bcf52d9c-1b1c-419d-9c4e-681a0fdf710b · Marijampolės apylinkės teismas

? Teikimas (Skundas) Nr. TS-50-564/2022 Teisminio proceso numeris:1-01-1-00103-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. birželio 23 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl 2022 m birželio 2 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-677 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Teismas n u s t a t ė: Nuteistojo R. S. (K.) atstovė advokatė Kristina Smaidžūnaitė -Lankevičienė prašo panaikinti 2022 m. birželio 2 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-677 ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo atstovės vertinimu nutarimas yra nemotyvuotas, jo išvados prieštaraujančios objektyviems duomenims apie nuteistojo asmenybę, neteisingas, teisiškai nepagrįstas, Komisijos padarytos išvados prieštarauja duomenims ir nustatytoms aplinkybėms, todėl turėtų būti naikintinas, tenkinant nuteistojo skundą ir jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi yra visos lygtinio paleidimo įstatyme numatytos sąlygos bei teisiniai pagrindai.

Mano, kad skunde Komisijos nurodyti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys jau buvo įvertinti teismų priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius ir paskiriant bausmės rūšį bei dydį. Tai nėra ir negali būti pagrindu, po 8 metų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Ir būtent šios aplinkybės lėmė nuteistajam paskirtos bausmės griežtumą.

Skunde kritikuojami Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą, galintys įtakoti kriminogeniniai veiksniai. Pažymima, kad išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja dirbti Teisinės pagalbos tarnyboje kurjeriu. Yra pristatyta tai patvirtinanti pažyma. Pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2022-05-09 pažymą Nr. 1048 nuteistasis neturi vykdomųjų patvarkymų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų. Maža to, nevertinta, kad nuteistasis sukūrė šeimą, vedė, jo sutuoktinė dirbanti ir gaunanti pajamas, kas sudarys ateityje šeimos biudžetą.

Pažymėta, kad nuteistasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesį pasmerkė ir dėl to prisiėmė visą atsakomybę. Dėl nusikaltimo atlieka bausmę jau daugiau nei 8 metus. Šios bausmės atlikimo niekada nevengė. Duomenų, kurie leistų manyti priešingai byloje nėra. Tuo tarpu Komisijos išvados turi būti pagrįstos byloje esančiais duomenimis, o ne subjektyviomis prielaidomis. Taigi toks Komisijos vertinimas klaidingas, kas lėmė nepagrįstą sprendimą atmesti nuteistojo prašymą- dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo asmenybės charakteristika ir elgesys bausmės atlikimu metu sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisija konstatuodama vidutinę nusikalstamo elgesio riziką ir visiškai nevertindama nuteistojo padarytos akivaizdžios pažangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, padarė esminius procesinius pažeidimus sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą Taigi nėra būtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų įvertinta kaip žema, jeigu jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas nurodant, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas, netgi prieštaraujantis pačios Komisijos nurodomam nuteistojo asmens ir elgesio vertinimui.

Maža to, Komisijos išvadoje neatsižvelgta, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėta, kad nuteistasis tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgiasi, nepažeidinėja režimo reikalavimų; dalyvauja programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“; dalyvauja „Anoniminių alkoholikų“ AN/AA pozityvaus užimtumo priemonėje.

Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą - tą patvirtina jo motinos raštas. Nuteistasis 2021 m. lapkričio mėnesį susituokė, ketina išėjęs į laisvę kartu su žmona gyventi pas jo motiną. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo pataisos namuose 2020 metais. Komisija, vertindama nuteistojo elgesį visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį ignoravo praktiškai visas reikšmingas aplinkybes - nuteistasis įgijo dvi specialybes bei vidurinį išsilavinimą, būdamas laisvės atėmimo vietoje sugebėjo įgyti kvalifikaciją ir netgi gavo darbo pasiūlymą dėl darbo kurį galės pradėti dirbti iš karto kai jam bus pritaikytas lygtinis paleidimas.

Atstovė sprendžia, kad nuo bausmės pradžios iki šios dienos nuteistasis padarė didelę pažangą tikslu, jog išėjęs į laisvę galėtų sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje. Nuteistasis yra tvirtai įsipareigojęs laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Jis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, jie nuteistąjį visapusiškai palaiko ir laukia jo sugrįžtant. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis susijęs su kriminaline subkultūra bei diskriminacinėmis nuostatomis. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo praeities poelgių, suvokia pasekmes tiek sau pačiam, tiek ir kitiems (atsakomybę prisiėmė visiškai).

Šią bausmę nuteistasis vertina kaip skaudžią gyvenimo pamoką, todėl yra linkęs daryti teigiamas išvadas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu, prašo nuteistojo skundo netenkinti. Prokuroras įvertino nusikalstamos veikos už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, ankstesnius teistumus ir nurodo, kad, nors šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau jos negali būti sumenkinamos ir į jas būtina atsižvelgti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymint, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles., fiksuoti keliu šiurkštūs pažeidimai ir tai liudija apie nuteistojo abejingumą nustatytiems elgesio reikalavimams ir nenorą keisti bei sudaro prielaidą manyti apie nuteistojo pasirenkamą neigiamo elgesio modelį ateityje.

Taip pat kyla abejonės dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką- išlikę ši rizika vidutinė, nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Mano, kad vis dar nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, kad R. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas. Prokurorė mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra nepakankama vis dar išlieka daugybė kriminogeninių veiksnių Nuteistojo skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį.

Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog R. S. (R. K.) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendis ir R. S. įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai– 2 metai 8 mėnesiai 22 dienos. Nuteistojo atstovė kritikuoja Komisijos argumentus, prašo panaikinti priimtą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nustatyta, kad Komisija visiems jos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 12 kartų.

Nuteistasis teistas 5 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis vis nusikalsdavo. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar išlieka 14 kriminogeninių veiksnių. Komisija įvertino, kad nuteistajam likusi neatlikta bausmė dalis dar ne maža. Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių Komisijai nepakako spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Anksčiau nuteistasis teistas 5 kartus, jo atžvilgiu taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų nedarė, parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalsdavo darydamas vis sunkesnius nusikaltimus. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai.

Be to, asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 12 kartų bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, darydamas ypatingai grubius pažeidimus, dominuoja pažeidimai, tiesiogiai susiję su nuteistųjų bausmės atlikimo tvarka. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti.

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Taip pat stebima ir socialinių, prognostinių įgūdžių stoka. Nors ir nurodo, kad nusikaltimą įvykdė išgėręs, tačiau alkoholio įtaką savo elgesiui asmuo yra linkęs minimalizuoti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, paties nuteistojo atstovės teigimu sprendė ir alkoholio vartojimo problemą lankydamas anoniminių alkoholikų susirinkimus, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nors nuteistasis pataisos namuose 5 kartus buvo skatintas už gerą elgesį bei už programos lankymą, tačiau po paskirtų paskatinimų jis ir vėl būdavo baudžiamas nuobaudomis. Tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, ypatingai atsižvelgus į tai, kad paskutinė nuobauda paskirta dar 2019 metais, t. y. praėjus daugiau nei 5 metams nuo bausmės vykdymo pradžios, kuomet pataisos įstaigos taisyklės ir režimo reikalavimai nuteistajam yra gerai žinomos. 2022-05-26 Nuteistajam nustatyta, vidutinė-71 balą atitinkanti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas, negalėdamas surasti alternatyvų. Būtina įvertinti ir tai, kad nors nuteistasis ir žino ryšį tarp savo nusikaltimų ir nusikalstamos veiklos, tačiau jį sumenkina, dalį atsakomybės bando perkelti aplinkybėms, Nuteistojo savęs vertinimas yra pakankamas, tačiau stokoja savikritiškumo, situacijas jis supranta ir vertina tik iš asmeninių pozicijų. Susidarius jam nepalankiai situacijai, galimos impulsyvios situacinės reakcijos, ypač pavartojus alkoholio.

Tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai iš viso 14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti.

Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių, ypatingai dinaminių, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali keisti, nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Skunde kritikuojamos socialinio tyrimo išvados, susijusios su nuteistuoju, pažymint, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką vertinant kaip vidutinę, padaryta klaidinga ir niekuo nepagrįsta išvada. Pažymėtina, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y. kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje.

Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Specialistai, nustatinėdami būsimo kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocijas, nuostatas bei mąstymą ir elgesį ir kurie gali ateityje aktyvuoti kriminalinį elgesį.

Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam vis dar nustatant net 71 balą atitinkančią pakartotinio elgesio riziką bei 12 nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių, daryti išvadą, jog vyko akivaizdi ir stabili nuteistojo elgesio korekcija, negalima. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su nuteistojo praeitimi bei įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, negalima teigti.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, susituokė, turės darbą ir gyvenamąją vietas, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam darant nusikalstamas veikas, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Nors nuteistojo atstovė teigia, kad Komisijos priimtame nutarime padarytos išvados neteisėtos, neobjektyvios, neteisingos, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, teismui įvertinus visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą spręstina, kad Komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Taigi, Komisijos nutarime tinkamai iš išsamiai įvertinti visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys.

Dėl nuteistojo atstovės cituojamos Europos Žmogaus T. T. bei Lietuvos Respublikos teismų praktikos, teismas atkreipia dėmesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo atstovės skundas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:

Nuteistojo R. S. (K.) atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą atmesti. Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Teisėja Audronė Šiupšinskaitė