bce16db7-4291-4119-8d71-4ee34100b34a · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1167-803/2019                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25280-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.5.5; 2.5.7; 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. J., atsakovių M. J.–S. ir R. Å . apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovėms M.

J.–S. ir R. Å . dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. V., R. V. ir notarė Jurga Kontutienė. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, galutinai suformulavęs ieÅ¡kinio reikalavimus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ¼ dalies paveldėto turto; pripažinti negaliojančia 2017 m. vasario 27 d. tarp M.

J.–S., atstovaujamos R. Å ., ir R. V. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo; pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 9 d. tarp M. J.–S., atstovaujamos R. Å . ir D. Å . bei V. Å . sudarytÄ Å½emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ notarės Jurgitos Å ukienės, kuria buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ natÅ«ra bei priteisti ieÅ¡kovui D.

J. 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), likusias Å¡io turto dalis priteisiant ankstesnėms savininkėms, o iÅ¡ jų priteisiant pirkėjams pastarųjų sumokėtÄ už turtÄ sumÄ ; teismui nustačius, kad restitucija natÅ«ra negalima, taikyti alternatyvų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovių M. J.–S. ir R. Å . solidariai ieÅ¡kovui D.

J. pinigų sumÄ , lygiÄ neteisėtai perleisto turto ieÅ¡kovui tenkančios dalies tikrajai vertei, kuriÄ nustatys teismo paskirtas ekspertas; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. J., kuris buvo ieškovo D. J. senelis ir atsakovių R. Š., M. J.-S. bei (ieškovo D. J. tėvo) R. J. tėvas. Po M. J. mirties liko paveldėtinas turtas, kurį sudarė:

1) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini);

2) sodo sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini);

3) žemės Å«kio paskirties sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); ir 4) 976,56 Eur piniginis indėlis, buvęs akcinėje bendrovėje „Swedbank“. 2007 m. gegužės 3 d. M. J. sutuoktinė A. J. ir vaikai – atsakovė R. Å . bei (ieÅ¡kovo D. J. tėvas) R. J. priėmė mirusiojo palikimÄ pagal įstatymÄ . 3. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo D. J. tėvas R. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2-5745-545/2014) tenkino pareiÅ¡kėjo D. J. pareiÅ¡kimÄ ir atnaujino terminÄ palikimui po tėvo R. J. mirties priimti. Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 28 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1036-619/2014) atmetė suinteresuoto asmens A. J. atskirÄ jį skundÄ .

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2-22359-821/2014) buvo tenkintas pareiÅ¡kėjos M. J.–S. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėja faktiniu valdymu priėmė palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini), mirus tėvui M. J..

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015, atmetė ieÅ¡kovės M. J.-S. ieÅ¡kinį dėl pripažinimo negaliojančiu 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandorį, kuriuo M. J. sutuoktinė A. J. ir vaikai – atsakovė R. Å . bei ieÅ¡kovo D. J. tėvas R. J. buvo priėmę mirusiojo palikimÄ pagal įstatymÄ . Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1056-340/2016 tenkino ieÅ¡kovės M.

J.–S. apeliacinį skundÄ , panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandorį, kuriuo M. J. sutuoktinė A. J. ir vaikai – atsakovė R. Å . bei ieÅ¡kovo D. J. tėvas R. J. buvo priėmę mirusiojo palikimÄ pagal įstatymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, tenkino atsakovo D.

J. kasacinį skundÄ , panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimÄ ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ .

6. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovė M. J.–S., veikdama per įgaliotinę – atsakovę R. Å . nepranešė notarei apie kasacinį procesÄ , dėl ko notarė Jurga Kontutienė 2017 m. sausio 12 d. iÅ¡davė atsakovei M. J.–S. paveldėjimo teisės liudijimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, kasaciniam teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovas turi teisę paveldėti 1/4 dalį senelio M. J. turto, 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl 1/4 dalies paveldėto turto naikintinas kaip iÅ¡duotas be teisėto pagrindo. IeÅ¡kovas laiko įgijęs teisę paveldėti atitinkamas dalis buto ir dviejų žemės sklypų bei 122,07 Eur indėlyje buvusios sumos (976,56 Eur/8).

7. IeÅ¡kovas taip pat prašė naikinti 2017 m. vasario 27 d. sudarytÄ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria butas parduotas už 50 000,00 Eur I. V., R. V., bei 2017 m. kovo 9 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria sklypas už 9 000,00 Eur parduotas D. Å . ir V. Å .. IeÅ¡kovo teigimu, pastarosios pirkimo–pardavimo sutartys prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo sudarytos asmens, nebuvusio to turto savininku ir neturėjusio teisės tokį turtÄ perleisti. IeÅ¡kovas naujuosius buto ir žemės sklypo savininkus laiko nesÄ Å¾iningais turto įgijėjais, nes turtas įgytas už žymiai mažesnę kainÄ nei vidutinė rinkos vertė, nurodyta vieÅ¡ame registre.

8. IeÅ¡kovas teismui nusprendus netaikyti restitucijos natÅ«ra prašė taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę, nes jos elgėsi nesÄ Å¾iningai ir perleido turtÄ , žinodamos, kad dėl jo tebevyksta teisminis ginčas; sandoriuose pateikė melagingÄ informacijÄ , kad joks ginčas nevyksta; atsakovės siekia panaikinti ieÅ¡kovo galimybę gauti paveldėtÄ turto dalį ir tokiu bÅ«du elgiasi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovo skaičiavimu, preliminari turtinė žala pagal paveldėto turto vertę vieÅ¡uose registruose sudaro 19 975,00 Eur.

9. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė Jurga Kontutienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. sausio 4 d. į notarę kreipėsi atsakovės M. J.–S. atstovė – atsakovė R. Å ., veikianti pagal 2016 m. balandžio 7 d. įgaliojimÄ , kuri pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo bei neinformavo notarės, kad tarp įpėdinių tebevyksta ginčas. Notarė vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu iÅ¡davė atsakovei M. J.–S. paveldėjimo teisės liudijimÄ .

10. Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimus į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. sausio 12 d. atsakovei M. J.–S. buvo pagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimas buvo įsiteisėjęs; jo galiojimas nebuvo sustabdytas. Atsakovė nurodo dėl paveldėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. iš viso patyrė 3 138,75 Eur išlaidų, mokėdama už butui tiekiamas komunalines paslaugas.

Atsakovė nurodo dėl paveldėto žemės sklypo iÅ¡laikymo laikotarpyje nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2017 m. kovo 8 d. patyrė iÅ¡ viso 729,27 Eur iÅ¡laidų, mokėdama nario mokestį, už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , kadastrinius matavimus, adreso suteikimÄ ir sklypo registravimÄ . Atsakovės žiniomis, jos sesuo – atsakovė M. J.–S. 2006 m. patyrė buto remonto iÅ¡laidas iÅ¡ viso 8 543,79 Eur sumai. IeÅ¡kovas, pretenduodamas į 1/4 dalį palikimo, turėtų padengti 1/4 dalį iÅ¡laidų (2 135,95 Eur), kurias patyrė atsakovės, iÅ¡laikydamos tÄ turtÄ .

11. Atsakovė R. Š. pažymėjo, kad ji, sudarydama turto perleidimo sandorius, veikė sesers vardu, todėl tik jos sesuo turėtų būti atsakove byloje.

12. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė Jurgita Å ukienė (kuri vėliau teismo nutartimi buvo paÅ¡alinta iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų sÄ raÅ¡o) atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. tvirtinant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį vieÅ¡uose registruose nebuvo duomenų apie vykstantį ginÄÄ dėl žemės sklypo, o pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punkte pardavėja garantavo, kad nėra realios tikimybės, jog ieÅ¡kinys dėl žemės sklypo gali bÅ«ti pareikÅ¡tas.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo D. J. ir atsakovų R. Å ., D. Å ., V. Å ., pagal kuriÄ atsakovė R. Å . įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui D. J. 3 025,00 Eur kompensacijÄ už 1/8 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ta pačia nutartimi buvo nutraukta civilinė byla dalyje pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuginčijimo, restitucijos taikymo ir/ar kompensacijos priteisimo bei paveldėjimo liudijimo dalyje dėl paveldėto žemės sklypo nuginčijimo. Nutartimi teismas taip pat paÅ¡alino iÅ¡ likusios nagrinėti bylos dalies byloje dalyvaujančių asmenų sÄ raÅ¡o atsakovus D. Å ., V. Å . ir trečiÄ jį asmenį, nepareiÅ¡kiantį savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarę JurgitÄ Å ukienę.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo D. J. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo – nuginčijus buto pirkimo–pardavimo sandorį, taikyti restitucijÄ natÅ«ra bei priteisti ieÅ¡kovui D. J. 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusiÄ Å¡io turto dalį priteisiant ankstesnėms savininkėms, o iÅ¡ jų priteisiant pirkėjams pastarųjų sumokėtÄ už turtÄ sumÄ ; ir Å¡ioje dalyje nutraukė civilinę bylÄ Nr. e2-1949-987/2018. Ta pačia nutartimi byloje dalyvaujančių asmenų I. V., R. V. procesinis statusas pakeistas iÅ¡ atsakovų į trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovei M. J.–S. paskirta kuratorė advokatė A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį atmesti. Nurodė, kad sandorių sudarymo metu atsakovė buvo teisėta turto savininkė, byloje nėra duomenų, kad atsakovės bÅ«tų buvusios nesÄ Å¾iningos, davusios melagingus pareiÅ¡kimus notarėms ar skatinusios neteisėtus sandorius; jokios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, o naujieji turto savininkai yra sÄ Å¾iningi, dėl ko negalima restitucija natÅ«ra.

16. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. V. ir R. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad dėl abiejų bylos Å¡alių kaltės negali disponuoti sÄ Å¾iningai įsigytu butu, dėl ko praÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ abiejų Å¡alių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į 1/4 dalį žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės M.

J.–S. 12 622,07 Eur sumÄ už perleistÄ paveldėto turto dalį ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteista sumÄ (12 622,07 Eur) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, I. V. ir R. V. iÅ¡ ieÅ¡kovo D. J. ir atsakovių M. J.–S., R. Å . 810,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų lygiomis dalimis, tai yra iÅ¡ kiekvieno priteisiant po 270,00 Eur sumÄ .

18. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo reikalavimus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus bei bylos faktinę situacijÄ (įskaitant ir prieÅ¡ tai vykusių kitų teisminių ginčų tarp bylos Å¡alių eigÄ ), sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo tikslas – apginti savo kaip paveldėtojo (kuriam teismas atnaujino terminÄ palikimui priimti) akivaizdžiai pažeistÄ teisę paveldėti 1/4 dalį turto, įgyto (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovo seneliui M. J. po ieÅ¡kovo tėvo R. J. (duomenys neskelbtini) mirties. Vadinasi, esminis ieÅ¡kinio reikalavimas yra ieÅ¡kovui kaip įpėdiniui įgyti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį natÅ«ra paveldėtÄ turtÄ bei prisiteisti lėšas iÅ¡ turtÄ priėmusio įpėdinio, gautas realizavus ieÅ¡kovui priklausančio paveldėto turto dalį.

19. Teismas nustatė, kad atsakovė M. J.–S. priėmė M. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , kurį sudarė 4 objektai:

1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini); 2) 1/2 dalis sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ir 4) 1/2 dalis piniginio indėlio, esančio palikėjo vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017 konstatavo, kad visi palikėjo M. J. įpėdiniai (tarp jų ir D. J. kaip mirusio R. J. teisių perėmėjas) turi teisę paveldėti M.

J. turtÄ (kasacinio teismo nutarties 49-50 punktai). Remiantis Å¡ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas D. J. (kaip vieno iÅ¡ keturių įpėdinių R. J. teisių perėmėjas) turi teisę paveldėti 1/4 dalį turto, likusio po M. J. mirties, kurį visÄ 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu priėmė atsakovė M. J.–S., tai yra ieÅ¡kovas įgijo teisę paveldėti: 1) 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/8 dalį sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ir 4) 1/8 dalį piniginio indėlio, esančio palikėjo vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sÄ skaitos Nr. 99089) akcinėje bendrovėje „Swedbank“.

20. Teismas, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, nustatė ieškovui nuosavybės teisę į 1/4 dalį išlikusio natūra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nustatė, kad kitas paveldėtas ginčo turtinis vienetas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡likęs atsakovės M. J.–S. nuosavybe, o 2017 m. vasario 27 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas už 50 000,00 Eur kainÄ tretiesiems asmenims R. V. ir I. V.. Todėl, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi, teismas ieÅ¡kovui D. J. kaip M. J. vienam iÅ¡ įpėdinių (kuris palikimÄ priėmė pavėluotai) priteisė iÅ¡ atsakovės M. J.–S. lėšas, gautas realizavus 1/4 buto, tai yra 12 500,00 Eur (50 000,00 Eur/4).

22. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad pastarajam iÅ¡ atsakovės M. J.–S. turėtų bÅ«ti priteista ne 1/4 dalis už buto pardavimÄ gautos kainos, o 1/4 dalis buto vertės, nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, tai yra 16 950,00 Eur (67 800,00 Eur/4), kadangi vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi tuo atveju jei palikimas natÅ«ra nėra iÅ¡likęs, palikėjui perduodamos lėšos, gautos realizavus jam priklausančio turto dalį.

23. Nesant tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo, kad palikimo priėmimo dienÄ banko sÄ skaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 976,56 Eur, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 2 dalimi, teismas ieÅ¡kovui D. J. kaip M. J. vienam iÅ¡ įpėdinių (kuris palikimÄ priėmė pavėluotai) priteisė iÅ¡ atsakovės M. J.–S. lėšas, gautas pervedus 1/8 dalį palikėjo sÄ skaitoje buvusių lėšų, tai yra 122,07 Eur (976,56 Eur/4).

24. Kadangi dėl ketvirto paveldėto ginčo turtinio vieneto, t. y. 1/8 dalies sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), byloje dalyvaujantys asmenys sudarė taikos sutartį, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta bei byla dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukta, teismas sprendė, kad ginčas tarp bylos šalių dėl 1/8 dalies sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išspręstas įsiteisėjusia nutartimi.

25. Teismas atmetė kaip nesusijusius su ginčo dalyku atsakovės R. Å . atsiliepimo argumentus apie tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovui tenkančios paveldėtino turto dalies/lėšų, priteistų už paveldėto turto realizavimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos atsakovės patirtos iÅ¡laidos dėl Å¡io turto iÅ¡laikymo. Teismas Å¡ios iÅ¡vados priėjo atsižvelgęs į tai, kad byloje vyksta ginčas ne tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės R. Å . dėl jos paveldėtos turto dalies, o tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės M. J.–S. dėl pastarosios paveldėtos turto dalies perdavimo ieÅ¡kovui.

26. Teismas taip pat atmetė atsakovės R. Å . atsiliepimo argumentus, kad iÅ¡ ieÅ¡kovui tenkančios paveldėtino turto dalies/lėšų, priteistų už paveldėto turto realizavimo, turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos atsakovės sesers – kitos atsakovės M. J.–S. 2006 m. patirtos iÅ¡laidos dėl buto remonto. Vadovaujantis teisminės gynybos principu reikalavimÄ dėl pažeistų teisių gynimo gali pareikÅ¡ti tik pats asmuo, kuris siekia savo galimai pažeistas teises apginti, arba jo atstovas (CPK 5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pati atsakovė M. J.–S. ar jos atstovė kuratorė tokio savarankiÅ¡ko reikalavimo nepareiÅ¡kė (nors kuratorė ir pateikė įrodymus apie atliktÄ remontÄ ), o atsakovė R. Å . neturėjo įgaliojimo veikti savo sesers vardu. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendime (priimtame civilinėje byloje Nr. e2-5116-534/2015, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys kaip ir Å¡ioje byloje), buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad iÅ¡laidas už buto remontÄ patyrė ne atsakovė M.

J.–S., o A. J. (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

27. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė 2017 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), negaliojimo pagrindų. Nenustačius jokių kitų paveldėjimo teisės liudijimo į 1/4 dalį turto negaliojimo teisinių pagrindų, ieškinio reikalavimus dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais teismas atmetė kaip nepagrįstus.

28. Teismui atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti 2017 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančia, neliko teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo – atsakovių solidarios civilinės atsakomybės kaip (ieÅ¡kovo reikalavimu) alternatyvos restitucijai, nuginčijus sandorį, egzistavimo.

29. Teismas atmetė ieÅ¡kinį atsakovei R. Å ., kaip solidariai skolininkei, nes nenustatė pagrindų kilti jos atsakomybei. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė R. Å . veikė kaip atsakovės M. J.–S. įgaliotinė ir pervedė jos paveldėtus pinigus iÅ¡ mirusiojo sÄ skaitos į atsakovės M. J.–S. sÄ skaitÄ savaime nenulemia tokių jos veiksmų (veikimo pagal įgaliojimÄ ) neteisėtumo. Toks sandoris (pinigų pervedimas ar buto pardavimas) teisines pasekmes sukelia tik tikrajai sandorio Å¡aliai – nagrinėjamu atveju atsakovei M. J.–S., kurios nurodymus ir vykdė įgaliotinė R. Å ., atlikdama sandorius su turtu, kurį paveldėjo atsakovė M. J.–S..

30. Teismas pažymėjo, kad atsakovės R. Å . elgesys moraliniu aspektu yra nederamas, nes pastaroji, žinodama apie kasaciniame teisme vykstantį procesÄ , atstovavo savo seseriai, jos vardu priėmė palikimÄ ir iÅ¡pardavė tretiesiems asmenims bei perdavė atsakovei M. J.–S. didžiÄ jÄ paveldėto turto dalį. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nenulemia civilinės atsakomybės R. Å . kaip įgaliotinės kilimui, nes ji veikė įgaliojimų ribose ir atliko paveldėto turto savininkės atsakovės M. J.–S. nurodymus.

31. Teismas tenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimus dalyje dėl 12 622,07 Eur (12 500,00 Eur + 122,07 Eur) sumos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės M. J.–S. priteisimo, tenkino ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ (12 622,07 Eur) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

32. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nusprendė nepriteisti atsakovės R. Å . 1 960,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl advokato pagalbos, iÅ¡ ieÅ¡kovo, nepaisant to, kad ieÅ¡kinys atsakovės atžvilgiu yra atmestas. Teismas tokios iÅ¡vados priėjo įvertinęs bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis, tai yra įvertinus tai, kad jeigu atsakovė bÅ«tų pasielgusi moraliai teisingai ir sÄ Å¾iningai bei palaukusi kasacinio teismo pabaigos, ieÅ¡kovui nebÅ«tų reikėję inicijuoti naujos bylos dėl teisės į paveldėtÄ turtÄ pakartotinio gynimo.

33. Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, nusprendė nepriteisti iÅ¡ atsakovės M. J.–S. į valstybės biudžetÄ 329,89 Eur ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl antrinės pagalbos suteikimo, nepaisant to, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies buvo tenkintas. Teismas Å¡ios iÅ¡vados priėjo atsižvelgęs į tai, kad dalies ieÅ¡kinio reikalavimų buvo atsisakyta, ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies; be to, ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ esmės kitu teisiniu pagrindu nei buvo įvardinęs ieÅ¡kovas.

34. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bei įvertinęs tai, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, tretieji asmenys į bylÄ buvo įtraukti ieÅ¡kovo iniciatyva, o vėliau ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimo tretiesiems asmenims atsisakė, o pats procesas nebÅ«tų buvęs pradėtas, jei atsakovės bÅ«tų elgusios sÄ Å¾iningai ir palaukusios kasacinio proceso pabaigos, nusprendė tretiesiems asmenims I. V., R. V. priteisti protingo dydžio 810,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl advokato pagalbos, lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovių, tai yra iÅ¡ kiekvieno priteisiant po 270,00 Eur (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 35. IeÅ¡kovas D. J. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o papildyti teismo sprendimÄ ir pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. Kontutienės 2017 m. sausio 12 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); konstatavus neteisėtų sandorių faktÄ , pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui D.

J. iÅ¡ atsakovės M. J.–S. bei atsakovės R. Å . solidariai 17 072,07 Eur sumÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taikant atsakovėms civilinę atsakomybę; priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį Å¡ioje byloje 230 Eur; perskirstyti tretiesiems asmenims VaÅ¡kelevičiams priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas tik tarp atsakovių M.

J.-S. ir R. Å .; priteisti ieÅ¡kovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 35.1. teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes laike, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė jau po to, kai paveldėtinas turtas buvo perleistas, todėl netinkamai taikė CK 5.57 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytÄ normÄ , o tai paveikė neteisingÄ galutinį teisinį rezultatÄ byloje; 35.2. CK 5.57 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tokius atvejus, kai palikimo priėmimo dienai yra iÅ¡likęs ne visas turtas, dalis turto yra realizuota.

Nagrinėjamoje byloje terminas priimti palikimÄ po tėvo R. J. mirties, D. J. buvo atnaujintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5745-545/2014, kuri įsiteisėjo 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1036-619/2014 atmetus suinteresuoto asmens skundÄ . IeÅ¡kovas D. J. priėmė palikimÄ po savo tėvo R. J. mirties pareiÅ¡kimu pas notarę R. R. 2014 m. birželio 16 d., priimdamas palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä . Tuo metu realiai egzistavo visas turtas, teisę į kurį įgijo ieÅ¡kovas D.

J., turtas nebuvo niekam perleistas. D. J. jau priėmus palikimÄ ir sudarius paveldimo turto apyraÅ¡Ä , atsakovės M. J.–S. ir R. Å . kreipėsi į notarÄ su pareiÅ¡kimu, kad D. J. nebÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir pradėjo bylinėjimÄ si dėl teisės į palikimÄ , pasibaigusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017. BÅ«tent bylinėjimosi metu tarp Vilniaus apygardos teismo nutarties paskelbimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo, jau žinodamos, kad kasaciniame teisme priimtas nagrinėti D.

J. kasacinis skundas ir pateikusios į jį atsiliepimus, atsakovės sÄ moningai siekdamos pažeisti ieÅ¡kovo teisę paveldėti jam priklausančiÄ turto dalį palankaus jam kasacinio teismo sprendimo atveju, pardavė už gerokai mažesnę oficialiai sandoriuose nurodytÄ kainÄ nei reali rinkos vertė du brangiausius paveldėtinus nekilnojamuosius daiktus, nuslėpdamos nuo sandorį tvirtinančių notarų ir nuo pirkėjų (kaip jie patys teigia) informacijÄ , kad dėl perleidžiamo turto tebevyksta teisminis ginčas.

Nagrinėjamu atveju tokioje situacijoje CK 5.57 straipsnio 2 dalies norma neturėjo bÅ«ti taikoma taip, kaip jÄ aiÅ¡kino ir taikė pirmosios instancijos teismas, nes D. J. palikimo priėmimo metu visas paveldimas turtas buvo natÅ«ra, o turėjo bÅ«ti taikomas sandorių negaliojimo institutas, nes tokiu teisės taikymu ir aiÅ¡kinimu, koks yra nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendime, buvo įtvirtintos neteisėtų sandorių pasekmės; 35.3. pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad ieÅ¡kovo D. J. teisė paveldėti 1/4 dalį turto yra akivaizdžiai pažeista, tačiau netinkamai nurodė Å¡io pažeidimo priežastį.

PažeidimÄ paveikė atsakovių bendrais veiksmais sÄ moningai sudaryti turto perleidimo sandoriai vykstant teisminiam ginčui ir nuslepiant tokiÄ informacijÄ , o ne D. J. pavėluotas palikimo priėmimas po tėvo R. J. mirties, nes ieÅ¡kovas laikomas priėmusio palikimÄ nuo palikimo priėmimo momento, o ne nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria buvo galutinai atmestas M. J.–S. ieÅ¡kinys pripažinti palikimo priėmimo sandorius negaliojančiais. 35.4. nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu, gavus dalyvaujančių byloje buto pirkėjų VaÅ¡kelevičių pozicijÄ ir įvertinus tikimybę įrodyti jų kaip pirkėjų (ne) sÄ Å¾iningumÄ , be kita ko teismui atsisakius skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, vertinant bylinėjimosi kaÅ¡tus, galimÄ trukmę ir kitas aplinkybes, ieÅ¡kovas D.

J. sutiko, nuginčijus buto pardavimo sandorį, atsisakyti reikalavimo taikyti restitucijÄ natÅ«ra (iÅ¡vestinio reikalavimo, kurį teismas taiko ex officio), tokiu bÅ«du teismui keičiant Å¡ių asmenų procesinę padėtį byloje, tačiau ieÅ¡kovas neatsisakė reikalavimo pripažinti sudarytÄ sandorį negaliojančiu, t. y. konstatuoti tokį faktÄ , nes tik konstatavus sandorio neteisėtumÄ bÅ«tų galima tinkamai taikyti tokio sandorio negaliojimo pasekmes – tinkamai apginti ieÅ¡kovo pažeistÄ teisę į visÄ jam priklausiusio palikimo dalies tikrÄ jÄ vertę, tai yra, nors ir netaikyti pasekmių galimai sÄ Å¾iningai sandorio Å¡aliai – pirkėjams, bet taikyti pasekmes nesÄ Å¾iningai sandorio Å¡aliai – pardavėjai ir nesÄ Å¾iningai pasielgusiai jos atstovei.

Taigi taikant sandorių negaliojimo institutÄ pasiekiama, kad bÅ«tų paÅ¡alintos teisės požiÅ«riu ydingu sandoriu sukeltos teisinės pasekmės, kurių, sudarydamos sandorį, siekė jo Å¡alys; 35.5. yra pagrindas pripažinti sudarytÄ buto pardavimo sandorį dalyje dėl ¼ jo dalies pardavimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra kaip sudarytÄ asmens, neturėjusio teisės tokio sandorio sudaryti, nebuvusiu turto savininku (ne turto savininko sudaryti turto perleidimo sandoriai).

Nepaisant to, kad sandorio sudarymo metu atsakovė formaliai buvo laikoma vienintele įpėdine Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu, tačiau kasaciniam teismui panaikinus šį sprendimÄ ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pripažintina, jog perleisto turto savininke ji nebuvo, todėl perleisti jo neturėjo teisės. Paveldėjimo teisės normos taikomos retrospektyviai. Sudarydama turto perleidimo sandorį tebevykstant teisminiam ginčui, nors ir nebuvo draudimo sudaryti sandorį, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė prisiėmė rizikÄ , jog nepalankaus jai kasacinio teismo sprendimo atveju, sandoris bus nuginčytas; 35.6. aplinkybė, kad nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ginčo turtas nebuvo areÅ¡tuotas, nereiÅ¡kia, jog tai suteikė teisę atsakovėms elgtis nesÄ Å¾iningai ir perleisti teisminio ginčo objektu esantį turtÄ .

IeÅ¡kovas, nepraÅ¡ydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi civilinėje teisėje galiojančia asmenų sÄ Å¾iningumo prezumpcija, be to, pagrįstai galėjo tikėtis, kad notaras yra informuotas apie vykstantį ginÄÄ , todėl paveldėjimo teisės liudijimas nebus iÅ¡duotas (atitinkamai negalimi ir paskesni turto perleidimo sandoriai), be to, teismas pagal CPK 137 straipsnio 6 dalies nuostatas informuos registro tvarkytojÄ apie procesÄ dėl teisių į nekilnojamuosius daiktus; 35.7. taikius sandorių negaliojimo institutÄ , tai yra konstatavus sandorių neteisėtumÄ , atsiranda galimybė taikyti civilinę atsakomybę abiem atsakovėms, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovių M.

J.–S. ir R. Å . solidariai ieÅ¡kovui D. J. neteisėtu buto dalies pardavimo sandoriu padarytÄ Å¾alÄ , tai yra pinigų sumÄ , lygiÄ neteisėtai perleisto buto ieÅ¡kovui tenkančios dalies (1/4) vertei, nustatytai paveldėjimo teisės liudijime – 16 950 EUR, o ne ¼ daliai buto pardavimo sandoryje deklaruotos kainos. Žalos dydis nesietinas su sandorio kaina, o sietinas su turto verte. Turto vertė yra nustatyta masinio vertinimo bÅ«du VÄ® Registrų centras duomenimis, vertė yra įraÅ¡yta ir į Paveldėjimo teisės liudijimÄ ir nėra nuginčyta.

Teismui atsisakius skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, Å¡i vertė laikytina pagrįsta; 35.8. nesÄ Å¾iningas elgesys yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir R. Å ., ir M. J.–S.. Kiekvienas asmuo turi veikti sÄ Å¾iningai, nepriklausomai nuo to, ar jis veikia už save, ar už kitÄ asmenį. Atstovas, sudarydamas sandorį atstovaujamojo vardu, privalo nurodyti sandoryje teisingÄ jam žinomÄ informacijÄ , atsisakyti nurodyti melagingas žinias net ir tuo atveju, jeigu atstovaujamasis to reikalauja, turi teisę atsisakyti atstovavimo apskritai, jeigu atstovaujamasis reikalauja neteisėto elgesio, o atlikęs neteisėtus veiksmus privalo atsakyti kartu su atstovaujamuoju.

Byloje nėra ginčo, jog pati atsakovė R. Å . žinojo apie kasacinį procesÄ (pati buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, pateikusiu atsiliepimÄ Ä¯ kasacinį skundÄ ), ir pati pateikė notarams tiesos neatitinkančius patvirtinimus, kad dėl parduodamo turto nėra teisminių ginčų. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Atsakovės R. Å . elgesys sukelia jai civilinę atsakomybę, nes nesÄ Å¾iningas, moraliai smerktinas elgesys patenka į civilinę atsakomybę sukeliančių sÄ lygų sritį; 35.9. nors ieÅ¡kovui buvo priteista didžioji dalis piniginės sumos, kurios jis ieÅ¡kiniu prašė, tačiau priteisus jÄ tik iÅ¡ atsakovės M. J.–S., negalima vertinti, kad atsakovių neteisėtais veiksmais pažeista jo paveldėjimo teisė yra realiai apginta.

Vertinant per CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, teismo sprendimas, įteisinęs nesÄ Å¾iningus atsakovių tikslus, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas, teisėtas ir teisingas; 35.10. pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti ieÅ¡kovui D. J. nuosavybės teisę į 1/4 dalį žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini). Å alia Å¡io sprendimo turėjo bÅ«ti ir pripažintas Å¡ioje turto dalyje negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas atsakovei M.

J.–S., nes, registruojant VÄ® Registrų centras ieÅ¡kovo D. J. nuosavybės teisę į ¼ dalį Å¡io žemės sklypo pagal teismo sprendimÄ , formaliai tebegaliotų M. J.–S. teisė į visÄ Å¡Ä¯ sklypÄ pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ ir tokiu atveju liktų dviprasmiÅ¡ka teisinė situacija; 35.11. nepaisant to, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistos į valstybės biudžetÄ , ieÅ¡kovui Å¡is klausimas yra aktualus, nes VGTPT sprendimu už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovas 50 procentų atleidžiamas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, kas reiÅ¡kia, jog netenkinus praÅ¡ymo priteisti valstybei VGTPT pažymoje nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas valstybei turės pats sumokėti 50 procentų Å¡ios sumos.

Tais atvejais, kai valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos pilna apimtimi, iÅ¡ gavusio pagalbÄ asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų nereikalaujama; 35.12. teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ieÅ¡kinys buvo patenkintas didžiÄ ja dalimi (materialinio reikalavimo prasme). Dalies reikalavimų ieÅ¡kovas atsisakė todėl, kad buvo sudaryta Taikos sutartis, kuria patenkinti pilnai ieÅ¡kovo reikalavimai dėl tos turto dalies (sodo sklypo), kas taip pat nesudaro sÄ lygų netenkinti reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Restitucijos natÅ«ra atsisakymas nelaikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu. Aplinkybė, kad teismas tenkino ieÅ¡kinį kitu teisiniu pagrindu, nei nurodė ieÅ¡kovas, taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kaip teisingai nurodė pats teismas kitoje sprendimo dalyje, nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tai yra teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas; 35.13. teismas nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui jo sumokėto žyminio mokesčio dalies.

Nepriteistas iÅ¡ atsakovės(ių) liko ir žyminis mokestis valstybei patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtyje (ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas VGTPT sprendimu 100 procentų), Å¡iuo klausimu teismas savo sprendime apskritai nepasisakė; 35.14. dėl sandorio, kuriuo, kaip konstatavo pats teismas, buvo akivaizdžiai pažeista ieÅ¡kovo paveldėjimo teisė, ir kurį moraliai nesÄ Å¾iningai sudarė atsakovės, procesas nebÅ«tų buvęs pradėtas, jei atsakovės bÅ«tų elgusios sÄ Å¾iningai ir palaukusios kasacinio proceso pabaigos, pasekmių yra kaltos tik atsakovės, todėl tik iÅ¡ jų priteistina visa tretiesiems asmenims priteista suma.

36. Atsakovė R. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo D. J. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, patenkinti atsakovės R. Å . apeliacinį skundÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ toje dalyje, kuria atsisakyta priteisti R. Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kuria tretiesiems asmenims I. V., R. V. priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos 270 Eur iÅ¡ R. Å . panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, priteisiant nurodytas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo bei priteisti R.

Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 35.1. R. Å . tiek pateikdama praÅ¡ymÄ notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tiek sudarydama ginčijamas sutartis, veikė kaip įgaliotinė pagal notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , vadinasi, veikė ne savo vardu, o įgaliotojos M. J.–S. vardu, t. y. veikdama atstovaujamosios vardu sukÅ«rė, panaikino ar pakeitė civilines teises ir pareigas atstovaujamam asmeniui, o ne sau; 35.2.

R. Š. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi jos atlikti veiksmai buvo paremti įgaliotojos nurodymais ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu, kuris buvo įsiteisėjęs ir vykdytinas, nes jokie teismo sprendimo vykdymo apribojimai nebuvo nustatyti; 35.3. R. Š. neatlikus jokių neteisėtų veiksmų ir veikiant įgaliotojos M. J.–S. vardu, jai pareikšti solidarūs reikalavimai yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovo reikalavimai paremti vien deklaratyviais ieškovo teiginiais ir samprotavimais, jog R.

Š. atliko neteisėtus veiksmus ir kad sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, tačiau nenurodant nei kokias teisės normas pažeidė R. Š., nei kokioms imperatyvioms normoms prieštarauja sandoriai, kai jie buvo sudaryti remiantis įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu; 35.4. ieškovas ieškinyje ar apeliaciniame skunde neprivalo nurodyti teisinio pagrindo, tačiau jo reikalavimai turi būti teisiškai pagrįsti, t.y. kilti iš teisinio reguliavimo, o ne remtis morale ar etikos normomis.

IeÅ¡kovas reikalaudamas žalos atlyginimo turi nurodyti, kokie neteisėti veiksmai atlikti, o ne abstrakčiai nurodyti, kad asmuo nesÄ Å¾iningas, nes pasikeitus situacijai atlikti veiksmai jam yra nenaudingi; 35.5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos ir galiojo iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria šį sprendimÄ panaikino, t. y. 2017 m. birželio 2 d. Buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. vasario 27 d.

Buto nuosavybei jokie apribojimai nebuvo taikomi, Å¡is objektas nebuvo areÅ¡tuotas, Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, jo vykdymas taip pat nebuvo sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, M. J.–S. teisėtai įgyvendindama savo savininkės teises, perleido jai nuosavybės teise priklausantį objektÄ . Todėl ginčijamas sandoris buvo sudarytas teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės normų; 35.6. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir nustatyta, kad įpėdinių yra ne vienas, o keturi, t. y. palikimas dalijamas į keturias dalis, yra naikinamas ne pardavimo sandoris (nes tuo metu savininkė buvo M.

J.–S.), o priteisiama (iÅ¡mokama) atitinkama kompensacija nuo gautų lėšų pardavus butÄ . Kadangi sandoris buvo sudarytas teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės normų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti, o atsižvelgiant į tai, kad palikimas turėjo bÅ«ti dalijamas į keturias dalis, tai ¼ palikimo turto turi atitekti ieÅ¡kovui, o kadangi objektas nėra iÅ¡likęs, tai jam turi bÅ«ti iÅ¡mokama ¼ realizuoto objekto pardavimo kainos; 35.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 yra nepagrįstai remiamasi, kadangi nurodytų bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos; 35.8. ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovė M.

J.–S. kaip pardavėja ar/ir atsakovė R. Å . kaip įgaliota pardavėjos atstovė neinformavo pirkėjų ir notarės apie tai, kad dėl parduodamo buto vyksta ginčas kasacinėje instancijoje, taip pat nesudaro pagrindo naikinti buto pirkimo–pardavimo sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčas vyko ne dėl buto nuosavybės teisės, o dėl paveldėjimo teisinių santykių. Pastarieji argumentai, net jei ir galėtų bÅ«ti panaudoti, jie gali bÅ«ti aktualÅ«s tik tuomet, jei juos reikÅ¡tų tokį sandorį sudariusi Å¡alis (buto pirkėjai, kaip patiriantys dėl to nepatogumų), ginčydami sudarytÄ sandorį dėl pardavėjo apgaulės/sÄ moningo nutylėjimo; 35.9. ieÅ¡kovo argumentai dėl buto vertės yra nepagrįsti.

VÄ® „Registrų centras“ nurodoma vertė yra nustatoma masinio vertinimo bÅ«du, ji neparodo tikrosios turto rinkos vertės. Tuo tarpu pirkimo–pardavimo sandoryje atsispindi tikroji buto komercinė kaina (atsižvelgiant į jo bÅ«klę ir stovį), todėl turi bÅ«ti remiamasi individualia nekilnojamojo turto objekto kaina, o ne kaina nustatyta masinio vertinimo bÅ«du. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Å¡io konkretaus objekto kaina, nustatyta individualiai įvertinant objektÄ , o ne masinio vertinimo bÅ«du, yra kitokia nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 35.10. ieÅ¡kovo argumentai dėl atsakovėms M.

J.–S. ir R. Å . taikytinos solidarios civilinės atsakomybės nėra pagrįsti nei teisės normomis, nei įrodymais, o remiasi vien deklaratyviais teiginiais apie moralų elgesį. Civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų egzistavimÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas, praÅ¡antis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę.

Nesant vienai iÅ¡ įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti žalÄ , Å¡ių sÄ lygų neįrodinėjo nei dėl M. J.– S., nei dėl R. Å .. IeÅ¡kovas neįrodė, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, neįrodinėjo nei žalos dydžio, nei priežastinio ryÅ¡io, nei kaltės; 35.11. ieÅ¡kovas ne tik neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet nors ir žinojo, kad atsakovė R.

Å . veikė pagal įgaliojimÄ M. J.–S. vardu, t. y. visus veiksmus atliko ne savo vardu, o įgaliotojo, vykdydama jos pavedimÄ , patraukė atsakove ir R. Å . ir praÅ¡o teismo taikyti solidariÄ civilinę atsakomybę. R. Å ., kaip atsakovė, į Å¡iÄ bylÄ patraukta visiÅ¡kai nepagrįstai, kadangi ginčijamÄ sandorį ji sudarė ne savo vardu, o M. J.–S. vardu, kaip atstovė, todėl savo vardu neįgijo jokių civilinių teisių ar pareigų. Kai asmuo veikia pagal įgaliojimÄ , vykdydamas įgaliotojo nurodymus, atsakomybė už Å¡iuos pagal įgaliojimÄ atliktus veiksmus kyla įgaliotojui, o ne įgaliotiniui; 35.12. nei ieÅ¡kinyje (kurio reikalavimai buvo keičiami ir tikslinami), nei apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė, kokie neteisėti R.

Å . veiksmai atlikti kaip ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų; 35.13. ieÅ¡kovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016, kaip tariamai patvirtinanti, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikoma solidari civilinė atsakomybė, yra nepagrįstai remiamasi, kadangi nurodytų bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos; 35.14. ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis (suformuluoti reikalavimus ir pasirinkti atsakovus), kadangi tinkamas reikalavimų suformulavimas ir tinkamų atsakovų patraukimas ieÅ¡kovui buvo nenaudingas ir nepatogus (tinkama atsakovė gyvena JAV), todėl ieÅ¡kovas per aplinkinius asmenis (juos nepagrįstai įtraukdamas į bylÄ ir suvaržydamas jų teises disponuoti turtu) siekė daryti spaudimÄ , kas yra laikytina nesÄ Å¾iningu procesiniu elgesiu.

Asmuo savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sÄ Å¾iningai, siekdamas apginti savo teises, o ne tam kad sukeldamas nepatogumus, neigiamas pasekmes darytų spaudimÄ kitiems asmenims. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintos asmens galimybės savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , tačiau kartu paminėtina, kad asmeniui tenka ir atitinkami pasirinkto teisių gynimo bÅ«do (taip pat ir teisme) padariniai tiek teigiami, tiek ir neigiami (pvz., teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos).

Todėl asmeniui nepagrįstai įtraukus į bylÄ atsakovus ar trečiuosius asmenis, reiÅ¡kiant nepagrįstus reikalavimus, su tuo susijusios neigiamos pasekmės (bylinėjimosi iÅ¡laidos ginantis nuo Å¡ių reikalavimų) turi kilti jam, o ne tiems asmenims, kurie buvo priversti gintis nuo Å¡ių nepagrįstų reikalavimų.

37. Atsakovė M. J.–S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ skundžiamoje dalyje ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 37.1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas M. J.–S. ieÅ¡kinys dėl kitų įpėdinių 2007 m. gegužės 3 d. palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir iÅ¡ esmės kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas ieÅ¡kiniu ginčijamas 2017 m. sausio ­12 d. paveldėjimo teisės liudijimas, buvo įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Jokie teismo sprendimo vykdymo apribojimai nebuvo nustatyti ir nebuvo taikytos jokios laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu bÅ«tų buvęs sustabdytas minėto teismo sprendimo vykdymas; 37.2. vienintelė teisėta ginčo turto savininkė, ginčijamų sandorių sudarymo dienai, buvo atsakovė M. J.–S.. Atsakovė M. J.–S. veikė teisėtai, turėdama tam teisinį pagrindÄ . Ä®galiojimas, pagal kurį veikė jos atstovė atsakovė R. Å ., sudarydama ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius, buvo iÅ¡duotas 2017 m. sausio 25 d. ir notariÅ¡kai patvirtintas, t. y. po to, kai notarė 2017 m. sausio 12 d. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , o įgaliojimas, pagal kurį buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, buvo iÅ¡duotas 2017 m. sausio 4 d. nėra pagrindo laikyti atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus ir Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas laikėsi tokios pat nuomonės ir Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė, tačiau nors teismas netenkino Å¡ių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau išėjo iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų, kurias suformulavo ir apibrėžė pats ieÅ¡kovas ir teismas ieÅ¡kinį tenkino kitu teisiniu pagrindu, tuo pažeisdamas CPK 5 straipsnio 3 dalį, 110 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ; 37.3. teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės M. J.–S. 270 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų tretiesiems asmenims I.

V. ir R. V.. Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė iÅ¡imtinai tik dėl to, kad minėtus asmenis į procesÄ Ä¯traukė ieÅ¡kovas, todėl jis ir privalo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė R. Å . atsiliepime į atsakovės M. J.–S. apeliacinį skundÄ nurodė, kad palaiko savo 2018 m. lapkričio 19 d. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , atsakovės M. J.–S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

3. IeÅ¡kovas D. J. atsiliepime į atsakovės M. J.–S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atsakovės M. J.–S. apeliacinio skundo trÅ«kumų CPK nustatyta tvarka; jeigu atsakovės M. J.–S. apeliacinis skundas bÅ«tų priimtas nagrinėti paÅ¡alinus jo trÅ«kumus, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei atmesti atsakovės R. Å . apeliacinį skundÄ kaip to praÅ¡oma atitinkamuose byloje jau pateiktuose ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose; priteisti ieÅ¡kovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė, Å¡iuos esminius argumentus: 39.1. pagrindinis ir esminis nesutikimo su skundu motyvas bei atsikirtimo argumentas – galiojantis teisėje principas: iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda; 39.2. teisėje egzistuoja atgalinio veikimo principas, ir panaikinus dokumentÄ , pažeidusį asmens(nų) teises (koks jis bebÅ«tų, net ir teismo sprendimas), to dokumento pagrindu atsiradusios (buvusios) teisės nelieka galioti, o tuo pačiu sprendžiamas ir klausimas dėl pasekmių, kilusių iÅ¡ neteisėto sandorio, sudaryto neteisėto dokumento pagrindu, panaikinimo, t. y. pažeistų asmens teisių gynimo; 39.3. apeliantės M.

J.–S. nuomone, jai pasinaudojus trumpu laikotarpiu, kol dar nebuvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimas, ir pasisavinus visÄ paveldimÄ turtÄ , teisė į kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi pripažinta visiems keturiems įpėdiniams, jai nebeatsiranda pareiga ne jai tenkančias paveldimo turto dalis grÄ Å¾inti kitiems įpėdiniams ar kompensuoti jiems pinigais. Tokia pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nelogiÅ¡ka, neatitinka nei teisinio reguliavimo apskritai nei specialiųjų normų, reglamentuojančių paveldėjimÄ bei sandorių negaliojimo institutÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos; 39.4. apeliantė M.

J.–S. nenurodo ir nepagrindžia, kodėl jai turi atitekti pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta ieÅ¡kovui teisė į ¼ dalį dar iÅ¡likusio paveldėtino nekilnojamojo turto (žemės sklypo) ar kodėl ji neprivalo įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties ir grÄ Å¾inti kitam įpėdiniui, ieÅ¡kovui, jam pripažintÄ paveldėtino turto dalį.

4. Atsakovė R. Å . pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ toje dalyje, kuria atsisakyta priteisti R. Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kuria tretiesiems asmenims I. V., R. V. priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos 270 Eur iÅ¡ R. Å . panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, priteisiant nurodytas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo bei priteisti R. Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje.

Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 40.1. bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai teismas nustato, kad atitinkami ieÅ¡kinio reikalavimai (t.y. dėl sandorio negaliojimo ir solidarios atsakomybės taikymo) yra nepagrįsti ir asmenys neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tai reiÅ¡kia, jog tiek atsakovė R. Å ., tiek VaÅ¡kelevičiai į bylÄ buvo patraukti nepagrįstai, tačiau R. Å . nepriteisia jokių jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (kurios susidarė siekiant apsiginti nuo nepagrįstų reikalavimų) ir dar iÅ¡ jos priteisia trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (kurias vėlgi turėtų atlyginti ieÅ¡kovas dėl nepagrįsto savo reikalavimų suformulavimo), yra neteisėtas ir Å¡ioje dalyje naikintinas; 40.2. tiek remiantis civilinio proceso kodekso nuostatomis, tiek teismų praktika, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Nuo Å¡ios taisyklės teismas gali nukrypti atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. nuo Å¡ios taisyklės gali nukrypti, jei bylos Å¡alys nesÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ ; 40.3. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R. Å . praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir priteisdamas tretiesiems asmenims I.

V., R. V. bylinėjimosi iÅ¡laidos 270 Eur iÅ¡ R. Å ., netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nurodė, jog vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nepriteisia atsakovės R. Å . patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir trečiųjų asmenų VaÅ¡kelevičių 1/3 bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisia iÅ¡ R. Å ., kadangi ji pasielgė moraliai neteisingai.

Tačiau teismas taip paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jokių R. Å . neteisėtų veiksmų, prieÅ¡ingai visi reikalavimai jos atžvilgiu buvo atmesti, kaip nepagrįsti, nebuvo nustatyta, kad jos procesinis elgesys bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir netinkamas. Todėl teisinių pasekmių asmeniui sukėlimas (t.y. finansinių nuostolių), kai asmuo nepagrįstai buvo įtrauktas į bylÄ atsakovu, yra neteisėtas ir nepagrįstas; 40.4. bÅ«tent ieÅ¡kovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, naudojosi jomis nesÄ Å¾iningai, pritraukė į bylÄ teisiÅ¡kai neatsakingus asmenis, siekdamas taip padaryti spaudimÄ , netinkamai formulavo ieÅ¡kinio reikalavimus, tuo tarpu R.

Å ., gindamasi nuo jai pareikÅ¡tų nepagrįstų reikalavimų, savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, teisminio proceso nevilkino, neteisėtų veiksmų neatliko.

5. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės R. Å . apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovės R. Å . ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 41.1. pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo atsakovės R. Å . nesÄ Å¾iningumÄ (moralinį), aplinkybę, jog dėl jos (tame tarpe) kaltės buvo pradėtas Å¡is teisminis procesas, todėl pagrįstai nepriteisė jai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir neatleido jos nuo atsakomybės atlyginti dalį trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų; 41.2. kaip visiÅ¡kai teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta; 41.3. jeigu ne atsakovės R. Å . nesÄ Å¾iningas elgesys, jos aktyvi veikla siekiant parduoti teisminio ginčo objektu esantį turtÄ , nuslepiant nuo notarių jai asmeniÅ¡kai žinomÄ tikrÄ informacijÄ apie teisminio ginčo dalyku esantį parduodamÄ turtÄ , ginčijami sandoriai nebÅ«tų sudaryti, o ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs priimti palikimÄ natÅ«ra ir nebÅ«tų reikėję pradėti dar vieno proceso tam, kad įgyvendinti teismų jau patvirtintÄ jo paveldėjimo teisę.

Nepaisant to, jog atsakovė R. Å . veikė kaip savo sesers įgaliotinė, pareiga atskleisti jai žinomÄ tiesÄ , nemeluoti nei notarėms, nei turto pirkėjams tenka ir įgaliotiniui, pardavėjo atstovui, juo labiau, kai ta informacija asmeniÅ¡kai žinoma. Tad dėl proceso kaltė tenka ir atsakovei R. Å ., ne tik jos seseriai atsakovei M. J. – S., ir toks atsakovės R. Å . elgesio kaip nesÄ Å¾iningo vertinimas atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principÄ ; 41.4. negalima pavadinti sÄ Å¾iningu ir procesinio atsakovės R.

Å . elgesio byloje. Nuo pat bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos atsakovė R. Å . veikė prieÅ¡ greitÄ ir ekonomiÅ¡kÄ procesÄ , atsisakydama jai suteiktų atsakovės M. J.–S. įgaliojimų, melagingai nurodydama teismui, jog neturi galimybės praneÅ¡ti seseriai apie vykstantį teismo procesÄ , ir tuo pat metu aktyviai bendraudama su ja, atsiskaitydama su ja už parduotÄ turtÄ , gaudama iÅ¡ jos raÅ¡telius ir patvirtinimus apie atsiskaitymÄ (akivaizdÅ«s kontaktai 2017-06-29, 2017-06-30, 2017-10-14, 2017-10-20, kai buvo patvirtinti abiejų atsakovių paraÅ¡ais byloje esantys raÅ¡teliai apie atsiskaitymÄ ).

Å ie faktai patvirtina, kad abi atsakovės, įskaitant ir R. Å ., sutartinai veikė prieÅ¡ greitÄ ir ekonomiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nebendradarbiavo su teismu ir tarpusavyje greito ir ekonomiÅ¡ko proceso naudai, pažeidė proceso kooperacijos (bendradarbiavimo) principÄ , kuris įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, siekė iÅ¡vengti procesinių dokumentų įteikimo atsakovei M. J.–S., tuo didindamos bylinėjimosi iÅ¡laidas ir vilkindamos teismo procesÄ .

Atsakovė R. Å . tik paskutiniame posėdyje buvo priversta pripažinti ir patvirtino, kad pranešė seseriai apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ; 41.5. jeigu ir nebÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo D. J. apeliacinis skundas, toks bylinėjimosi iÅ¡laidų praradimas R. Å . bÅ«tų teisingas ir visiÅ¡kai pagrįstas teisės taikymo prasme. Teismas turi teisę tam tikrais atvejais paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas kitaip nei bendra normų taikymo praktika, civilinio proceso kodekso normos tokiÄ galimybę teismui suteikia.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Byloje kilo ginčas dėl CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų tinkamo taikymo ir sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo, pardavus paveldėtÄ turtÄ .

7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo D. J. senelis M. J.. (duomenys neskelbtini) mirė R. J. (mirusiojo M. J. sÅ«nus) – ieÅ¡kovo tėvas ir atsakovių brolis. Atsakovei M. J.–S. 2017 m. sausio 12 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio tėvo (ieÅ¡kovo senelio) M. J. paveldimÄ turtÄ : butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini)., ½ dalį palikėjui priklausančių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banke (tomas I, b. l. 31-36).

8. IÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-5116-534/2015 duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovo tėvui R. J., ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė 2014 m. birželio 16 d., padavęs pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarei R. R.. Notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį pavedimÄ dėl paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo, kurį ieÅ¡kovas pateikė vykdyti antstoliui. Antstolis D. Kisielius 2014 m. rugpjūčio 13 d. sudarė palikimo apyraÅ¡Ä , reg. Nr. 2-DK-20890, kuriame buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovas paveldi po savo tėvo R. J. mirties turtinę teisę į palikimÄ po M. J., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

9. Atsakovė M. J.–S., atstovaujama atsakovės R. Å ., paveldėtÄ po M. J. mirties butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė tretiesiems asmenims R. V. ir I. V. (tomas I , b. l. 127-134).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, konstatuota, kad ieÅ¡kovas D. J. turi teisę paveldėti 1/4 dalį turto, likusio po M. J. mirties, kurį visÄ pagal 2017 m. sausio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ paveldėjo atsakovė M. J.–S.. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę paveldėti: 1) 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/8 dalį sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ir 4) 1/8 dalį piniginio indėlio, esančio palikėjo vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) „Swedbank“, AB.

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalies taikymo 11. Ieškovas (apeliantas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.57 straipsnio 2 dalį.

12. CK 5.57 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta – įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminÄ , perduodama iÅ¡ jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitÄ jam priklausančiÄ turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 5.57 straipsnio 2 dalis taikytina tada, kai paveldimo turto neiÅ¡liko natÅ«ra dėl to, kad jis buvo realizuotas palikimÄ teisėtai priėmusių kitų įpėdinių prieÅ¡ priimant palikimÄ Ä¯pėdiniui, kuriam buvo pratęstas terminas palikimui priimti.

13. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė 2014 m. birželio 16 d., t. y. prieÅ¡ atsakovėms sudarant 2017 m. vasario 27 d. ginčo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė nepagrįstai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, 45 punkte nurodyta, „jog notarė, gavusi atsakovių ir R.

J. pareiÅ¡kimus (2007 m. gegužės 3 d.) dėl palikimo priėmimo sandorio patvirtinimo, tvirtindama ginčijamÄ palikimo priėmimo sandorį, įstatymo nuostatų nepažeidė“. Minėtos nutarties 50 punkte nurodyta, kad „A. J., teisėtai priėmusi M. J. palikimÄ , 2007 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kė, jog sutinka, kad jos vaikai R. J. ir R. Å . priimtų jų tėvo palikimÄ , praleidę 3 mėnesių palikimo priėmimo terminÄ . Esant Å¡iam sutikimui, notarė teisėtai patvirtino 2007 m. gegužės 3 d. sandorį, kuriuo valiÄ dėl palikimo priėmimo iÅ¡reiÅ¡kė ir kiti M.

J. įpėdiniai – R. Å . bei R. J.. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi palikėjo M. J. įpėdiniai (tarp jų ir atsakovas D. J. kaip mirusio R. J. teisių perėmėjas) turi teisę paveldėti M. J. turtÄ â€œ. Vadinasi, jau nuo 2007 m. gegužės 3 d. sandorio sudarymo palikėjo M. J. turto daiktinės teisės priklausė sÅ«nui R. J..

14. Å iÄ byla nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo žinoma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, iÅ¡aiÅ¡kinimus. Vadovaujantis CPK 363 straipsniu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktÄ jų teisinį kvalifikavimÄ , nes nagrinėtos bylos yra tiesiogiai susijusios paveldėjimo teisinių santykių aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017 buvo priimta prieÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. spalio 18 d. sprendimo priėmimÄ , konstatuojama, kad Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti padarytos iÅ¡vados pagal sprendimo priėmimo metu jau kasacinio teismo nustatytus juridinius faktus.

15. Tokiu atveju sprendžiama, kad mirusiojo M. J. palikimas buvo priimtas jo sÅ«naus R. J., kurio teises į turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovas. Taigi ieÅ¡kovas nebuvo praleidęs termino palikimui priimti, jo teisė paveldėto turto dalį buvo ginčijama, bet Å¡i faktinė situacija nėra lygiavertė santykio teisiniam kvalifikavimui pagal CK 5.57 straipsnio 2 dalį. Dėl sandorių negaliojimo 16. IeÅ¡kovas ginčija 2017 m. vasario 27 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu.

17. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

18. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmęs palikimÄ , kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, nutarties 19 punktas).

Palikimo atsiradimo momentas laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas laikomas turinčiu nuosavybės teisę į dalį paveldimo turto nuo (duomenys neskelbtini), mirus ieÅ¡kovo tėvui. TeisiÅ¡kai laikoma, jog nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į palikėjo turtÄ , nežiÅ«rint į tai, kad tokia teisė ieÅ¡kovui konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, todėl ieÅ¡kovas turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

19. CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisę gali perduoti / perleisti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Šis draudimas yra imperatyvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad imperatyvia įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Vadinasi, joks kitas asmuo, nebūdamas daikto savininku, dėl tiesiogiai įstatyme įtvirtinto draudimo negali atlikti disponavimo veiksmų su jam nepriklausančiu turtu, atitinkamai, šio imperatyvo nepaisymas negali sukurti ir tokių teisėtų padarinių ar lūkesčių, kaip nuosavybės teisės perleidimas.

20. Pažymėtina, kad viena iÅ¡ pirkimo-pardavimo sÄ lygų – pardavėjo ir daikto savininko pareiga patvirtinti pirkėjui, kad perduodamas daiktas nėra teisminio ginčo objektas (CK 6.321 straipsnio 4 dalis). Atsakovė R. Å . dalyvavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu kaip M. J.–S. atstovė, taip pat žinojo, kad dėl parduodamo buto vyksta teisminis ginčas, tačiau Å¡ių aplinkybių neatskleidė. Atsakovės R. Å . apeliacinio skundo argumentas, kad neprivalu buvo informuoti pirkėjus ir notarę dėl parduodamo buto vykstančio ginčo kasacinėje instancijoje, nes ginčas vyko ne dėl buto nuosavybės teisės, o dėl paveldėjimo teisinių santykių, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi paveldėjimas yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytÄ , taip pat atmetami ir atsakovės R. Å . apeliacinio skundo argumentai, kad ji sudarydama ginčijamÄ sutartį, veikė kaip įgaliotinė ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi jos veiksmai buvo paremti įgaliotojos nurodymais ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu.

21. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakoves R. Å . ir M. J.–S. sieja artimi Å¡eimyniniai santykiai – atsakovės yra seserys. Bylos faktinių duomenų vertinimo kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, abi atsakovės derino veiksmus, žinojo, kad ieÅ¡kovas siekia paveldėti dalį buto, todėl buvo suinteresuotos perleisti butÄ . Atsakovė R. Å ., veikdama kitos atsakovės M. J.–S. vardu, kaip įgaliotinė gavo iÅ¡ notaro paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ (2017 m. sausio 12 d.) ir praėjus pusantro mėnesio sudarė paveldėto buto pirkimo-pardavimo sutartį (2017 m. vasario 27 d.), nepraneÅ¡dama notarei ir pirkėjams apie teisminius ginčus dėl paveldėto turto.

22. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų kolegijos vertinimu, net tuo atveju, jei bÅ«tų buvęs tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos klausimas spręstinas vadovaujantis CK 6.145–6.153 straipsnių normomis. Pažymėtina, kad net ir pripažinęs sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , be kita ko, turėtų įvertinti:

1) ar restitucija konkrečiu atveju apskritai taikytina;

2) jei restitucija taikytina – koks turėtų būti jos būdas.

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimo 33 punkte nurodė, kad ieškovui neįrodžius 2017 m. vasario 27 d. Pirkimo–pardavimo sutarties dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), negaliojimo pagrindų, taip pat teismui nenustačius jokių kitų paveldėjimo teisės liudijimo į 1/4 dalį turto negaliojimo teisinių pagrindų, pastarieji ieškinio reikalavimai dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais atmetami kaip nepagrįsti.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡i teismo iÅ¡vada padaryta netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Pirma, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisių į paveldėtÄ turtÄ , t. y. iÅ¡ atsakovės M. J.–S. priteisiant 12 622,07 Eur sumÄ už perleistÄ paveldėto turto dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo galiojimo. 2017 m. sausio 12 d. dokumento pagrindu atsakovė M. J.–S. yra paveldėjusi visÄ palikėjo M. J. palikimÄ . Vadinasi, neiÅ¡sprendus klausimo dėl 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo teisėtumo, nebuvo pagrindo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio tenkinimui, nes neiÅ¡nyko atsakovės M. J.–S. nuosavybės įgijimo teisinis pagrindas.

26. Antra, teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo įvertinti, kad susiklostė tokia situacija, jog dėl to paties turto yra du galiojantys, tarpusavyje prieÅ¡taraujantys, ieÅ¡kovo ir atsakovių paveldėjimo teises patvirtinantys dokumentai. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, 50 punkte nurodyta, „notarė teisėtai patvirtino 2007 m. gegužės 3 d. sandorį, kuriuo valiÄ dėl palikimo priėmimo iÅ¡reiÅ¡kė ir kiti M.

J. įpėdiniai – R. Å . bei R. J.. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi palikėjo M. J. įpėdiniai (tarp jų ir atsakovas D. J. kaip mirusio R. J. teisių perėmėjas) turi teisę paveldėti M. J. turtÄ . Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo liudijimo iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiu, kuriuo atsakovė M. J.–S. yra paveldėjusi visÄ palikėjo M. J. palikimÄ . Vadinasi, tiek 2007 m. gegužės 3 d. sandoris, tiek 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo liudijimas yra galiojantys, nors yra vienas kitÄ paneigiantys.

Å i klausimÄ teismas privalėjo iÅ¡spręsti ex offcio.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisme turi bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡tirtos ir teisiÅ¡kai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas. Å ių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginÄÄ neiÅ¡nagrinėtÄ ar kitu bÅ«du nusiÅ¡alinti nuo teisingumo vykdymo.

28. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui D. J. kaip M. J. vienam iÅ¡ įpėdinių (kuris palikimÄ priėmė pavėluotai) yra nustatoma nuosavybės teisė į 1/4 dalį iÅ¡likusio natÅ«ra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal CK 5.57 straipsnio 2 dalį.

29. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad teisinis santykis galėtų būti kvalifikuotas pagal CK 5.57 straipsnio 2 dalį.

30. Minėta, apeliantė M. J.–S. praÅ¡o panaikinti sprendimÄ , argumentuodama tuo, kad jai buvo iÅ¡duotas 2017 m. sausio 12 paveldėjimo teisės liudijimas, kuris ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojo. Taip pat Å¡iuo argumentu remiasi nurodydama, jog galiojant paveldėjimo teisės liudijimui į visÄ palikėjo turtÄ , nebuvo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovui nuosavybės teisės į 1/4 dalį žemės sklypo. IeÅ¡kovas taip pat pateikė Å¡ioje dalyje apeliacinį skundÄ , tačiau sprendimo trÅ«kumÄ , kai pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies galiojimo, praÅ¡o Å¡alinti per papildomo sprendimo priėmimui taikytinas normas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad ieÅ¡kovui teismo sprendimu nustatyta nuosavybės teisė į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad Å¡ioje turto dalyje turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas atsakovei M. J.–S., nes registruojant VÄ® Registrų centras ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į ¼ dalį Å¡io žemės sklypo pagal teismo sprendimÄ , formaliai tebegaliotų M. J.–S. teisė į visÄ Å¡Ä¯ sklypÄ pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ ir tokiu atveju liktų dviprasmiÅ¡ka teisinė situacija.

32. Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas papildyti teismo sprendimÄ , pasirinko netinkamÄ procesinį bÅ«dÄ ginti savo teises apeliacinėje instancijoje.

33. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ¼ dalies paveldėto turto.

34. IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojančios dalies matyti, kad teismas nustatė nuosavybės teisę į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). (sprendimo 21 punktas). IÅ¡ Sprendimo 33 punkto nustatyta, kad teismas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais atmetė kaip nepagrįstus. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas taip pat nurodė, jog nustato ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau neiÅ¡sprendė klausimo dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Å¡ioje dalyje galiojimo, t. y. teismas neiÅ¡sprendė visų ieÅ¡kininių reikalavimų, dėl žemės sklypo.

35. Atsakovė M. J.-S. taip pat remiasi argumentu, kad ieškovo teisės į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta nenuginčijus jos daiktinių teisių, galiojančių 2017 m. sausio 12 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Teisėjų kolegija pripažįsta apeliantų M. J.–S. ir D. J. apeliacinių skundų argumentus pagrįstais, nes apeliantės M. J.-S. nuosavybės teisės pagrindas savaime nepasibaigia. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Dėl bylos procesinės baigties 36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį dalyje dėl 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo pripažinimo negaliojančiu, šios savo išvados tinkamai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl ieškovui priklausančio palikimo dalies.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, 50 punkte nurodyta, kad visi palikėjo M. J. įpėdiniai (tarp jų ir atsakovas D. J. kaip mirusio R. J. teisių perėmėjas) turi teisę paveldėti M. J. turtÄ . Vadinasi, byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar visi paveldėtojai siekia paveldėti M. J. turtÄ . Kaip galima spręsti iÅ¡ R. Å . teiktų procesinių dokumentų, ji nėra iÅ¡reiÅ¡kusi valios priimti palikimÄ , laiko, kad 2017 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimas yra teisėtas.

Tuo atveju, jei atsakovė R. Š. nepageidauja priimti palikimo, keičiasi paveldimo turto proporcijos. Šias aplinkybes turėtų taip pat įvertinti pirmosios instancijos teismas.

37. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo ir ieÅ¡kovo teisių įgyvendinimo į paveldėtÄ turtÄ , perduodamas spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tik iÅ¡sprendus klausimÄ dėl 2017 m. sausio 12 paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo, gali bÅ«ti sprendžiama dėl paveldėtojo D. J. turtinių teisių apimties į palikimÄ .

38. BylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grÄ Å¾inamu nagrinėti iÅ¡ naujo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė