bce964b9-5bdf-459e-9ccc-56a00271bb2c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-162-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00880-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u ta r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-781/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fitransas“ ieÅ¡kinį atsakovei J. Č. dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Fitransas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. Č. 121 125,05 Eur nuostolių atlyginimo.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Fitransas“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Bankroto administratorius, tikrindamas įmonės sandorius ir turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad pagal turimÄ paskutinį – 2012 m. lapkričio 30 d., sÄ skaitos apyvartos žiniaraÅ¡tį, bendra skola įmonei 2012 m. lapkričio 30 d. sudarė 134 013,87 Eur (462 723,11 Lt). Atsakovės skola įmonei 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 121 125,05 Eur (418 220,60 Lt). BÅ«dama įmonės vadove, atsakovė 2011 ir 2012 metais iÅ¡ bendrovės kasos ir atsiskaitomosios sÄ skaitos imdavo lėšas, kurias panaudojo ne bendrovės veikloje, bet asmeniniams poreikiams patenkinti.

Tai įrodo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kasos iÅ¡laidų orderiai. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas ir privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisės ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės J. Č. 121 125,05 Eur. Teismas sprendimÄ grindė CK 2.87 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam ir laikytis konfidencialumo.

Valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams. Jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sÄ skaita, o prieÅ¡ingi jų veiksmai bÅ«tų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė įrodė visas vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.).Teismas, remdamasis byloje ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, nustatė, kad dėl atsakovės kaltės buvo prarastos bendrovei priklausančios lėšos, o atsakovė neįrodė ir net nesiekė įrodyti prieÅ¡ingai, – kad iÅ¡ bendrovės paimtas lėšas ji panaudojo bendrovės veiklai.

Ä®rodyta raÅ¡ytiniais įrodymais, kad atsakovė bendrovės lėšas pervedė iÅ¡ banke esančių ieÅ¡kovės sÄ skaitų į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ (CPK 178 str.).Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ginčo lėšas pasisavino ne ji, o jos sÅ«nus A. Č., kuris yra nuteistas kitose baudžiamosiose bylose.Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovės sÅ«nus A. Č. ne vienÄ kartÄ buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (sukčiavimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 302 straipsnio 1 dalyje (antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas), tačiau atsakovės nurodytose baudžiamosiose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1-2662-276/2014 ir Nr. 1-401-891/2015) nebuvo nustatyta, kad A.

Č. pasisavino UAB „Fitransas“ lėšas. Nei atsakovės nuodytose baudžiamosiose bylose, nei nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė, kaip ieÅ¡kovės vadovė, buvo davusi A. Č. ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų duomenis ir (ar) prisijungimo prie Å¡ių sÄ skaitų duomenis. PrieÅ¡ingai, tiek teismai, tiek pati atsakovė nurodytose bylose pripažino, kad UAB „Fitransas“ finansus kontroliavo bÅ«tent ji; atsakovė buvo ne formali bendrovės vadovė – faktiÅ¡kai jai vadovavo.Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės teiginius apie netinkamai vykdytas vadovės pareigas įrodo ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d.

įsiteisėjusiu nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-891/2015, atsakovė pripažinta kalta, padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. už apgaulingÄ UAB „Fitransas“ apskaitos tvarkymÄ .Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tik savo sukurtais raÅ¡ytiniais dokumentais. IeÅ¡kovė pateikė ne tik įmonės sÄ skaitos apyvartos žiniaraščius, bet ir Å¡ių žiniaraščių duomenis pagrindžiančius banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kasos iÅ¡laidų orderius.

Atsakovė iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti nuostolių sumos neginčijo. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pati atsakovė neperdavė ieÅ¡kovo bankroto administratoriui visų ieÅ¡kovo dokumentų, dėl ko jai ne kartÄ buvo skirtos baudos už Å¡io įpareigojimo (dokumentų perdavimo) nevykdymÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-33924-608/2013; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-40399-141/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-46453-600/2015).Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas nusprendė, kad atsakovė neteisėtais veiksmais padarė bankrutuojančiai įmonei (ieÅ¡kovei) žalÄ , pasisavinusi jos lėšas, ir privalo atlyginti ieÅ¡kovei 121 125,05 Eur žalÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė J. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: IeÅ¡kinyje nepateikta jokių duomenų apie tai, kokiu laikotarpiu ji (atsakovė) buvo ieÅ¡kovės vadove. Teismas dėl Å¡ių atsakovės argumentų nepasisakė ir priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ . Atsakovė nėra skolinga bendrovei ir visi klausimai, susiję su Å¡ioje byloje nurodytomis sumomis, yra iÅ¡spręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014 – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje, kuriame nustatyta, kad atsakovė jokių lėšų nepasisavino.

IeÅ¡kovė nepateikė visų turimų dokumentų, o tik iÅ¡laidų iÅ¡ sÄ skaitos dokumentus. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės sukurtais dokumentais, nes tik priminiai dokumentai turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. IeÅ¡kovė jau siekė prisiteisti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ J. Č., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5503-433/2016 ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė BUAB „Fitransas“ atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė pateikė savo sukurtus dokumentus.

PrieÅ¡ingai, byloje pateikti įmonės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai ir kasos iÅ¡laidų orderiai įrodo, kad atsakovė neteisėtai pasisavino įmonės lėšas. Apeliantės nurodyta baudžiamoji byla neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, nes joje nebuvo nustatyta, kad A. Č. pasisavino įmonės lėšas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nėra.Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė privalo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ 121 125,05 Eur dydžio žalÄ .Apeliantė iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde kelia įrodymų pakankamumo ir tikrumo, t. y.

įrodymų vertinimo bei teismo sprendimo motyvavimo problemÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimÄ motyvavo, iÅ¡vadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliante, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad apeliantė įmonės vadove buvo nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 4 d., t. y. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Šių duomenų apeliantė neneigė ir neginčijo. Jos vadovavimo laikotarpį taip pat įrodo vieši juridinių asmenų registro duomenys (CPK 177 str., 179 str. 3 d.).Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ji nėra skolinga bendrovei ir visi klausimai, susiję su šioje byloje nurodytomis sumomis yra išspręsti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2662-276/2014. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio turinio akivaizdu, kad nors įmonė UAB ,,Fitransas“ formaliai paminėta, aiškinantis apeliantė sūnaus A.

Č. nusikalstamas veikas ir jų atlikimo vietÄ , jokių faktinių aplinkybių, sietinų su nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, nėra. Baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės taip pat nesusijusios su ieÅ¡kovės įrodinėjamais neteisėtais apeliantės veiksmais – apeliantės veiksmų neteisėtumas baudžiamojoje byloje nebuvo įrodinėjamas. Nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo paminėta ir kita Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla – Nr. 1-401-891/2015, kurioje apeliantė buvo kaltinama neteisėtos veikos padarymu – apgaulingos apskaitos tvarkymu.

Joje apeliantė teigė, kad kaltinamajam A. Č. buvo perdavusi savo (asmeninės) banko sÄ skaitos prisijungimo duomenis, tačiau nagrinėjamai bylai Å¡i aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės (CPK 177, 178 sr.). Nėra įrodymų, kad ginčo sumÄ , pasinaudojęs atsakovės prisijungimo prie įmonės banko sÄ skaitų, pasisavino atsakovės sÅ«nus – visi įraÅ¡ai dokumentuose įrodo, kad pinigus ėmė atsakovė (CPK 177, 178 str.). Apeliantės teiginiai apie tai, kad visi klausimai, susiję su Å¡ioje byloje nurodytomis sumomis, yra iÅ¡spręsti baudžiamojoje byloje, nepagrįsti įrodymais, paneigti nuosprendžių turiniu (CPK 177, 178, 185 str.).Apeliantė neneigia, kad ginčo suma buvo paimta iÅ¡ įmonės sÄ skaitų ir neįrodinėja, kad buvo panaudota įmonės interesais, jos veiklioje.

Atmestini kaip nepagrįsi apeliantės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes, iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, ir, patenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).Apeliantė teigia, kad teismas sprendimÄ grindė vien tik ieÅ¡kovės pateiktais, jos pačios (ieÅ¡kovės) „sukurtais“ įrodymais, nepateikus pirminių dokumentų, kurių pagrindu ieÅ¡kovė kildino apeliantės padarytÄ Å¾alÄ , nebuvo pateikti.

IÅ¡ teiginio „sukurtais“ įrodymais, galima daryti prielaidÄ , kad apeliantė abejoja ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teisingumu, laiko juos, nors tiesiogiai neiÅ¡sireiÅ¡kė, juos suklastotais. Tačiau pagal CPK 184 straipsnį, asmuo, pareiÅ¡kęs apie įrodymų suklastojimÄ , turi pateiktį tokį teiginį pagrindžiančius įrodymus (CPK 177 str.). Apeliantė tokių įrodymų nepateikė, o abejoti ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų tikrumu teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 176, 177, 180, 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik įmonės sÄ skaitos apyvartos žiniaraščiais, bet ir įmonės balansų duomenimis, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, kasos iÅ¡laidų orderiais. Å ių įrodymų leistinumo, pagrįstumo ir juose užfiksuotų duomenų teisingumo apeliantė neginčijo, neteigė, kad juose nurodytos sumos yra neteisingos, kad ji jas panaudojo ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet įmonės naudai. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes analogiÅ¡kas ieÅ¡kinys jau buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5503-433/2016.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieÅ¡kinys dėl skolos buvo pareikÅ¡tas atsakovės sÅ«nui J. Č.. Teismas ieÅ¡kinį atmetė, nes nebuvo įrodyta, kad UAB ,,Fitransas“ buvo suteikusi paskolÄ savo akcininkui atsakovui J. Č.. Taigi akivaizdu, kad ginčas nagrinėjamoje byloje ir paminėtoje nėra tapatus nei dėl; faktinių aplinkybių, nei dėl bylos Å¡alių (CPK 137 str. 2 d.4 p., 293 str. 3 p.). Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikÅ¡mingi.

Teismas, patenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                 Dalia Kačinskienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė