2020-05-20 Nr. AB-10160-3-61-3-02337-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1681-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02337-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2018 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 28-336 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2S-2150 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam buvo skirta administracinė nuobauda – papeikimas, dėl to, kad 2018 m. birželio 11 d., apie 23.50 val., pareiškėjas buvo pastebėtas įsijungęs televizorių. Paaiškino, jog serga (duomenys neskelbtini) ir nepriklausomai nuo paros laiko jam reikia (duomenys neskelbtini). Vilniaus PN po signalo „Miegas“ yra tamsu, o norint susileisti vaistus, reikalinga šviesa. Tuo tikslu ir buvo įsijungęs televizorių. Pažymėjo, jog pablogėjus sveikatai, (duomenys neskelbtini) pats, todėl sveikatos pablogėjimas nebuvo fiksuotas. Nenorėjo degti šviesos ir trikdyti kitų miego, todėl įsijungė televizorių. Prašė šias aplinkybes įvertinti kaip būtinas gyvybinėms funkcijoms užtikrinti ir paskirtą nuobaudą panaikinti. Pažymėjo, kad Departamentas pareiškėjo skundus išnagrinėjo formaliai, neapklausė liudytojo, kuris galėtų paliudyti svarbias aplinkybes. Manė, jog Departamentas, nagrinėdamas skundus, diskriminavo pareiškėją vien dėl to, kad jis yra nuteistasis. Pažymėjo, kad neturėjo tikslo pažeisti dienotvarkės. Televizoriaus įjungimas buvo tik priemonė gauti šviesos, kad būtų galima matyti, kiek (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d., apie 23.50 val., pareigūnams užėjus į I-o gyvenamojo korpuso 212-ą gyvenamąją patalpą, buvo pastebėta, kad pareiškėjas po signalo „Miegas“, gulėjo savo miegamojoje vietoje ir žiūrėjo televizorių. Pažymėjo, kad pareiškėjas nors ir buvo savo miegamojoje vietoje, tačiau jis privalėjo laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. nežiūrėti televizoriaus. Neatlikdamas šių veiksmų, pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda. Pažymėjo, kad pareigūnai, tuo metu fiksavę pažeidimą, tarnybiniame pranešime nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su vaistų leidimu ar kitokiu vartojimu. Atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas savo 2018 m. birželio 13 d. paaiškinime nurodė, kad prieš pažeidimo fiksavimą kelis kartus buvo įsijungęs stalinę lempą, o tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo šviesos šaltinį. Net jei jis ir vartojo vaistus, jungti televizoriaus nebuvo jokio pagrindo. Nuteistasis R. L. (L.) paaiškinime taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. naktį buvo ne kartą išėjęs iš patalpos į koridorių. Taigi pareiškėjas turėjo visas galimybes dėl tariamai pablogėjusios sveikatos kreiptis į budinčios pamainos pareigūnus. Pabrėžė, kad abejoti pareigūnų fiksuotomis aplinkybėmis nėra pagrindo, pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos dienotvarkės, o neatlikdamas šių veiksmų pažeidė Nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą pagrįstai paskirta nuobauda.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Nurodė, kad Vilniaus PN surinko pakankamai įrodymų pareiškėjui paskirtai nuobaudai pagrįsti. Pareiškėjui skirta nuobauda adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, skiriant nuobaudą Vilniaus PN pareigūnai laikėsi teisinio reguliavimo, todėl nuobaudos naikinti nėra pagrindo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas 2018 m. birželio 11 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2018 m. birželio 11 d. apie 23.50 val. I-o gyvenamojo korpuso apėjimo metu, kartu su Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniuoju specialistu užėjus į 212-ą gyvenamąją patalpą buvo pastebėta, kad 3-o būrio nuteistasis G. Š., po signalo „Miegas“, gulėdamas savo miegamojoje vietoje žiūrėjo televizorių. Nurodė, jog tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai bei Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d.

įsakymu Nr. 3-83 patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė. Pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. paaiškinime nurodė, jog 2018 m. birželio 11 d. naktį pasijuto blogai, kadangi serga (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), gėrė vaistus. Buvo įsijungęs stalinę lempą ir televizoriaus ekraną, kuris tik švietė, nes buvo išjungta televizoriaus antena. Tuo metu buvo pastebėtas pareigūnų. Vilniaus PN direktorius, ginčijamu Nutarimu skyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą – papeikimą. Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, jame nurodytas pareiškėjo padarytas pažeidimas ir BVK bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d.

įsakymo Nr. 3-83 dėl nuteistųjų dienotvarkės nuostatos, kurias savo veiksmais pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas nesutikęs su Nutarimu, su 2018 m. birželio 18 d. skundu kreipėsi į Departamentą. Skunde nurodė, kad televizorių buvo įsijungęs dėl iškilusios būtinybės, nes buvo reikalingas šviesos šaltinis. Pareiškėjui reikėjo (duomenys neskelbtini). Departamento Sveikatos priežiūros skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo įrašus medicininėje dokumentacijoje, dėl pareiškėjo skundo atsakė, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta nuo 2016 m.

Pareiškėjas būdamas Vilniaus PN vartoja jam paskirtus vaistus. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo buvo konsultuotas 2017 m. rugpjūčio 17 d., jam nustatyta vaistinių preparatų dienos dozė, kuri jo paties susileidžiama ryte. 2018 m. dėl staigaus sveikatos pablogėjimo į įstaigos gydytojus nesikreipė. Departamentas į pareiškėjo 2018 m. birželio 18 d. skundą (dalį dėl nuobaudos skyrimo), atsakė skundžiamu 2018 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 2S-2150, kuriuo paliko galioti Vilniaus PN Nutarimą.

9. Teismas vadovavosi BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies, 112 straipsnio 1–2 dalių, 117 straipsnio 1 ir 2 dalių, 142 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 143 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Pažymėjo, kad Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsniu, 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“ Nr. 3-83 patvirtino Nuteistųjų dienotvarkę, kurioje nustatyta, kad darbo dienomis miegas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. ir kurio metu draudžiama žiūrėti televizorių.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir paskirtas nuolatinis vaistų vartojimas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas, 2018 m. birželio 11 d. apie 23.50 val. po signalo „Miegas“, buvo įsijungęs televizorių, tačiau, kaip jis pats teigė, tik dėl šviesos, nes tuo metu reikėjo pamatuoti vaistų kiekį švirkšte. Vilniaus PN pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad po signalo „Miegas“ užėjus į 212-ą gyvenamąją patalpą, pareiškėjas buvo rastas gulintis savo miegamojoje vietoje ir žiūrintis televizorių. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo veiksmų, kuriuos Vilniaus PN pripažino kaip neteisėtus, kurie pasireiškė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos) reikalavimų bei Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės nuostatų pažeidimu.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, skundo, atsiliepimų argumentus, pareiškėjo argumentus dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo vertino kritiškai. Tokią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad, kaip nustatyta iš 2018 m. birželio 11 d. tarnybinio pranešimo, pareigūnams 2018 m. birželio 11 d. apie 23.50 val., t. y. jau po signalo „Miegas“, užėjus į I-o gyvenamojo korpuso 212-ą gyvenamąją patalpą, pareiškėjas buvo pastebėtas gulintis savo miegamojoje vietoje ir žiūrintis televizorių. Teismas neabejojo pareiškėjo argumentais, kad sergant (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, būtina susileisti vaistus, tačiau, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, į gyvenamąją kamerą užėję pareigūnai tokių pareiškėjo veiksmų, kaip pvz. rengimasis leistis vaistus (švirkšto paruošimas, ar pan.), neužfiksavo. Priešingai, pareiškėjas buvo pastebėtas gulintis savo miegamojoje vietoje. Kaip 2018 m. birželio 13 d. paaiškinime nurodė pats pareiškėjas, 2018 m. birželio 11 d. naktį pasijutęs blogai ir ketindamas leistis vaistus buvo kelis kartus įsijungęs stalinę lempą, o tai tik įrodo, kad pareiškėjas galėjo turėti ir turėjo šviesos šaltinį. R. L. pareiškime taip pat nurodė, kad pareiškėjas tą naktį buvo net kelis kartus išėjęs į koridorių, tačiau nei į pareigūnus, nei į medikus dėl sveikatos problemų nesikreipė. Nors R. L. paaiškinime nurodė, kad jis tą naktį viską matė, tačiau tarp jo paaiškinimų ir pareigūnų fiksuotų aplinkybių yra prieštaravimų. Liudytojo teigimu, pareigūnai į kamerą užėjo, kai pareiškėjas ėmė daiktus iš spintelės, o pareigūnai nurodė, kad įėjus į kamerą pareiškėjas buvo pastebėtas gulintis savo miegamojoje vietoje. Taigi paties pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių (pasijutęs blogai buvo įsijungęs stalinę lempą, buvo kelis kartus išėjęs į koridorių) kontekste, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad norint nakties metu susileisti vaistus, pareiškėjas galėjo įsijungti stalinę lempą, o kaip nustatyta, ją ir buvo įsijungęs, todėl papildomai jungti televizoriaus vien dėl šviesos net nebuvo jokio pagrindo.

12. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad Vilniaus PN pareigūnai, eidami tarnybines pareigas ir informuodami pataisos įstaigos vadovą apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, buvo šališki ar turėjo kitų, su tarnybine etika nesuderinamų interesų. Byloje ištirtus įrodymus įvertinus ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, padaryta išvada, kad Vilniaus PN tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus pripažindamas juos bausmės atlikimo rėžimo pažeidimu, įvertino tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, suteikė pareiškėjui teisę pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, nuobaudą skyrė adekvačią padarytam pažeidimui. Pareiškėjo diskriminavimo apraiškų, vien dėl to, kad pareiškėjas yra nuteistasis, taip pat nenustatyta.

13. Teismas Vilniaus PN 2018 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 28-336 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2S-2150 pripažino teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, rėmėsi tik Vilniaus PN 2018 m. birželio 11 d. tarnybiniu pranešimu.

16. Pareiškėjas pažymi, kad po signalo „Miegas“ nuo 23 val. iki 7 val. yra atjungiama kabelinė bei analoginė antena, todėl nėra vaizdo signalo. Taip pat pažymi, kad stalinė lempa veikia su elementais, kurie tuo metu buvo nusidėvėję, lempos apšvietos stiprumas labai silpnas ir po 3–5 sekundžių atsijungdavo.

17. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėjant iš naujo pateikti Vilniaus PN administracijai paklausimą, ar yra įmanoma žiūrėti televizorių po signalo „Miegas“ nuo 23 val. iki 7 val., ar Vilniaus PN yra reglamentuojama (duomenys neskelbtini) vieta ir laikas, ar Vilniaus PN po 23 val. budi sveikatos priežiūros specialistas, išreikalauti pažymą.

18. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Vilniaus PN sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2018 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 28-336 ir Departamento 2018 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 2S-2150 teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas, nustačius, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą: 2018 m. birželio 11 d. 23.50 val. po signalo „Miegas“ gulėjo savo miegamojoje vietoje, žiūrėjo televizorių. Departamentas Sprendimu paliko galioti Vilniaus PN Nutarimą.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Nutarimas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

25. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Viena iš specialiųjų nuteistųjų pareigų, nustatytų BVK 110 straipsnio 1 dalyje, – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.).

26. Šiuo atveju pareiškėjui nuobauda buvo paskirta, konstatavus, kad buvo pažeista Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė, pagal kurią numatytas miegas darbo dienomis nuo 23 val. iki 7 val. Iš Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. 2018 m. birželio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dienotvarkės pažeidimas nustatytas šiam pareigūnui kartu su jaunesniuoju specialistu P. Š. 2018 m. birželio 11 d. 23.50 val. I-ojo gyvenamojo korpuso apėjimo metu pastebėjus, kad pareiškėjas G. Š. gulėdamas savo miegamojoje vietoje žiūrėjo televizorių.

27. Tačiau pareiškėjas savo 2018 m. birželio 12 d. paaiškinime nurodė, kad dienotvarkėje nustatytu laiku nemiegojo, nes pasijuto blogai, (duomenys neskelbtini), gėrė vaistus; televizorius vaizdo nerodė, tik švietė, nes 23 val. buvo išjungta televizoriaus antena iš valdymo pulto. Tokios pozicijos pareiškėjas laikosi ir procesiniuose dokumentuose, teiktuose teismui: pareiškėjas teigia, kad televizorius buvo įjungtas tik kaip šviesos šaltinis, reikalingas leidžiantis vaistus, kadangi nuo 23 val. iki 7 val. yra atjungiama kabelinė bei analoginė antena, todėl nėra vaizdo signalo, o stalinė lempa veikia su elementais, kurie tuo metu buvo nusidėvėję, lempos apšvietos stiprumas labai silpnas ir po 3–5 sekundžių atsijungdavo.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

29. Taigi visos abejonės turi būti pašalintos iki paskiriant nuobaudą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Pareiškėjo ir atsakovo pozicijos dėl su konstatuotu pažeidimu susijusių aplinkybių yra priešingos, tačiau įvertinus į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas, prieš priimdamas Nutarimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir juos paneigė. Bylos duomenys patvirtina ir nėra ginčijama, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini). Taigi ginčo atveju pareiškėjas galėjo pasijusti blogai ir jam galėjo kilti poreikis susileisti vaistus. Pareiškėjas visada laikėsi pozicijos, kad televizorius buvo įjungtas tik kaip šviesos šaltinis, reikalingas vaistams susileisti, televizoriaus jis nežiūrėjo ir negalėjo žiūrėti, kadangi nuo 23 val. yra atjungiama antena. Įvertinusi į bylą pateiktų duomenų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė prieš paskiriant nuobaudą nebuvo įvertinta, nebuvo neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas buvo ne tik įjungęs televizorių, bet ir jį žiūrėjo. Nutarime nebuvo nustatyta, ar atjungus anteną pareiškėjas ginčo atveju galėjo žiūrėti televizorių. Taigi Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda prieš tai išsamiai neįvertinus visų su pažeidimu susijusių aplinkybių ir nepašalinus kilusių abejonių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN 2018 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 28-336, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, ir Departamento 2018 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 2S-2150, kuriuo atsisakyta šį nutarimą panaikinti ikiteismine tvarka, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant ginčijamus sprendimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo G. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 28-336 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2S-2150.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė