bcf60c79-a392-4228-9efa-e133bb1fa818 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius                    Civilinė byla Nr. 2A-1631-125/2012Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                                                      Nr. 2S-1632-125/2012                 Procesinio sprendimo kategorijos 30.2;                                                                                                                       110.1; 116.10.2 (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo K.

G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimo ir atskirÄ jį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui K. G. dėl įpareigojimo panaikinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ panaikinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo.

Jei Å¡io įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieÅ¡kovei nugriauti minėtÄ statinį, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo. Nurodė, jog 2007-04-26 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyriausioji specialistė atliko statybos patikrinimÄ ir nustatė, kad statytojas K. G., neturėdamas galiojančio statybos leidimo, savavaliÅ¡kai pradėjo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 str., suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. 5. 2008-02-26 atsakovui statytojui K.

G. pateiktas reikalavimas panaikinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ar savavaliÅ¡kai pastatytÄ jo dalį ir iki 2008-03-07 sutvarkyti statybvietę, tačiau reikalavimas iki Å¡iol neįvykdytas, tai konstatuota 2008-03-13 patikrinimo akte dėl įpareigojimo panaikinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), įvykdymo. Statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 4 d. numatyta, kad leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajÅ«rio juostoje iÅ¡duodamas PajÅ«rio juostos įstatymo nustatyta tvarka, todėl minėto statinio statyba turėjo bÅ«ti pradėta, vadovaujantis specialaus teisės akto, t. y.

PajÅ«rio juostos įstatymo nuostatomis. Kadangi buvo statomas kitoks statinys, nenurodytas PajÅ«rio juostos įstatymo 7 str. 1 d. 1-6 p., statybÄ leidžiantį dokumentÄ tokiam statiniui statyti iÅ¡duodavo apskrities virÅ¡ininko administracija, jei gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, kaip to reikalauja minėto įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. 2007-03-16 statytojo K. G. praÅ¡ymas įregistruoti praneÅ¡imÄ apie pradedamÄ statybÄ , pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijai, negali bÅ«ti laikomas suteikiančiu teisę pradėti statybÄ be leidimo Statybos įstatymo 23 str. 16 d. prasme, kadangi savivaldybės administracija nėra subjektas, kuris turėjo teisę iÅ¡duoti leidimÄ ginčo statinio statybai.

Statybos darbai valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), jau buvo vykdomi, kai toks pats statytojo prašymas pateiktas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistei, todėl statytojas neįgijo teisės statyti Statybos įstatymo 23 str. 16 d. prasme. Ginčo statinio statybai taikomos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos, o negavus Vyriausybės pritarimo statybai, negali būti taikomi ir Statybos įstatyme numatyti statybos leidimo išdavimo terminai.

SavavaliÅ¡kos statybos akto, suraÅ¡yto atsakovui, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-06-07 nutartimi, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Nr. A556-826/2010. Žemės sklypas, kuriame pastatytas savavaliÅ¡kas statinys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir nuo 2010-07-01 patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, be to, ginčo sklypas patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas U2), pripažintÄ saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190, sklype yra saugotinų medžių ir krÅ«mų želdinių, augančių ne miÅ¡ko zonoje.Palangos miesto apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovÄ K.

G. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos PajÅ«rio juostos įstatyme bei Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius Å¡io reikalavimo per nustatytÄ terminÄ , įpareigojo atsakovÄ savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Jei Å¡ių įpareigojimų atsakovas K. G. teismo nustatytu terminu neįvykdys, leido ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti minėtÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. Byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. IÅ¡ atsakovo K. G. priteisė 130,82 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teismas nurodė, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos pajÅ«rio juostos žemėje reikalavimus taip pat nustato PajÅ«rio juostos įstatymas.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei raÅ¡ytinių įrodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje esanti 2007-04-04 statybos leidimo Nr. 56 kopija nesuteikė teisės statytojui K. G. pradėti statybas ginčo sklype. Atsakovui suraÅ¡yto 2007-04-26 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. 5 teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pridėta administracinė byla Nr. I-128-243/2009), o kad savavaliÅ¡ka statyba buvo tęsiama ir po Å¡io akto suraÅ¡ymo nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., patvirtina 2009-10-09 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas Nr. 2-3148-(2.20), dėl kurio teisėtumo pasisakė Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010-09-24 sprendime bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-15 nutartyje.

Be to, Statybos įstatymo, galiojusio atsakovo statinio statybos metu, 12 str. 1 d. 4 d. buvo įtvirtinta bendra statytojo pareiga įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimÄ . Ä®statymo 23 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad statybos leidimas statinio statybai yra privalomas. IÅ¡ statinio techniniame projekte (pridėta administracinė byla Nr. I-57-513/2008) bei kituose dokumentuose užfiksuotų sprendinių matyti, kad pareiÅ¡kėjo planuojamas statyti objektas – rekreacinės paskirties poilsio pastatas su poilsio aptarnavimo patalpomis – nepateko į Å¡ioje teisės normoje bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas 2.1-2.4 punktuose nurodytas iÅ¡imtis, kai statybos leidimas nereikalingas (nesudėtingas statinys, statinio paprastasis remontas ir pan.).

Be to, statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 24 d. buvo imperatyviai nurodyta, jog statinio statyba be statybos leidimo, kai jis yra privalomas, draudžiama, todėl atsakovas prieÅ¡ statinio statybos pradžiÄ privalėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas statė ginčo statinį, yra Lietuvos Respublikos pajÅ«rio juostoje, Å¡iam sklypui nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos, sklype yra saugotinų želdinių, o nuo 2005-04-05 sklypui nustatyta I kurorto apsaugos zona.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į savavaliÅ¡kos statinio statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 4 d., leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajÅ«rio juostoje turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas PajÅ«rio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Ä®vertinus statybos metu galiojusio PajÅ«rio juostos įstatymo nuostatas, padaryta iÅ¡vada, jog atsakovas statė kitokį statinį, kuris nenurodytas PajÅ«rio juostos įstatymo 7 str. 1 d. 1-6 punktuose, todėl statybÄ leidžiantį dokumentÄ tokiam statiniui jo statybos metu turėjo iÅ¡duoti apskrities virÅ¡ininko administracija, jei gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, kaip to reikalauja minėto įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atsakovo argumentas, jog statybÄ vykdė teisėtai, remdamasis tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. 16 d., atmestinas, nes pagal ginčo statinio statybos metu galiojusiÄ Statybos įstatymo redakcijÄ savivaldybės administracija nebuvo subjektas, kuris turėjo teisę iÅ¡duoti leidimÄ ginčo statinio statybai.

Ginčo statinio statybai taikomos PajÅ«rio juostos įstatymo nuostatos, todėl negavus Vyriausybės pritarimo statybai, negalėjo bÅ«ti taikomi ir Statybos įstatyme numatyti statybos leidimo iÅ¡davimo terminai.Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nėra gavęs leidimo ginčo statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai, todėl ginčo statinys pagrįstai laikytas savavaliÅ¡kos statybos padariniu.Teismas pažymėjo, jog 2007-04-26 savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. 5 bei 2008-02-26 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos reikalavimas likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius atsakovui buvo suraÅ¡yti galiojant Statybos įstatymo redakcijai bei CK 4.103 str. 3 d. nuostatai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo atveju teismas turėjo teisę sprendimu tik įpareigoti statytojÄ per nustatytÄ terminÄ reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti.

Pagal Statybos įstatymo redakcijÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2010-10-01 ir galiojančiÄ teismo sprendimo priėmimo metu, tiksliau pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., teismas savo sprendimu gali įpareigoti nagrinėjamu atveju atsakovÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.Vertindamas savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo galimybę nagrinėjamo ginčo atveju, teismas atsižvelgė į tai, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pajÅ«rio juostoje ir jam nustatyta pirmoji kurorto zonos apsaugos juosta, kurioje pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 16 skyriaus 76 p. draudžiama vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų ir rekreacinių iÅ¡teklių naudojimu, bei nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.

Trečiojo asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė nurodė, kad kol kas kreipimosi dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo trečiasis asmuo iÅ¡ atsakovo nėra gavęs. Pažymėjo, kad galiojantis bendrasis planas nepanaikino iki tos datos patvirtintų žemės sklypų detaliųjų planų. Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, kad statytojo K. G. 2007-03-01 praÅ¡ymas dėl statybos leidimo iÅ¡davimo dar nėra iÅ¡nagrinėtas ir procesas neleistinai ilgai užsitęsęs, nurodė, kad statyba ginčo sklype pagal patvirtinÄ detalųjį planÄ yra galima, tačiau reikia gauti projektavimo sÄ lygas.

Mano, jog statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«rai 5 metų terminas per ilgas.Teismas pažymėjo ir tai, kad pats ieÅ¡kovas pripažįsta, jog 2011-07-28 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601 patvirtintas PajÅ«rio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas leistų tokio statinio statybÄ , paminklosaugos draudimų ginčo sklypui nėra.Bylos medžiaga nustatyta, jog 2007-03-14 Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sprendimas, kuriuo nuspręsta neiÅ¡duoti statybos leidimo statytojui K.

G., buvo panaikintas, Palangos miesto savivaldybės administracija minėto statytojo praÅ¡ymo dėl statybos leidimo iÅ¡davimo nėra iÅ¡nagrinėjusi iki Å¡iol, Å¡iÄ aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas. Pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančios PajÅ«rio juostos įstatymo redakcijos 7 str. 2 d. statybos leidimÄ dėl Å¡io straipsnio 1 d. 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose iÅ¡vardytų statinių ir dėl statinių, kurių statyba numatyta Å¡io įstatymo 5 str. 3 d. 3 ir 4 punktuose nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Statybos leidimÄ dėl visų naujų statinių iÅ¡duoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Teismas atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-12-23 sprendimu Nr. 330 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris galioja, ir ginčo dėl Å¡io plano nėra. Trečiojo asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė taip pat nurodė, kad galiojantis bendrasis planas nepanaikino iki tos datos patvirtintų žemės sklypų detaliųjų planų.

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas yra sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.Atlikęs į bylÄ pateiktų įrodymų analizę, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų, teismas sprendė, jog byloje duomenų (apribojimų), kurie apskritai draustų bet kokio statinio statybÄ toje vietoje, kur jis stovi dabar, ir statyba nurodytame sklype prieÅ¡tarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, nėra, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog statinys yra nebaigtas statyti, projektinis pasiÅ«lymas gali bÅ«ti keičiamas.

Taip pat atsižvelgęs į tai, kad suderinus projektinius pasiÅ«lymus (Å¡ios galimybės neatmeta ir ieÅ¡kovo atstovas), atsakovas turės galimybę įteisinti statinį, o atsakovas sutinka tai padaryti ir siekia paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, teisėtų lÅ«kesčių principais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas, įpareigojantis nugriauti atsakovo pastatytÄ statinį, neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijų, neatmestina ir ta aplinkybė, jog nebaigto statinio nugriovimas padarytų didesnės žalos aplinkai ir visuomenės saugomiems interesams, nei savavaliÅ¡kos statybos padarinių naikinimas, jÄ Ä¯teisinant teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas suteikti atsakovui teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, parengiant statinio projektÄ , gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir/ar paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.Vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 7 p., galiojančiu PajÅ«rio juostos įstatymu bei CPK 271 str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, jog Palangos miesto savivaldybėje nėra iÅ¡nagrinėtas atsakovo praÅ¡ymas dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ginčo statinio statybai, taip pat į tai, kad nėra duomenų, kiek gali užtrukti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra, derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedÅ«ros, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl anksčiau nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per 2 metus nuo jo įsiteisėjimo dienos.Pasisakydamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ , dėl savo pobÅ«džio vertintinÄ kaip neturtinį, nuo žyminio mokesčio, kurio dydis ieÅ¡kinio pateikimo metu sudarė 135 Lt, ji atleista, kadangi ieÅ¡kinys paduotas siekiant apginti valstybės interesus (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, nors jis ir bÅ«tų atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi atsakovas įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius alternatyviu, nei ieÅ¡kinyje nurodytu, bÅ«du, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies (t. y. 50 proc.), todėl iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina 67,5 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.).

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad valstybė turėjo 126,65 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, todėl ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina valstybei 63,32 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str. 1 d.).Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir atsakovas įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius per teismo sprendimu nustatytÄ terminÄ gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ arba nugriaunant savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir sutvarkant statybvietę, byloje Palangos miesto apylinkės teismo 2008-04-08 nutartimi teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuri patikslinta Palangos miesto apylinkės teismo 2011-01-06 nutartimi, palikta galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 149 str., 150 str.).Atsakovas K.

G. apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 112–118) praÅ¡o pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimÄ , t. y. pakeisti statybÄ leidžiančių dokumentų gavimo terminÄ ir nustatyti 5 metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybÄ leidžiantiems dokumentams gauti, panaikinti įpareigojimÄ bÅ«tent PajÅ«rio juostos įstatyme bei Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir PajÅ«rio juostos įstatyme bei Statybos įstatyme nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, įpareigojimÄ savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, leidimÄ ieÅ¡kovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti minėtÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo, panaikinti sprendimo dalis, kuriomis buvo iÅ¡spręstas laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimas ir iÅ¡ jo, atsakovo, priteista 130,82 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliantas nurodo, kad teismas be jokių pateisinamų priežasčių vilkino bylos nagrinėjimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, nes išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų, priėmė tokius sprendimus, kurių neprašė ieÅ¡kovė, pvz., dėl projektinės dokumentacijos parengimo, PajÅ«rio juostos įstatymo taikymo ir aiÅ¡kinimo, sprendė ieÅ¡kovės kompetencijos klausimus, kadangi tik ieÅ¡kovė turi teisę pareikalauti, kad statytojas nugriautų savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį. Teismas negalėjo priimti sÄ lyginio sprendimo, t. y.

įpareigoti jį, atsakovÄ , gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, o jų negavus – įpareigoti statinį nugriauti, nes tokios galimybės nenumato Statybos įstatymas. Ä®statyme yra numatytos atskiros savarankiÅ¡kos savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo galimybės, todėl, atsakovo nuomone, jos negali bÅ«ti taikomos vienu metu arba alternatyviai, nes tampa neaiÅ¡kus įstatymo ir teismo sprendimo vykdymas. Taigi teismas galėjo taikyti tik vienÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo priemonę, t. y.

įpareigojimÄ gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, tačiau teismas paliko galimybę ieÅ¡kovei reikalauti statinio nugriovimo. Teismo sprendimo dalis, kuria, jis, atsakovas, yra įpareigotas nugriauti statinį ir ieÅ¡kovei leista pačiai nugriauti statinį, yra be motyvų, todėl naikintina. Teismo nustatytas 2 metų terminas statybÄ leidžiantiems dokumentams gauti yra akivaizdžiai per trumpas, nes Palangos miesto savivaldybėje jo 2007-03-01 praÅ¡ymas nagrinėjamas 5 metus.Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismui jis 2012-02-01 buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, tačiau teismas 2012-02-15 sprendimu nusprendė byloje taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, t. y. neapibrėžtam laikui.

Apelianto nuomone, teismas dėl 2012-02-01 praÅ¡ymo turėjo priimti nutartį, sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka CPK reikalavimų, nes yra visiÅ¡kai be motyvų, teismas nesvarstė nei vieno 2012-02-01 praÅ¡yme nurodyto argumento. Tai, atsakovo tvirtinimu, sudaro pagrindÄ pripažinti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių absoliučiai negaliojančia. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, privalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kurios sprendimo dalies įvykdymo užtikrinimui yra taikoma laikinoji apsaugos priemonė ir koks konkretus tokios teismo sprendimo dalies įvykdymo terminas.

Teismo 2012-02-15 sprendimo dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės galiojimo nustatymo visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja kitai teismo sprendimo daliai, kuria teismas įpareigojo atsakovÄ gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, nes gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, esant teismo draudimui vykdyti bet kokius statybos darbus, bÅ«tų neteisėta (teismas leidžia gauti statybos leidimÄ uždraustoms statyboms). Laikinosios apsaugos priemonės turinys neatitinka ieÅ¡kinio turinio, todėl negali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, apelianto teigimu, teismas privalėjo įvertinti, ar teisėja L. Paulauskaitė, priimdama 2008-04-08 nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nebuvo Å¡aliÅ¡ka, nes ji vėliau nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo.IeÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 5, b. l. 133–135) praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė atsiliepime nurodo, kad teismo nustatytas 2 metų terminas statybÄ leidžiančių dokumentų gavimui yra pakankamai protingas ir realus Å¡iai procedÅ«rai atlikti.

Statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra užsitęsė iÅ¡ dalies ir dėl paties atsakovo veiksmų, nes savivaldybei statinio projektas buvo teikiamas su trÅ«kumais, dėl jų buvo iÅ¡sakytos pastabos, be to, atsakovas nepagrįstai skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmus, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti kaip statybos leidimÄ K. G. praneÅ¡imus apie vykdomÄ statybÄ Å¾emės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), teismas atsakovo skundus atmetė.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str., kurio 7 d. numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus, t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 d. 1 p. nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io Ä®statymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;

2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. Toliau Statybos įstatymo 28 str. 9 d. reglamentuojama, jog priimdamas vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo reikalavimas nevykdomas, savavaliÅ¡kai pastatytas statinys ar savavaliÅ¡kai pastatyta jo dalis nugriaunami, iÅ¡ardomi ar atstatomi į buvusiÄ padėtį statytojo (užsakovo) ar kito Å¡io straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis.

Å is teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavaliÅ¡kai statomas statinys gali bÅ«ti įteisinamas, ar turi bÅ«ti griaunamas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius kitu, nei nurodyta ieÅ¡kinyje, bÅ«du – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas statinį nugriauti, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 9 d., teismo buvo taikomas kaip sprendimo – įpareigojimo įteisinti – neįvykdymo pasekmė, o ne kaip savarankiÅ¡kas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das.

Ä®vertinus visa tai, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir bylÄ sprendė kitaip, negu Å¡iuo atveju numato Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ .Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laikinosios apsaugos priemonės taikymu, ieÅ¡kovė pasisako, kad atsakovas jau ne kartÄ yra realizavęs savo procesines teises ir skundęs 2008-04-08 nutartį taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti statinio statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). 2011-01-06 nutartimi iÅ¡ dalies patenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ , 2008-04-08 nutartis buvo patikslinta, nustatant, kad atsakovas – statytojas K.

G. – turi teisę pagal 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo arba pagal kitÄ statytojo K. G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ minėtai institucijai įgyvendinti rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybÄ leidžiančio dokumento gavimo procedÅ«rÄ pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytÄ tvarkÄ ; Palangos miesto savivaldybės administracija turi teisę pagal statytojo K. G. 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo arba pagal kitÄ statytojo K.

G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ minėtai institucijai vykdyti esamo statinio – rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini) – statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo administracinę procedÅ«rÄ pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytÄ tvarkÄ . Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi jau buvo konstatuota, kad byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė aktualumo neprarado, galutinis teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje nepriimtas. Minėta laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamo reikalavimo turinį, siekiant užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomÄ bÅ«simÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-25 nutartyje pasisakė ir dėl galimo teisėjos, priėmusios 2008-04-08 nutartį, Å¡aliÅ¡kumo, pažymėdamas, kad atsakovo praÅ¡ymus dėl 2008-04-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės masto pakeitimo, taip pat dėl 2008-04-08 nutarties panaikinimo nagrinėjo ir kiti Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai, tačiau pagrindo naikinti byloje taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę nenustatė. Nesant laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo pagrindų, atsakovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę 2011-11-25 nutartimi buvo atmestas.

Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-28 nutartimi 2011-11-25 nutartį paliko nepakeistÄ . Taigi atsakovo praÅ¡ymas panaikinti byloje taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę iÅ¡ esmės buvo iÅ¡spręstas, todėl Å¡iuo atveju pagrįstas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, byloje taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).Palangos miesto apylinkės teisme 2012-03-06 buvo gautas atsakovo K. G. praÅ¡ymas (t. 5., b. l. 92–93) dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovas prašė priimti papildomÄ sprendimÄ :

a) konkrečiai nurodant, kuri ieškinio dalis teismo sprendimu yra atmetama;

b) iÅ¡sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovÄ vykdyti ieÅ¡kovės reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, konkrečiai nurodant tokio reikalavimo vykdymo tvarkÄ , t. y. nurodant konkrečiÄ ieÅ¡kovės reikalavimo įvykdymo termino pradžiÄ ir tokio termino pabaigÄ ;

c) iÅ¡sprendžiant ir nurodant, per kokį terminÄ atsakovas privalo savanoriÅ¡kai nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

d) teismo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, kadangi visi ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti visiÅ¡kai. PraÅ¡yme nurodyta, jog iÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kuri ieÅ¡kinio dalis patenkinta, kuri atmesta, neiÅ¡spręstas pagrindinis ieÅ¡kovės reikalavimas – įpareigoti vykdyti atsakovÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.Palangos miesto apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra numatyta CPK 277 str. Å io straipsnio 1 d. pateikiamas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sÄ raÅ¡as, t. y. teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu:

1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) teismas, iÅ¡sprendęs teisės klausimÄ , nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kitais atvejais priimti papildomÄ sprendimÄ yra draudžiama. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos, todėl papildomas sprendimas negali bÅ«ti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimÄ priėmęs teismas. Be to, papildomu sprendimu negali bÅ«ti sprendžiami reikalavimai, kurių nebuvo pareiÅ¡kusios Å¡alys, taip pat negali bÅ«ti keičiamas jau priimto teismo sprendimo turinys.

Atsakovo K. G. praÅ¡yme nurodytos aplinkybės dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 priimto sprendimo nesudaro pagrindo priimti papildomÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje buvo suformulavusi tik vienÄ reikalavimÄ â€“ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nugriaunant savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, kitokių reikalavimų ieÅ¡kovė neformulavo, dėl minėto reikalavimo teismo sprendime pasisakyta. Dėl ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, jog dėl to, kad atsakovas įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius alternatyviu, nei ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio reikalavimas tenkinamas iÅ¡ dalies (t. y. 50 proc.).

Kadangi teismas taikė Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dų, kurio neprašė taikyti ieÅ¡kovė, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Galimybę taikyti alternatyvų savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ teismui suteikė galiojančio CPK 273 str. 2 d., kurioje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo praÅ¡ymai priimti papildomÄ sprendimÄ prieÅ¡taringi, nesusiję su papildomo sprendimo instituto taikymu, jų tenkinimas neatitiktų papildomo sprendimo instituto tikslų, nes papildomo teismo sprendimo esmė yra iÅ¡taisyti priimto teismo sprendimo klaidas, todėl atsakovo praÅ¡ymas priimti papildomÄ sprendimÄ atmestinas kaip nepagrįstas.Atskiruoju skundu (t. 5, b. l. 139–142) atsakovas praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį, praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK nuostatas, nutartis yra nemotyvuota, konkretÅ«s praÅ¡ymai nebuvo vertinami ir sprendžiami. Teismo iÅ¡vada dėl CPK 273 str. 2 d. aiÅ¡kinimo yra klaidinga, atsakovo nuomone, CPK 273 str. 2 d. įtvirtintas reglamentavimas nesuteikė teisės teismui iÅ¡spręsti daugiau, nei praÅ¡o ieÅ¡kovė.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (t. 5, b. l. 148–149) ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį nepakeistÄ , nurodo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti bent vienÄ iÅ¡ papildomo sprendimo priėmimo pagrindų, nurodytų CPK 277 str. 1 d., todėl jo praÅ¡ymas priimti tokį sprendimÄ atmestas pagrįstai.

Papildomas sprendimas negali bÅ«ti priimamas, turint tikslÄ paÅ¡alinti teismo sprendimo turinio neaiÅ¡kumus ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Taip pat Å¡is tikslas neapima teismo padarytų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidų iÅ¡taisymo, nes tokie klausimai sprendžiami apeliacine tvarka paduodant skundÄ dėl priimto sprendimo.Apeliacinis skundas ir atskirasis skundas atmestini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvuotas, atitinka CPK 270 str.

įtvirtintus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, teismas teisingai įvertino visas reikÅ¡mingas teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas. BÅ«tent pats apeliantas klaidingai interpretuoja įstatymų nuostatas ir jomis remiantis priimtÄ teismo sprendimÄ , daro nesuprantamas, niekuo nepagrįstas, realios situacijos neatitinkančias iÅ¡vadas.Teisėjų kolegija pažymi, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str.

Å io straipsnio 7 d. numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus, t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 d. 1 p. nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba 3) iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę.

Statybos įstatymo 28 str. 9 d. įtvirtinta, jog priimdamas vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo reikalavimas nevykdomas, savavaliÅ¡kai pastatytas statinys ar savavaliÅ¡kai pastatyta jo dalis nugriaunami, iÅ¡ardomi ar atstatomi į buvusiÄ padėtį statytojo (užsakovo) ar kito Å¡io straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavaliÅ¡kai statomas statinys gali bÅ«ti įteisinamas, ar turi bÅ«ti griaunamas.

Å iuo atveju teismas nusprendė, kad yra galimybė paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius kitu, nei nurodyta ieÅ¡kinyje, bÅ«du – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas statinį nugriauti, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 9 d., teismo buvo taikomas kaip sprendimo – įpareigojimo įteisinti – neįvykdymo pasekmė, o ne kaip savarankiÅ¡kas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das.

Ä®vertinus visa tai, visiÅ¡kai nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir bylÄ sprendė kitaip, negu numato Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rÄ . Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo nustatytas 2 metų terminas statybÄ leidžiantiems dokumentams gauti yra akivaizdžiai per trumpas, nes Palangos miesto savivaldybėje jo 2007-03-01 praÅ¡ymas nagrinėjamas 5 metus. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, nustatydamas 2 metų terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, atsižvelgė į tai, jog Palangos miesto savivaldybėje nėra iÅ¡nagrinėtas atsakovo praÅ¡ymas dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ginčo statinio statybai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra pakankamai protingas ir realus minėtai procedÅ«rai atlikti.Taip pat visiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bylos duomenys liudija, kad atsakovas ne kartÄ bylos nagrinėjimo metu yra realizavęs savo procesines teises ir skundęs 2008-04-08 nutartį taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – draudimÄ vykdyti statinio statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). 2011-01-06 nutartimi iÅ¡ dalies patenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ , 2008-04-08 nutartis buvo patikslinta, nustatant, kad atsakovas – statytojas K.

G. – turi teisę pagal 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo arba pagal kitÄ statytojo K. G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ minėtai institucijai įgyvendinti rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybÄ leidžiančio dokumento gavimo procedÅ«rÄ pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytÄ tvarkÄ ; Palangos miesto savivaldybės administracija turi teisę pagal statytojo K. G. 2007-03-01 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo arba pagal kitÄ statytojo K.

G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ minėtai institucijai vykdyti esamo statinio – rekreacinio pastato su poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini) – statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo administracinę procedÅ«rÄ pagal Statybos įstatymo 23 str. ir 28 str. 3 d., 4 d. nustatytÄ tvarkÄ . Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi jau buvo konstatuota, kad byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė aktualumo neprarado, galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje nepriimtas. Minėta laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamo reikalavimo turinį, siekiant užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomÄ bÅ«simÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-25 nutartyje pasisakė ir dėl galimo teisėjos, priėmusios 2008-04-08 nutartį, Å¡aliÅ¡kumo, pažymėdamas, kad atsakovo praÅ¡ymus dėl 2008-04-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės masto pakeitimo, taip pat dėl 2008-04-08 nutarties panaikinimo nagrinėjo ir kiti Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai, tačiau pagrindo naikinti byloje taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę nenustatė. Nesant laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo pagrindų, atsakovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę 2011-11-25 nutartimi buvo atmestas.

Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-28 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-688-538/2012) 2011-11-25 nutartį paliko nepakeistÄ . Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-05-03 nutartyje yra atsakovui iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu dalis reikalavimų iÅ¡ esmės spręstini priimant sprendimÄ , o kita dalis galėtų bÅ«ti baigta priimant nutartį, teismas visus Å¡iuos klausimus turi spręsti priimdamas vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ sprendimÄ , todėl atmestini apelianto argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ teismas turėjo iÅ¡spręsti nutartimi, o ne sprendimu.

Bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigÄ užbaigus bylÄ kartu (tuo pačiu sprendimu) iÅ¡spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ . Tik kai teismas savo iniciatyva laiku neįvykdo prievolės panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, byloje dalyvaujantys ir suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, ir teismas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikina, priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimÄ iÅ¡sprendė sprendimu, nurodė sprendimo apskundimo tvarkÄ ir terminÄ , todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 149, 151 str. nuostatas ir neiÅ¡sprendė jo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos.

Taigi atsakovo praÅ¡ymas panaikinti byloje taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę buvo iÅ¡spręstas, todėl Å¡iuo atveju pagrįstas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, byloje taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be jokių pateisinamų priežasčių vilkino bylos nagrinėjimÄ , paneigiamas bylos medžiaga. BÅ«tent dėl paties atsakovo pareikÅ¡tų gausybės praÅ¡ymų, skundų ir užsitęsė bylos nagrinėjimas.

Kadangi apeliantas teiginį dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo grindžia tuo, kad, pasak jo, teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, o dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakė anksčiau, iÅ¡samiau teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas nebeaptariamas.Priėmęs teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ir bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , iÅ¡ atsakovo priteisdamas 130,82 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Tokį savo sprendimÄ teismas aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvavo, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su teismo iÅ¡dėstytais motyvais ir to paties nebekartoja.PrieÅ¡ingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2012-04-03 nutartyje teisingai, nepažeisdamas jokių CPK nuostatų, iÅ¡sprendė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvavo, paaiÅ¡kindamas atsakovui bÅ«tinas papildomam sprendimui priimti sÄ lygas.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis ir jų motyvacija, todėl to paties nebekartoja. Pastebėtina, kad atsakovas praÅ¡yme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodė tų pačių argumentų, kaip ir apeliaciniame skunde dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimo, dėl Å¡ių argumentų apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė anksčiau, pateikė jų teisinį įvertinimÄ .Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neturi jokios įtakos apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartis taip pat yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, kurie turėtų įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, sudarytų pagrindÄ jÄ naikinti.Vadovaudamasi CPK 320–331, 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimÄ ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį palikti nepakeistus. Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Bronius Valius Teisėjai                                                                                                             ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                                 AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                                                Â