bce94a8c-5f79-4ba4-9caa-fb3c20ea7dd2 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-366/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11228-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, išteisintajam D.

F. (dalyvavo tik pirmÄ jį posėdį), iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, nukentėjusiajai A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės V. C. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. G. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, praÅ¡ymas dėl jos iÅ¡laidų atstovo paslaugoms apmokėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. F. netenkintas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. F. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo, kuriuo buvo kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ A. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, t. y. 2019 m. rugsėjo 5 d., laikotarpiu nuo 2 val. iki 5 val., tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiosios A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žiÅ«rėdamas jai į akis pasakė žodžius „nėra liudytojų, nėra ir problemų“; tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2019 m. rugsėjo 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, tame pačiame bute pasakė nukentėjusiajai, kad jis yra nužudęs ne vienÄ Å¾mogų ir kad jo tėvas viskÄ sutvarkys.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-02-09 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti D. F. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. F. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus žmonėmis ar neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais asmenimis, o taip pat uždrausti bendrauti su nukentėjusiÄ jÄ A.

G.. Nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį prokurorė praÅ¡o tenkinti. 2.1. Prokurorė nurodo, kad teismo iÅ¡vados Å¡ioje byloje padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų duomenų bei klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, todėl pažeistas reikalavimas iÅ¡samiai nustatyti visas bylos aplinkybes. 2.2. Apylinkės teismas neteisingai įvertino tai, kokiame kontekste D. F. nukentėjusiajai A.

G. pasakė žodžius „nėra liudytojų, nėra problemų“. Iš bylos duomenų matyti, kad šie žodžiai buvo pasakyti po A. G. lavono išmetimo, kai visi trys, t. y. A. G., A. Č. ir D. F. nuvažiavo pas A. G. į namus. Tuomet D. F. A. G. papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, kokius veiksmus jis atliko A. G. atžvilgiu, taigi, A. G. tapo liudytoja, žinanti A. G. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl D. F., sakydamas „nėra liudytojų, nėra problemų“, grasino A.

G. jÄ nužudyti kaip nereikalingÄ liudytojÄ , bÅ«tent taip Å¡iuos žodžius suprato ir A. G. (2020-10-27 posėdžio protokolo 3 lapas). 2.3. Apylinkės teismas patikėjo visiÅ¡kai nelogiÅ¡ku D. F. aiÅ¡kinimu, kad Å¡iuos žodžius jis iÅ¡sakė turėdamas galvoje, kad jeigu jiedu su A. Č. neprasitars apie A. G. dalyvavimÄ atsikratant A. G. lavonu, bus mažiau problemų byloje. A. G. dalyvavimas atsikratant A. G. lavonu, niekaip reikÅ¡mingai jiems negalėjo pakenkti. PaaiÅ¡kėjusi tokia aplinkybė galėjo pakenkti tik pačiai A.

G.. Jeigu D. F. nebÅ«tų papasakojęs A. G. kokiomis aplinkybėmis mirė A. G. ir nebÅ«tų papasakojęs kokius jis pats atliko veiksmus, tai A. G. grasinti nebÅ«tų buvę jokio pagrindo vien tik dėl to, kad ji dalyvavo iÅ¡vežant ir iÅ¡metant A. G. lavonÄ . 2.4. D. F. A. G. pasakyti žodžiai „kad jis yra nužudęs ne vienÄ Å¾mogų“ ir „kad jo tėvas viskÄ sutvarkys“ nukentėjusiajai neabejotinai kėlė baimę, nes ji D. F. pažinojo trumpÄ laiko tarpÄ , nežinojo jo praeities, žino, kad linkęs smurtauti.

A. G. ir A. Č. parodymai dėl tokio turinio žodžių pasakymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklÅ«s ir sutapo tarpusavyje, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Darytina iÅ¡vada, kad D. F. sÄ moningai siekė save pateikti kaip asmenį, turintį kriminalinę praeitį, gebantį iÅ¡vengti atsakomybės, taip versdamas nukentėjusiÄ jÄ bijoti, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai, o jis pats iÅ¡vengs atsakomybės. Taigi, kaltinamasis siekė, kad nukentėjusioji patikėtų, jog grasinimai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. 2.5.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo padarymo momento, t. y. nuo grasinimo iÅ¡sakymo nukentėjusiajam. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltinamasis siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Tai, kad nukentėjusioji po ilgesnio laiko tarpo kreipėsi į teisėsaugÄ , neeliminuoja D. F. padarytų veiksmų pavojingumo. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, ji bijojo ir D. F. ir galimos baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus.

Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad pačios nukentėjusiosios elgesys buvo neadekvatus situacijai. PrieÅ¡ingai, nukentėjusiosios elgesys buvo adekvatus situacijai į kuriÄ ji pateko. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji buvo pasimetusi, nežinojo kaip jai pasielgti, nes praneÅ¡ant apie tai, kas jai žinoma dėl A. G. mirties ir dėl D. F. grasinimų, jai tuo pačiu reikėjo praneÅ¡ti ir apie savo pačios veiksmus iÅ¡vežant A. G. lavonÄ . Kaip teigia nukentėjusioji, ji bijojo baudžiamosios atsakomybės, bijojo D.

F. grasinimų, todėl jos elgesys, sÄ lygotas baimės, yra visiÅ¡kai adekvatus buvusioje situacijoje. 2.6. Teismas nepagrįstai vienareikÅ¡miÅ¡kai kaip nepatikimus įvertino liudytojo A. Č. parodymus. Nėra pagrindo netikėti A. Č. parodymais, kad jis girdėjo, kaip bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, D. F. kalbėjo apie A. G.. Byloje yra objektyvÅ«s duomenys, iÅ¡ kurių matyt, kad A. Č., bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, D. F. esant gretimoje telefono bÅ«delėje, galėjo girdėti D.

F. pokalbį telefonu apie A. G.. Å ioje dalyje teismas daro jokiais duomenimis nepagrįstÄ prielaidÄ , kad kaltinamasis galėjo savo paÅ¡nekovo praÅ¡yti suderinti parodymus su A. G.. A. G. nužudymo byloje A. G. yra davusi D. F. nepalankius parodymus, dėl kurių davimo ir galėjo bÅ«ti praÅ¡oma su ja iÅ¡siaiÅ¡kinti. 2.7. A. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sulaikymo dienÄ D. F. automobilyje siÅ«lė jam susidoroti su A. G., pagrobti jos daiktus ir juos realizuoti, nes A. G. labai dejuoja dėl to, kas įvyko.

IÅ¡ esmės tÄ patį liudytojas A. Č. nurodė ir laiÅ¡ke, adresuotame R. E., t. y., kad D. F. sakė, jog reikia A. G. apvogti arba padaryti tÄ patį ir kas įmanoma parduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra tokių duomenų, jog laiÅ¡ko raÅ¡ymo metu A. Č. bÅ«tų žinojęs apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl grasinimų A. G. ir dėl to bÅ«tų suinteresuotas duoti jai palankius parodymus. Teismas Å¡ioje dalyje nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetė A. Č. parodymus, o vertindamas A.

Č. ir D. F. parodymų skirtumus, nepagrįstai žymiai didesnę reikÅ¡mę teikė kaltinamojo t. y. asmens suinteresuoto iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, parodymams. 2.8. Nepagrįstai teismas nustatė, kad sveikatos sutrikimus nukentėjusioji galėjo patirti ne dėl kokių nors grasinimų ir baimės dėl savo gyvybės, o nerimaudama ir pergyvendama dėl savo pačios elgesio - dalyvavimo iÅ¡vežant A. G. lavonÄ ir galimos atsakomybės už tai. IÅ¡ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajai nustatytas potrauminio streso sutrikimas bei miÅ¡rus nerimo ir depresinis sutrikimas.

Tai, kad nukentėjusioji gydytojai nenurodė apie grasinimus, dar nereiÅ¡kia, kad dėl grasinimų ji nepatyrė nerimo ir streso. 2.9. Skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje visos nagrinėjamos aplinkybės yra glaudžiai susiję ir, akivaizdu, kad nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ lėmė ne vienas faktorius, tačiau visi tie faktoriai buvo sÄ lygoti D. F. veiksmų (jis pasikvietė atvažiuoti su automobiliu nukentėjusiÄ jÄ , jo iniciatyva buvo vežamas A. G. lavonas, ko pasėkoje nukentėjusioji baiminosi dėl savo atsakomybės, jis iÅ¡sakė nukentėjusiajai grasinimus, nes buvo papasakojęs apie savo veiksmus A.

G. atžvilgiu). 2.10. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. G. mirties aplinkybių nustatymo nuo 2019-09-05 iki 2020-01-27 vyko pagal BK 138 straipsnio l dalį iki buvo gautas ekspertizės aktas. Tuomet A. G. negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas įtarimas dėl nepraneÅ¡imo apie jai žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Tačiau A. G. tos aplinkybės nebuvo žinomos, nukentėjusioji apie A. G. mirtį žinojo tik tai, kÄ jai papasakojo D. F.. 2.11. Minėtos aplinkybės, prokurorės manymu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama D.

F. kaltei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pagrįsti.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėjas skundÄ prašė atmesti.

5. Apeliacinis skundas tenkinamas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 6. Prokurorė nesutinka su D. F. išteisinimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami D. F. kaltei grįsti, padarytos klaidingai vertinant atskirų įrodymų turinį bei jų tarpusavio ryšį, nevertinant jų visumos įvykių kontekste.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes iÅ¡ esmės vadovavosi kaltinamojo D. F. parodymais, kuris yra suinteresuotas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, atmesdamas nuoseklius ir tarpusavyje neprieÅ¡taraujančius nukentėjusiosios A. G. ir liudytojų parodymus, nevertino Å¡ių parodymų susiklosčiusių aplinkybių kontekste.

8. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 145 straipsnį užtraukia tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nors grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-96-489/2018,b2K-131-1073/2018, 2K-203-489/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s, tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

9. Taigi vertinant, ar asmens veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, būtina įvertinti, ar grasinimas buvo realus, ar nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir ar padaryta veika yra objektyviai pavojinga. 10. D. F. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, o teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. D. F. teisme parodė, kad A. G. buvo žinoma, kad veža A.

G. lavonÄ ; atsikratę lavono, grįžo pas A. G. ir visi trys derino savo pozicijas ir parodymus; nei vienas nenorėjo, kad A. G. bÅ«tų įtraukta į nusikaltimo darymÄ , todėl tarėsi sakyti, kad lavonÄ vežė jis (D. F.); sakydamas, kad nėra liudytojų, nėra ir problemų, turėjo omenyje, kad A. G. dalyvavimÄ atsikratant A. G. lavonu geriau nutylėti; nei A. G., nei A. Č. negrasino ir niekam nesakė, kad bus kaip A. G.; iki sulaikymo jis (D. F.) nesiÅ«lė A. Č. apvogti ir nužudyti A. G., nepasakojo jiems, kad jis anksčiau kam nors bÅ«tų padaręs kÄ nors blogo, kad jo tėvas nusikaltėlis ir jam padės. Tačiau tokiÄ D.

F. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ paneigia byloje surinkti įrodymai.

11. Nukentėjusioji A. G. ir liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės papasakojo analogiÅ¡kas aplinkybes apie tai, kaip atsikratę lavono ir grįžę visi trys į A. G. namus derino savo pozicijas ir parodymus dėl įvykio, D. F. minėjo, kad nenurodys A. G. dalyvavimo iÅ¡vežant A. G. lavonÄ , kad nurodys, jog automobilį vairavo jis. Taip pat D. F. pasakė A. Č., kad jei jis kam nors prasitars apie A. G. nužudymÄ , jo laukia toks pat likimas, o atsisukęs į A. G., D. F. pasakė, kad nėra liudininkų, nėra ir problemų.

Tokius D. F. žodžius A. G. suprato kaip norÄ nužudyti jÄ , nes ji žinojo apie A. G. nužudymo aplinkybes iÅ¡ D. F. pasakojimo. Iki D. F. ir A. Č. sulaikymo (iki 2019 m. rugsėjo 10 d.) D. F. dėjo pastangas, kad jie visi trys visÄ laikÄ bÅ«tų kartu ir, bÅ«nant kartu, ne kartÄ minėjo, kad jis nužudė ne vienÄ Å¾mogų, kad yra laikęs kažkokį liudytojÄ uždarytÄ 30 dienų ir kad įtakingas kriminalinę praeitį turintis tėvas jį visuomet „iÅ¡sukdavo“. Be to A. Č. parodė, kad važiuojant į Priklausomybės ligų centrÄ , D.

F. pasakė, kad reikia A. G. nužudyti, nes ji turi aukso ir vertingų daiktų, o jis žino kur daiktus galima pigiai ir greitai parduoti. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. buvo nurodęs, kad A. G. D. F. siūlė nužudyti dar ir dėl to, kad ji per daug dejuoja dėl A. G. lavono išvežimo (1 t., b. l. 67-69).

12. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ir ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tam svarbu yra atsižvelgti į kontekstÄ aplinkybių, kurioms esant vertinami D. F. veiksmai ir nukentėjusiosios reakcija į juos. Kaltinime nurodyti D. F. žodžiai buvo pasakyti po to, kai nuo jo ir A. Č. smurtinių veiksmų mirė A. G.. Po įvykdytos egzekucijos D. F. suorganizavo, kad į įvykio vietÄ automobiliu atvyktų liudytoja A. G., po ko abu su A.

Č. iÅ¡tempė lavonÄ iÅ¡ apleisto pastato ir A. G. vairuojamu automobiliu nuvežė A. G. lavonÄ toliau nuo Panevėžio miesto ir įmetė į melioracijos griovį, taip bandydami paslėpti savo padaryto nusikaltimo pėdsakus. Palikę lavonÄ , nuvažiavo pas A. G. į namus. Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo nėra, analogiÅ¡kai įvykio aplinkybes papasakojo visi trys jame dalyvavę asmenys. Vertinant kitus įrodymus, kolegija tiki A. G. ir A. Č. parodymais, nes jie sutampa esminėse aplinkybėse, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Be to iki A. Č. ir D. F. sulaikymo visi trys beveik visÄ laikÄ buvo kartu, todėl atmetama galimybė, kad A. Č. ir A. G. galėjo suderinti savo parodymus, siekdami apkalbėti D. F.. Tuo tarpu D. F. parodymus, kad niekam negrasino nužudymu, kad nesiÅ«lė A. Č. nužudyti A. G. ir parduoti jos daiktus, nepasakojo apie savo ir tėvo kriminalinę praeitį, kolegija vertina tik kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Bylos duomenimis A. G. įsivėlė į makabriÅ¡kÄ situacijÄ netikėtai ir akivaizdu, kad buvo sukrėsta įvykio aplinkybių. Be to iÅ¡ D. F. A. G. tapo žinoma kaip jis mušė A. G. ir tokiu bÅ«du A. G. tapo liudytoja, žinanti A. G. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, už kuriÄ numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė ir tai neabejotinai didino grėsmę, kad nusikaltimas bus atskleistas – tokius A. F. nuogÄ stavimus suvokė ir A. G.. Todėl ji suprato kaip grasinimÄ nužudyti D.

F. žodžius, adresuotus A. Č. ir jai: A. Č. jis pasakė, kad jei Å¡is kam nors prasitars apie nužudymÄ , jo laukia toks pat likimas kaip ir nužudytojo A. G., po to D. F. pasisuko į jÄ (A. G.) ir, žiÅ«rėdamas tiesiai į akis, pasakė, kad nėra liudytojų, nėra ir problemų. Siekdamas dar labiau įbauginti nukentėjusiÄ jÄ , kad Å¡i apie A. G. nužudymÄ nepraneÅ¡tų teisėsaugos institucijoms, D. F. pasakojo iÅ¡galvotas istorijas apie tai, kaip jis yra nužudęs ne vienÄ Å¾mogų, yra laikęs liudytojÄ trisdeÅ¡imt dienų uždarytÄ kad neiÅ¡kalbėtų ir kad jo įtakingas kriminalinę praeitį turintis tėvas viskÄ sutvarkys.

D. F. nukentėjusioji pažinojo trumpÄ laiko tarpÄ , nežinojo jo praeities, tačiau buvo jo smurtinių veiksmų liudininke (be A. G. nužudymo matė D. F. smurtinius veiksmus N. J. atžvilgiu), todėl jo pasakojimais tikėjo ir, nors tiesioginių grasinimų daugiau nebuvo, pasakojimai sustiprino A. G. baimę. Tuo metu niekur nesikreipė ir apie padarytÄ nusikaltimÄ nepranešė, nes ji bijojo ir D. F. ir galimos baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus vežant A. G. lavonÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji buvo pasimetusi, nežinojo kaip jai pasielgti, nes praneÅ¡ant apie tai, kas jai žinoma apie A.

G. mirties aplinkybes bei apie D. F. grasinimus, jai tuo pačiu reikėjo praneÅ¡ti ir apie savo pačios veiksmus iÅ¡vežant A. G. lavonÄ . Dėl patirto streso teko kreiptis į medikus pagalbos, kurie jai nustatė potrauminio streso, miÅ¡raus nerimo ir depresinį sutrikimus (1 t., b. l. 6-9, 22-54).

14. D. F. grasinimo realumÄ patvirtina tiek tai, kad jis dalyvavo nužudant A. G., tiek A. Č. papasakoti vėlesni jo ketinimai, kai jis sulaikymo dienÄ automobilyje siÅ«lė A. Č. paÅ¡alinti A. G., t. y. nužudyti ir pagrobti jos daiktus bei juos realizuoti, nes A. G. labai dejuoja ir pergyvena dėl to, kas įvyko (1 t., b. l. 67-69). IÅ¡ esmės tÄ patį liudytojas A. Č. nurodė ir laiÅ¡ke, adresuotame R. E. (1 t., b. l. 84-85), o telefoninio pokalbio su R. E. metu A. Č. papasakojo apie Å iaulių tardymo izoliatoriuje nugirstÄ D. F. telefoninį pokalbį, kurio metu Å¡is minėjo A. G.. Å iais liudytojo A. Č. parodymais netikėti nėra pagrindo, juolab kad laiÅ¡ko raÅ¡ymo metu A. Č. negalėjo žinoti apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl grasinimų A. G. ir dėl to bÅ«tų suinteresuotas duoti jai palankius parodymus.

15. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje daug dėmesio skyrė tam, kad D. F. kalbos apie jo kriminalinę praeitį neatitinka tikrovės bei tam, kad A. G. įvykio metu buvo pakankamai laisva, nebuvo visÄ laikÄ su D. F., tačiau ir likusi viena nesikreipė pagalbos. Å ių aplinkybių sureikÅ¡minimas, kolegijos nuomone, yra nepagrįstas. Grasinimo sudėčiai pakanka, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. G. D. F. pažinojo pakankamai trumpÄ laikÄ ir tikrai nežinojo nei jo biografijos nei juo labiau jo artimųjų. Pats faktas, kad D. F. prisipažino nužudęs A. G. bei vėlesnis jo elgesys, kai organizavo lavono iÅ¡vežimÄ ir iÅ¡metimÄ nedavė nukentėjusiajai pagrindo abejoti D. F. pasakojimais apie save. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad D. F. tendencingai siekė įbauginti nusikaltimo liudytoja tapusiÄ A. G., kad Å¡i niekam nepasakotų apie sužinotÄ nusikaltimÄ , o jo pasakyti žodžiai aptartų aplinkybių kontekste kėlė nukentėjusiajai baimę, kad su ja gali bÅ«ti susidorota kaip su žiauraus nusikaltimo liudytoja.

IÅ¡ tikrųjų A. G. ne visÄ laikÄ buvo su D. F.. Tačiau jis ir nėra kaltinamas laisvės A. G. atėmimu ar suvaržymu. Pats faktas, kad net likusi viena A. G. nesikreipė pagalbos į policijÄ ir parodymus apie A. G. lavono vežimÄ pradėjo duoti tik tuomet, kai buvo įtikinta, kad D. F. nebus paleistas iÅ¡ suėmimo bÅ«tent parodo, kad ji bijojo D. F., t. y. kalinamasis savo grasinimais buvo pasiekęs tikslÄ , kad nukentėjusioji niekam neprasitartų apie įvykį. Tokie D. F. veiksmai vertintini kaip grasinimas nužudyti A.

G. ir šis grasinimas buvo realus, o nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo padarymo momento, t. y. nuo grasinimo išsakymo nukentėjusiajai. Aptartų įrodymų visuma darytina išvada, kad D. F. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl D. F. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

16. Apylinkės teismas atsargiai ir įdėmiai vertino tiek nukentėjusiosios A. G., tiek liudytojų A. Č., R. E. ir N. J. parodymus, atsižvelgęs į jų ilgalaikę pažintį ir artimus santykius, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A. G. ir A. Č. nurodė, kad su D. F. yra susipykę ir santykių nepalaiko. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas tokį kritiÅ¡kÄ minėtų asmenų parodymų vertinimÄ laiko nepagrįstu, nes jų parodymai iÅ¡ esmės sutampa dėl esminių aplinkybių ir papildo vieni kitus.

Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. G. ir A. Č. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir šį argumentÄ grindė A. Č. parodymais dėl lavono gabenimo aplinkybių, nes vienu atveju jis sakė, kad A. G. nežinojo apie tai, kad bagažinėje veža A. G. lavonÄ , kitu atveju – kad žinojo; skyrėsi ir nebuvo nuoseklÅ«s A. G. ir A. Č. parodymai dėl buvimo kartu su D. F. iki jų sulaikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosprendyje minimi nesutapimai nėra esminiai ir paaiÅ¡kinami subjektyviu aplinkybių suvokimu, kuriam įtakos turėjo A.

Č. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio bei praėjusiu laiko tarpu. Daug svarbiau yra tai, kad A. G. ir A. Č. parodymai viso proceso metu sutapo esminėse aplinkybėse, kurios aktualios teisiniam D. F. veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui. R. E. ir N. J. parodymai apie D. F. polinkį smurtauti buvo nuoseklÅ«s ir nesikeitė, sutapo su A. G. parodymais, o R. E. parodymai apie iÅ¡ A. Č. sužinotas aplinkybes, jog D. F. siekia susidoroti su A. G., patvirtinti į bylÄ pateiktais A. Č. jai raÅ¡ytais laiÅ¡kais.

17. Tai, kad nukentėjusioji parašė pareiÅ¡kimÄ teisėsaugos institucijoms po ilgesnio laiko tarpo, neeliminuoja D. F. padarytų veiksmų pavojingumo. Apeliacinės instancijos teisme A. G. paaiÅ¡kino, kad apie D. F. grasinimÄ yra sakiusi tyrėjai iÅ¡karto po D. F. sulaikymo, tačiau tyrėja neatkreipė dėmesio į tai. Be to, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, ji bijojo ir D. F. ir galimos baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus, jos elgesys buvo sÄ lygotas baimės ir, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, yra visiÅ¡kai adekvatus buvusioje situacijoje.

18. Nustačius, kad D. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, sprendžiamas bausmės klausimas. Vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Å ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

19. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numato Å¡ias alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. D. F. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau juo buvo siekiama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta.

D. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Individualizuojant D. F. skiriamÄ bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančiÄ D. F. charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ dirbantis, nevedęs, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau mažiau nei prieÅ¡ metus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 2, b. l. 17-22), Å¡iuo metu jis yra pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį įsiteisėjusiu nuosprendžiu, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 8-16).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimÄ padariusio asmens bei padarytos veikos pavojingumÄ bei siekdama BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, sprendžia, kad D. F. už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirtina areÅ¡to bausmė kurios dydis artimas įstatymu nustatytam areÅ¡to bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnis).

20. Nesunkų nusikaltimÄ D. F. padarė iki Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, priėmimo, kuriuo D. F. paskirta 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmė už labai sunkų nusikaltimÄ , todėl D. F. paskirta areÅ¡to bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bendrintina apėmimo bÅ«du su Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 10 (deÅ¡imčiai) metų bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. birželio 26 d.

21. Nukentėjusioji D. G. yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.

22. Apylinkės teismas, iÅ¡teisinęs D. F. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiosios A. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos paliko nenagrinėtÄ . Priėmus D. F. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimÄ dėl neturtinės žalos A. G. atlyginimo.

23. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl tyčinių nusikalstamų D. F. veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ abejonių nekyla. Byloje nustatyta, kad dėl D. F. grasinimų A. G. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir depresijÄ . Baimę jaučia iki Å¡iol, todėl pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , teko kreiptis dėl sveikatos sutrikimų pagalbos į specialistus. Minėtas aplinkybes patvirtina VÅ¡Ä® „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ iÅ¡duotas medicinos dokumentas, iÅ¡ kurio matyti, kad A.

G. buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, ji skundėsi nerimu, miego sutrikimais, svyruojančiomis nuotaikomis, įkyriomis mintimis. Nukentėjusiajai nustatytas potrauminio streso sutrikimas bei miÅ¡rus nerimo ir depresinis sutrikimas (1 t., b. l. 51). Duomenų apie D. F. turtinę padėtį byloje nėra, tačiau asmens finansinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltininkas yra jauno amžiaus, darbingas, nėra duomenų apie kokius nors jam nustatytus sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti ir atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad sveikatos sutrikimus nukentėjusioji A. G. galėjo patirti ne tik dėl D. F. grasinimų ir baimės dėl savo gyvybės, bet ir nerimaudama dėl dalyvavimo iÅ¡vežant A. G. lavonÄ ir galimos atsakomybės už tai. Ä®vertinus minėtas aplinkybes bei teismų formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 1500 eurų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/2020) 25.

Nukentėjusioji A. G. prašė pirmosios instancijos teismo išieškoti jai iš D. F. 600 eurų dydžio jos turėtas proceso išlaidas atstovo (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti. Tačiau D. F. išteisinus iš jam pareikšto kaltinimo, išieškoti iš jo nukentėjusiajai A. G. proceso išlaidas nebuvo teisinio pagrindo.

26. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus D. F. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, spręstinas nukentėjusiosios prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai A. G. surašė civilinį ieÅ¡kinį ir jÄ atstovavo pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjas RamÅ«nas Vilimavičius, už kurio paslaugas A. G. sumokėjo 600 eurų (2 t., b. l. 71–73).

Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visÄ praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , turi bÅ«ti įvertinama, ar nurodoma suma nėra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti 600 eurų suma už atstovo paslaugas - ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ teisme - nelaikytina per didele, todėl priteistina iÅ¡ D. F.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį dėl D. F. iÅ¡teisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: D. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areÅ¡to bausme dvideÅ¡imt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 10 (deÅ¡imčiai) metų ir nustatyti galutinę 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. birželio 26 d. D. F. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį. Nukentėjusiosios A. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo D. F. nukentėjusiajai priteisti 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas Meidus Evaldas Vanagas