinus procesinius veiksmus. 2011 m. kovo 26 d., t. y. poilsio dieną, pareiškėja vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas (b. l. 35) ir nuo 12 val. iki 15.30 val. sprendė dėl kardomųjų priemonių skyrimo bei sankcionavo dvi kratas (b. l. 56). Pareiškėja, kuriai pagal grafiką nebuvo nustatyta budėjimo vieta darbe ir faktiškai ji budėjo namuose, iškilus poreikiui atlikti neatidėliotinus procesinius veiksmus, atvyko į darbą ir vykdė neatidėliotinas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjos budėjimas pagal grafiką nustatytą poilsio dieną viršijo darbo laiko trukmę (b. l. 64), tačiau, sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką, taip pat turi būti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. budėjimas pagal grafiką namuose poilsio dieną prilygintinas 4 darbo valandoms. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimą namuose poilsio dieną, vadovavosi Šiaulių apylinkės teismo pateiktu Teisėjų darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnalu (b. l. 64) ir priteisė pareiškėjai vidutinį vienos dienos, t. y. 8 valandų, o ne 4 valandų darbo užmokestį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi DK 155 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 194 straipsnio 2 dalimi ir 193 straipsniu, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos nutartį ir perskaičiuoja pareiškėjai išmokėtiną sumą.

Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį ir 193 straipsnį, laikoma, kad pareiškėja nustatytą poilsio dieną, t. y. 2011 m. kovo 26 d., dirbo 4 val., už kurias turi būti sumokėta 1,5 vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, kadangi buvo viršyta DK įtvirtinta darbo laiko trukmė. Kompensacija pareiškėjai už budėjimą Šiaulių apylinkės teisme apskaičiuotina Šiaulių apylinkės teismo pažymoje Nr. S-472(3.27) (b. l. 5) nurodytą vidutinį vienos dienos darbo užmokestį padalinant iš 2 (tokiu būdu apskaičiuojamas vidutinis 4 val. darbo užmokestis) ir padauginant jį iš 1,5 (koeficientas už budėjimą poilsio dieną, kai viršijama darbo laiko trukmė). Vadovaujantis šiais aritmetiniais veiksmais, pareiškėjai priteisiama neišmokėtos kompensacijos suma – 58,63 Eur (269,9 / 2) x 1,5 = 202,43 Lt).

Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo pozicija, jog pareiškėjai kompensacija už budėjimą poilsio dienomis galėjo būti priteista tik tokiu atveju, jei pareiškėja tomis dienomis būtų atlikęs konkrečias teisėjo funkcijas. Pagal DK 155 straipsnį, budėjimas gali būti vykdomas įmonėje arba namuose. Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Taigi budėjimo vertinimas skiriasi tik pagal tai, kur jis yra atliekamas, jokie kiti vertinimo kriterijai, taip pat ir aplinkybė, ar budėjimo metu realiai buvo atliekamos tam tikros darbo funkcijos ar nebuvo atliekamos, šiame straipsnyje nėra nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pripažino, kad, teisėjui budint pagal nustatytą grafiką, neatidėliotini procesiniai veiksmai gali būti ir neatliekami, jei neiškilo poreikis tokius veiksmus atlikti, tačiau vien tai nereiškia, kad asmuo praranda teisę į kompensaciją.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjai išmokėtiną kompensaciją už darbą poilsio dieną, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjai priteistina 58,63 Eur kompensacija už darbą poilsio dieną.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjai V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 58,63 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai šešiasdešimt trys euro centai) nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimą poilsio dieną – 2011 m. kovo 26 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė