bcefd9cf-5dab-415a-8fcd-06ad32fa2e13 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-330-618/2023 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00277-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Å imanskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės R. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. D. ieÅ¡kinį atsakovui J.

D. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nutraukti su atsakovu sudarytÄ santuokÄ , padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , priteisti iÅ¡laikymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismo argumentai: 2.1.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ 2020 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) pažymÄ dėl privalomos mediacijos pabaigos, nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog privalomos teisminės mediacijos atlikimo data negali bÅ«ti vėlesnė nei vieneri metai.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Atskirojo skundo argumentai: 1.1. Nurodė, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateikė teismui ne tik Tarnybos 2020 m. vasario 10 d. pažymÄ dėl privalomosios mediacijos pabaigos, bet kartu pateikė Tarnybos 2022 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“, kuriame pažymėta, jog nėra naujų aplinkybių naujos privalomosios mediacijos procedÅ«rai inicijuoti, todėl ankstesnė pažyma laikoma teisėta ir galiojančia.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas nustato savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ privalomoji mediacija taikoma sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus.

Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu arba viena iÅ¡ ginčo Å¡alių. Abiem Å¡iais atvejais, t. y. tiek kai mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu, tiek kai mediacijÄ inicijuoja viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas praÅ¡ymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks praÅ¡ymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys).

Tuo atveju, kai privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja tik viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitÄ ginčo Å¡alį su praneÅ¡imu apie gautÄ praÅ¡ymÄ bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimÄ dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita Å¡alis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamÄ procesÄ inicijavusi ginčo Å¡alis įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija.

Kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl civilinės bylos iÅ¡kėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieÅ¡kiniu turėtų bÅ«ti pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ginčo Å¡alis (Å¡alys) pasinaudojo privalomÄ ja neteismine mediacija. Ä®rodymu, jog Å¡alis (Å¡alys) pasinaudojo privalomÄ ja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį Å¡alys kreipėsi, parengta pažyma ar panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentas, patvirtinantis Å¡alies realizuotÄ prievolę pasinaudoti privalomÄ ja mediacija.

Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir iÅ¡laikymo priteisimo, t. y. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kylantį iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktÄ nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį kaip vienintelį argumentÄ nurodė, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad privalomos teisminės mediacijos atlikimo data negali bÅ«ti vėlesnė nei vieneri metai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi teismų praktika ir skundžiamoje nutartyje daugiau niekaip nepagrindė privalomos teisminės mediacijos atlikimo datos atlikimo įtakos susiklosčiusiai situacijai, kai ieÅ¡kovė praėjus daugiau nei vieneriems metams po pažymos apie įgyvendintÄ pareigÄ pasinaudoti privaloma mediacija iÅ¡davimo datos kreipėsi į teismÄ .

Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje nesilaikoma pozicijos, kad privalomos teisminės mediacijos atlikimo data negali būti vėlesnė nei vieneri metai (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-640-569/2022; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-739/2023). Privalomos teisminės mediacijos atlikimo data yra vertinimo dalykas. Atsisakymas priimti ieškinį vien tuo pagrindu, kad mediacijos tarp šalių atlikimo data yra vėlesnė nei vieneri metai, laikytinas pernelyg formaliu.

Pažymėtina, kad teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieÅ¡kiniu į teismÄ besikreipianti Å¡alis pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismas nagrinėdamas Å¡eimos bylas yra aktyvus, todėl turi galimybę nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir pats pasiÅ«lyti ginčo Å¡alims bandyti ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Jei bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėtų, kad atsakovas nežinojo apie jam siÅ«lomÄ galimybę pasinaudoti mediacijos procesu arba dabar jau nori ja pasinaudoti, teismas gali pasiÅ«lyti pasinaudoti mediacijos procesu ir vykstant bylos nagrinėjimui.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirajame skunde ieÅ¡kovė argumentuoja, kad pasinaudojo privalomÄ ja mediacija, t. y. laikėsi iÅ¡ankstinės privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Ä®rodymas, jog yra pasinaudota privalomÄ ja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį Å¡alys kreipėsi, parengta pažyma ar panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentas, patvirtinantis Å¡alies realizuotÄ prievolę pasinaudoti privalomÄ ja mediacija.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas Tarnybos 2022 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tas Nr. (8.3Mr)TPS-2821 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog Tarnyboje 2022 m. gruodžio 2 d. buvo gautas ieÅ¡kovės užklausimas dėl privalomos mediacijos vykdymo. Tarnyba, iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės užklausimÄ dėl pakartotino privalomosios mediacijos proceso vykdymo, nustatė, kad ieÅ¡kovė 2020 m. sausio 14 d. kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu dėl privalomosios mediacijos vykdymo sprendžiant civilinį ginÄÄ dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų.

Tarnyba įvertinusi ieÅ¡kovės pakartotinÄ praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės privalomos mediacijos proceso vykdymo sprendimo, nurodė, kad Tarnyba 2020 m. vasario 10 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei pažymÄ , kuri įrodo, jog ieÅ¡kovė įgyvendino įstatymuose numatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija ir nurodė, kad ieÅ¡kovė turite teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo. IÅ¡ Tarnybos 2020 m. vasario 10 d. Pažymos dėl privalomosios mediacijos pabaigos Nr. (11.8)TPS-2070 nustatyta, kad Tarnyba negavo atsakovo sutikimo ar nesutikimo vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ .

Tarnyba, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, patvirtino, kad privalomoji mediacija yra baigta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija ir įstatyme įtvirtinta pareiga pasinaudoti privalomÄ ja mediacija yra įvykdyta. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos galiojimo laiko.

Å iuo konkrečiu atveju pažymÄ , kuri patvirtina, kad buvo pasinaudota privalomÄ ja mediacija, ieÅ¡kovė pateikė. Dar daugiau, ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į TarnybÄ dėl pakartotinės privalomos mediacijos proceso vykdymo, tačiau nenurodžius naujų aplinkybių, Tarnyba iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė įgyvendino įstatymuose numatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo. Atsižvelgiant į aptartÄ , konstatuotina, kad, Å¡iuo konkrečiu atveju privalomÄ ja mediacija dėl ginčo buvo pasinaudota, ieÅ¡kovės pateikta mediacijos pažyma negali bÅ«ti laikoma neaktualia ir netinkama Å¡ioje byloje, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovė, besikreipdama į teismÄ , nepažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėja Larisa Å imanskienė