2018-11-06 Nr. AB-19754-3-62-3-01345-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-754-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01345-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 43.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys E. S., Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. N. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100) (toliau – ir 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas); 2) įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams (I t., b. l. 1–5).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu pasiūlė pareiškėjai apsvarstyti skundo reikalavimus, kiek jie susiję su pareiškėjos teisėmis, bei įpareigojo pareiškėją patikslintą skundą pateikti teismui iki 2018 m. sausio 3 d. (I t., b. l. 162–163).

2018 m. sausio 3 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė tikslinanti skundo reikalavimą – įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių papildyti ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100), nustatant Žemės sklypui 62 kv. m kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams (toliau – ir Skundo patikslinimas) (I t., b. l. 165–167).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjos Skundo patikslinimą (I t., b. l. 170–171).

2018 m. gegužės 14 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl skundo reikalavimo patikslinimo, nurodydama, kad tikslina reikalavimą – įpareigoti NŽT inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-1957 (toliau – ir Įsakymas) koregavimą pakeičiant sprendinius ir papildomai nustatant Žemės sklypui 62 kv. m S3 kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), naudotojui (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir gyventojams pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2018 m. balandžio 12 d. parengtą žemės sklypo planą (priedas Nr. 1) (III t., b. l. 6–7). Pareiškėja šiame pareiškime prašė teismui šį patikslintą reikalavimą nagrinėti vietoje pradinio reikalavimo.

2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė teismo išspręsti patikslinto reikalavimo priėmimo klausimą (III t., b. l. 14). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai teismo posėdyje pasiūlė pareiškėjai pateikti vieną procesinį dokumentą, kuriame būtų išdėstyti skundo reikalavimai bei juos pagrindžiančios aplinkybės (III t., b. l. 15–16). Teismas taip pat išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. A-1957, o manant, kad terminas yra praleistas, pateikti prašymą atnaujinti terminą, nurodant priežastis ir pateikiant įrodymus.

Pareiškėja 2018 m. liepos 10 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) įpareigoti NŽT inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto, patvirtinto Administracijos direktoriaus Įsakymu koregavimą pakeičiant sprendinius ir papildomai nustatant Žemės sklypui 62 kv. m S3 kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), naudotojui (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir gyventojams pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2018 m. balandžio 12 d. parengtą žemės sklypo planą (toliau – ir pirmasis reikalavimas); 2) panaikinti Administracijos 2018 m. birželio 20 d. raštą Nr. (33.200)2-1814 (toliau – 2018 m. birželio 20 d. sprendimas) ir įpareigoti Administraciją inicijuoti Administracijos direktoriaus Įsakymo panaikinimą arba pakeitimą tokiu būdu, kad būtų numatytas reikalingas servitutas pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams patekti į jiems priklausantį turtą (toliau – ir antrasis reikalavimas); 3) panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymą ir įpareigoti Administraciją priimti naują įsakymą, kuriuo būtų patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nustatant kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) Žemės sklype, pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams (toliau – ir trečiasis reikalavimas) (III t., b. l. 32–39). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą Administracijos direktoriaus Įsakymo apskundimui.

NŽT Kauno miesto skyrius pateikė teismui nuomonę, kad terminas Administracijos direktoriaus Įsakymui apskųsti neturėtų būti atnaujintas, nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį (nuo 2016 m. birželio 30 d.) ir patikslintame skunde nenurodė aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą (III t., b. l 97–100).

Administracija taip pat pateikė teismui nuomonę, kad terminas dėl minėto Įsakymo panaikinimo neturėtų būti atnaujintas, nes Įsakymas ir jo priedas buvo paskelbtas 2016 m. liepos 4 d., be to, informacija apie Įsakymu patvirtintą projektą paskelbta ir iki šiol viešinama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (III t., b. l. 101–105). Administracija taip pat paaiškino, kad pareiškėja apie Įsakymą buvo informuota Administracijos 2016 m. lapkričio 29 d. raštu, taigi, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo pareiginga, rūpestinga ir operatyviai ėmėsi veiksmų Įsakymui ginčyti. Administracija pažymėjo, kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalių teisininkų – advokatų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą (III t., b. l. 119–128).

Teismas nustatė, kad pareiškėja apie Administracijos direktoriaus Įsakymą žinojo 2016 m. spalio 27 d., o apie Įsakymo turinį ir galimai pažeidžiamas jos teises turėjo sužinoti gavusi Administracijos 2016 m. lapkričio 29 d. raštą bei NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. raštą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, neginčydama Įsakymo per jo apskundimo terminą, pati pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą (ilgą laiką kreiptis į institucijas, atsisakančias atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus), todėl privalo prisiimti ir jo kilusias neigiamas pasekmes.

Teismas nurodė, kad net jei pareiškėjai aplinkybės dėl Įsakymo neteisėtumo tapo žinomos tik 2017 m. spalio 11 d., pareiškėjos kreipimasis į teismą po 9 mėnesių nuo šio momento negali būti laikomas rūpestingu, sąžiningu, atidžiu elgesiu, atitinkančiu pakankamai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą ne dėl svarbių priežasčių, todėl praleisto termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo trečiąjį reikalavimą.

Pareiškėjos patikslinto skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi. Teismas konstatavo, kad pareiškėja patikslintą skundą pateikė pavėluotai ir nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, kada pavėluotai pateiktas patikslintas skundas gali būti priimtas (kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti). Teismas išaiškino, kad ši nutarties dalis atskiruoju skundu yra neskundžiama.

III. Pareiškėja L. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti terminą Administracijos direktoriaus Įsakymo apskundimui ir priimti pareiškėjos patikslintą skundą (III t., b. l. 132–137). Pareiškėja taip prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Pareiškėja nurodo, kad sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tik supratusi, kad jos teisės yra pažeistos (t. y. NŽT Kauno miesto skyriui priėmus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą), pareiškėja kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Tik minėto sprendimo priėmimu buvo užbaigta Žemės sklypo suformavimo procedūra, juo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nebuvo numatytas servitutas, kuriuo pareiškėja galėtų patekti į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą), esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus nagrinėti bylą, tapo aišku, kad nepanaikinus Įsakymo, vien minėto NŽT sprendimo panaikinimas pareiškėjos pažeistų teisių neapgins, todėl teismas pasiūlė pareiškėjai patikslinti skundą. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja pateikė patikslintą skundą ir prašė panaikinti minėtą Administracijos direktoriaus Įsakymą. Pareiškėja paaiškina, kad tiek kreipdamasi į teismą, tiek ir vėliau teismo pasiūlymu pateikdama patikslintą skundą, tikėjo, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas yra tas individualus administracinis aktas, sukeliantis realias teisines pasekmes (suformuojamas naujas nekilnojamasis daiktas), kurios pažeidė pareiškėjos teises. Pareiškėjos nuomone, nuo skundo padavimo momento skundo pagrindu pareiškėja iš esmės kartu ginčijo ir Įsakymo sprendinius.

Pareiškėja paaiškina, kad viešojo administravimo institucijų veiksmai ir aplinkybių visuma aiškiai suponavo, kad apie klaidas, esančias projekto sprendiniuose, šio projekto rengėjui ir iniciatoriams bei projekto rengimo sąlygas išduodančioms ir derinančioms valstybės institucijoms yra žinoma ir sprendžiama ne teismo tvarka. Pareiškėja nurodo, kad pagrįstai tikėjosi, jog remiantis gero viešo administravimo principu, valstybės institucijos išspręs ne teismo keliu formavimo ir pertvarkymo projekto klaidas.

Pareiškėjos nuomone, nors ji pirmiausiai apskundė paskutinį Žemės sklypo formavimo proceso įgyvendinimo ir iš esmės jo pabaigą lemiantį administracinį aktą, tačiau tai nereiškia, kad visi kiti pirmiau valstybės institucijų veiksmai savaime tapo teisėtais, nes, akivaizdu, kad palikus tokią Žemės sklypo konfigūraciją, kokia yra dabar, Pareiškėja neturės jai reikalingo servituto, dėl kurio būtinumo, pasak pareiškėjos, nei vienai suinteresuotai pusei net nekyla ginčo. Pareiškėjos nuomone, teismas skundžiama nutartimi įteisino pareiškėjos teisių pažeidimą vien dėl to, kad administracinio proceso eigoje nebuvo skųsti atskirų institucijų priimti neteisėti sprendimai, o skundžiamas tik galutinis ir neišvengiamas teisines pasekmes sukeliantis NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas. Todėl minėto sprendimo priėmimo data, pasak pareiškėjos, laikytina momentu, kada pareiškėjai paaiškėjo jos pažeistos teisės.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti (pareiškėja nurodo – palikta nenagrinėtu) pareiškėjos patikslinto skundo antrąjį reikalavimą.

NŽT Kauno miesto skyrius atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 141–147).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos veiksmai (tikėjimasis, kad sprendimas bus panaikintas administracine tvarka) yra pareiškėjos valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė, pasak atsakovo, objektyviai netrukdė laiku kreiptis į teismą. Pareiškėja skundą uždelsė paduoti dėl jos pačios elgesio (delsimo), o tai yra subjektyvios priežastys. Atsakovas pažymi, kad suvokimas, jog administracinis aktas pažeidžia pareiškėjos teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje Nr. eAS-598-756/2018 taip pat buvo nagrinėjamas prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo paduoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepime su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (III t., b. l. 149–151). Bendrija taip pat pateikė prašymą priteisti 269 Eur išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacijos procese (atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą rengimas) (III t., b. l. 153).

Bendrijos nuomone, pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis (tikėjosi, jog ginčas bus išspręstas ne teismo keliu) tikrai negali būti pripažinta ekstraordinaria, nes tai yra pareiškėjos laisva valia pasirinktas elgesys. Bendrija pastebi, kad pareiškėjos interesus atstovavo advokatas, kuriam taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu.

Bendrija nurodo, kad pareiškėjai iki Įsakymo priėmimo neišreiškus valios dėl servituto reikalingumo, visi atskirojo skundo argumentai dėl institucijų tariamų klaidų, Bendrijos nuomone, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą ir, atitinkamai, ar pagrįstai ir teisėtai dėl to atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujino pareiškėjai termino skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A-1957 panaikinimo paduoti. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai apie minėtą Įsakymą tapo žinoma 2016 m. lapkričio mėnesį. Taigi, pareiškėjai 2017 m. birželio 30 d. kreipiantis į teismą dėl galimai pažeistų jos teisių gynimo, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas skundui dėl Įsakymo paduoti buvo praleistas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS889-525/2015).

Pareiškėja, kaip minėta, nurodė, kad Įsakymo per įstatymo nustatytą terminą teismui neskundė, nes manė, kad Įsakymas yra tarpinis dokumentas Žemės sklypo suformavimo procedūroje, o galutinį sprendimą, kuris pareiškėjai sukels teisines pasekmes, priims NŽT. Be to, pareiškėja nurodė, kad pagrįstai tikėjosi, kad valstybės institucijoms yra žinomos klaidos Įsakymu patvirtinto projekto sprendiniuose, todėl pareiškėja taip pat pagrįstai tikėjosi, kad Įsakymo panaikinimas bus inicijuojamas pačių valstybės ir savivaldybės institucijų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėja mano, kad, siekdama savo pažeistų teisių gynimo, buvo aktyvi, tačiau tik vėliau (pradėjus nagrinėti bylą) paaiškėjo, kad vien NŽT 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimas pareiškėjos pažeistų teisių neapgins, t. y. būtina teisme ginčyti ir Administracijos direktoriaus Įsakymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Pareiškėja, sužinojusi apie Įsakymu patvirtinto projekto sprendiniuose esančias, kaip pareiškėja nurodo, klaidas, bei supratusi, kad tuo galimai bus pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, tačiau nežinodama, kokiu būdu savo teises jai ginti geriau, turėjo ne delsti ir tikėtis, jog institucijos pareiškėjos minėtas klaidas išsitaisys savo iniciatyva, tačiau aktyviai imtis savo galimai pažeistų teisių gynybos, ypač atsižvelgiant į tai, kad įstatymas reikalauja savo teisių gynybos imtis gana operatyviai (valstybės ar savivaldybės institucijų aktams ginčyti įstatyme, kaip minėta, įtvirtintas 1 mėnesio terminas). Tačiau pareiškėja į profesionalius teisininkus kreipėsi ir sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo sudarė tik 2017 m. birželio 21 d. (I t., b. l. 6), t. y. daugiau nei po pusės metų nuo sužinojimo apie Administracijos direktoriaus Įsakymą, todėl aplinkybė, kad pareiškėja netinkamai suvokė susidariusios situacijos įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams, bei įstatymo nustatytais terminais nesikreipė į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją priimti naują įsakymą, netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kita pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalis atskiruoju skundu neskundžiama (ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su minėta 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalimi, nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti patikslintą skundą argumentus turės galimybę pateikti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, jeigu pareiškėja su juo nesutiks.

Kaip minėta, trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija prašė teismo priteisti iš pareiškėjos 269 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą rengimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tik atsakovas NŽT buvo įpareigotas pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsamų atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą (III t., b. l. 138), t. y. teismas nesuformulavo Bendrijai įpareigojimo pateikti atsiliepimą. Atitinkamai, Bendrijos savo iniciatyva teismui pateiktas atsiliepimas negali būti pagrindas pripažinti, kad Bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su minėto atsiliepimo parengimu, buvo būtinos bylinėjimosi procese. Atitinkamai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Bendrijos patirtos nebūtinos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nėra priteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. N. atskirojo skundo netenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos 2018 m. spalio 15 d. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė