2022-11-09 Nr. AB-27100-3-61-3-03329-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-702-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03329-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. liepos 12 d. raštą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, skundžiamame rašte nepagrįstai teigia, jog ikiteisminį tyrimą organizavę prokurorai viską atliko tinkamai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad, skundžiant prokuroro priimtą raštą, bylai aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir juo siekiamus tikslus, teismas nurodė, kad nors skundžiamas prokuratūros raštas priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis, tokia prokuratūros sprendimų forma savaime teisinio santykio turinio nepakeičia. Pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti 2022 m. liepos 12 d. raštą, iš esmės nesutinka su ikiteisminį tyrimą kontroliavusios prokurorės veiksmais, mano, jog nebuvo imtasi priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Tokią išvadą patvirtina skunde dėstomi argumentai dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų taikymo. Teismas priėjo prie išvados, kad skundo reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjui išaiškinta, kad siekdamas realizuoti teisę kreiptis į administracinį teismą jis turėtų konkrečiai apibrėžti Generalinės prokuratūros veiksmus, atliktus viešojo administravimo srityje, ir juos skųsti administraciniam teismui. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, nespręstas 2022 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo teismui pateiktas papildomas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Pareiškėjas, paduodamas skundą, pagrindė, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su šiais konkrečiais atsakovo Generalinės prokuratūros veiksmais: pareiškėjo pateiktų dokumentų neišnagrinėjimu, motyvų skundžiamame rašte nebuvimu, kas yra netinkamai įgyvendinta viešojo administravimo funkcija, atsakant į pareiškėjo skundą; Generalinė prokuratūra skundžiamame rašte nepagrįstai teigia, jog asmens kratos metu nieko nerasta (atsakovo išvada padaryta neišsamiai išnagrinėjus pareiškėjo raštą); skundo V dalyje pareiškėjas nurodė argumentus dėl atsakovo dispozicijoje esančių duomenų neįvertinimo, o atsakovas sako, kad tokių duomenų apskritai nemato, kas irgi yra netinkamai įgyvendinta viešojo administravimo funkcija (skundžiamas raštas neatitinka viešojo administravimo principų, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kt.); prokuratūra nereagavo į dar 2021 m. liepos 23 d. pateiktus banko dokumentus ir jų neareštavo, kas dabar jau neįmanoma (Rusijos banko) ir keltas Generalinei prokuratūrai atsakomybės klausimas bei tai, kad Generalinė prokuratūra turėjo perimti kontrolę, bet į tai net nebuvo atsakyta, primityviai atrašant, jog viskas jiems gerai, nors tirta net nebuvo, ar valstybė padarė žalą nukentėjusiajam, bet tai nebuvo aiškintasi; Generalinė prokuratūra visiškai nesiaiškino, kad kriminalistų tyrime aptikta, kad kaltinamoji (Rusijos pilietė) atliko dar daug sunkių nusikaltimų, kurie net nepristatyti teismui ir net netiriami, o Generalinė prokuratūra net nesiėmė ne tik veiksmų, bet net nieko apie tai nepasisakė ir nieko netyrė. Todėl teismo išvada, jog pareiškėjas iš esmės skundžia tik ikiteisminį tyrimą kontroliavusios prokurorės veiksmus, yra nepagrįsta. Pareiškėjas skundą grindė ne tik BPK normų taikymu, bet ir netinkamai, nesilaikant viešojo administravimo principų, pateiktu skundžiamu raštu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Generalinės prokuratūros 2022 m. liepos 12 d. raštą, iš esmės nesutinka su ikiteisminį tyrimą kontroliavusios prokurorės veiksmais, mano, jog nebuvo imtasi priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtą teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundą grindė ne tik BPK normų taikymu, bet ir netinkamai, nesilaikant viešojo administravimo principų, pateiktu skundžiamu raštu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovas skundžiamame rašte nepagrįstai teigia, jog ikiteisminį tyrimą organizavę prokurorai viską atliko tinkamai.

Pažymėtina, kad, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Generalinės prokuratūros 2022 m. liepos 12 d. rašto turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje. Pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas raštas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (2020 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. I-103 redakcija) patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė