bcf58617-eaf6-4af2-a2c3-5b8e00a103af · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-2935-803/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36439-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Eurodebt LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Conica, AG ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurodebt LT“.

Teismas, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Conica, AG kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 9691,46 Eur skolos, 152,94 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas su atsakovu „Eurodebt LT“, UAB pasirašė 2014-11-27 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2014-11-27, kurios priedo Nr. 1B pagrindu atsakovas įsipareigojo už reikalavimo teisės į UAB „Metaloidas“ 65.976,00 Eur sumos perleidimÄ sumokėti ieÅ¡kovui (pradiniam kreditoriui) 96 proc. nuo visos iÅ¡ieÅ¡kotos sumos per 5 darbo dienas nuo to momento, kai skolininkas atsiskaitys su atsakovu „Eurodebt LT“, UAB (Naujuoju kreditoriumi).

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas 2015-06-26 elektroniniu laiÅ¡ku, siųstu iÅ¡ adreso teise@eurodebt.lt, ieÅ¡kovui patvirtino, jog skolininkas UAB „Metaloidas“ paskutinį 10465,76 Eur sumos mokėjimÄ pervedė 2015-06-26, taip pat nurodė, jog visa skola yra sumokėta ir prisegė 774,30 Eur sumos 2015-05-25 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. EUD 0000192, iÅ¡raÅ¡ytÄ pagal Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2014-11-27 PriedÄ Nr.

1. IeÅ¡kovas nurodo, jog kreipėsi į atsakovÄ dėl 9691,46 Eur skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas iki Å¡iol neatsiskaitė su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimo užtikrinimui praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti 9691,46 Eur sumos atsakovo UAB „Eurodebt LT“, UAB nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovÄ , tiek pas trečiuosius asmenis. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindžia didele pinigų suma, vengimu atsiskaityti ilgÄ laikÄ .

IeÅ¡kovas mano, jog minėtos aplinkybės pagrindžia sunkiÄ atsakovo finansinę padėtį, todėl nepritaikius atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino, pritaikė 9691,46 Eur sumos atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar jo nepakankant, piniginių lėšų, esančių pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sÄ skaitÄ (-as), areÅ¡tÄ , leidžiant areÅ¡tuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieÅ¡kovu, valstybe, iÅ¡mokėti iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams, taip pat skolininkui leidžiant disponuoti 800 Eur suma kas mėnesį bÅ«tinoms įmonės veiklos iÅ¡laidoms padengti.

Teismas rėmėsi tikėtinu ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumu, sprendė, jog ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma yra gana didelė. Teismas rėmėsi teismų praktika ir nurodė, jog vien didelė reikalavimo suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo teigimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas Eurodebt LT, UAB pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netaikyti atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma iÅ¡ atsakovo nelaikytina didele, kadangi pagal pateikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metus ieÅ¡kovo trumpalaikio ir ilgalaikio turto vertė sudarė 274 534,00 Lt, dėl ko ieÅ¡kovo reikalavimo suma sudaro vos 0,12 dalį viso ieÅ¡kovui priklausančio turto vertės. Atsakovo teigimu, byloje nepateikta jokių argumentų ir/arba įrodymų, patvirtinančių galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo galimybę.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie atsakovo veiksmus, liudijančius ketinimus turtÄ perleisti tretiesiems asmenims bei apie tai, kad atsakovas gali tapti nemokus. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo veikla susijusi su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, ji yra pelninga, todėl taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovas negali disponuoti banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. Apelianto teigimu, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jo veikla bus stabdoma, atsakovas negalės atsiskaityti su klientais ir bus padaryta žala bendrovės veiklai.

IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, o tuo atveju, jeigu atsakovui skolos suma bÅ«tų nereikÅ¡minga ar įmonės padėtis bÅ«tų gera, atsakovas galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę proceso Å¡aliai įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ ieÅ¡kinio sumÄ , dėl ko atsirastų galimybė atsisakyti skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

IeÅ¡kovo teigimu, teismas nurodė laikinųjų apsaugos priemonių eiliÅ¡kumÄ , leido atsakovui disponuoti 800 Eur suma kas mėnesį bÅ«tinoms įmonės veiklos iÅ¡laidoms padengti (CPK 145 straipsnio 6 dalis), skirdamas pirmenybę laikinosioms apsaugos priemonėms, realiai visiÅ¡kai nevaržančioms įprastos atsakovo bendrovės veiklos. IeÅ¡kovas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog atsakovas ieÅ¡kinį pripažįsta, į tai, kad atsakovo bendrovei buvo žinoma apie gresiantį teisminį ginÄÄ , kad atsakovas neturi nuosavybės teise nei nekilnojamojo, nei registruoto kilnojamojo turto, be to, atsakovo darbuotojų skaičius mažėja. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi ieÅ¡kovui, praÅ¡ančiam byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sÄ lygų egzistavimÄ , o atsakovui, praÅ¡ančiam panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – Å¡ias sÄ lygas paneigti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovo turtui laikinÄ sias apsaugos priemones. Vienas iÅ¡ pirmosios instancijos teismo argumentų – tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Å io iÅ¡ankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. PrieÅ¡ingu atveju, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra galbÅ«t nepagrįsti ir ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, bÅ«tų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo bÅ«tinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.).

Kita vertus, tai nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, nes ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , pateikti naujus įrodymus ir t. t. Ä® klausimÄ , ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumo argumentu.

Vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-44104-910/2015 pateikto atsakovo atsiliepimo argumentais nustatyta, jog atsakovas neginčija ieÅ¡kovo reikalavimo, prieÅ¡ingai, su juo visiÅ¡kai sutinka, siÅ«lo iÅ¡spęsti kilusį ginÄÄ taikiai bei pateikė galimÄ atsiskaitymo su ieÅ¡kovu grafikÄ . Minėtos aplinkybės neginčija atsakovas ir pateikdamas atskirÄ jį skundÄ . Taigi vertintina, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ir galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.   Kaip jau minėta, pagal teismų praktikÄ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ vertinama grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ grėsmę galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju sudaro tarp Å¡alių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012 ir kt). Tačiau minėta aplinkybė nėra absoliuti, ir vertinamas ne reikalavimo mastas, o konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiama į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kinio suma yra didelė, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte.

Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra Å¡alies, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, kad jo turtinė padėtis yra gera, dėl ko praÅ¡oma priteisti suma jam nėra didelė. Minėtai aplinkybei įrodyti teikia 2014 m. gruodžio 31 d. balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o nors jo visÄ turtÄ sudaro 274,534 Lt, tačiau iÅ¡ jo net 172,982 Lt sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, o 88 577 Lt sudaro per vienerius metus gautinos sumos, kurių gavimÄ gali įtakoti daugybė veiksnių.

Nors atsakovas nurodo 78939 Lt gauto pelno 2014 m., tačiau sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad apelianto finansinė padėtis nėra gera. Pirma, apeliantas sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu, jo neginčija, tačiau beveik pusę metų neatsiskaito su ieÅ¡kovu. Antra, apeliantas nepateikė įrodymų, jog bent dalimis atsiskaitinėja su ieÅ¡kovu net pastarajam kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo. Be to, apeliantas pateikė teismui taikos sutarties projektÄ , nurodydamas periodÄ , per kurį dalimis galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Taigi vertintina, jog minėtos aplinkybės paneigia apelianto argumentus apie jo gerÄ finansinę padėtį, o ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti skola atsakovui yra didelė. Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir apelianto argumentas dėl jo veiklos sustabdymo nepagrįstai pritaikius atsakovo turtui laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia atitinkamus nepatogumus asmeniui, kurio atžvilgiu taikomi apribojimai disponuoti turtu, tačiau tai nesudaro pagrindo, esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygoms, jas panaikinti. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog teismas nustatė apriboto disponavimo turtu iÅ¡imtis, palikdamas atsakovui teisę areÅ¡tuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieÅ¡kovu, valstybe, iÅ¡mokėti iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams, taip pat nustatant 800 Eur sumÄ per mėnesį, skirtÄ bÅ«tinoms įmonės veiklos iÅ¡laidoms padengti.

Be to, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovas, atsakovas turi teisę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe sumokėti reikalavimo sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ arba kitais įstatyme numatytais bÅ«dais, dėl kurių yra galimybė netaikyti atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių. Kita vertus, tuo atveju, jeigu apeliantas patiria nuostolius dėl jo manymu neva nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių, jis turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, reikÅ¡damas atsakovui reikalavimÄ atlyginti patirtus nuostolius.   Įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                RÅ«ta Petkuvienė