bced1152-7587-4623-8118-a67a0d2eebb5 · Vilniaus apygardos teismas

Civ. b. Nr. 2A-1017-178/2011Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00246-2010-2   Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.5, 14.4, 16.2.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei, dalyvaujant ieškovės atstovui R. B., atsakovo atstovui M.

G.,  teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės O. L. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. L. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir iÅ¡mokų susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo.          Teisėjų kolegija           n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kinio reikalavimu prašė 1) pripažinti darbo sutarties 2010 m. vasario 1 d. nutraukimÄ neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ , 2) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 19 d., 3) priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 4) panaikinti atsakovo 2010 m. sausio 26 d. konkurso „Dėl darbuotojų atrankos į Personalo ir fizinės saugos direkcijos administracijos administracinės grupės Å«kvedžio pareigas“ rezultatus,           Nurodė, kad dirbo atsakovo įmonės Transporto paslaugų ir pervežimų skyriaus administracinėje grupėje I kategorijos inžiniere su teise dirbti raÅ¡tvede. 2009 m. kovo 31 d. buvo supažindinta su įspėjimu Nr. 30S-180 (11.13) dėl darbo sutarties nutraukimo po 10 mėnesių, o 2010 m. vasario 1 d. buvo atleista iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu.

Ä®spėjimo laikotarpiu ji buvo priimta dirbti į kitas pareigas - Technologinio azoto ir katilinių cecho administracinėje grupėje apie tai 2009 m. spalio 1 d. padarant įraÅ¡Ä darbo sutartyje. Po to atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai, neinformavęs ieÅ¡kovės, 2009 m. spalio 15 d. įsakymu šį įraÅ¡Ä pripažino negaliojančiu, t.y. pakeitė darbo sutartį. PrieÅ¡ atleidimÄ iÅ¡ darbo jai jokio darbo nebuvo pasiÅ«lyta, atsakovo organizuojami konkursai, kuriuose ieÅ¡kovė dalyvavo, vyko nenustačius aiÅ¡kių kriterijų, ieÅ¡kovei nebuvo leista pasinaudoti teise iÅ¡naudoti kasmetines atostogas, kÄ numato DK 175 straipsnis.

Atsakovas nebuvo sudaręs darbo ginčų komisijos ieÅ¡kovės skundui nagrinėti ir su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atleidimo metu neatsiskaitė.            Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė buvo pasiraÅ¡ytinai įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos VÄ® IAE darbuotojų papildomo užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 6 straipsniu, jos įspėjimo terminas sudarė 10 mėnesių.

Darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu, t.y. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Atleidžiant ieÅ¡kovę, su ja buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, iÅ¡skyrus neiÅ¡mokėtus atostoginius už 2009 m. gruodžio mėnesį. IeÅ¡kovė, bÅ«dama įspėta prieÅ¡ 10 mėnesių, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį naudojosi teise gauti po 2 apmokamas dienas naujo darbo paieÅ¡koms. Taip pat jokia forma ji nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl darbo sutarties pakeitimo. Konkursai pareigoms užimti buvo organizuojami laikantis nuostatų, juos organizavo įmonės vadovo sudaryta komisija, todėl ieÅ¡kinys nepagrįstas.

    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteista 19,19 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.       Teismas pažymėjo, kad pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro juridinių faktų visuma: tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas), svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti minėtų faktų buvimÄ (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 15 d. personalo direktoriaus potvarkiu Nr. 30p - 18(1.110) Transporto paslaugų ir pervežimų skyriaus darbuotojų darbo sutarčių pakeitimai, tame tarpe ir ieÅ¡kovės ankstesnis (2009 m. spalio 1 d.) darbo sutarties įraÅ¡as dėl jos darbo Technologinio azoto ir katilinių ceche, pripažinti negaliojančiais, ieÅ¡kovė su įsakymu supažindinta pasiraÅ¡ytinai.

Per laikotarpį nuo supažindinimo iki ieÅ¡kovės atleidimo ji Å¡ių darbdavio sprendimų neginčijo. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad įraÅ¡as apie darbo sutarties pakeitimÄ ir jo pripažinimas negaliojančiu nuo pakeitimo momento, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į buvusiÄ padėtį ir ji tam neprieÅ¡taravo, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė negalėjo bÅ«ti pagrindu atleidimo procedÅ«rai pradėti iÅ¡ naujo ir Å¡iuo pagrindu pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , kad ji, pakeitus darbo sutartį, turėjo bÅ«ti įspėta iÅ¡ naujo. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atleidimas buvo susijęs su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo užbaigimu. Šį procesÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 1491 ,,Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko sustabdymo datos“ ir 2003 m. balandžio 29 d.

Lietuvos Respublikos VÄ® IAE darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas Nr. IX-1541 (2009 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-586, įsigaliojusio nuo 2010 m. sausio 5 d. (Žin., 2010, Nr. 1-3) redakcija), todėl atsakovas neturėjo galimybės perkelti ieÅ¡kovės į kitÄ darbÄ , o ieÅ¡kovė neginčijo atsakovo 2010 m. sausio 19 d., 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. sausio 26 d. organizuotų atrankų rezultatų naujai įsteigtoms pareigybėms naujuose įmonės padaliniuose užimti.

Teismo vertinimu, atleidžiant ieÅ¡kovę, įspėjimas apie ketinimÄ atleisti iÅ¡ darbo įteiktas pasiraÅ¡ytinai ir tinkamai, nepažeidžiant darbo sutarties nutraukimo terminų. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad darbdavys, nesuteikdamas nepanaudotų kasmetinių atostogų, pažeidė įstatymÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovė, nesilaikydama įmonėje nustatytų terminų ir tvarkos, tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė 2010 m. sausio 28 d., t.y. baigiantis įspėjimo terminui. Todėl atsakovas turėjo pagrindÄ nesuteikti kasmetinių atostogų, o iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ .

Atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, su ja buvo atsiskaityta pervedant į jos sÄ skaitÄ 12 467,37 Lt sumÄ , kuriÄ sudarė 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Kadangi atsakovas 2010 m. vasario 19 d. iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 1 826,70 Lt, kurie nebuvo iÅ¡mokėti per klaidÄ , teismas sprendė, kad įmonės administracija, nutraukdama darbo sutartį bei atsiskaitydama su ieÅ¡kove, esmingai nepažeidė galiojančių įstatymų reikalavimų ir darbuotojo teisių, dėl ko atleidimÄ iÅ¡ darbo reikėtų pripažinti neteisėtu, nes kitos iÅ¡mokos, susijusios su darbo santykiais, buvo iÅ¡mokėtos nustatyta tvarka.

Atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti VÄ® IAE 2010 m. sausio 26 d. konkurso „Dėl darbuotojų atrankos į Personalo ir fizinės saugos direkcijos administracijos administracinės grupės Å«kvedžio pareigas“ rezultatus, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė atrankos rezultatus ginčijo manydama, jog ji turėjo teisę užimti pareigas naujoje struktÅ«roje be konkurso, kaip tai numatyta Kolektyvinės sutarties 23 straipsnio 5 dalyje, bei motyvuodama aiÅ¡kių kriterijų nebuvimu. Teismo vertinimu, pareikÅ¡dama norÄ dalyvauti atrankoje, ji iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad jÄ , vadovaujantis priimtais nuostatais, įvertintų sudaryta komisija.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė nuostatų ir atrankos tvarkos pažeidimų, jų nenurodė ir pati ieÅ¡kovė. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atleidimas DK 129 straipsnio pagrindu savaime negali sukelti jai dvasinių iÅ¡gyvenimų, streso ar pažeminimo, nes tokį atleidimo bÅ«dÄ numato įstatymas, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kia norÄ gauti papildomų lėšų dėl to, kad buvo atleista, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai                IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2010 m. vasario 1 d. neteisėtu ir grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ Valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje, priteisti atlyginimÄ už uždelsimÄ atsiskaityti su ja nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 19 d., priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2010 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti 5 000 Lt neturinės žalos atlyginimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimo dalies dėl konkurso rezultatų nurodo neskundžianti.                 Nurodo, kad apylinkės teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei buvo žinoma apie Transporto paslaugų ir pervežimų skyriaus reorganizavimÄ Ä¯ transporto paslaugų biurÄ , prijungiant jį prie Technologinio azoto ir katilinių cecho. IeÅ¡kovei sutikus, ji 2009 m. rugpjūčio 27 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 10, Ä®V-283 buvo perkelta dirbti iÅ¡ AprÅ«pinimo tarnybos Transporto paslaugų ir pervežimo skyriaus 1 kategorijos inžinieriaus pareigų į naujas pareigas – technikos direkcijos pavaldume esantį Technologinio azoto ir katilinių cechÄ administracinės grupės inžiniere nuo 2009 m. spalio 1 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį. Teismas neatsižvelgė, kad tai skirtingo pavaldumo padalinys ir, jÄ perkėlus dirbti į kitÄ darbÄ , 2009 m. kovo 24 d. atsakovo jai pateiktas įspėjimas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo nebegaliojo.

Todėl neįspėjus ieÅ¡kovės iÅ¡ naujo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, ji atleista neteisėtai. Atsakovas, perkeldamas jÄ Ä¯ kitÄ darbÄ , atsižvelgė į ieÅ¡kovės 2009 m. kovo 31 d. praÅ¡ymÄ leisti toliau dirbti elektrinėje, tuo pateisindamas jos teisėtus lÅ«kesčius, atsakovas kolektyvinės sutarties 20 straipsnio pagrindu buvo įsipareigojęs per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį taikyti ieÅ¡kovei garantijas numatytas LR VĮ IAE darbuotojų papildomo užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme, t.y. prieÅ¡ 10 mėnesių teikti jai pasiÅ«lymus dėl visų darbo vietų įmonėje, atitinkančių darbuotojo kvalifikacijÄ , suteikdamas iÅ¡skirtinę teisę įsidarbinti be konkurso. 2009 m. spalio 27 d. ji buvo supažindinta su personalo direktoriaus potvarkiu Nr. 3OP-18(1.110), kuriuo 2009 m. spalio 1 d.

įraÅ¡as apie jos paskyrimÄ dirbti Technologiniame azoto ir katilinių ceche dėl kompiuterinės programos klaidos laikomas negaliojančiu. Nesutikdama su nauju paskyrimu, ieÅ¡kovė laikydamasi DK 120 straipsnyje numatytos procedÅ«ros ir iÅ¡ esmės nepraleidusi DK 296 straipsnyje numatytų terminų, kreipėsi į įmonės darbo ginčų komisijÄ apskųsdama atsakovo sprendimÄ . Todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neginčijo atsakovo veiksmų nepagrįsta. Skundas buvo paliktas nenagrinėtu motyvuojant tuo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta nuo 2010 m. vasario 1 d., jai pasiÅ«lant kreiptis į teismÄ .

Manydama, kad dėl atleidimo iÅ¡ naujų pareigų ji turėjo bÅ«ti įspėta prieÅ¡ 10 mėnesių ir atleidimo terminas pasibaigtų 2010 m. lapkričio mėnesį, ieÅ¡kovė 2010 m. sausio 28 d. kreipėsi į personalo direkcijÄ dėl neiÅ¡naudotų kasmetinių atostogų dalies už 2009 metus suteikimo nuo 2010 m. vasario 1 d., kol darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinės jos skundÄ . Tačiau skundas paliktas nenagrinėtu, o ieÅ¡kovei prieÅ¡ jos valiÄ iÅ¡mokėta piniginė kompensacija už nepanaudotÄ atostogų dalį.

Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė DK 177 straipsnio nuostatas, kas suponuoja DK 297 straipsnyje numatytų sankcijų taikymÄ jo atžvilgiu. Teismo iÅ¡vada, kad darbdavys dėl įmonės veiklos proceso nutraukimo negalėjo perkelti ieÅ¡kovės į kitÄ darbÄ nepagrįsta byloje esančiais įrodymais ir pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 44 7 punkto reikalavimus, įpareigojančius darbdavį ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ bei kolektyvinės sutarties 20 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas neįvertino, kad konkursai naujoms darbo vietoms užimti buvo organizuojami nenustatant aiÅ¡kių pretendentų vertinimo kriterijų, todėl pretendentų vertinimas iÅ¡ esmės buvo subjektyvus ir sunkiai užginčijamas. Atrankos komisijos iÅ¡vados buvo tik rekomendacinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl konkurso rezultatų panaikinimo ieÅ¡kovė atsiima, nes jos nurodytų argumentų pakanka, kad atleidimas iÅ¡ darbo bÅ«tų pripažintas neteisėtu. Personalo direktoriaus potvarkiu grÄ Å¾inus ieÅ¡kovę į padėtį buvusiÄ iki 2009 m. spalio 1 d., jos darbo vieta ir pareigos iÅ¡liko, į jas net nebuvo skelbiamas konkursas, todėl iÅ¡ užimamų pareigų ieÅ¡kovė atleista neteisėtai, o teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės darbas toje pačioje įstaigoje negalimas neatitinka tikrovės. Teismo iÅ¡vada, kad su ja dėl atsakovo klaidos visiÅ¡kai neatsiskaičius esmingai nebuvo pažeistos įstatymo nuostatos, prieÅ¡tarauja DK 141 straipsnio nuostatoms.

Atleisdamas ieÅ¡kovę, atsakovas neiÅ¡mokėjo 1 826,70 Lt sumos. Tokio pobÅ«džio pažeidimas užtraukia darbdaviui DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytÄ sankcijÄ , todėl darbdavys privalėjo sumokėti ieÅ¡kovei už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 19 d. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes ieÅ¡kovė atleista neteisėtai ir dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , liko pažeminta ir neįvertinta, iÅ¡gyveno nepatogumus dėl laiku neįvykdyto atsiskaitymo dalies, buvo priversta nerimauti dėl savo ateities ir darbo stažo, todėl patirtÄ neturtinę žalÄ Â Ä¯vertina 5 000 Lt suma ir praÅ¡o jÄ priteisti.      Atsakovas Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad atsakovo įmonėje, priėmus Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimÄ Nr. 117 ,,Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo nutraukimo programos patvirtinimo“, darbuotojų mažinimas buvo vykdomas planingai. IeÅ¡kovei 2009 m. kovo 24 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ po 10 mėnesių nuo įteikimo dienos pagal DK 129 straipsnio nuostatas. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. atsakovo įmonė pradėjo dirbti pagal naujÄ struktÅ«rÄ , todėl darbo sutarčių programoje skyriaus pervedimas į kito padalinio pavaldumÄ buvo įvertintas kaip perkėlimas dirbti naujoje struktÅ«roje.

Todėl buvo pakeistos ir skyriaus darbuotojų darbo sutartys. Padaryta klaida iÅ¡taisyta personalo direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. potvarkiu Nr. 30P-18(1.110), atsakovas, iÅ¡taisydamas klaidÄ , jokiems teisės aktams nenusižengė, o ieÅ¡kovės padėtį atstatė į buvusiÄ iki 2009 m. sausio 1 d. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, paskelbdamas atrankas į naujas pareigas įmonėje, padarė vieÅ¡Ä darbo paskelbimÄ . IeÅ¡kovė skelbtuose 2010 m. sausio 19 d., 2010 m. sausio 20 d., 2010 m. sausio 26 d., konkursuose dalyvavo, nes darbo, kurį bÅ«tų buvę galima pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei nebuvo, o jokių pastabų dėl konkursų gauta nebuvo.

Teismo iÅ¡vada dėl atostogų nesuteikimo pagrįstumo teisinga, nes kolektyvinės sutarties 26 straipsnyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos įforminamos prieÅ¡ mėnesį iki darbuotojo kasmetinių atostogų pradžios. PraÅ¡ymas turi bÅ«ti pateikiamas įmonės buhalterijai prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios, o padalinio vadovui bei personalo skyriui ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki atostogų. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ pateikė 2010 m. sausio 28 d. ir atostogų pradžiÄ siejo su jos atleidimu nuo 2010 m. vasario 1 d., todėl atostogos jai suteiktos nebuvo, o buvo iÅ¡mokėta kompensacija.

IeÅ¡kovės skundas darbo ginčų komisijoje gautas 2010 m. sausio 28 d., praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas per 14 dienų nuo jo gavimo. Kadangi darbo sutartis nutraukta nuo 2010 m. vasario 1 d., ginčas paliktas nenagrinėtu. Atsakovas, padaręs atsiskaitymo su ieÅ¡kove klaidÄ , jÄ iÅ¡taisė ir 1 826,70 Lt sumÄ pervedė 2010 m. vasario 19 d., todėl papildoma pareiga atsiskaityti nekyla. IeÅ¡kovė neįrodė, kad dėl atleidimo patyrė neturtinę žalÄ , todėl jos reikalavimas atmestas pagrįstai.

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Nustatyta, kad ieškovė dirbo atsakovo Transporto paslaugų ir pervežimų skyriaus administracinėje grupėje I kategorijos inžiniere su teise dirbti raštvede. Ji 2009 m. kovo 31 d. buvo supažindinta su 2009 m. kovo 24 d. įspėjimu Nr. 30S-180 (11.13) dėl darbo sutarties nutraukimo po 10 mėnesių, o 2010 m. vasario 1 d. buvo atleista iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu (t. 1 b.l. 3-14, 15).

Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės atleidimo minėtu pagrindu teisėtumo, taip pat teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymÄ su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju, taikymo.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro Å¡ių juridinių faktų visuma: svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

LeviÅ¡auskienė v. UAB ,,Ilsanta”, bylos Nr. 3K-3-227/2004; kt.). Be to, darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedÅ«ra. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo patikrinti, ar darbdavys nepažeidė Å¡ios DK 129 straipsnio nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pripažinimÄ , jog darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio nuostatÄ , lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiÅ«lė atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, jog darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitÄ darbÄ , jei tokia galimybė buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Jadkevič v.

Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siÅ«lyti kitÄ darbÄ atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali bÅ«ti siÅ«lomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Makarenko v. VÄ® „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005; kt.); laisvos darbo vietos turi bÅ«ti siÅ«lomos visoje darbdavio organizacinėje struktÅ«roje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

Uldukienė v. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-73/2004; kt.); kitÄ darbÄ , turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiÅ«lyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , kvalifikacijÄ , kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siÅ«lyti kuriÄ nors iÅ¡ esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

Žičkuvienė v. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008; kt.); pareiga siÅ«lyti laisvÄ darbo vietÄ darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie bÅ«simÄ atleidimÄ ir iÅ¡lieka iki pat atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Makarenko v. VÄ® „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigos pasiÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ , jei darbdavys tokiÄ galimybę turi, įvykdymo tvarkai ir sÄ lygoms turi įtakos svarbios priežastys, dėl kurių darbo sutartimi sulygti darbo santykiai toliau nebegalimi ir turi bÅ«ti nutraukti.

Jos lemia darbuotojo perkėlimo į kitÄ darbÄ sÄ lygų specifikÄ , t. y. kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo svarbios priežasties pobÅ«džio ir darbdavio galimybių jos gali bÅ«ti kitokios, bet pareigos siÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui perkelti jį į kitÄ darbÄ nepanaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Sokolov v. VÅ¡Ä® Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, bylos Nr. 3K-3-144/2004). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės atleidimas yra susijęs su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo užbaigimu.

Dėl to atsakovas vykdė struktÅ«rinius pertvarkymus, taigi, iÅ¡ esmės galėjo taikyti DK 129 straipsnio nuostatas atleidžiant iÅ¡ darbo darbuotojus. Minėtos aplinkybės matyti ne tik iÅ¡ bylos duomenų, bet ir yra visuotinai žinomos, ginčo Å¡iuo aspektu byloje faktiÅ¡kai ir nėra. Todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu iÅ¡samiau nepasisako, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo darbuotojų atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja specialÅ«s teisės aktai.

Skundžiamame sprendime nurodyti specialūs teisės aktai iš tikrųjų numato atleidžiamiems darbuotojams tam tikras išimtis iš bendrųjų DK normų (pavyzdžiui, apie įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus), tam tikras socialines garantijas darbuotojams, tačiau nenustato kitokių, negu DK nustatytų, atleidimo iš darbo pagrindų ar leidžia nesivadovauti kitomis DK nustatytomis taisyklėmis.Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 10ĮV-283, kuris iš dalies pakeistas 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 10ĮV-293, Transporto paslaugų ir pervežimų skyrius su visu jo balanse esančiu turtu ir visomis funkcijos prijungtas prie Technologinio azoto ir katilinių cecho (t. 1 b.l. 19-20, 21). Ieškovės darbo sutartyje 2009 m. spalio 1 d. padarytas įrašas, kad ji dirba pastarajame ceche, tokio įrašo pagrindu nurodytas 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 10ĮV-283 bei ieškovės 2009 m. rugsėjo 21 d. sutikimas (t. 1 b.l. 12).

IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad esant paminėtai situacijai jai teiktas 2009 m. kovo 24 d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo tapo nebereikÅ¡mingas (nebegaliojantis), atsakovas turėjęs iÅ¡ naujo teikti įspėjimÄ dėl numatomo atleidimo iÅ¡ darbo. Pirmosios instancijos teismas su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutiko, su Å¡iuo ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Kaip minėta, Transporto paslaugų ir pervežimų skyrius buvo prijungtas prie Technologinio azoto ir katilinių cecho.

Nei darbo apimtis, nei pareigos, nei kitos darbo ar apmokėjimo sÄ lygos ieÅ¡kovei nesikeitė, kÄ patvirtino ir ieÅ¡kovės atstovas apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iÅ¡skyrus tai, kad dėl vieno skyriaus prijungimo prie kito skyriaus(cecho) pasikeitė skyriaus pavadinimas, nė vienos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių teisės ir pareigos viena kitos atžvilgiu, taip pat ieÅ¡kovės darbo sÄ lygos nepasikeitė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad su ieÅ¡kove buvo sudaryta nauja darbo sutartis. 2009 m. spalio 15 d. potvarkiu dėl įvykusios klaidos Transporto paslaugų ir pervežimų skyriaus darbuotojų darbo sutarčių paskutiniai įraÅ¡ai (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei – 2009 m. spalio 1 d.

įraÅ¡as) buvo pripažinti negaliojančiais paliekant galioti prieÅ¡ tai buvusias darbo sutartis (t. 1 b.l. 22). IeÅ¡kovė apie tai 2009 m. spalio 27 d. buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai jos darbo sutartyje. Taigi, ieÅ¡kovei 2009 m. spalio 27 d. tapo žinoma, kad galioja jos ankstesnis darbo sutarties įraÅ¡as, 2009 m. spalio 15 d. potvarkio ieÅ¡kovė nekvestionavo. Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovė įrodinėja, jog ji kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ . Tačiau į darbo ginčo komisijÄ ji kreipėsi 2010 m. sausio 28 d., t.y. praleidusi trijų mėnesių terminÄ (DK 296 str.), o – svarbiausia - savo praÅ¡yme darbo ginčo komisijai ji apie paskutinio įraÅ¡o anuliavimo neteisėtumÄ (jei manė anuliavimÄ esant neteisėtu) net neužsiminė, praÅ¡yme nurodydama nesutinkanti su 2009 m. kovo 24 d.

įspėjimu bei vieno iÅ¡ konkursų rezultatais (t. 1 b.l. 123-126), t.y. ji kreipėsi visai dėl kitų dalykų. Jau vien dėl to galima spręsti, kad ieÅ¡kovė suprato ir sutiko, jog 2009 m. spalio 1 d. įraÅ¡as jos darbo sutartyje padarytas nepagrįstai ir nereiÅ¡kia kitos darbo sutarties sudarymo, o jo anuliavimas faktiÅ¡kai grÄ Å¾ino jÄ Ä¯ ankstesnę padėtį. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovė vėliau dalyvavo konkursuose į naujas vietas pagal atsakovo reorganizavimo planÄ , nors jei ji bÅ«tų maniusi, kad paskutinis įraÅ¡as reiÅ¡kia kitos darbo sutarties sudarymÄ ir ankstesnis įspėjimas nėra galiojantis, t.y. darbo sutarties nutraukimas teikto įspėjimo pagrindu jai nebegresia, dalyvauti kituose konkursuose jai nebÅ«tų reikalo.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pradėti atleidimo procedÅ«rÄ iÅ¡ naujo nebuvo pagrindo, nes ieÅ¡kovė buvo grÄ Å¾inta į ankstesnę padėtį, tai suprato ir tam neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas jai nepasiÅ«lė jokio kito darbo, t.y. nurodo reikÅ¡mingÄ DK 129 straipsnio taikymo teisėtumo aspektÄ . IÅ¡ tikrųjų byloje nėra duomenų, kad asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei buvo siÅ«lytas koks nors kitas darbas.

Vienok teisėjų kolegija pažymi reikÅ¡mingÄ virÅ¡ minėtoje teisminėje praktikoje suformuluotÄ taisyklę. o bÅ«tent tai, kad DK 129 straipsnio nuostatos pažeidimÄ lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiÅ«lė atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, jog darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitÄ darbÄ , kai tokia galimybė buvo. Taigi, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga yra ne tik tai - siÅ«lė ar nesiÅ«lė - kitÄ darbÄ atsakovas, bet ir tai, ar kitÄ darbÄ galimybė pasiÅ«lyti realiai buvo.Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Aplinkybes, pagrindžiančias darbuotojo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , turi įrodyti darbdavys. Vienok tai nereiÅ¡kia, kad darbdaviui pateikus įrodymus, jog galimybės perkelti į kitÄ darbÄ jis neturėjo, neatsiranda kitos Å¡alies pareiga paneigti įrodymais darbdavio pateiktus įrodymus (CPK 12, 178 str.). Atsakovas nurodo, kad laisvų darbo vietų nebuvo, buvo tik skelbiamos atrankos tinkamiausiems darbuotojams į naujai – pagal 2010 m. įmonės organizacinę struktÅ«rÄ â€“ atsirandančias darbo vietas (t. 1 b.l. 85-89).

Tokias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir liudytojas V.Å laustas (t. 2 b.l. 25-26). Nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2010 m. kovo 24 d. darbuotojų skaičius nuo 2889 sumažėjo iki 1844 (t. 1 b.l. 114). Esant tokiam esminiam darbuotojų skaičiaus mažėjimui, iÅ¡ tikrųjų menkai tikėtina, kad įmonėje buvo laisvų darbo vietų. IÅ¡ į bylÄ pateiktų darbuotojų atrankos komisijos posėdžių protokolų matyti, kad į naujas pagal 2010 m.

įmonės organizacinę struktÅ«rÄ darbo vietas pretendavo vien tik pas atsakovÄ jau dirbantys asmenys (t. 1 b.l. 94-108). IeÅ¡kovė, žinodama atsakovo pozicijÄ byloje laisvų darbo vietų klausimu (t.y. kad tokių vietų nebuvo), nuo pat ieÅ¡kinio pateikimo ir vėlesnio jo patikslinimo iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė jokių įrodymų apie buvusias laisvas darbo vietas, kurias jai bÅ«tų turėjęs galimybę pasiÅ«lyti atsakovas, ir tokių darbo vietų net nenurodė, visos bylos eigoje iÅ¡imtinai tik deklaruodama kito darbo nepasiÅ«lymo faktÄ .

Å iame kontekste pastebėtina, kad ieÅ¡kovės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė į Vilniaus apygardos teisme 2011 m. birželio 17 d. iÅ¡nagrinėtÄ apeliacine tvarka civilinę bylÄ Nr. 2A-1004-302/2011, kurioje buvo nagrinėjamas panaÅ¡us ginčas. Tačiau iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo sprendimo pastarojoje byloje matyti, kad joje buvo teikiami duomenys apie laisvų darbo vietų buvimÄ , teismas vertino toje byloje buvusius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma apie sprendimÄ toje byloje, nagrinėjamoje byloje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje jokių konkretesnių duomenų Å¡iuo aspektu nėra nepateikta.

Be to, net ir esant laisvoms darbo vietoms bÅ«tų privalu vertinti, ar jos galėjo bÅ«ti siÅ«lomos pagal darbuotojo kvalifikacijÄ bei kitus dalykinius sugebėjimus. Kaip jau minėta, į naujoje organizacinėje struktÅ«roje atsiradusias darbo vietas atrankoje dalyvavo vien esami atsakovo darbuotojai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turėjo laisvų darbų vietų apskritai, o juo labiau, kurias, įvertinus ieÅ¡kovės kvalifikacijÄ , sugebėjimus, dalykines savybes, galėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei.

Kita vertus, negalima teigti, kad atsakovas, nepateikęs pasiÅ«lymo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovei, apskritai nesiÅ«lė darbo naujose darbo vietose ar ieÅ¡kovė nesinaudojo tokiu pasiÅ«lymu – ieÅ¡kovė žinojo apie skelbiamas atrankas ir pati dalyvavo trijuose konkursuose. Esant tokiam esminiam darbuotojų skaičiaus mažinimui ir mažai darbo vietų pasiÅ«lai, natÅ«ralu, kad darbdavys siekė jose įdarbinti kvalifikuočiausius darbuotojus, bÅ«tent tuo tikslu ir buvo vykdoma atranka. BÅ«tų itin sunkiai suprantamas ir pagrindžiamas teisingumas tokios situacijos, kai į naujai atsirandančias pareigas bÅ«tų įdarbinami ne geriausi konkurso tvarka atrinkti specialistai, o galimai ir žemesnės kvalifikacijos asmenys vien dėl to, kad jiems yra įteikti įspėjimai apie numatomÄ atleidimÄ .

Todėl teisėjų kolegija mano, kad ieÅ¡kovės nuoroda į kolektyvinės sutarties nuostatos, suteikiančios iÅ¡skirtinę teisę įsidarbinti be konkurso, pažeidimÄ nėra pagrįsta, juo labiau, kad pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog kolektyvinėje sutartyje atsakovo pareiga teikti pasiÅ«lymus be konkurso buvo numatyta į laisvas darbo vietas. IeÅ¡kovė nurodo į DK 175 straipsnio pažeidimÄ , t.y. kad jai nebuvo suteikta teisė pasinaudoti nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu.

Å i norma iÅ¡ esmės yra imperatyvi. Atsakovo teiginiai, su kuriais sutiko pirmosios instancijos teismas, dėl kolektyvinėje sutartyje nustatytos atostogų suteikimo ir įforminimo tvarkos, kurios esÄ nesilaikė ieÅ¡kovė teikdama praÅ¡ymÄ dėl atostogų, yra susiję su atostogų suteikimu bendrÄ ja tvarka, o ne nepanaudotų atostogų suteikimu atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo. Vienok Å¡ios normos pažeidimas sÄ lygotų tik atleidimo iÅ¡ darbo dienos nukėlimÄ iki atostogų pabaigos (DK 175 str. 1 d., 130 str. 7 d.), ko Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neprašė, bet nesÄ lygotų pripažinimo neteisėtu atleidimo pagal DK 129 straipsnį.

Sprendžiant, ar atsakovas teisėtai atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį, ieÅ¡kovės argumentai dėl to, kad jos pateiktas pareiÅ¡kimas nebuvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, esminės reikÅ¡mės neturi, nes tai neužkirto kelio jai ginti savo teises teisme. Atleidžiant 2010 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, su ja nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta iki 2010 m. vasario 19 d. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡mokėta 1 826,70 Lt suma neneigia ir pats atsakovas. Nors pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip klaidÄ ir neesminį pažeidimÄ , tai neÅ¡alina atsakovo pareigos sumokėti už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (DK 141 str.).

Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovei nepriteistinos atitinkamos sumos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ â€“ mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis.

Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-247/2011 ir kt.). Å iuo atveju neiÅ¡mokėta suma (1 826,70 Lt) yra mažesnė (66 proc.) negu ieÅ¡kovės mėnesinis darbo užmokestis (2 760 Lt).

Vienos dienos vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.2 punktÄ . IeÅ¡kovės darbo užmokestis už 2009 m. lapkričio – 2010 m. sausio mėn. yra 8 993,65 (t. 1 b.l. 28, 29). Å iuo laikotarpiu buvo 63 darbo dienos. Todėl ieÅ¡kovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 142,76 Lt (8 993,65 Lt : 63 d. d.). 66 proc. nuo Å¡ios sumos – 94, 22 Lt.

Å i suma dauginama iÅ¡ uždelstų atsiskaityti 13 darbo dienų 2010 m. vasario mėn. ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei priteistina suma bÅ«tų 1 224,85 Lt. Tačiau jai yra iÅ¡mokėta 66,49 Lt delspinigių (t. 1 b.l. 127-128, 140). Todėl, atėmus Å¡iÄ sumÄ , ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista 1 158,36 Lt už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė DK 141 straipsnio nuostatų ir netenkino Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, Å¡i teismo sprendimo dalis naikintina ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Tenkinant ieÅ¡kinio dalį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). IeÅ¡kovė taip pat buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ priteisti jai neturtinę žalÄ . Konstatavus, kad jai, pažeidžiant DK 141 straipsnio 3 dalį, nebuvo laiku iÅ¡mokėtos visos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, taip pat pažeistas DK 175 straipsnis, svarstytina, ar Å¡ie pažeidimai suponuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ . IeÅ¡kovei laiku nebuvo iÅ¡mokėta tik nedidelė dalis jai priklausančių iÅ¡mokų, o visos esminės iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos laiku, uždelsimo laikotarpis nėra ilgas, už nepanaudotas atostogas ieÅ¡kovei kompensuota.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jei dėl minėtų pažeidimų ieÅ¡kovė ir patyrė tam tikrų nepatogumų, jie nebuvo tokio lygmens, kuriam esant sukeltus nepatogumus bÅ«tų galima vertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, dėl ko ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkinamas.IeÅ¡kovei priteistina dalis jos turėtų iÅ¡laidų (1 000 Lt) už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Kadangi tenkinamas vienas iÅ¡ keturių jos apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 250 Lt už advokato pagalbÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 – 331 straipsniais, n u s p r e n d ė: Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : - priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (neatskaičius mokesčių) 1 158,36 Lt už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį ieÅ¡kovei O. L. Paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme taip: - priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės O.

L. 14,39 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė - 70 Lt žyminį mokestį ir 4,80 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė 250 Lt už advokato pagalbÄ Â ieÅ¡kovei O. L. Teisėjai                                                                                                            Ona Gasiulytė                                                                                                                         Laima Gerasičkinienė                                                                                                                         Alvydas PoÅ¡kus