2021-03-24 Nr. AB-5964-3-61-3-04346-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-182-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04346-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 28-441 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 25-4309; 3) panaikinti pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. sausio 19 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius sunkią pareiškėjo finansinę padėtį; 2) atsakovu nurodyti Vilniaus pataisos namus; 3) pateikti teismui Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. 28-441 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ar jo kopiją; 4) pateikti teismui Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 25-4309 ar jo kopiją; 5) pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumo nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų panaikinimo nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnyje nurodytų žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją. Prie skundo nėra pridėtas sumokėto žyminio mokesčio kvitas, nes pareiškėjas kartu prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, argumentuodamas, kad jis nedirba ir negauna jokių darbinių lėšų. Toks prašymas nelaikytinas pakankamai motyvuotu ir pagrįstu įrodymais, nes prie skundo pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi įrodymais pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, nes tik dėl jos pareiškėjas gali būti atleistas visiškai ar iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2021 m. sausio 22 d. teisme gautas pareiškėjo skundo papildymas. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį, pareiškėjas pateikė Vilniaus PN 2021 m. sausio 19 d. pažymą Nr. 42-201 „Apie darbines pajamas“, Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 28-441 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ kopiją, Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio mėn. sprendimo „Dėl skundo išnagrinėjimo“ kopiją.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė pažymą, kuri patvirtina tik tai, kad pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, nedirba ir darbinių pajamų negauna. Aplinkybė, jog pareiškėjas nedirba laisvės atėmimo įstaigoje, atspindi tik tai, kad pareiškėjas negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankami įrodymai, leidžiantys teismui spręsti dėl to, ar pareiškėjas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 25-4309 ar jo kopiją, tačiau pareiškėjas pateikė teismui Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio mėn. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nėra nurodyta, kad jis priimtas 2020 m. gruodžio 2 d., ir jo numeris. Be to, nors pareiškėjo skundo papildyme nurodyta, kad pareiškėjas teikia nuomonę dėl rašytinio proceso, tačiau nėra aišku, kur ji yra pateikta. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą neištaisė nustatytų skundo trūkumų.

IV. Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą su papildymu.

Pareiškėjas teigia, kad jis pašalino teismo nurodytus trūkumus. Tik dirbant galima gauti pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl teismas nepagrįstai nepripažino pakankama pažymos, patvirtinančios, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje nedirba ir negauna darbinių pajamų. Be to, pareiškėjas teigia teismui pateikęs skundžiamo Kalėjimų departamento sprendimo kopiją. Kokį sprendimą pareiškėjas gavo, tokį ir pateikė teismui. Pareiškėjas prideda minėto sprendimo metaduomenis. Taip pat pareiškėjas teigia, kad jis skundo papildyme buvo pateikęs nuomonę, kad skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teisėja nesuprato, kur ši nuomonė pateikta, ji pati pripažino, kad pareiškėjo nuomonė buvo pateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad jis negauna jokių darbo pajamų, be to, skundai dėl žalos atlyginimo neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Įvertinus pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti jo nurodytus Vilniaus PN ir Kalėjimo departamento sprendimus, o ne dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Toks skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytą neapmokestinamų skundų kategoriją. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kuriais grįstų prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2021 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi įrodymais pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, nes tik dėl jos pareiškėjas gali būti atleistas visiškai ar iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Šalindamas teismo nustatytus trūkumus ir siekdamas pagrįsti savo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pareiškėjas pateikė Vilniaus PN 2021 m. sausio 19 d. pažymą Nr. 42-201 „Apie darbines pajamas“. Tačiau tokia pažyma tik patvirtina, kad pareiškėjas negauna darbo užmokesčio iš Vilniaus PN, ir nesuteikia pilnos informacijos apie pareiškėjo sąskaitoje turimas lėšas, taigi, ir jo finansinę padėtį. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-79-822/2020 taip pat laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pažymos apie gaunamą darbo užmokestį pagrįstai nelaikė dokumentu, įrodančiu sunkią pareiškėjo finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių teismui spręsti dėl to, ar pareiškėjas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ir netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio. Šis trūkumas laikytinas esminiu, o jo nepašalinus nebuvo teisinių prielaidų priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria laikė skundą nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys