bcf4a969-a995-46d4-9cc6-d4ca1bb87b2a · Alytaus rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS                                                                                                                         Baudž. byla Nr.1-313-448/07  Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.1.1.1.7.2.5.1.2.4.5.2.3.7.(S) NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 26 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant V.

G., dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Å treimikytei, nukentėjusiajam E. Å ., jo atstovei advokatei V. T., kaltinamųjų atstovui advokatui V. T., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. V., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) mechanizatoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 138 str. 1 d. , 284 str. 1d.

V. V., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. , 284 str. 1d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: S. V. ir V. V. 2011m. lapkričio 6 d. apie 4 val. 30 min. Alytuje, kieme prie JurgiÅ¡kių gatvės namo 49-o namo, veikdami bendrai, S. V. medine lazda sudavus nukentėjusiajam E. Å . ne mažiau dviejų smÅ«gių į įvairiais kÅ«no vietas, pastÅ«mė nukentėjusįjį ir rankomis sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių į krÅ«tinės sritį, dėl ko bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, padarydami trauminę galvos smegenų ligÄ , Å«maus periodo, lengvos formos, galvos smegenų sukrėtimÄ , daugybinį kÅ«no sumuÅ¡imÄ , nosies kaulų lūžimÄ , muÅ¡tinę žaizdelę kairio skruosto srityje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės čiurnos sÄ nario Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, apie deÅ¡inę akį, deÅ¡inio Å¾Ä sto ir blauzdos srityse ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. Å . nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

S. V. ir V. V. 2011m. lapkričio 6 d apie 4 val. 30 min. vieÅ¡oje vietoje-Alytuje, kieme prie JurgiÅ¡kių gatvės 49-o namo, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, veikdami kartu, S. V. medine lazda sudavus nukentėjusiajam E. Å . ne mažiau dviejų smÅ«gių į įvairiais kÅ«no vietas, pastÅ«mė nukentėjusįjį ir rankomis sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių į krÅ«tinės sritį, bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. Å . padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Apklaustas kaltinamuoju, S. V. paaiÅ¡kino, kad 2011 m. lapkričio mėn. vakare su broliu Vidmantu, draugėmis J. ir G. svečiavosi pas J.

Č.. Č. butas trečiame aukÅ¡te. Vienu metu į balkonÄ išėjo parÅ«kyti. Pamatė, kaip privažiavo taksi automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du akivaizdžiai girti vaikinai, vienas jų buvo nukentėjusysis. Kadangi vaikinai vos paėjo, kaltinamojo kompanija iÅ¡ jų pasijuokė. J. pasakė, kad čia jo kaimynas. Nuėjus į kambarį, po kelių minučių paskambino į duris. J. atidarė duris, kaltinamasis iÅ¡girdo, kad kažkas barasi ir veržiasi į butÄ . Kaltinamasis atėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta, ten buvo nukentėjusysis su draugu.

Kaltinamasis su broliu juos stÅ«mė iÅ¡ buto, perėjo į laiptinę ir ten susimušė. IÅ¡ pradžių kaltinamasis pastÅ«mė tÄ kitÄ vaikinÄ , nukentėjusysis liepė nelįsti prie jo pusbrolio. Nukentėjusiojo draugas irgi dalyvavo muÅ¡tynėse, jie abu buvo sukritę ant kaltinamojo. Ä® laiptinę iÅ¡ pradžių išėjo tik vaikinai, merginos buvo J. bute, vėliau jos irgi išėjo į laiptinę. Laiptinėje mušėsi visi vaikinai, kas kÄ konkrečiai mušė, kaltinamasis nematė, tačiau J. tikrai nesimušė.

Gali bÅ«ti, kad nukentėjusiajam sudavė į veidÄ plaÅ¡taka. Nukentėjusysis taip pat jam smÅ«giavo, pataikė į veidÄ , į Å¡onÄ . BesimuÅ¡dami vaikinai sukėlė triukÅ¡mÄ . Atbėgo merginos, pradėjo juos skirti, nukentėjusysis sudavė G. per veidÄ . G. verkė ir merginos nuėjo į J. butÄ . Atbėgo nukentėjusiojo mama, ji pradėjo rėkti, tempė nukentėjusįjį namo, tuomet jis sudavė ranka mamai per veidÄ . Nežino, kodėl jis jai sudavė, gal dėl to, kad jis buvo labai girtas.

Kažkuris nukentėjusiajam dar davė pastabÄ , kad kÄ jis čia daro, dar ir mamÄ muÅ¡a. Bet jį mama nusivedė namo, o kaltinamasis su J. ir broliu grįžo į butÄ . Bute jis iÅ¡girdo, kaip J. kalbasi su nukentėjusiuoju. J. pasakojo, kad atvažiuoja nukentėjusiojo draugai ir kviečia iÅ¡eiti į laukÄ toliau iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kaltinamasis ir bute buvę asmenys išėjo į laukÄ . Kaltinamasis nurodo pasiėmęs lazdÄ , kuriÄ rado prie laiptinės įsmeigtÄ Ä¯ žemę pririÅ¡ti gėlėmsa.

IÅ¡sitraukęs tÄ kuoliukÄ , laukė, kas atvažiuos. Ä® laukÄ išėjo nukentėjusysis ir bėgo į kaltinamÄ jį, užsimojo, tačiau jam nespėjus suduoti, kaltinamasis jam kuoliuku sudavė į kojÄ , nukentėjusysis vėl užsimojo, pataikė kažkur į petį, tada kaltinamasis jam antrÄ kartÄ sudavė į rankÄ . IÅ¡ paskos iÅ¡bėgo nukentėjusiojo mama, liepė liautis. Nukentėjusysis toliau puolė muÅ¡tis, tada kaltinamojo brolis V. jam sudavė vienÄ smÅ«gį. Tuomet iÅ¡ namo iÅ¡bėgo tas vaikinas, kurį laiptinėje nukentėjusysis įvardino kaip pusbrolį, jis turėjo peilį.

Kaltinamasis nurodo ir Å¡iam vaikinui sudavęs. Tada nukentėjusysis suklupo, jo jau daugiau nemušė. Nurodo, kad jis taip pat buvo sužalotas- buvo kraujosruva po akim ir skaudėjo krÅ«tinę, bet dėl tokių smulkmenų į gydytojus nesikreipė. Ligonių kasų ieÅ¡kinį pripažįsta, civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos visos sumos nepripažįsta, pripažįsta mažesnę sumÄ . Kaltinamasis V. V. kaltu iÅ¡ esmės prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis, jo brolis S., draugės G. ir J. buvo svečiuose pas J.

Č.. Kadangi jis vairavo automobilį, visai negėrė alkoholio, o brolis S. su J. gėrė degtinę. Buvo jau po dvyliktos nakties, jie visi rūkė balkone. Pamatė, kaip prie namo privažiavo taksi automobilis iš jo išlipo du vaikinai. Merginos garsiai šnekėjo, juokėsi. Po kurio laiko kažkas paskambino į duris, J. jas atidarė. J. svečiai buvo kambaryje. J. kalbėjo lyg ir normaliai, o paskui jie pradėjo ginčytis. Pirmas nuėjo pažiūrėti S.. Kaltinamasis išgirdo, kad jie ten pradėjo stumdytis.

Kai kaltinamasis atėjo, S. jau buvo išėjęs į laiptinę ir ten vyko muÅ¡tynės. Kaltinamasis matė, kaip nukentėjusysis ir jo pusbrolis muÅ¡a brolį S., brolis buvo atsirėmęs į sienÄ , jam sudavinėjo smÅ«gius rankomis. Tada kaltinamasis irgi pradėjo stumdytis, jis sudavė kelis smÅ«gius, bet daugiausia nukentėjusįjį ir jo pusbrolį atstumdinėjo nuo brolio S.. Tomet į laiptinę išėjo merginos ir pradėjo skirti besimuÅ¡ančiuosius, jos Å¡aukė. T. S. draugei G. nukentėjusysis sudavė į veidÄ , Å¡i pradėjo verkti.

Išėjo nukentėjusiojo mama, ji pradėjo skirti vaikinus, nukentėjusysis liepė jai eiti namo, po ko tyčia ar netyčia sudavė mamai į veidÄ . Bet mama nėjo, stovėjo tarp besimuÅ¡ančiųjų. Tada visi iÅ¡siskirstė. Po kiek laiko nukentėjusysis paskambino J. ir kvietė eiti į laukÄ , nes atvažiuoja draugai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kadangi buvo gėda atsakyti, nes jų kompanijoje buvo merginos, be to, vienai jų buvo suduota per veidÄ , kaltinamasis su broliu išėjo į kiemÄ , išėjo ir merginos su J..

Kai išėjo, lauke dar nieko nebuvo, kaltinamasis matė, kaip brolis S. iÅ¡ gėlyno paėmė kuoliukÄ ir jį atsinešė. Tuomet iÅ¡ laiptinės iÅ¡bėgo nukentėjusysis ir puolėsi į S., pradėjo Å¡aukti, kad jo kieme Å¡is “neÅ¡ustravos”“, o S. tuo kuoliuku sudavė nukentėjusiajam į kojÄ ir į rankÄ . IÅ¡bėgo nukentėjusiojo motina ir juos pradėjo skirti. IÅ¡ laiptinės iÅ¡bėgo tas pusbrolis, jis rankoje turėjo peilį, Å¡aukė, kad papjaus. S. sudavė ir jam.

Nukentėjusiojo mama užstojo tÄ pusbrolį ir neleido jam eiti link kaltinamojo ir jo brolio, liepė padėti peilį ir eiti namo. Tas pusbrolis taip ir padarė. Nukentėjusysis vis tiek Å¡oko muÅ¡tis, tada kaltinamasis jam sudavė kokius tris smÅ«gius į krÅ«tinę. Po to visi iÅ¡siskirstė. Nurodo, kad kai laiptinėje nukentėjusysis ranka sudavė G., nukentėjusiojo motina prašė, kad G. neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo, nes jam ar jo pusbroliui trÅ«ksta labai mažai, kad papultų į kalėjimÄ .

G. nukentėjusysis sudavė sÄ moningai, kad ji nesikiÅ¡tų, nes ji bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius vaikinus. Nurod, kad policijos nekvietė dėl to, kad to prašė nukentėjusiojo motina.Civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos sumos nepripažįsta, mano, kad suma per didelė. Nukentėjusysis E. Å . parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. 2011 m. lapkričio 6 d. grįžo namo iÅ¡ klubo „Voro fortas“ taksi. Jis buvo neblaivus, nes buvo iÅ¡gėręs keletÄ bokalų alaus, bet įvykius prisimena gerai Su juo važiavo nepažįstamas vaikinas, jis nuėjo savo keliu, o nukentėjusysis nuėjo namo.

Laiptinėje stovėjo keturi nepažįstami vaikinai, jie buvo užstoję keliÄ , J. buto durys buvo atidarytos, jis stovėjo tarpduryje. Merginų nematė. Nukentėjusysis bandė praeiti, vaikinai vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Tada kaltinamasis S. jį pastÅ«mė ir sudavė smÅ«gį į veidÄ , nukentėjusysis suklupo, po ko jį pradėjo muÅ¡ti, jautė smÅ«gius rankomis ir kojomis. Du smÅ«gius jam sudavė S. V., bet paskui jau nematė, kas mušė, nes suklupo. Laiptinėje kilo triukÅ¡mas, iÅ¡girdo savo mamÄ , ji liepė liautis muÅ¡tis.

Nurodo, kad jai smÅ«gio nesudavė, neliepė eiti namo. Kaltinamieji nukentėjusįjį po kurio laiko paleido ir su mama jis nuėjo namo. Neužilgo paskambino J., pakvietė iÅ¡eiti į laukÄ . Pagalvojęs, kad vaikinai nori atsipraÅ¡yti, išėjo ir pamatė J. su keliais vaikinais. Kai jis tik išėjo iÅ¡ laiptinės, iÅ¡ kažkur atsirado abu kaltinamieji ir jį sumušė: pirmas smÅ«gį sudavė S. su lazda į kojÄ , po ko jis suklupo, V. sudavė kumščiu į veidÄ . Nurodo, kad jį galėjo muÅ¡ti visi keturi vaikinai, nes jis jautė daug smÅ«gių.

Mama buvo išėjusi į laukÄ , ji jį pakėlė nuo žemės, padėjo atsistoti ir su J. parvedė namo. Nurodo, kad lauke buvo dar du vaikinai, kurių nepažinojo, ir kaimynas J. Merginai smÅ«gio nesudavė, nes merginų nei lauke, nei laiptinėje nematė. Taip pat su juo nebuvo ir kito asmens, jis nesupranta, apie kokį asmenį kalba kaltinamieji. Nurodo, kad kai mušėsi laiptinėje, kaltinamieji neturėjo jokio įrankio, o lauke abu kaltinamieji turėjo po beisbolo lazdÄ . Jis suklupo dėl to, kad jam buvo suduota beizbolo lazda, nes nuo kuolelio nebÅ«tų suklupęs. Jam lazda buvo kirsta ir į galvÄ , bet jis užsidengė.

Kuris trenkė, nežino, nes jau buvo užsidengęs, saugojo galvÄ . Byloje reiÅ¡kia 50 000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos. Jis buvo sužalotas, ilgÄ laikÄ juto fizinį skausmÄ , psichologinę traumÄ , blogai jautėsi emociÅ¡kai. Dėl nosies lūžio negali normaliai kvėpuoti iki Å¡iol, reikės reikės daryti nosies operacijÄ . Jam buvo surastas darbas užsienyje, bet dėl sužalojimo negalėjo iÅ¡vykti. Dėl smurto patyrė iÅ¡gastį, be to, jis buvo muÅ¡amas motinos akyse.

Liudytoja D. Å ., nukentėjusiojo motina, parodė, kad 2011m. lapkričio 6 d. apie ketvirtÄ ryto iÅ¡girdo laiptinėje triukÅ¡mÄ . IÅ¡bėgusi pamatė, kad keturi vaikinai ir jos sÅ«nus muÅ¡asi, stumdosi. Kaimynas J. stovėjo savo buto tarpduryje, bute liudytoja matė ir merginas. Žemesnis vaikinas jos sÅ«nų buvo pristÅ«męs prie sienos ir stipriai trankė į krÅ«tinę. Liudytoja juos bandė skirti, sÅ«nus jai liepė pasitraukti ir nelįsti. Kai vedė sÅ«nų namo, prie J. buto jis buvo suklupęs, bet atsistojo.

Kai po visko grįžo namo, pamatė, kad sÅ«nui buvo prakirstas antakis. Liudytoja jau namuose iÅ¡girdo, kad skamba sÅ«naus telefonas. Po pokalbio jis pasakė, kad J. kviečia iÅ¡eiti į laukÄ . Liudytoja liepė jam neiti, tačiau sÅ«nus vis viena išėjo. Liudytoja per balkonÄ pamatė, kad sÅ«nus jau guli, o krÅ«va vaikinų apstoję jį muÅ¡a beisbolo lazdomis. Liudytoja iÅ¡bėgo, J. stovėjo Å¡one, merginos irgi Å¡one stovėjo. Liudytoja Å¡aukė liautis muÅ¡tis. Liepė sÅ«nui keltis, paprašė J., kad padėtų parvesti sÅ«nų namo.

SÅ«nus sunkiai ėjo, jis buvo visas kruvinas, buvo suplėšyti jo marÅ¡kinėliai. Liudytoja iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . SÅ«nų sutvarstė ir paleido namo, kitÄ dienÄ jam buvo bloga, skaudėjo galvÄ , pykino, bet kadangi jis buvo iÅ¡gėręs, liudytoja manė, kad bloga nuo alkoholio. Kadangi savijauta nepasiteisė, ryte nuvežė į ligoninę ir paguldė į ligoninę stebėti.Nurodo, kad ji neprašė neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, tik sakė, kad atsipraÅ¡ytų vieni kitų ir viskas baigtųsi.

Nematė, kuriuo momentu buvo suduota merginai per veidÄ . Dėl asmens su peiliu paaiÅ¡kino, kad ji jokio peilio nematė, nematė ir jokio asmens su juo, nes jai rÅ«pėjo tik jos sÅ«nus.  Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su V. draugauja. 2011 m. lapkričio 6 d., naktį ji su V. ir jo broliu S. ir G. svečiavosi pas J.. BÅ«dami balkone, matė, kaip taksi parvažiavo du vaikinai, jie įėjo į laiptinę. Visi buvusieji balkone dar pasijuokė iÅ¡ tų vaikinų. Grįžus į kambarį, pasigirdo skambutis į duris, tačiau liudytoja buvo kambaryje ir į tai nekreipė dėmesio.

Jai nuėjus į koridorių, pamatė, kad vaikinai jau buvo laiptinėje ir mušėsi. Be S. buvo ir nukentėjusysis su tuo vaikinu, su kuriuo parvažiavo. V. atėjo kartu su liudytoja ir iÅ¡ karto puolė skirti besimuÅ¡ančiuosius. G. jau buvo laiptinėje, ji irgi skyrė vaikinus. Buvo ir nukentėjusiojo motina. Liudytoja nepastebėjo kas, bet jai atrodo, kad nukentėjusysis, sudavė G. į veidÄ , G. pradėjo verkti. Vaikinai vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Nukentėjusysis mušėsi su kaltinamaisiais, o J. buvo Å¡iek tiek toliau, jis tik skyrė, bet nesimušė, liepė baigti muÅ¡tis.

Nurodo, kad matė, kaip E. sudavė smÅ«gį savo mamai, gal jam tas gavosi netyčia, nes ten jie visi skėtriojosi. Po to, kai G. gavo per veidÄ , merginos nuėjo į voniÄ . Vaikinai irgi greitai parėjo, kalbėjosi apie įvykį. Vaikinai sakė, kad muÅ¡tynės buvo dėl to, kad nukentėjusysis norėjo su draugu užeiti į svečius, o jo nepriėmė. Merginos dar buvo vonioje, kai vaikinai išėjo, kaip suprato liudytoja, susitikti su nukentėjusiuoju. Merginos išėjo iÅ¡ paskos. Lauke buvo kaltinamieji ir J., tada išėjo ir nukentėjusysis.

Liudytoja nematė visko, kas ten vyko, vėliau S. pasakojo, kad jis buvo nustvėręs kažkokį pagalį. Liudytoja matė, kaip kaltinamieji mušėsi su nukentėjusiuoju, jis buvo parkritęs. Jokių lazdų kaltinamųjų rankose ji nematė. Paskui iÅ¡ laiptinės iÅ¡bėgo vaikinas, su kuriuo nukentėjusysis parvažiavo namo, jis turėjo peilį ir rėkė, kad visiems bus blogai, bet paskui jis kažkur dingo. PrieÅ¡ tai prie jo pribėgo nukentėjusiojo mama ir traukė jį, norėjo tÄ peilį paimti, tada jis pasiÅ¡alino.

Nukentėjusįjį namo nuvedė jo mama ir J..Nurodo, kad daugiau su niekas įvykyje nedalyvavo. Laiptinėjė nukentėjusiojo mama atsipraÅ¡inėjo G. už suduotÄ smÅ«gį į veidÄ , paskui lauke dar atsiprašė, prašė neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes pati mama matė, kaip Gretai buvo suduotas smÅ«gis. PareiÅ¡kimo nerašė, nes pagailėjo nukentėjusiojo motinos. Liudytojas J. Č. parodė, kad kaltinamieji-jo draugai, o nukentėjusysis – kaimynas, buvęs draugas. 2011 m lapkričio 6 d. kaltinamieji, G. ir J. buvo susirinkę pas liudytojÄ bute, vaikinai gėrė alkoholį.

RÅ«kydami balkone matė, kaip nukentėjusysis su kažkokiu draugu parvažiavo taksi, kažkuris iÅ¡ liudytojo kompanijos kažkÄ pasakė parvažiavusiems vaikinams. Po dvyliktos valandos į buto duris paskambino nukentėjusysis, jis buvo su draugu, siÅ«lėsi ateiti į svečius. Liudytojas nesutiko jų įsileisti, sakė, kad to draugo visiÅ¡kai nepažįsta. Nukentėjusysis pradėjo veržtis į butÄ , liudytojas bandė jo neleisti. T. S. atėjo pažiÅ«rėti, kas vyksta. S. irgi sakė, kad jie neitų į butÄ .

Vaikinai išėjo į laiptinę ir nukentėjusysis susimušė su S.. Merginos rėkė. Liudytojas bandė skirti besimuÅ¡ančius, tada atėjo nukentėjusiojo motina, liepė baigti muÅ¡tynes, bandė skirti ir ji. V. veiksmų liudytojas neprisimena. Nurodo, kad jam pasakojo jau po įvykio, kad nukentėjusysis tyčia ar netyčia G. sudavė per veidÄ . Mama nukentėjusįjį nusivedė namo. PrieÅ¡ tai mama prašė G. neraÅ¡yti dėl smÅ«gio per veidÄ . Liudytojas matė, kaip nukentėjusysis sudavė savo mamai, Å¡i liepė eiti jam namo, o tas sudavė jai.

Nurodo neprisimenantis, ar jis skambino nukentėjusiajam, ar nukentėjusysis jam. Norėjo pakalbėti apie įvykį ir liudytojas kvietė nukentėjusįjį eiti į laukÄ . Liudytojo kompanija į laukÄ išėjo pirmi, S. lauke paėmė kažkokį pagalį. Tada išėjo nukentėjusysis, vėl vyko muÅ¡tynės. Nukentėjusysis puolė į S., o S. jam trenkė lazda per kojas, Å¡is suklupo, tada V. jam sudavė. Merginos rėkė, kad nesimuÅ¡tų. Nurodo, kad kaltinamieji buvo labai supykę, kad nukentėjusysis sudavė į veidÄ merginai.

Tas vaikinas, kuris buvo atėjęs su nukentėjusiuoju į liudytojo butÄ , kažkuriuo momentu iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės su peiliu, vėliau kažkur dingo. Ar jis kažkÄ sakė, liudytojas negirdėjo, nes buvo triukÅ¡mas, sÄ myÅ¡is. Ä® kiemÄ buvo išėjusi ir nukentėjusiojo mama, po visko liudytojas su ja parvedė nukentėjusįjį namo ir bute matė tÄ vaikinÄ . Nurodo, kad kai jis lėkė iÅ¡ lauko, tai dar buvo sumaišęs buto duris, paskambino į 11-tÄ butÄ , kur gyvena D. A.. Å i moteris liudytojo motinai pasakojo, kad jai skambino į duris, ji buvo atidariusi, bet tas vaikinas pasakė, kad ne ten pataikė.

Liudytoja D. A. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, jis jos kaimynas. Ä® jos buto duris beldžiasi dažnai, nes pas juos kas pusę aukÅ¡to butai, žmonės paklysta. Tokių atvėjų, kad žmonės paklysta, bÅ«na kiekvienÄ dienÄ . Dažniausiai paklysta, kai eina pas kaimynę Å .. Nurodo, kad jai žinoma, jog vaikinai mušėsi ketvirtame aukÅ¡te, nes visas namas tai girdėjo, po to visÄ mėnesį kalbėjo, kaip kažkas mušėsi ketvirtam aukÅ¡te. Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamasis S.– jos draugas, draugauja septynerius metus.

Lapkričio mėnesį ji su kaltinamaisiais ir J. buvo pas J. Č. namuose. J. su S. gėrė degtinę, o visi tiesiog kalbėjo, tada nuėjo parÅ«kyti į balkonÄ . Matė, kaip iÅ¡ privažiavusio prie namo taksi iÅ¡lipo du vaikinai-nukentėjusysis ir dar kitas, jie buvo stipriai neblaivÅ«s. Jie vienas kitÄ vedė, todėl merginos nusijuokė. Parvažiavusieji vaikinai į jas atkreipė dėmesį, jie pradėjo skaičiuoti, kuris jų aukÅ¡tas. Grįžus į kambarį, iÅ¡girdo durų skambutį, J. nuėjo atidaryti.

Merginos tuo metu buvo virtuvėje, kaltinamieji-svetainėje. Tada iÅ¡girdo, kaip J. su kažkuo ginčijosi. Merginos išėję į koridorių pamatė, kad nukentėjusysis su draugu, kurį jis įvardijo kaip pusbrolį ir su kuriuo grįžo taksi, veržiasi per duris, J. praÅ¡o jų iÅ¡eiti. Liudytoja nurodė pati papraÅ¡iusi jų iÅ¡eiti, tačiau jie vis viena veržėsi. Tada atbėgo S. Å¡aukdamas, kad jie eitų iÅ¡ čia. Vienas iÅ¡ atėjusių vaikinų liuaytojÄ pastÅ«mė. Vaikinai supyko, J. su S. juos iÅ¡stÅ«mė į laiptinę.

Tada nukentėjusysis paklausė, kodėl kažkas trenkė jo pusbroliui ir jis susikibo su S.. Liudytoja matė, kaip S. buvo suklupęs prie laiptų, nukentėjusysis buvo užgriuvęs ant S.. J. juos skyrė, liudytoja priėjusi liepė liautis muÅ¡tis, tada nukentėjusysis atsisuko ir jai sudavė į veidÄ , ji iÅ¡ karto pradėjo verkti. Tada iÅ¡ kažkur atsirado nukentėjusiojo mama, ji ramino nukentėjusįjį, liepė eiti visiems namo, nukentėjusysis jÄ irgi pastÅ«mė. Kadangi liudytoja verkė dėl smÅ«gio į veidÄ , nukentėjusiojo mama pradėjo atsipraÅ¡inėti, kad nežino, kas pasidarė jos sÅ«nui.

Liudytoja su J. nuėjo į buto voniÄ , iÅ¡girdo, kad J. kalba telefonu su nukentėjusiuoju ir kad jie susitarė eiti į laukÄ . Vaikinai išėjo, merginos išėjo paskui. Lauke nieko nebuvo. Po kurio laiko į laukÄ iÅ¡lėkė nukentėjusysis, pradėjo kažkÄ neriÅ¡laus rėkti. T. S. trenkė jam, V. taip pat jam sudavė, iÅ¡lėkė nukentėjusiojo motina Å¡aukdama, kad liautųsi muÅ¡tis. Nurodo, kad lazdos ji pati nematė, bet po to vaikinai kalbėjo, kad S. nusičiupo lazdelę iÅ¡ darželio.

TÄ lazdelę ji pamatė, kai S. jÄ numetė. Vienu momentu iÅ¡ laiptinės su peiliu rankose iÅ¡lėkė tas vaikinas, su kuriuo nukentėjusysis buvo atėjęs į J. butÄ . Nukentėjusiojo motina užstojo savimi liudytojÄ , rėkė, kad jis padėtų peilį, po to tas vaikinas kažkur dingo. Nukentėjusiojo motina prašė nesiskųsti, žadėjo nupirkti dovanų, liudytoja vėl pradėjo verkti. Motina įkalbinėjo nukentėjusįjį, kad Å¡is atsipraÅ¡ytų liudytojos, bet jis necenzÅ«riniais žodžiais atsisakė tai padaryti.

Po to J. ir mama nuvedė nukentėjusįjį namo. Nukentėjusysis buvo atsitrenkęs nugara į greta stovėjusį automobilį, jis suklupo, o kai vyko konfliktas laiptinėje, jis nebuvo nukritęs. Nurodo, kad muÅ¡tynės prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis brovėsi į butÄ , o ne dėl to, kad jie stovėjo laiptinėje ir neleido nukentėjusiajam praeiti, nes vakarėlio metu visi buvo J. bute, iki įvykio nebuvo išėję į laiptinę, rÅ«kė balkone. Kaltinamųjų S. V. ir V. V. veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Bylos duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti bei iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad kaltinamųjų kaltė padarius vieÅ¡os tvarkos pažeidimÄ ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ yra įrodyta. Nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Konflikto pradžiÄ kaltinamieji ir nukentėjusysis aiÅ¡kina skirtingai. Nukentėjusysis nurodo, kad jis ėjo namo, ir laiptinėje jam sudavė smÅ«gius kaltinamieji, po to smÅ«giai buvo suduodami ir kieme, prie laiptinės, S. V. netgi naudojo beisbolo lazdÄ .

Kaltinimas kaltinamiesiems pareikÅ¡tas tik dėl jų veiksmų prie namo laiptinės, todėl jų galimai nusikalstami veiksmai laiptinėje smulkiai neanalizuotini, o konstatuotinas tas faktas, kad prie J. Č. buto įvyko konfliktas, kuris vėliau persikėlė prie namo laiptinės, ir čia kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus.Kaltinamieji prisipažino, kad panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį E. Å ., t.y. sudavė jam smÅ«gius laiptinėje, vėliau-sudavė smÅ«gius į kÅ«nÄ kieme, S. V. nurodo, kad smÅ«giavo nukentėjusiajam kieme rastu kuoliuku.

Nukentėjusysis nurodo, kad jam buvo smÅ«giuota beisbolo lazdomis, kad įvykyje dalyvavo ne tik kaltinamieji, bet ir dar du asmenys, kad jis buvo sumuÅ¡tas tada, kai kaltinamieji su draugais neleido jam praeiti laiptinėje. Byloje nepavyko įrodyti, kad sužalojimai buvo padaryti panaudojant įrankius-beisbolo lazdas, nes apie jų buvimÄ parodė tik pats nukentėjusysis ir jo motina, kuri teigė per balkonÄ mačiusi, kad jos gulintį sÅ«nų keli vaikinai muÅ¡a lazdomis. S. V. prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajam kieme rastu kuoliuku, apie tai, kad buvo kažkoks kuoliukas, kuriuo S. V. sudavė nukentėjusiajam, paliudijo ir kiti įvykio dalyviai.

Bendrakaltinamasis V. V. nurodęs matęs, kaip brolis S. iÅ¡ gėlyno paėmė kuoliukÄ ir juo sudavė nukentėjusiajam per kojÄ ir rankÄ ; J. K. S. V. pasakojo, kad jis iÅ¡ gėlyno pasiėmė kuoliukÄ ir juo sudavė nukentėjusiajam; J. Č. matė, kaip S. trenkė lazda per kojas nukentėjusiajam, tačiau iÅ¡ kur ta lazda atsirado, jis negalėjo pasakyti. Liudytoja G. S. nurodė, kad matė, kaip S. numetė lazdelę, vėliau vaikinai pasakojosi, kad tÄ lazdelę S. nusičiupo iÅ¡ darželio.

Visi pas J. Č. buvę asmenys nurodė, kad jie buvo vieni, paÅ¡alinių asmenų nei bute, nei kieme nebuvo, kad konfliktas prasidėjo tada, kai nukentėjusysis nekviestas brovėsi į J. Č. butÄ , o ne tada, kai jie stovėjo laiptinėje ir neleido nukentėjusiajam praeiti. Tokius parodymus jie davė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtino ir akistatose bei teisme. Nukentėjusysis gi nurodė, kad merginų įvykio metu nematė, nes jų nebuvo tiek laiptinėje, tiek kieme, nors visi įvykio dalyviai, netgi liudytoja nukentėjusiojo motina patvirtino, jog merginos buvo ir netgi aktyviai dalyvavo skiriant besimuÅ¡ančiuosius; nukentėjusysis pradėjus tyrimÄ nurodė, kad į namus taksi grįžo vienas, vėliau jis jau parodė, kad grįžo su kitu asmeniu.

Tokie neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose verčia abejoti jo parodymų iÅ¡samumu ir tikslumu.V. V. nurodo, kad jis kieme sudavė nukentėjusiajam kokius tris smÅ«gius, liudytojai ir bendrakaltinamasis S. V. šį jo teiginį patvirtino. Kaltinamieji ir liudytojai nurodo matę, kaip muÅ¡tynių prie laiptinės metu iÅ¡ namo su peiliu iÅ¡bėgo asmuo, nukentėjusiojo įvardintas kaip pusbrolis, su kuriuo jis grįžo taksi ir po to veržėsi į J. Č. butÄ . J. Č. nurodė, kad šį asmenį matė Å . bute, kai po įvykio parvedė nukentėjusįjį namo.

Å is liudytojas nurodė, kad tas pusbrolis netgi bėgdamas po įvykio į Å . butÄ , sumaišė duris ir paskambino į kaimynės A. duris. Å i liudytoja nepatvirtino Å¡io fakto, nors nurodė, kad pas jÄ labai dažnai žmonės ateina, norėdami patekti pas Å . ir sumaišę duris, nes jos ir Å . butas yra per pusę aukÅ¡to. Vertinant Å¡io asmens buvimo įvykio metu faktÄ , pripažintina, kad jo buvimas jokios reikÅ¡mės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui, jų atsakomybei už padarytas nusikalstamas veikas neturi.

Kaltinamiesiems suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam, Å¡iam buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Tarp kaltinamųjų aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių- nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo- yra priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamųjų S. V. ir V. V. veika buvo padaryta mieste, gyvenamųjų namų kvartale, nors ir nakties metu, bet įvykio vieta buvo prie daugiaaukščio namo laiptinės. Liudytoja D.

A. parodė, kad ji girdėjo įvykio triukÅ¡mÄ , todėl įvykį girdėjo ir galėjo matyti ir to namo, prie kurio buvo smurtaujama E. Å . atžvilgiu, ir aplinkinių namų gyventojai. Taigi įvykio vieta laikytina vieÅ¡a vieta. Kaltinamieji dėl tarpusavio konflikto (jų teigimu, jie buvo supykę, kad laiptinėje nukentėjusysis sudavė vieno iÅ¡ jų merginai per veidÄ ) prie namo laiptinės kitų asmenų akivaizdoje (įvykį tiesiogiai matė liudytojai J. Č., G. S., J. K., vėliau į įvykį įsijungė ir D.

Å .) įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį E. Å . panaudojimu, Å¡okiravo aplinkinius, pažeidė jų teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ , dėl to manoma, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, kaltinamieji savo veiksmais nukentėjusiajam E. Å . sutrikdė sveikatÄ , padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, įrodyta, kad kaltinamieji S. V. ir S. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.

Nusikalstami veiksmai, nukreipti į nukentėjusįjį E. Å ., nelaikytini kaip savarankiÅ¡ki veiksmai, nes kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į vieÅ¡os tvarkos pažeidimÄ , ir kaip chuliganiÅ¡kų veiksmų pasekmė nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi S. V. ir S. V. veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 138 str. 1 d. Å iuo atveju, kadangi viena veika padaryti du nusikaltimai, yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi įrodyta, kad S. V. ir V. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Bausmių skyrimas          Kaltinamųjų S. V. ir V. V. atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimus padarė bendrininkaudami. Tai, kad S. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tam, kad kažkokiÄ aplinkybę pripažinti realiai egzistuojančia, ji turi bÅ«ti pagrįsta nenuginčijamais įrodymai. Byloje S. V. neblaivumÄ patvirtina tik iÅ¡vestiniai įrodymai-liudytojų parodymai, jog pas J. Č. bute buvo geriamas alkoholis, kad gėrė tik S. V., o V.

V. negėrė. Tačiau byloje nėra nei alkotesterio parodymų pažymos, nei medicininio neblaivumo tyrimo akto, kurie patvirtintų S. V. girtumÄ Ä¯vykio metu. Kadangi tokių įrodymų byloje nėra, apsvaigimas nuo alkoholio nepripažintina S. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.              Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jie padarė nesunkius nusikaltimus. Teismo posėdžio metu kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikymo nepavyko pasiekti dėl to, kad kaltinamieji neiÅ¡galėjo sumokėti nukentėjusiojo reikalaujamÄ civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos sumÄ .

Praeityje S. V. ir V. V. nebuvo teisti, V. V. atžvilgiu galioja viena administracinė nuobauda už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , S. V. administracine tvarka nėra baustas. S. V. ir V. V. padarė nesunkius nusikaltimus, yra dirbantys, byloje juos neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Kadangi jie dirba, jiems neskirtina viešųjų darbų bausmę. Kaip pirmÄ kartÄ teisiamiems jiems neskirtina ir reali terminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė. Manytina, kad geriausiai LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus atitiks bausmė, susijusi su tam tikrais suvaržymais-laisvės apribojimas.

  Civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų klausimas Valstybinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 1551,75 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo E. Å . gydymo (b.l. 29-30). Å is ieÅ¡kinys tenkintinas, nes byloje aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji S. V. ir V. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį E. Å . ir Å¡is buvo gydomas ligoninėse, gydymui iÅ¡leista 1551, 75 litų. Už gydymÄ sumokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl kaltinamieji turi atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ .Byloje pateikti dokumentai (b.l. 150-151), kad nukentėjusysis turėjo 3000 litų iÅ¡laidų jo atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamųjų. Nukentėjusysis E. Å . byloje pareiÅ¡kė 50 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nors LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalÄ , Å¡is principas tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, kadangi neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/03).

Neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino 50 000 litų. Nukentėjusysis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau apsprendžiant žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, be to, reikia atsižvelgti ir į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ . Nediskutuotina, kad kaltinamieji V. V. ir S. V., vartodami fizinį smurtÄ nukentėjusiojo E. Å . atžvilgiu, sukėlė jam ne tik fizinį skausmÄ , bet ir iÅ¡gastį, Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Dėl sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, dėl nosies lūžio jis bus operuojamas. Kaip paaiÅ¡kino nukentėjusysis, jis patyrė daug nepatogumų bendraujant su artimaisiais, blogai jautėsi, turėjo vartoti vaistus. Dėl sužalojimų jis negalėjo iÅ¡vykti į jam surastÄ darbÄ užsienyje. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad S. V. ir V. V. nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, kadangi nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina siekti ir nukentėjusiojo bei žalÄ padariusių asmenų interesų pusiausvyros.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji privalės valstybei atlyginti žalÄ už nukentėjusiojo gydymÄ bei nukentėjusiajam sumokėti jo advokatės atstovavimo iÅ¡laidas. Kaltinamieji nekilnojamojo turto ir automobilių neturi BÅ«tina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalÄ padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele naÅ¡ta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, iÅ¡ kaltinamųjų S. V. ir V.

V. nukentėjusiajam E. Å . priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 4000 litų. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303- 305 str., 307 str., nusprendžia: S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str.1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 mėnesių.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę S. V. paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti namuose nuo 24 val. iki 5 val.

S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 mėnesių.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę V. V. paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti namuose nuo 24 val. iki 5 val.

V. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ V. V. ir S. V. Valstybinei ligonių kasai (G. V. g. 1a, Vilnius, LT-2009, a/s LT 271300010002484333 Hansa-LTB Vilniaus apsk., kodas 73000) 1551, 75 litus.Nukentėjusiojo E. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, iÅ¡ieÅ¡kant jam iÅ¡ S. V. ir V. V. solidariai neturtinės žalos atlyginimui 4 000 (keturis tÅ«kstančius) litų, ieÅ¡kinį dalyje dėl 46 000 litų atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. V. ir V.

V. solidariai 3000 (tris tÅ«kstančius) litų nukentėjusiajam E. Å . jo turėtų advokatės atstovavimo iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Asta JakučiÅ«nienė vedaravjjjjjjjjjjjjjjičius