bcedc20a-a8ec-4b0f-a535-8bb4aeb34e38 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-687/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02588-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.; (S) 21.4.1.4.; 21.4.1.5.; 50.10.; 121.21. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės, Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „VKK Investicija“ (Å¡iuo metu UAB „VKK Investicija“ restruktÅ«rizuojama) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/213 pagal ieÅ¡kovo UAB „VKK Investicija“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „SEB lizingas“ (Å¡iuo metu pasibaigęs reorganizavimo bÅ«du ir iÅ¡registruotas), kurio teisių perėmėjas yra AB SEB bankas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo teisinių santykių, kilusių iÅ¡ žemės iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, ieÅ¡kovo vertintos kaip žemės sklypų lizingo.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarta iÅ¡kelti UAB „VKK Investicija“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , UAB „VKK Investicija“ restruktÅ«rizavimo administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“.Lietuvos Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas AB „SEB lizingas“ 2013 m. lapkričio 28 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro dėl reorganizavimo, kurio teisių perėmėjas yra AB SEB bankas.IeÅ¡kovas UAB „VKK Investicija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB „SEB lizingas“ ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. kovo 28 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436, taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 613 748,22 Lt, taip pat priteisti 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad nepaisant to, jog ginčijamas sandoris buvo pavadintas „IÅ¡perkamosios nuomos sutartis“, tikroji sandorių Å¡alių valia buvo sudaryti lizingo (finansinės nuomos) sutartį.

Vienas iÅ¡ esminių iÅ¡perkamosios nuomos sutarties ir lizingo sutarties atribojimo kriterijų yra sutarties tikslas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sudaryta ginčo sutartis – trÅ«kumas apyvartinių lėšų, kurių ieÅ¡kovui reikėjo siekiant toliau vykdyti veiklÄ ir gauti pelno. Taigi, sudarydamas ginčo sandorį ieÅ¡kovas siekė gauti finansavimÄ savo verslui, o tai atitinka lizingo sutarties sampratÄ (CK 6.567 str. 1 d.). IeÅ¡kovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.568 straipsnio 1 dalies nuostatÄ lizingo sutarties dalyku negali bÅ«ti žemė.

Kadangi žemės iÅ¡perkamosios nuomos sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti tikrÄ jį lizingo sandorį, kuris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ginčijama sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia ir dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, nes Å¡ios sutarys sudarytos dėl žemės sklypų iÅ¡perkamosios nuomos, t. y. dėl nekilnojamųjų daiktų perėjimo ieÅ¡kovo nuosavybėn sumokėjus visas iÅ¡perkamosios nuomos sutartyse nurodytas įmokas, todėl tokiam „iÅ¡perkamosios nuomos“ sandoriui yra privaloma notarinė forma.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš UAB „VKK Investicija“ 24,41 procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.Teismas nustatė, kad šalys sudarė žemės išperkamosios nuomos sutartį ir atitinkamai žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartys buvo sudaromos dėl tų pačių daiktinių objektų, t. y. žemės sklypų, todėl šie sandoriai yra tarpusavyje susiję ir turi būti aiškinami sistemiškai.

IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygų analizė leido teismui spręsti, jog Å¡i sutartis glaudžiai susijusi su žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi ir viena be kitos nebÅ«tų sudarytos.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus motyvus bei argumentus, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus visiÅ¡kai analogiÅ¡kose situacijose nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013, Nr. 3K-7-2/2013, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnio bei ieÅ¡kovo UAB „VKK Investicija“ reikalavimu pripažinti Å¡alių sutartį apsimestine, kvalifikuoti jÄ kaip lizingo sutartį, kurios dalyku negali bÅ«ti žemė, ir dėl to pripažinti niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs ginčo Å¡alių sudarytas tarpusavio sutartis, konstatavo, jog Å¡alys siekė perleisti ginčo žemę nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarkÄ , nuosavybės perėjimo momentÄ bei sÄ lygas, galimÄ Å¾emės iÅ¡ankstinį iÅ¡pirkimÄ .

Teismo nuomone, Å¡ioje situacijoje dominavo žemės pirkimo – pardavimo santykiai. Tai patvirtina ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi patvirtintas mokėjimų grafikas – sÄ skaita, kuriame atskirai iÅ¡skirtos grafos: neapmokėta vertė, suma vertei dengti ir palÅ«kanos. Pagal mokėjimų grafikÄ akivaizdu, kad per konkretų sutartyje numatytÄ laikotarpį ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui sumokėti sutartÄ sumÄ Å¾emės sklypų vertei dengti ir palÅ«kanoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės nuomos iÅ¡ viso nebuvo numatyta.

Teismas dėl nurodytų nustatytų aplinkybių sprendė, kad ginčijama sutartis atitinka pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai teisinius santykius ir turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis. Teismas nurodė, kad tokiÄ praktikÄ suformavo Lietuvos A. T. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį ginÄÄ tarp Å¡alių, vadovavosi minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuota praktika, kadangi sutampa bylų faktinės aplinkybės.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo argumentus apie tai, kad Å¡alys buvo sudariusios lizingo sutartį, pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas siekė gauti finansavimÄ verslui, nagrinėjamos bylos atveju nelaikytina reikÅ¡minga, savaime nėra pakankama kvalifikuoti jÄ (sutartį) kaip lizingo sutartį ir konstatuoti jos sÄ lygų prieÅ¡taravimÄ imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.568 str. 1 d.), sudarantį pagrindÄ pripažinti sutartį niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad ginčo sutartis taip pat pripažintina negaliojančia ir dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, pažymėjo, kad 2007 m. kovo 28 d. šalių sudarytai išperkamosios nuomos (ginčo) sutarčiai buvo privaloma tik paprasta rašytinė forma, tuo tarpu 2007 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta notarine forma, o šios sutarties 3.9 punkte (ginčo sutarties 5.1 p.) nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis tuo pat metu yra ir ginčo sutartyje numatytas žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas.

Teismas sprendė, kad CK 1.74 str. reikalavimai pažeisti nebuvo, o ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡alys nesilaikė įstatymų reikalaujamos notarinės formos, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad nepatenkinus ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 2007 m. kovo 28 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. 2007-030436 pripažinimo negaliojančiu, teisinio pagrindo spręsti restitucijos klausimus bei priteisti palÅ«kanas nelieka. Taip pat nėra pagrindo ir ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų už advokato paslaugas kompensavimui. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) UAB „VKK Investicija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ? ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „SEB lizingas“ saugomÄ kliento UAB „VKK Investicija“ bylÄ bei visus joje esančius dokumentus.

Taip pat praÅ¡o priimti į bylÄ papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, taip pat netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialines teisės normas, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, ko pasekoje buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje civilinėje byloje taikytini kasacinio teismo precedentai, suformuoti analogiÅ¡kose faktinėmis aplinkybėmis bylose ? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, ir 2013 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013.

Tokiu bÅ«du teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo. Teismas netyrė ieÅ¡kovo argumentų dėl ginčo sutarties sudarymo tikslų, nesiaiÅ¡kino atsakovo tikslų sudarant ginčo sutartį, o tiesiog formaliai vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais minėtose civilinėse bylose, kuriose faktinės aplinkybės nebuvo tapačios su ginčo situacija.Teisės literatÅ«roje pasisakoma, kad lizingo sandorio esmė yra ta, kad lizingo davėjas finansuoja lizingo gavėjo priimtÄ investicinį sprendimÄ , kas bÅ«tent ir buvo atliekama ginčo sutarties atveju.

Byloje buvo įrodinėjama, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sudaryta ginčo sutartis ? trÅ«kumas apyvartinių lėšų, kurios ieÅ¡kovui buvo reikalingos veiklai vykdyti ir pelnui gauti. IeÅ¡kovas žemės sklypus įgijo 2007 metais ir vykdė veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto objektų pirkimu – pardavimu. Kadangi minėtai veiklai vykdyti ieÅ¡kovui trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl su atsakovu sudarė ginčo sutartį. Sudarydamas ginčo sutartį ieÅ¡kovas siekė gauti finansavimÄ verslui, o tai atitinka lizingo sutarties sampratÄ (CK 6.567 str. 1 d.).

Sutarčių laisvės principas nėra absoliutus ? sudaryta sutartis neturi prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ginčo sutartis, kuri iÅ¡ tikrųjų yra lizingo sutartis dėl žemės sklypų, turi bÅ«ti pripažintos niekine. Teismas aplinkybę, jog į nuompinigių kainÄ buvo įskaičiuojama daikto vertė, nepagrįstai pripažino pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties požymiu, nes Å¡is požymis bÅ«dingas ir lizingo sutartims.Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsnyje įtvirtintÄ kooperacijos (bendradarbiavimo) principÄ ir nesiėmė priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta.

Teismas formaliai vadovavosi proceso koncentracijos principu ir skubotai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti UAB „VKK Investicija“ kliento bylÄ iÅ¡ atsakovo. Taip pat pažymėjo, kad teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ procesÄ , nes byla buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių, nes neleido susipažinti su atsakovo į bylÄ pateiktais įrodymais, t.y. lizingavimo nuostatais ir UAB „VKK Investicija“ praÅ¡ymu dėl finansavimo.

Dėl to buvo ne tik nesudarytos sÄ lygos bylai tinkamai iÅ¡nagrinėti, bet ir galimybė ieÅ¡kovui įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tai, jog Å¡alys buvo sudariusios lizingo sutartį, kurios pagrindinis tikslas ? finansuoti ieÅ¡kovÄ .   Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra tokios pačios kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-154/2013 ir Nr. 3K-7-2/2013, todėl teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iais teismų precedentais.

Apeliantas nepagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 tarp Å¡alių visiÅ¡kai neegzistavo finansavimo elementas.Apeliaciniame skunde nurodyti ieÅ¡kovo teiginiai, kad teismas neva netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius, ir dėl to esÄ neteisingai kvalifikavo ginčijamas iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, yra nepagrįsti. Apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nes teismas nepatenkino 2013 m. kovo 21 d. praÅ¡ymo dėl informacijos pareikalavimo ir neiÅ¡reikalavo informacijos, kurios ieÅ¡kovui reikėjo įrodinėjant, jog Å¡alys siekė susitarti dėl ieÅ¡kovo finansavimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nebuvo nesutarimo, jog ginčijamoms sutartims bÅ«dingas finansavimo elementas, teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti su Å¡iomis aplinkybėmis susijusius dokumentus.Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos CPK 314 straipsnyje numatytos sÄ lygos priimti į bylÄ kartu su apeliaciniu skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. balandžio 4 d. gautas apelianto praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinių įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo į bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos UAB „VKK Investicija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2212-464/213, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp Å¡alių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ir, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007 m. kovo 28 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-030436 (I t. b.l. 14-47). Atsakovas 2007 m. kovo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovo už 4 800 000 Lt įsigijo žemės sklypus, nurodytus minėtoje iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje (1 t., b. l. 48-62), ir perdavė juos valdyti bei naudotis ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį įsipareigojo ieÅ¡kovui, įvykdžius visas iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje numatytas sÄ lygas, perduoti Å¡ios sutarties dalyku esančius nekilnojamuosius daiktus ieÅ¡kovo, nuosavybėn. Atsakovas 2009 m. kovo 6 d. raÅ¡tu Nr. 02-932 informavo ieÅ¡kovÄ , kad iki 2013 m. kovo 13 d. nesumokėjus 256 166,64 Lt pagal pirmiau nurodytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį (atsakovas raÅ¡te sutartį įvardijo finansinio lizingo sutartimi), atsakovas nutrauks Å¡iÄ sutartį nuo 2009 m. kovo 14 d. (I t., b. l. 99-100).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-450/2011 priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 152 402,62 Lt skolÄ ir kitas sumas (I t., b.l. 101-104).Byloje kilo ginčas dėl žemės iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pripažinimo lizingo sutartimi ir tokio sandorio teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus motyvus bei argumentus, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus visiÅ¡kai analogiÅ¡kose situacijose nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, Nr. 3K-7-2/2013, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnio bei ieÅ¡kovo UAB „VKK Investicija“ reikalavimu pripažinti Å¡alių sutartį apsimestine, kvalifikuoti jÄ kaip lizingo sutartį, kurios dalyku negali bÅ«ti žemė, ir dėl to pripažinti niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo sutartis atitinka daiktų pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai teisinius santykius ir turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis. IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinius santykius, pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principÄ . Dėl AB „SEB lizingas“ reorganizavimo CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas AB „SEB lizingas“ 2013 m. lapkričio 28 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro dėl reorganizavimo, po kurio prijungtas prie AB SEB banko, AB „SEB lizingas“ teisės ir pareigos buvo perduotas AB SEB bankui (CPK 179 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad AB „SEB lizingas“ teises bei pareigas po reorganizavimo perėmė AB SEB bankas, į teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-578/2014) sprendžia, jog yra pagrindas atsakovÄ AB „SEB lizingas“ byloje pakeisti jo teisių perėmėju AB SEB banku.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bÅ«tina tinkamai kvalifikuoti ginčo sutartį, žodinis teismo procesas užtikrintų galimybę teisingiau iÅ¡spręsti bylÄ ir tik žodinio proceso metu apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡ naujo iÅ¡tirti įrodymus, kurie nebuvo tinkamai iÅ¡tirti pirmosios instancijose teisme, juos įvertinti ir tik tuomet priimti teisingÄ sprendimÄ .Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ ir praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso įstatymas numato teismo teisę priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).Apeliantas UAB „VKK Investicija“ su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – UAB „VKK Investicija“ 2012 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. 08-27, UAB „Liturta“ 2008 m. rugsėjo 19 d. turto vertės nustatymo ataskaitas Nr. L08/09-64-B-IV, Nr. L08/09-64-B-VI, Nr. L08/09-64-BI, 2007 m. spalio 26 d.

UAB „VESTUS“ turto vertinimo ataskaitas Nr. 071026/I121, Nr. 071026/I122, 2007 m. lapkričio 22 d. UAB „VESTUS“ turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 071026/I134, UAB Korporacija „Matininkai“ 2008 m. spalio 21 d. žemės sklypų įvertinimo ataskaitÄ Nr. 08-10-III-478(3), UAB „Informacijos ir investicijų centras“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, investicinio projekto projektinę dokumentacijÄ . Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo pažeistos teisės, kartu su apeliaciniu skundu pateikė Å¡iuos dokumentus.

Apelianto teigimu, minėti dokumentai patvirtina aplinkybes, jog dėl neteisėtų sandorių su AB „SEB lizingas“ sudarymo ieÅ¡kovas patyrė 6 782 402,28 Lt dydžio nuostolius. Pažymėjo, kad Investicinio projekto projektinė dokumentacija patvirtina, kad ieÅ¡kovas gautas iÅ¡ atsakovo lėšas už žemės sklypų įsigijimÄ panaudojo verslo tikslams, susijusiems su minėtų žemės sklypų naudojimu ir valdymu.Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto su atskiruoju skundu pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai priimtini į bylÄ (CPK 314 str., 338 str.).Iki apeliacinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ (praÅ¡ymas suraÅ¡ytas 2014 m. balandžio 3 d., Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2014 m. balandžio 4 d.) prijungti įrodymus/raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuo praÅ¡oma prie civilinės bylos prijungti raÅ¡ytinius įrodymus: 2013 m. gegužės 15 d.

AB „SEB lizingas“ civilinėje byloje Nr. 2A-800 (ieÅ¡kovas - UAB „VKK Kaunas“, atsakovas – AB „SEB lizingas“) pateiktus UAB „VKK Kaunas“ paraiÅ¡kÄ , atsakovo kredito pasiÅ«lymÄ UAB „VKK Kaunas“, AB „SEB lizingas“ lizingavimo komiteto protokolÄ ; 2013 m. rugpjūčio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-2481-104/2013 (ieÅ¡kovas – UAB „Upynėlė“, atsakovas – AB „SEB lizingas“) pateiktus AB „SEB lizingas“ kredito pasiÅ«lymÄ , kliento projekto įvertinimÄ , AB „SEB Lizingas“ lizingavimo komiteto protokolÄ ;

AB „SEB lizingas“ pažymÄ apie nuostolį patirtÄ realizavus lizinguotÄ turtÄ , kuriÄ AB „SEB lizingas“ pateikė UAB „Vicus“ restruktÅ«rizavimo byloje; 2010 m. balandžio 8 d. AB „SEB lizingas“ raÅ¡tas Nr. 02-2233 „Informavimas dėl skolų“, AB „SEB lizingas“ 2009 m. gegužės 18 d., 2009 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. kovo 6 d. raÅ¡tai, UAB „Verslo teisės centras“ 2014 m. kovo 14 d. raÅ¡tas, UAB „VKK Investicija“ 2009 m. kovo 6 d. raÅ¡tas, 2014 m. vasario 18 d. praneÅ¡imas apie AB „SEB lizingas“ nusikalstamas veikas bei lydraÅ¡tį.

Nurodė, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę ir tiesioginį ryšį su nagrinėjamu ginču. Apeliantas taip pat praÅ¡o priimti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad galimybė pateikti minėtus dokumentus atsirado tik po to, kai civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, taip pat į tai, jog skunde ieÅ¡kovas įrodinėja siekį gauti finansavimÄ verslui, kaip ginčo sutarčių tikslÄ , kas, ieÅ¡kovo nuomone, įgalina ginčo sutartis pripažinti apsimestiniais sandoriais, o praÅ¡omi priimti nauji įrodymai, ieÅ¡kovo nuomone, patvirtina tokiÄ aplinkybę, sprendžia, kad Å¡ie nauji įrodymai priimami į bylÄ (CPK 314 str., 338 str.).IeÅ¡kovas kartu su praÅ¡ymu priimti naujus įrodymus pateikė ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad paaiÅ¡kinimais nėra iÅ¡ esmės keičiamas (pildomas) apeliacinis skundas, iÅ¡skyrus raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dalį dėl procesinės teisės normų pažeidimo, teismui nevertinant įkeitimo (hipotekos) reikÅ¡mės skundžiamam sandoriui kvalifikuoti.

Dėl Å¡ios priežasties apelianto pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, iÅ¡skyrus nurodytÄ paaiÅ¡kinimų dalį, kuria iÅ¡ esmės pildomas apeliacinis skundas, yra priimami į bylÄ .IeÅ¡kovas UAB „VKK Investicija“ apeliaciniame skunde prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „SEB lizingas“ saugomÄ kliento UAB „VKK Investicija“ bylÄ bei visus joje esančius dokumentus. Apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, reikalingų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, praÅ¡omi iÅ¡reikalauti įrodymai neturi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo ryÅ¡io su byla (CPK 180 str.), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo atmestinas (CPK 314 str., 338 str.).

Dėl teisminių precedento taikymo Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, ir 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 suformuotu aiÅ¡kinimu, nes bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo, nes neaiÅ¡kino ir nevertino ieÅ¡kovo argumentų dėl ginčo sutarties sudarymo tikslų, nesiaiÅ¡kino atsakovo tikslų sudarant ginčo sutartį, o tiesiog formaliai vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais minėtose civilinėse bylose, kuriose faktinės aplinkybės nebuvo tapačios su ginčo situacija.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste; galima remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, bÅ«tina įvertinti bylų, kuriose jie priimti, faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 ieÅ¡kovas ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančia iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, kuriÄ ieÅ¡kovas taip pat vertino kaip žemės sklypo lizingo sutartį.

Vertindamas analogiÅ¡kų kaip ir nagrinėjamoje byloje reikalavimų pagrįstumÄ , kasacinis teismas toje byloje ne tik konstatavo CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyvų pobÅ«dį, bet ir tai, kad Å¡alių santykių kvalifikacija kaip lizingo teisinių santykių remiantis vien tuo, jog sutarties sÄ lygos panaÅ¡ios į lizingo, tačiau neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant Å¡alių valiÄ bei sutarties sudarymo tikslus, reikÅ¡tų neproporcingÄ kiÅ¡imÄ si į Å¡alių sutarties laisvės principÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 buvo sprendžiami klausimai dėl iÅ¡perkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo.

Lietuvos A. T. akcentavo, kad, kvalifikuojant sutartį, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas, t. y. kas dominuoja ? nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai. Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto (žemės) kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, o nuosavybės interesas, o davėjo funkcija transformuojasi iÅ¡ finansavimo už daikto naudojimÄ Ä¯ pirkėjo kreditavimÄ , kÄ ir numato CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimÄ -pardavimÄ iÅ¡simokėtinai.

Kasacinis teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs ginčo Å¡alių sudarytas sutartis, sprendė, jog Å¡alys siekė perleisti ginčo turto nuosavybės teisę. Dėl nustatytų nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teisminių precedentų taikymo, laiko nepagrįstu, nes Å¡ios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-154/2013 faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos, nes pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad ginčijama sutartis atitinka pirkimo -pardavimo iÅ¡simokėtinai teisinius santykius ir turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-2/2013 faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ioje kasacinio teismo nutartyje suformuotais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Dėl CK 6.567-6.574 straipsnių (ne)tinkamo taikymo Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorio turinio analizę, sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta lizingo sutartis, nes Å¡alys siekė perleisti ginčo žemę nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarkÄ , nuosavybės teisės perėjimo momentÄ ir sÄ lygas, galimÄ Å¾emės iÅ¡ankstinį iÅ¡pirkimÄ , o žemės nuoma (kaip tokia) apskritai nebuvo numatyta.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos A. T., nagrinėdamas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 analogiÅ¡kÄ savo faktinėmis aplinkybėmis ginÄÄ , konstatavo, kad tokia pati sutartis kaip ir sudaryta tarp Å¡ios bylos Å¡alių – UAB „VKK Investicija“ ir AB „SEB lizingas“, atitinka pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai teisinius santykius ir turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis, kurios apibrėžtį pateikia CK 6.411 straipsnis. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, kad sudarydamas ginčo sutartį ieÅ¡kovas siekė gauti finansavimÄ verslui, o tai atitinka lizingo sutarties sampratÄ (CK 6.567 str. 1 d.).

Apelianto teigimu, sutarčių laisvės principas nėra absoliutus ? sudaryta sutartis neturi prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ginčo sutartis, kuri iÅ¡ tikrųjų yra lizingo sutartis dėl žemės sklypų, turi bÅ«ti pripažinta niekine. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog į nuompinigių kainÄ buvo įskaičiuojama daikto vertė, nepagrįstai pripažino pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties požymiu, nes Å¡is požymis bÅ«dingas ir lizingo sutartims.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.567 – 6.574 str.).Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę, negali būti kvalifikuojamos nei finansine, nei kitokia nuoma, nes nuoma yra atlygintinio naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo-pardavimo esminis bruožas (požymis). Dėl to kvalifikuojant sutartį, svarbu išsiaiškinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas – t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai.

Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto (žemės) kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, o nuosavybės interesas, o davėjo funkcija transformuojasi iÅ¡ finansavimo už daikto naudojimÄ Ä¯ pirkėjo kreditavimÄ , kÄ ir numato CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimÄ â€“ pardavimÄ iÅ¡simokėtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas neginčija fakto, kad sudarydamas ginčo sandorį, siekė įsigyti nuosavybės teises į žemės sklypus, tiesiog akcentavo, jog vienas iÅ¡ pagrindinių ir esminių ginčo sandorio sudarymo tikslų buvo ieÅ¡kovo verslo finansavimas, siekiant įgyvendinti investicinį projektÄ statybos sektoriuje ir verslo finansavimas lizingo bÅ«du buvo vienintelis atsakovÄ tenkinęs variantas ieÅ¡kovo finansavimui, susigrÄ Å¾inant žemės sklypus nuosavybėn. Lietuvos A.

T. yra pažymėjęs, kad vien sÄ lygos, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartį siekė gauti finansavimÄ verslui, kvalifikuoti ginčo santykiams kaip lizingo, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013). Dėl nustatytų nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju dominavo nuosavybės (pirkimo) elementai ir nėra pagrindo remiantis vien finansavimo elemento buvimu ginčijamoje sutartyje, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ignoruojant Å¡alių valiÄ bei sutarties sudarymo tikslus, sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo byloje.

CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas perleis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo santykiuose svarbi yra finansavimo funkcija ir galimybė daiktÄ valdyti ir naudoti verslo tikslais lizingo gavėjo veikloje, iÅ¡ to gaunant pajamas, o nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra esminis finansinio lizingo požymis ir tokios sutarties tikslas, o kartu tai nėra ir esminė lizingo sutarties sÄ lyga.

Kaip minėta, esminis požymis kvalifikuojant sutartį kaip iÅ¡perkamosios nuomos ar pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas nuomininko (pirkėjo) interesas įgyti nuosavybės teisę į įsigyjamÄ konkretų daiktÄ . Skirtingai nuo Å¡ių sutarčių, finansinės nuomos (lizingo) atveju lizingo gavėjas sumokėjęs visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ , gali įgyti lizingo bÅ«du nuomotÄ daiktÄ savo nuosavybėn, tačiau Å¡alių sudarytos sutarties nuostatos gali numatyti ir kitaip.

Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad ir lizingo atveju į nuompinigių kainÄ yra įskaičiuota ir daikto kaina, taip pat nesudaro ginčo sutartį kvalifikuoti lizingo sutartimi. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 8 straipsnyje įtvirtintÄ kooperacijos (bendradarbiavimo) principÄ ir nesiėmė priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta.

Teismas formaliai vadovavosi proceso koncentracijos principu ir skubotai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti UAB „VKK Investicija“ kliento bylÄ iÅ¡ atsakovo. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ procesÄ , nes byla buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių, nes neleido susipažinti su atsakovo į bylÄ pateiktais įrodymais, t.y. lizingavimo nuostatais ir UAB „VKK Investicija“ praÅ¡ymu dėl finansavimo.

Dėl to buvo ne tik nesudarytos sÄ lygos bylai tinkamai iÅ¡nagrinėti, bet ir galimybė ieÅ¡kovui įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tai, jog Å¡alys buvo sudariusios lizingo sutartį, kurios pagrindinis tikslas ? finansuoti ieÅ¡kovÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu bei kartu pažymi, jog šį argumentÄ pagrindžiantys apelianto teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str.).Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.Bylos duomenis patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 232 straipsnio nuostatomis, 2013 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė paskirti teismo posėdį 2013 m. vasario 21 d.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. vasario 21 d. gautas ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. tenkino ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ ir teismo posėdį dėl ieÅ¡kovės užimtumo kitoje byloje atidėjo iki 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teisme 2013 m. kovo 22 d. gautas ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. protokoline nutartimi netenkino ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovo atstovė yra užimta kitoje byloje, jau vienÄ kartÄ tenkino tokį ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ , be to, Å¡i teismo posėdžio data ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡yme nebuvo nurodyta kaip užimta.

Teismas, neatvykus ieÅ¡kovo atstovei, nutarė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį, kadangi ieÅ¡kovo atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nėra laikomas svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį (CPK 1622 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui neatidėjus bylos nagrinėjimo, buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisminę gynybÄ .

Pažymėtina, jog šį pažeidimÄ apeliantas iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, jog, neatidėjus teismo posėdžio, ieÅ¡kovas netekęs galimybės pateikti jo pozicijai reikÅ¡mingų įrodymų. Pažymėtina, kad į 2013 m. vasario 21 d. teismo paskirtÄ posėdį ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, tačiau Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovui reikalingus raÅ¡ytinius įrodymus (kliento UAB „VKK Investicija“ bylÄ iÅ¡ atsakovo) nereiÅ¡kė, tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė tik prieÅ¡ 2013 m. kovo 21 d. teismo paskirtÄ posėdį, t.y. 2013 m. kovo 18 d.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. protokoline nutartimi prijungė atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus: lizingavimo nuostatais ir UAB „VKK Investicija“ praÅ¡ymu dėl finansavimo, ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo netenkino, nustatęs, kad tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas galėjo ir turėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

Bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas aptariamu atveju Å¡ios nuostatos bÅ«tų deramai laikęsis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas papildomiems raÅ¡ytiniams įrodymams iÅ¡reikalauti turėjo pakankamai ilgÄ laikotarpį iki teismo posėdžio paskyrimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog apeliantas tinkamai nesirÅ«pino greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog netenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir neiÅ¡reikalavus UAB „VKK Investicija“ kliento bylos, byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai.

Pažymėtina, kad byloje buvo priimti ir vertinami iki apeliacinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios ieÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai, t. y. duomenys iÅ¡ UAB „VKK Kaunas“ ir UAB „Upynalė“ klientų bylos, pateikti kitose analogiÅ¡kose bylose (Å¡ios bendrovės taip pat kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti iÅ¡perkamosios nuomos sutartis apsimestiniais sandoriais, iÅ¡ tikrųjų siekiant sudaryti lizingo sutartis, UAB „Vicus“, UAB „Upynalė“, UAB „VKK Kaunas“ kartu su kitomis įmonėmis 2005-2008 m.

įgyvendino investicinį projektÄ , susijusį su įsigytų žemės Å«kio paskirties žemių Klaipėdos mieste vystymu iki gyvenamojo kvartalo užstatymo, infrastruktÅ«ros sukÅ«rimo ir gyvenamojo ploto pardavimo), tačiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, papildomai pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei apskųstame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadas. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliaciniam teismui apeliantas UAB „VKK Investicija“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: AtsakovÄ AB „SEB lizingas“ pakeisti jo procesinių teisių perėmėju AB SEB banku.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                  Kazys KailiÅ«nas          Danguolė Martinavičienė          Danutė MilaÅ¡ienė                         Â