2018-12-05 Nr. AB-22225-3-65-3-00208-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1253-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00208-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. S. ir R. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. S. ir R. N. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai H. S. ir R. N. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, prašydami panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2016 m. vasario 24 d. tarnybinio patikrinimo, kurio metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos Viešosios policijos skyriaus policijos pareigūnai R. N. ir H. S. patyrė sveikatos sutrikdymus, išvadą Nr. 50-IS-22 (toliau – ir Išvada); 2) pripažinti, kad pareiškėjai sveikatos sutrikdymą patyrė esant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, ir jiems priklauso kompensacija; 3) įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėjus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau – ir Komisija) dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. vykdant tarnybines pareigas, apie 00.08 val., į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, kuriame pareiškėjai formino dokumentus dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, atsitrenkė neblaivaus asmens V. M. vairuojamas automobilis. Dėl šio įvykio pareiškėjui R. N. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o H. S. – (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio atlikus tarnybinį patikrinimą, surašytoje ir Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. vasario 24 d. patvirtintoje Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai sužalojimus patyrė vykdydami tarnybines pareigas, kurios buvo atliekamos įprastinėmis sąlygomis, nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos, pareiškėjų sveikata buvo sutrikdyta ne kito asmens poveikiu iš šalies ar dėl atliktų pareiškėjų veiksmų vykdant tarnybines pareigas, ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje, todėl nuspręsta pareiškėjams kompensacijos už sužalojimą nemokėti.

Su Išvadoje suformuluotu sprendimu pareiškėjai nesutiko, manydami, kad jų sveikata buvo sutrikdyta tiesiogiai įgyvendinant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje policijos pareigūnams nustatytus uždavinius, tarnybines pareigas vykdant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, nes į policijos pareigūnų automobilį atsitrenkęs V. M., suvokdamas, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, matydamas policijos pareigūnų automobilį ir jame sėdėjusius pareigūnus, tyčia, sąmoningai vairavo chuliganiškai, viršydamas greitį vieną kartą dideliu greičiu pravažiavo pro juos, dar kartą sugrįžo ir, sustojęs už pareigūnų tarnybinio automobilio, po kurio laiko dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių trenkėsi į policijos pareigūnų automobilį.

Pareiškėjų nuomone, V. M., siekdamas išprovokuoti konfliktą, nesuvaldydamas vairuojamo automobilio bei trenkdamasis į pareiškėjų tarnybinį automobilį, elgėsi sąmoningai chuliganiškai, provokuojančiai, pavojingai bei neadekvačiai, todėl jo elgesys negali būti vertinamas kaip įprastas, normalus, neatsargus. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad būdami sužaloti eismo įvykio metu, siekdami sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą V. M., veikė itin ekstremaliomis, normalioms tarnybos sąlygoms neįprastomis aplinkybėmis, kas sukėlė padidintą pavojų ar padidėjusią riziką jų sveikatai ir gyvybei, todėl, pareiškėjų teigimu, tokia situacija vertintina kaip atitinkanti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus kompensacijai skirti.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnams nustatytų funkcijų vykdymas nėra vertinamas kaip šių funkcijų vykdymas padidėjusio pavojaus sąlygomis. Eismo aplinkybių tyrimas įprastinėmis sąlygomis laikytinas pareigūno veikla, nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. 2015 m. gruodžio 26 d. apklausiant V. M., jis paaiškino, kad į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį atsitrenkė netyčia; siekdamas mineralinio vandens buteliuko, netyčia paspaudė automobilio su automatine pavarų dėže akceleratoriaus pedalą; dėl tokio poelgio gailisi. Atsakovo tvirtinimu, nėra duomenų, kad V. M. turėjo ketinimų sužaloti policijos pareigūnus, tuo tarpu pareiškėjų teiginiai, jog V. M. elgesys buvo provokuojantis, keliantis grėsmę policijos pareigūnams ir susijęs su jų atliekamomis pareigomis, yra abstraktaus pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui yra žinoma tik apie pareiškėjams diagnozuotą (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie kitus pareiškėjų skunde minimus sveikatos sužalojimus (duomenys neskelbtini) neturi. Atsakovo teigimu, nagrinėjamas policijos pareigūnų sužalojimo atvejis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje, tačiau nenustatyta, kad policijos pareigūnų sužalojimai buvo padaryti jiems vykdant veiklą, kuri būtų susijusi su padidėjusi pavojumi ar padidėjusia rizika jų gyvybei ar sveikatai arba padaryta jiems kitų asmenų dėl atliekamų tarnybinių pareigų ar jų, kaip pareigūnų, statuso.

II. 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad byloje surinkti duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 26 d., apie 00.08 val., Rokiškio m., Respublikos g., į prie namo Nr. 26 stovintį policijos tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Rokiškio r. PK VPS) vyriausieji patruliai R. N. ir H. S. rašė protokolą už administracinį teisės pažeidimą su jais automobilyje sėdėjusiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atsitrenkė neblaivaus V.

M. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai H. S. ir R. N. dėl patirtų sužalojimų išvežti į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Po gydytojų apžiūros pareiškėjams nustačius (duomenys neskelbtini), jie išleisti namo gydytis ambulatoriškai. Dėl šio įvykio Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 29 d. nurodymu pavesta atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą pagal Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-63055.

Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-38 sudaryta komisija Nelaimingo atsitikimo, kurio metu Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK VPS policijos pareigūnai H. S. ir R. N. patyrė sveikatos sutrikimus, 2016 m. vasario 4 d. tyrimo išvadoje (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada) pasiūlė konstatuoti, kad Panevėžio AVPK VPK Rokiškio r. PK VPS patrulių būrio vyriausieji patruliai H. S. ir R. N. patyrė nelaimingą atsitikimą tarnybos metu ir šis įvykis pripažintas draudiminiu, pradėti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar H.

S. ir R. N. sveikatos sutrikdymai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. vasario 9 d. nurodymu Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyriui (toliau – ir VPT) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą pagal VPT vyriausiosios tyrėjos B. B. 2016 m. vasario 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50‑PR2‑5086 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriuo Panevėžio AVPK viršininkas buvo informuotas apie patvirtintą Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir suformuluotu siūlymu pradėti tarnybinį patikrinimą siekiant nustatyti, ar pareigūnų H.

S. ir R. N. patirti sužalojimai arba sveikatos sutrikdymai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba jų tarnyba. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. vasario 24 d. patvirtintoje Išvadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalojimus patyrė H. S. ir R. N., įvyko tarnybos metu, tačiau sužalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, todėl pasiūlyta kompensacijos nemokėti.

7. Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso; taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktu, taip pat teismų praktika.

8. Teismas, remdamasis Išvados duomenimis, nustatė, kad po aptariamo nelaimingo atsitikimo pareiškėjai buvo išvežti į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę, vėliau – į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur po gydytojų apžiūros buvo išleisti gydytis namuose. Minėtoje Išvadoje taip pat užfiksuota, kad namuose blogai pasijutęs R. N. kreipėsi į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę, kurioje gydytojai jam konstatavo (duomenys neskelbtini). Analogiškomis aplinkybėmis sveikatos sutrikimus grindė ir H. S.. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgijos klinikos vedėjas R. S. informavo, kad R. N. į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi 2015 m. gruodžio 26 d., 2.03 val., H. S. – tą pačią dieną, 2.08 val., abiem pareigūnams nustatytas (duomenys neskelbtini). H. S. patirtą (duomenys neskelbtini) patvirtina ir atsakovo iš UAB „Burnicko PBG kabinetas“ gautame rašte užfiksuoti duomenys ir kartu su juo pateikta forma 027/a, kurioje H. S. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), kas Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminį ligų sąraše įvardinama kaip (duomenys neskelbtini). Tai, jog R. N. patyrė (duomenys neskelbtini), patvirtina VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pateiktame R. N. medicinos duomenų išraše užfiksuoti duomenys. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Išvadoje nustatytais duomenimis, kuriuos detalizuoja ir pareiškėjų byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

9. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos antrosios ir trečiosios alternatyvos, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai patyrė traumą dėl prieš tai jų atliktų tarnybinių pareigų arba kad jie buvo sužaloti tik dėl turimo policijos pareigūno statuso, šiuo atveju laikas, kuomet pareiškėjai patyrė sveikatos sutrikdymą, laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku. Dėl šios priežasties nagrinėjamai situacijai aktualus Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų aiškinimas. Nustačius, kad pareiškėjų sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, būtina nustatyti ir kitą Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios alternatyvos sąlygą, t. y., ar pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai sveikatos sužalojimus patyrė vykdydami jiems teisės aktuose nustatytas tarnybines funkcijas (policijos specialiajame automobilyje pildydami protokolą už administracinį teisės pažeidimą kartu su jais automobilyje sėdėjusiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas tokių pareiškėjų tarnybinių funkcijų vykdymo sąlygų neturėjo pagrindo vertinti kaip tarnybinių funkcijų vykdymo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, nes protokolų už administracinį teisės pažeidimą pildymas policijos specialiajame automobilyje yra įprastinė pareiškėjų, kaip policijos pareigūnų, veikla. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo pareiškėjų teiginius, jog jie būdami sužaloti eismo įvykio metu, siekdami sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą V. M., veikė itin ekstremaliomis, normalioms tarnybos sąlygoms neįprastomis aplinkybėmis, laikyti pagrįstais, nes, kaip nustatyta prieš tai, pareiškėjų sveikatos sužalojimas nebuvo tokio masto ir intensyvumo, kad pareiškėjai negalėtų toliau vykdyti tarnybinių pareigų, t. y. sulaikyti V. M..

11. Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo medžiaga, teismas taip pat sprendė, kad policijos pareigūnų sveikata buvo sutrikdyta ne kito asmens poveikiu iš šalies dėl atliktų jų veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Byloje taip pat nenustatyta, kad į policijos pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas policijos specialiajame automobilyje, transporto priemonę atsitrenkusio automobilio vairuotojas V. M. turėjo išankstinių nusistatymų ir/ar ketinimų sužaloti pareigūnus, tokių nuo V. M. valios priklausančių veiksmų nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai apie šio asmens padarytus teisės pažeidimus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK 2015 m. gruodžio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesant veikloje nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, požymių. Minėtame nutarime nustatyta ir tarnybinio patikrinimo tyrimo medžiagą sudarančiame įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad V. M., vairuodamas automobilį, kuriuo vėliau atsitrenkė į policijos specialiųjų automobilį, siekdamas buteliuko su vandeniu, netyčia paspaudė akseleratoriaus pedalą, todėl automobilis (su automatine pavarų dėže) staigiai pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į tarnybinį policijos automobilį, dėl ko V. M. gailisi. Šie duomenys patvirtina teismo suformuluotą išvadą, kad asmens veikimas nebuvo nulemtas pareiškėjų tarnybinių pareigų atlikimo ar jų turimu policijos pareigūnų statusu.

12. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjų sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjusio padidėjusio pavojaus ar rizikos pareigūnų gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiškai gali nesisieti su tarnyba. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme. Situacijoms, kurioms nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar rizikos būtent vidaus reikalų sistemos pareigūno, o ne bet kurio kito tarnautojo ar darbuotojo, gyvybei ar sveikatai faktoriai, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies garantija netaikoma.

13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo surašyta Išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Netenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl Išvados panaikinimo, atitinkamai netenkinti ir kiti išvestiniai pareiškėjų skundo reikalavimai.

III. 14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

15. Pareiškėjai, kartodami savo skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad ginčo situacija atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 alternatyvų sąlygas. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino V. M. veiksmus. V. M. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino pareiškėjų paaiškinimus, kad jis elgėsi provokuojančiai, buvo girtas (dėl to teismo posėdžio metu dažnai negalėjo atsakyti į klausimus apie įvykio aplinkybes, nes teigė neprisimenantis), vairavo automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), buvo nusistatęs prieš policijos pareigūnus, nes pats buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus 22 kartus, daugiausiai už vairavimą neblaiviam ar chuliganišką vairavimą. Aplinkybę, kad V. M. netyčia įvažiavo į policijos automobilį bei gailisi, paneigia tai, jog V. M. po įvykio grasino, priešinosi, pareiškėjai turėjo imtis kovinių veiksmų, nors ir buvo traumuoti, taip dar labiau pablogindami savo būklę.

16. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. vasario 24 d. tarnybinio patikrinimo, kurio metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos Viešosios policijos skyriaus policijos pareigūnai R. N. ir H. S. patyrė sveikatos sutrikdymus, išvados Nr. 50-IS-22, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti minėtą išvadą, taip pat pripažinti, kad pareiškėjai sveikatos sutrikdymą patyrė esant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, todėl jiems priklauso kompensacija, bei įpareigoti atsakovą siųsti juos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo situacija atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmąją ir trečiąją alternatyvas, taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino V. M., kuris 2015 m. gruodžio 26 d., apie 00.08 val., sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje pareiškėjai patyrė sužalojimus, veiksmus.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ginčijama išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

24. Vidaus tarnybos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

25. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai vertina, kad ginčo situacija atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios ir trečiosios alternatyvų sąlygas.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškinant šį skirtumą, pažymėta, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pvz., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatą apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, pažymėjo, jog šios nuostatos išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimą, yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant pirmąją iš nurodytų aplinkybių, būtina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja (kalbant apie policijos pareigūnus) policijos veiklos specifiką, kurią atskleidžia policijos uždaviniai, nustatyti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigūno paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas.

28. Tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės, susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, o patirti tokio pobūdžio tarnybos metu sveikatos sužalojimai kompensuojami Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio tvarka ir sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑1346/2014).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad eismo įvykis įvyko, t. y. V. M. automobilis atsitrenkė į stovintį policijos automobilį tuo metu, kai pareiškėjai (policijos pareigūnai) sėdėjo policijos automobilyje kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir formino jam atitinkamus dokumentus, t. y. vykdė savo tiesiogines pareigas.

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjų tarnybinių funkcijų vykdymo sąlygas vertinti kaip tarnybinių funkcijų vykdymą padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, nes protokolų už administracinį teisės pažeidimą pildymas policijos specialiajame automobilyje yra įprastinė pareiškėjų, kaip policijos pareigūnų, veikla.

31. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrįstas pareiškėjų teiginys, jog jie, būdami sužaloti eismo įvykio metu, siekdami sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą V. M., veikė itin ekstremaliomis, normalioms tarnybos sąlygoms neįprastomis aplinkybėmis, tokiu būdu dar labiau pablogindami savo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai versiją, jog V. M. po eismo įvykio priešinosi, elgėsi agresyviai ir pan., iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš ginčijamos išvados matyti, kad H. S. nelaimingo atsitikimo tyrimo metu paaiškino, jog po eismo įvykio „lauke matė į jų specialųjį automobilį atsitrenkusį „Mercedez-Benz“ markės automobilį ir iš jo išlipantį vairuotoją. H. S. jį paėmė už alkūnės ir, parvertęs ant žemės, prispaudęs laikė“ (b. l. 12), o R. N. paaiškino, kad „kiek jis matė, H. S. buvo pargriovęs ant šaligatvio ir sulaikinėjo į juos įvažiavusio automobilio vairuotoją V. M.“ (b. l. 11). Jokių aplinkybių apie besipriešinusį V. M. pareiškėjai nenurodė ir juos apklausiant kaip nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo, vykdyto V. M. atžvilgiu, metu (b. l. 64–65). Jokie kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų analizuojamų aplinkybių, todėl jos atmetamos kaip nepagrįstos.

32. Taigi pareiškėjų sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjusio padidėjusio pavojaus ar rizikos pareigūnų gyvybei ar sveikatai, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus išpildytą Vidaus tarnybos statyto 40 straipsnio 3 dalies pirmojoje alternatyvoje įtvirtintą privalomąją sąlygą.

33. Pasisakant dėl trečiosios Statuto 40 straipsnio 3 dalies alternatyvos, nurodytina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog V. M. siekė tyčia sutrikdyti pareiškėjų sveikatą dėl jų tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Nustatytos aplinkybės, kad V. M. buvo ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 75–86) bei buvo neblaivus, nagrinėjamu atveju nesuponuoja išvados, jog jis buvo priešiškai nusiteikęs prieš policijos pareigūnus apskritai bei tyčia atsitrenkė į policijos automobilį. Po eismo įvykio tą pačią dieną apklaustas V. M. parodė, kad, siekdamas ant galinės automobilio sėdynės esančio vandens buteliuko, ant stabdžio pedalo laikyta koja netyčia nuspaudė akseleratoriaus pedalą, automobilis šoko ir atsitrenkė į policijos automobilį, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo pareigūnų (tarnybinio patikrinimo išvados b. l. 17–18). Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokurorė 2016 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-70780-15 (b. l. 64–65), nes V. M. veikoje nebuvo nustatyta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių (šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis). Šiame nutarime nėra užfiksuota jokių aplinkybių (taip pat ir aprašant pareiškėjų, kaip nukentėjusiųjų, parodymus), sudarančių pagrindą manyti, jog V. M., kaip jau buvo nurodyta prieš tai, buvo priešiškai nusiteikęs prieš policijos pareigūnus bei tyčia atsitrenkė į policijos automobilį. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas dėl kelių eismo transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str. 2 d.), o ne dėl pasikėsinimo sužaloti, ar nužudyti pareiškėjus kaip policijos pareigūnus dėl jų statuso. Analizuojami pareiškėjų teiginiai paremti ne įrodymais, o prielaidomis, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.

34. Taigi pareiškėjų sužalojimas nepriskirtinas ir trečiajai Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytai alternatyvai, kurios konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnio 3 numatytą kompensaciją.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų H. S. ir R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius