bcdcdb64-db6a-49ad-9a2e-52fe74ac913f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-6964-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01243-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 7.8; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RamÅ«no Å arkos ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant D. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas  n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. gegužės 17 d. sprendimÄ Nr. 23319;

2) Ä®pareigoti atsakovÄ nedelsiant apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir priteisti 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo privalomos sumokėti dienos (2021 m. gegužės 10 d.), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, už vėlavimÄ sumokėti socialinę iÅ¡mokÄ ;

3) IÅ¡ atsakovo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos bei 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis yra studentas, bedarbis ir pajamų negauna.

Nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybė nutraukė pareiÅ¡kėjui socialinės iÅ¡mokos mokėjimÄ . Jau kelerius pastaruosius metus pareiÅ¡kėjas aktyviai ieÅ¡ko darbo pagal specialybę, tačiau Užimtumo tarnyba nė vienos tinkamos darbo vietos iki Å¡iol nepasiÅ«lė. Paskutinį kartÄ dėl socialinės iÅ¡mokos skyrimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2021 m. balandžio 7 d., tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 23319 atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui socialinę iÅ¡mokÄ už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius.

PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčijame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas D. S. ir jo sutuoktinė E. B. neva kartu gyvena Kauno miesto teritorijoje bei, kad laiku nepateikti reikalingi dokumentai. Pažymėjo, kad tarp D. S. ir E. B. buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurioje buvo nustatytas turto visiÅ¡ko atskirumo režimas, be to, E. B. gyvena ne Kauno mieste. PareiÅ¡kėjas atsakovei laiku ir tinkamai pateikė visus jį asmeniÅ¡kai liečiančius dokumentus. Ginčijamame sprendime nėra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai, liečiantys tik pareiÅ¡kėjÄ , nebuvo pateikti.

Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai laikosi savo pozicijos, kad pareiÅ¡kėjo turtas privalo bÅ«ti sumuojamas kartu su sutuoktinės turtu, nors net mokesčių administratorius yra pasisakęs prieÅ¡ingai. Be to, sutuoktinės asmeniniai duomenys saugomi įstatymų. PareiÅ¡kėjas nesupranta Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 23319 dalies, kurioje nurodyta „bendrai gyvenantiems asmenims“. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl nepagrįsto atsakovės reikalavimo pateikti duomenis apie sutuoktinės pajamas ir turtÄ buvo pažeistos Europos SÄ jungos deklaruojamos pamatinės laisvės – privataus fizinio asmens teisė laisvai judėti ir vykdyti veiklÄ Europos SÄ jungos erdvėje.

Taip pat atsakovė pažeidė Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ . Dėl atsisakymo skirti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ buvo pažeistos Chartijos 34 straipsnio dalys, laiduojančios Europos SÄ jungos piliečiams teisę gauti socialinę paramÄ , taip pat 24 straipsnyje nustatytos vaiko teisės ir 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Å¡eimos socialinė apsauga. Dėl pareiÅ¡kėjui nuolat sukeliamo streso, iÅ¡gyvenimų ir pažeminimo, atsakovas privalo atlyginti pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 100 000 Eur suma.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. balandžio 7 d. praÅ¡ymu-paraiÅ¡ka kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, praÅ¡ydamas skirti socialinę paÅ¡alpÄ už 2021 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius. Tačiau kreipdamasis dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie sutuoktinės pajamas, turtÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas prašė sutuoktinės E. B. duomenų netikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įregistravęs santuokÄ , siekiant nustatyti bendrai gyvenančių asmenų teisę į socialinę paÅ¡alpÄ , Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo įvertinti visÄ Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – ir Paramos įstatymas) nurodytÄ informacijÄ apie bendrai gyvenančių asmenų pajamas, turtÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjas laiku nepateikė visų reikalingų dokumentų, 2021 m. gegužės 17 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23319 neskirti D. S. socialinės paÅ¡alpos. Pažymėjo, jog pagal Paramos įstatyme nurodytus bendrai gyvenančio asmens ir vieno gyvenančio asmens kriterijus ir faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjas turi bendrai gyvenančio asmens socialinį statusÄ , kadangi yra sudaręs santuokÄ ir neatitinka vieno gyvenančio asmens apibrėžimo. Nepriklausomai nuo aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjas gyvena su sutuoktine kartu, ar atskirai, ar yra sudaręs ikivedybinę sutartį, jis pagal Paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas bendrai gyvenančių asmenų kategorijai.

Ikivedybine sutartimi negali bÅ«ti pakeičiamos Paramos įstatymo nuostatos, imperatyviai reglamentuojančios bendrai gyvenančių asmenų pareigas (teikiant Paramos įstatyme nurodytus dokumentus ar kitÄ informacijÄ ). Nepriklausomai nuo ikivedybinės sutarties sudarymo, taip pat nepriklausomai nuo ikivedybinėje sutartyje nustatyto turto teisinio režimo, nagrinėjamo ginčo atveju abu sutuoktiniai, iÅ¡likę santuokoje, privalo laikytis Paramos įstatymo reikalavimų ir pateikti Å¡iame įstatyme nurodytÄ informacijÄ bei dokumentus.

PareiÅ¡kėjui atsisakius pateikti reikiamus dokumentus, atsakovė neturėjo galimybės įgyvendinti Paramos įstatyme numatytos pareigos įvertinti bendrai gyvenančių asmenų turtÄ , pajamas bei nustatyti, ar bendrai gyvenantys asmenys turi teisę gauti (ir kokio dydžio) socialinę paÅ¡alpÄ . Atkreipė dėmesį, jog metinės palÅ«kanos gali bÅ«ti taikomos tik kaip civilinių sutarčių nevykdymo pasekmė. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo ir atsakovės jokie civilinio pobÅ«džio (sutartiniai) teisiniai santykiai nesieja, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui praÅ¡omas palÅ«kanas.

Be to, Kauno miesto savivaldybė ir (ar) Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų (prieÅ¡ingai – tinkamai įgyvendino Paramos įstatymo nuostatas), todėl negalėjo atsirasti ir neturtinė žala. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalÄ ir nepagrindė jos dydžio. Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsisakymo skirti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. prašymu-paraiška kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl piniginės socialinės paramos skyrimo už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 23319 „Dėl socialinės išmokos neskyrimo“ nusprendė neskirti pareiškėjui D. S. ir jo sutuoktinei E. B. socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.

Sprendime nurodoma socialinės paÅ¡alpos neskyrimo priežastis - Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis (laiku nepateikti reikalingi dokumentai). Ginčijamu sprendimu atsisakyta skirti socialinę paÅ¡alpÄ , nes pareiÅ¡kėjas nepateikė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytų dokumentų apie pareiÅ¡kėjo sutuoktinės veiklos pobÅ«dį, pajamas, turtÄ . Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ su E. B.. (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki santuokos sudarymo, pareiÅ¡kėjas su E. B. buvo sudaręs ikivedybinę sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo sutuoktinės E. B. veiklos pobÅ«dį, pajamas, turtÄ . Nesutikimas su ginčijamu sprendimu motyvuojamas tuo, kad pareiÅ¡kėjo nuomone, sutuoktinės turtas yra atskirtas ikivedybine sutartimi, todėl negali bÅ«ti vertinamas skiriant pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nepagrįstai reikalauja pateikti duomenis apie E. B. veiklos pobÅ«dį, pajamas ir turtÄ .

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d.). Paramos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡io įstatymo paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo Å¡altinius, piniginę socialinę paramÄ gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra iÅ¡naudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rÅ«Å¡is, jų dydžius ir teikimo sÄ lygas.

Viena iÅ¡ piniginės socialinės paramos rÅ«Å¡ių yra socialinė paÅ¡alpa (Paramos įstatymo 5 str. 1 p.). Teisę į socialinę paÅ¡alpÄ turi asmenys, kurie atitinka Paramos įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Å iuo atveju svarbu yra ir tai, kad, skiriant piniginę socialinę paramÄ , į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtÄ Ä¯skaitomas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas, iÅ¡vardytas Paramos įstatymo 14 straipsnyje, taip pat nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, taip pat bet kokios rÅ«Å¡ies gaunamos pajamos (Paramos įstatymo 17 straipsnis).

Svarbu pažymėti, jog bendrai gyvenančių asmenų samprata nurodyta Paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ bendrai gyvenančiais asmenimis laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iÅ¡ tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrÄ Å«kį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.

Ä® bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiÅ¡kai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiÅ¡kai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o kai Å¡vietimo įstaigose nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programÄ ir įstoję mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ ar studijuoti į aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ , į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kuriÄ Å¡vietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai.

Vieno gyvenančio asmens apibrėžimas pateiktas Paramos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Pagal šį apibrėžimÄ , vienas gyvenantis asmuo suprantamas kaip vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuokÄ nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pagal Paramos įstatyme nurodytus bendrai gyvenančio asmens ir vieno gyvenančio asmens kriterijus ir faktines aplinkybes turi bendrai gyvenančio asmens socialinį statusÄ , kadangi yra sudaręs santuokÄ ir neatitinka vieno gyvenančio asmens apibrėžimo. Nepriklausomai nuo aplinkybių, ar pareiÅ¡kėjas gyvena su sutuoktine kartu, ar atskirai, ar yra sudaręs ikivedybinę sutartį, jis pagal Paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas bendrai gyvenančių asmenų kategorijai.

Byloje taip pat nėra nustatyta duomenų apie pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės gyvenimÄ skyrium (separacijÄ ), patvirtintÄ teismo sprendimu, kuomet baigiasi bendras Å¡eimos gyvenimas kaip Å¡eimos funkcionavimo pagrindas ir sutuoktiniai nebetvarko bendro Å«kio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, t. y. lojalumo, moralinės ir materialinės paramos pareigos, sutuoktiniai netenka paveldėjimo teisės į santuokinį turtÄ pagal įstatymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.29 str., 3.27 str. 1 d., 3.100 str. 1 d. 5 p., 5.7 str. 1 d. 2 p.).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies 3-jo skirsnio normose. Sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimÄ , tačiau negali savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 3.105 str. 1 p.). Taigi, nepriklausomai nuo ikivedybinės sutarties sudarymo, taip pat nepriklausomai nuo ikivedybinėje sutartyje nustatyto turto teisinio režimo, nagrinėjamo ginčo atveju abu sutuoktiniai, iÅ¡likę santuokoje, siekdami gauti socialinę paÅ¡alpÄ , privalo laikytis Paramos įstatymo reikalavimų ir pateikti Paramos įstatyme nurodytÄ informacijÄ bei dokumentus apie turtÄ , pajamas.

Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir 25 straipsnio 2 punkto nuostatos imperatyviai įpareigoja asmenis, besikreipiančius dėl piniginės socialinės paÅ¡alpos, pateikti Paramos įstatyme nurodytus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, kurie, kaip pirmiau minėta, yra laikomi sutuoktiniais nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, bei pateikti Paramos įstatyme nurodytÄ kitÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , reikalingÄ socialinei paÅ¡alpai gauti. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ ir jos priedus bei praÅ¡yme-paraiÅ¡koje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui bÅ«tinus duomenis apie:

1) save ir bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos pobūdį;

3) turimÄ turtÄ ir Å¡io Ä®statymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę;

4) gaunamas pajamas;

5) kitÄ piniginei socialinei paramai gauti bÅ«tinÄ informacijÄ (Paramos įstatymo 20 str. 2 d.). Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracija gautÄ praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja praÅ¡ymo-paraiÅ¡kos pateikimo dienÄ ir praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trÅ«kstamus dokumentus įraÅ¡oma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trÅ«kstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo praÅ¡ymo-paraiÅ¡kos pateikimo dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Paramos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Å¡io Paramos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trÅ«kstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo praÅ¡ymo-paraiÅ¡kos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trÅ«kstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimÄ neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grÄ Å¾ina jo pateiktus dokumentus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu buvo informuotas apie tai, kad pildant 2021 m. balandžio 7 d. praÅ¡ymÄ â€“ paraiÅ¡kÄ nebuvo pateikti duomenys apie sutuoktinės E. B. veiklos pobÅ«dį bei gaunamas pajamas.

PareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta per nustatytÄ terminÄ pateikti trÅ«kstamus dokumentus. Akivaizdu, jog, pareiÅ¡kėjui nepateikus reikalingų dokumentų apie sutuoktinės E. B. veiklos pobÅ«dį, pajamas, kurie buvo bÅ«tini sprendžiant kausimÄ dėl socialinės paramos skyrimo, atsakovė turėjo pagrindÄ priimti skundžiamÄ 2021 m. gegužės 17 d. sprendimÄ Nr. 23319 neskirti socialinės paÅ¡alpos už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priimdamas minėtÄ sprendimÄ , pagrįstai vadovavosi Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 punktu, kuriame numatyta, jog jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trÅ«kstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimÄ neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grÄ Å¾ina jo pateiktus dokumentus.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė reikalingų duomenų socialinei paÅ¡alpai gauti apie pareiÅ¡kėjo sutuoktinės veiklos pobÅ«dį, pajamas ir turtÄ , todėl pareiÅ¡kėjui socialinė parama nebuvo paskirta. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius tinkamai taikė Paramos įstatymo 2 straipsnio 2 punkto nuostatas ir svarstydamas klausimÄ dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo pareiÅ¡kėjui pagrįstai socialinę pareiÅ¡kėjo padėtį vertino kaip bendrai gyvenančio asmens.

Todėl skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta skirti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Kaip pirmiau buvo minėta, nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjas buvo sudaręs santuokÄ , jo sudaryta ikivedybinė sutartis neturėjo jokios įtakos socialinės paramos teikimui, kadangi piniginė socialinė parama teikiama tik pagal Paramos įstatyme numatytas sÄ lygas ir reikalavimus, siekiant užtikrinti nepasiturinčių asmenų lygybę, nepriklausomai nuo jų asmeninių sandorių.

Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priimdamas sprendimÄ , veikė teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas sprendimas yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atmetus praÅ¡ymÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , netenkintinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti atsakovę nedelsiant apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti neturtinę žalÄ . Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. VieÅ¡oji civilinė atsakomybė atsiranda tik esant trims sÄ lygoms, t. y.: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.271 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , tarp jų ir neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ CK 6.250 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos (darbuotojų) neteisėtų veiksmų, ar tai, kad priimtas skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, Kauno miesto savivaldybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar skunde nurodyti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių principui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ kreipiasi tik esant teisiÅ¡kai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija. Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ 2019 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019 pažymėjo, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamÄ pagrindÄ pagrįstai abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkinamas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenagrinėja įstatymų atitikties CK nuostatoms, nes tai nėra priskirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 str.). Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Paramos įstatymo 1, 2 ir 5–25 straipsniai ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme neįtvirtinta pagal sutartį nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sudarant vedybų sutartį tokių sutuoktinių pajamų apskaičiavimo atskirai (savarankiÅ¡kai) tvarka ir metodika, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsniui, 3.102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2 ir 3 dalims bei kita, teisiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ , praÅ¡ydamas prejudicinio sprendimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu, tačiau tuo atveju, kai taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimÄ .

Ä®vertinus byloje nagrinėjamÄ ginÄÄ , kuris iÅ¡imtinai susijęs su nacionalinės teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimu ir taikymu, taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ skunde nurodytais ar kitais klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu,84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis RamÅ«nas Å arka Asta Urbonienė