bcdcb643-daef-4a9e-95c3-b676907ca7b2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2839-1013/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01352-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė, sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A., iÅ¡nagrinėjusi M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

M. A. suraÅ¡ytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015-10-21 apie 7.47 val. S. Stanevičiaus g. Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtÄ perėjÄ partrenkė jo važiavimo kryptimi iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ A.

T., nesunkiai sutrikdydamas jai sveikatÄ . IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nepranešęs policijai, neiÅ¡kvietė medicininės pagalbos nukentėjusiajai. Å iais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus. Minėto protokolo suraÅ¡ymo pagrindas – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2016-01-19 nutarimas įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybÄ Ä¯vertinti M. A. veiksmus ir spręsti klausimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos pradėjimo M.

A. atžvilgiu.Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. prisipažino kaltu dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Nurodė, kad buvo prastos oro sÄ lygos, lijo, jis nepamatė pėsčiosios ir jÄ užkabino. Pėsčioji pati atsistojo, jam buvo Å¡okas, jis pasimetė. Pėsčioji paėjo, su ja buvo bendrauta, jam atrodė, kad ji tik buvo pargriuvusi, ir jai nieko nenutiko, nes ji pati atsistojo ir nuėjo. Jis nepagalvojo, kad bus kokių traumų.IÅ¡ byloje esančio M.

A. 2015-10-21 paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2015-10-21 apie 7.45 val. jis vairavo UAB „A.“ priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis važiavo įmonės automobiliu į darbÄ , kartu su juo važiavo V. V., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie važiavo S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės. Važiavimo sÄ lygos buvo prastos, tuo metu lijo, važiuojamoji dalis (asfaltas) buvo Å¡lapia ir slidi. Buvo rytas, važiuojamoji dalis buvo apÅ¡viesta (įjungtas gatvės apÅ¡vietimas).

S. Stanevičiaus gatvėje buvo trys eismo juostos, jo važiavimo kryptimi viena eismo juosta, o priešpriešais – dvi eismo juostos, viena iš jų „A“ juosta, skirta maršrutiniam transportui. Važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, apie 35 km/h greičiu. Buvo automobilių spūstis, priešpriešais važiuojantys automobiliai akino žibintais. Važiuojant kolega šūktelėjo: „atsargiai moteris“, jis pamatė moterį, iki kurios buvo likęs apie 2,5 m. atstumas.

Jis stabdė, bet automobilis slydo, nes Å¡lapia kelio danga, pilnai sustabdyti nespėjo ir automobilio deÅ¡ine priekine dalimi parbloÅ¡kė pėsčiÄ jÄ . Pėsčioji judėjo jo atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę, kokiu tempu, nurodyti negali. Pėsčiajai smÅ«gis buvo į deÅ¡inę pusę, į kojÄ ar Å¡onÄ , jis nežino. Pėsčioji per automobilio deÅ¡inį priekinį kampÄ nuslydo ant važiuojamosios dalies (link deÅ¡inėje pusėje esančio Å¡aligatvio pusės). Jis pilnai sustojo po pėsčiosios parbloÅ¡kimo pavažiavus apie 0,5 m. atstumÄ .

Pilnai sustojus, automobilio priekinė dalis buvo ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo. Pilnai sustojus ir jam dar nespėjus iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, jis matė, kad pėsčioji pati atsistojo ir priėjo prie automobilio, trenkė į priekinį stiklÄ . Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, kažkiek bendravo su ja, bet pats buvo Å¡oke, nesugebėjo blaiviai mÄ styti. Ar ji patyrė kažkokių traumų, jis nežino, akivaizdžiai jokių sužalojimų nesimatė. Ji užėjo už stovinčio stotelėje autobuso, ir jis jos nematė.

Jis buvo pasimetęs, kadangi pėsčiosios nebematė, nežinojo, kÄ toliau daryti, jis įsėdo į automobilį ir pradėjo judėti link darbo vietos. TÄ dienÄ vėliau, tikslaus laiko nurodyti negali, jam paskambino tyrėjas ir nurodė važiuoti į Kelių policijÄ dėl minėto įvykio ir jis atvyko. Pėsčiųjų perėjos ženklus, ženklinimÄ , jis pamatė tuomet, kai kolega Å¡Å«ktelėjo, jog eina moteris. Eismo įvykis įvyko dėl prastų oro sÄ lygų, nes lijo, nuo Å¡lapios kelio dangos atsispindėjo kitų automobilių Å¡viesos, beveik nesimatė kelio ženklinimo linijų.

Jam artėjant prie perėjos, jį akino prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojantis automobilis ir jis nematė per perėjÄ einančios pėsčiosios. Pėsčioji taip pat dėvėjo tamsios spalvos paltÄ , kas taip pat apsunkino matomumÄ . Ar buvo paÅ¡alinių eismo įvykio liudytojų, jis nežino. Ar prieÅ¡ perėjÄ prieÅ¡prieÅ¡ais buvo sustojęs praleisti pėsčiosios koks nors automobilis, jis negali nurodyti, nes pagal judančius prieÅ¡prieÅ¡ais žibintus negalėjo suprasti, ar transporto priemonės juda, ar stovi.

Automobilis įvykio metu apgadintas nebuvo. Dėl kilusių pasekmių nuoÅ¡irdžiai gailisi.Liudytojo apklausos protokolo duomenimis (b. l. 28), nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2015-10-21 apie 7.47 val. ji ėjo į darbÄ , esantį Ateities g. 20, Vilniuje. Priėjusi nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , kuri yra S. Stanevičiaus gatvėje, prie „PamiÅ¡kės“ autobusų stotelės, sustojo ant Å¡aligatvio ir laukė, kol sustos automobiliai jos praleisti. Tuo metu daugiau pėsčiųjų, einančių per perėjÄ jos judėjimo kryptimi, taip pat prieÅ¡prieÅ¡ais, nebuvo, tik ji viena.

Stovinčių prie perėjos pėsčiųjų taip pat nebuvo. PrieÅ¡ perėjÄ sustojus lengvajam automobiliui jos praleisti, ji ramiu tempu (ne lėtai ir ne greitai) žengė per perėjÄ . Koks automobilis sustojo jos praleisti, ji neįsidėmėjo, gali tik nurodyti, jog lengvasis, bet nei markės, modelio, spalvos, ar valstybinių numerių, neįsidėmėjo. Jis sustojo prieÅ¡ perėjÄ , jos ėjimo kryptimi, iÅ¡ kairės pusės, t. y S. Stanevičiaus gatve nuo Ateities g. pusės. Praėjus pirmÄ ir antrÄ eismo juostas (antroje prieÅ¡ perėjÄ sustojusių transporto priemonių nebuvo) ramiu tempu, ji pasižiÅ«rėjo į deÅ¡inę pusę, matė atvažiuojantį lengvÄ jį automobilį, bet buvo įsitikinusi, kad jis jÄ mato ir sustos prieÅ¡ perėjÄ , nes atstumas iki perėjos dar buvo likęs gana didelis.

Atstumo tiksliai metrais įvardinti negali, bet įvertino, kad atstumas pakankamas, kad jis galėtų sustoti. Jai likus praeiti iki Å¡aligatvio apie du žingsnius, ji pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį Å¡onÄ , nuo kurio ji atsitrenkė į variklio dangtį ir nukrito ant važiuojamosios dalies ant deÅ¡inio Å¡ono. Ji nukrito prie pat Å¡aligatvio, pėsčiųjų perėjos ribose. JÄ partrenkęs automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo link įvažiavimo j sustojimÄ . Ji pati atsistojo, pribėgo prie automobilio, kuris jÄ partrenkė.

Tai buvo pilkos spalvos Audi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir beldė į priekinį keleivio stiklÄ . Automobilyje sėdėjo, jai atrodo, du vaikinai (vienas vairuotojo vietoje, kitas – priekinėje keleivio vietoje), bet nei stiklo neatidarė, nei jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Tada pamatė, kad „PamiÅ¡kės“ stotelėje (kryptimi link Ateities g.) stovėjo keleivių kontrolė. Pribėgo prie jų paklausti, ar matė kaip jÄ partrenkė, Å¡ie atsakė, kad ne, nes buvo įlipę į autobusÄ .

Tada privažiavo kitas automobilis, per atidarytÄ langÄ vyras paklausė, kaip ji. Ji dar pasitikslino, ar tikrai Å¡is matė, kad jÄ partrenkė, Å¡is atsakė, kad taip, ir nurodė, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , bei padavė lapelį, ant kurio užraÅ¡yta vardas Dainius ir telefono numeris. Kai ji atsigręžė į deÅ¡inę pusę, kontrolieriai pasakė, kad tas jÄ partrenkęs automobilis dar stovi. Tada ji su dviem kontrolieriais vėl priėjo prie Audi automobilio, iÅ¡ kurio tada iÅ¡lipo vairuotojas ir ėmė jos atsipraÅ¡inėti, sakė, kad jos nematė.

Keleivis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebuvo. Ji pasitraukė link sustojimo ir paskambino Nr. 112. Vairuotojas neklausė jos, kaip ji jaučiasi ir ar reikia policijos ir greitosios pagalbos. Paskambinusi Nr. 112, ji nurodė, kad jÄ einančiÄ per perėjÄ partrenkė automobilis, jai skauda stuburÄ ir rankÄ , jÄ sujungė su greitÄ ja, kuri atvykusi jÄ nugabeno į RVU ligoninę. Kada iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos jÄ partrenkęs automobilis Audi, ji nematė. Ligoninėje jai nustatė deÅ¡inės rankos stiprų sumuÅ¡imÄ ir stuburo vieno slankstelio ataugėlės lūžimÄ .

GydymÄ tęsia Å eÅ¡kinės poliklinikoje. Automobilio vairuotojÄ , kuris partrenkė jÄ , ji atpažinti galės. Ä®vykio metu buvo prietema, gatvės apÅ¡vietimas, ji mano, jau buvo iÅ¡jungtas, tuo metu lynojo, važiuojamoji dalis buvo Å¡lapia.Liudytojo apklausos protokolo duomenimis (b. l. 36), liudytojas D. M. parodė, kad 2015 -10-21 d. apie 7.45 val. jis, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės. Jo važiavimo kryptimi, t. y. važiuojant S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės, buvo viena eismo juosta, o prieÅ¡inga eismo kryptimi - dvi eismo juostos.

Buvo prieblanda, ar gatvės apÅ¡vietimas buvo iÅ¡jungtas, neprisimena, apsiniaukę, kritulių nebuvo. Jis vairuojamu automobiliu, važiuodamas S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės, važiavo apie 40 km/h greičiu. IÅ¡ kiemo prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį įvažiavo automobilis Audi. Jiems taip važiuojant, jie artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir jis matė, kad jam iÅ¡ kairės pusės nuo Å¡aligatvio nužengusi pėsčioji pėsčiųjų perėja pradėjo eiti į kitÄ S. Stanevičiaus gatvės pusę.

Pėsčioji per gatvę ėjo normaliu tempu, bet užtikrintai. Jis matė, kad prieÅ¡ingoje S. Stanevičiaus gatvės pusėje, skirtoje važiuoti nuo Ateities g. pusės, antroje eismo juostoje prieÅ¡ perėjÄ stovėjo sustojęs automobilis. Pirmoji prieÅ¡ingos eismo pusės juosta yra skirta važiuoti visuomeniniam transportui. Pėsčioji eidama normaliu tempu pėsčiųjų perėja sėkmingai praėjo pirmÄ ir antrÄ eismo juostas, skirtas važiuoti nuo Ateities gatvės pusės. Tuo metu priekyje jo važiavęs automobilis Audi jau buvo prie pėsčiųjų perėjos, bet net nemažino greičio, nestabdė automobilio ir artėjo prie perėjos.

Jis suprato, kad Å¡is automobilis nespės sustoti prieÅ¡ perėjÄ ir partrenks pėsčiÄ jÄ . Ir, kai pėsčioji įžengė į S. Stanevičiaus gatvės eismo pusę, skirtÄ važiuoti link Ateities gatvės, tuomet, ten važiavęs automobilis Audi, užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo, partrenkė pėsčiÄ jÄ . Pėsčioji buvo partrenkta ties viduriu eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Ateities gatvės pusės. Automobilis pėsčiÄ jÄ partrenkė priekine dalimi, maždaug ties automobilio viduriu.

Ä® kuriÄ vietÄ pėsčiajai buvo smÅ«gis, jis nematė, nes tai jam užstojo pats automobilis Audi. Ir, kiek matė, jau tik po partrenkimo automobilio Audi užsidegė stabdžių žibintai. Pėsčioji nukrito ant važiuojamos dalies, bet ji pati greitai atsistojo ir nuskubėjo į sustojimÄ â€žPamiÅ¡kė“, kur stovėjo Keleivių kontrolės darbuotojai. Jis taip pat įvažiavo į sustojimÄ â€žPamiÅ¡kė“ ir, atidaręs sustabdyto automobilio langÄ , pėsčiajai pasakė, jog ji skambintų ir praneÅ¡tų apie įvykį bei kviestų greitosios pagalbos darbuotojus, nes mergina sakė, jog ji gerai jaučiasi.

Kadangi jis matė, kad pėsčiÄ jÄ partrenkęs automobilis sustojo, jis pats skubėjo, todėl sustojime buvusiam vienam iÅ¡ Keleivių kontrolės darbuotojų paliko savo telefono numerį ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Jis matė, kad pėsčioji per S. Stanevičiaus gatvę ėjo normaliu tempu nereguliuojama pėsčiųjų perėja, praėjusi abi eismo juostas, skirtas važiuoti nuo Ateities gatvės pusės, ir buvo partrenkta automobilio Audi, kai jai iki Å¡aligatvio buvo likę keli žingsniai, kai ji buvo ties viduriu eismo juostos, skirtos važiuoti link Ateities gatvės pusės.Liudytojo apklausos protokolo duomenimis (b. l. 41), liudytojas V.

V. parodė, kad 2015-10-21 d. apie 7.45 val. jis važiavo automobiliu Audi 80, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. A.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės pusės. Buvo prietema, ar dar buvo įjungtas gatvės apÅ¡vietimas, jis nepamena, lijo, važiuojamoji dalis buvo Å¡lapia. Buvo trys eismo juostos, jų važiavimo kryptimi viena eismo juosta, ir dvi prieÅ¡prieÅ¡ais. Važiavo su įjungtais artimųjų Å¡viesų žibintais, kokiu greičiu, tiksliai nurodyti negali, nes į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, bet negreitai, kokiu maždaug greičiu, jis nežino, nes pats nevairuoja ir vairuotojo pažymėjimo neturi.

Važiuojant S. Stanevičiaus gatve link Ateities gatvės, jis matė, jog artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis matė kelio ženklus ir perėjos žymėjimÄ ant važiuojamosios dalies. Privažiuojant nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , t. y. esant prieÅ¡ pat jÄ , jis pamatė pėsčiÄ jÄ , iki kurios buvo likęs apie 1 m. atstumas. PėsčiÄ jÄ pamatė jų važiavimo kryptimi, automobilio deÅ¡inėje pusėje. Ar pėsčioji judėjo jų atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, t. y. buvo beveik praėjusi visÄ perėjÄ , ar judėjo iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę, jis nežino, jis jÄ pamatė prieÅ¡ pat automobilį, deÅ¡inėje pusėje.

Kokiu tempu judėjo pėsčioji, jis taip pat nurodyti negali. Tuo metu daugiau pėsčiųjų, einančių per perėjÄ , jis nematė. Ar buvo sustoję prieÅ¡prieÅ¡ais važiavę transporto priemonės prieÅ¡ perėjÄ praleisti pėsčiosios, jis nematė. Jis suÅ¡uko Mantui, kad stabdytų. Mantas stabdė vairuojamÄ automobilį, bet pilnai sustabdyti nespėjo ir kliudė pėsčiÄ jÄ automobilio deÅ¡ine puse, jis mano, kad priekiniu deÅ¡iniu sparnu, net ne priekine dalimi. Ä® kuriÄ kÅ«no dalį pėsčiajai buvo smÅ«gis, jis nematė, kuria puse ji buvo atsisukusi į automobilį, jis taip pat nematė.

Pėsčioji nuo smÅ«gio nukrito prie pat Å¡aligatvio, automobilis iÅ¡ karto sustojo. Pėsčioji nukrito ties priekiniu deÅ¡iniu automobilio sparnu. Pėsčioji pati atsistojo ir trenkė kumščiu į priekinį deÅ¡inės pusės stiklÄ . Matė, kad sustojime, kuris yra deÅ¡inėje pusėje, yra keleivių kontrolė. Pėsčioji pasikvietė du kontrolierius. Mantas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio bendravo su pėsčiÄ jÄ , kÄ Å¡ie kalbėjo, jis negirdėjo, jis pats iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo.

Matė, kad pėsčioji užsirašė automobilio valstybinius numerius ir nuėjo. Ar pėsčioji nukentėjo eismo įvykio metu, jis nežino, jokių akivaizdžių sužalojimų jis nematė. Jiems pabendravus Mantas įsėdo į automobilį ir, pavažiavęs į priekį apie 20 m. atstumÄ , sustojo. Pėsčiosios nebesimatė ir Mantas pasakė, kad važiuoja į darbÄ ir jie iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos link darbo. TÄ pačiÄ dienÄ po pietų Mantui paskambino tyrėjas ir pasakė, kad kartu ir jam reikia atvykti į policijÄ ir jie atvyko.

Mantas automobilį vairavo blaivus.ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taikant administracinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti ne tik pažeidimo faktÄ , bet ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltę, kurios turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais apie jo suvokimÄ darant veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis byloje Nr. 2AT-13/2014).ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teismas pažymi, kad Å¡is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir panaÅ¡iai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.Kelių eismo taisyklės numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ (219.1. punktas); jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (219.4. punktas); imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (219.5. punktas).Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M.

A., tiek pačios nukentėjusiosios A. T., liudytojų V. V., D. M. parodymais nustatyta, kad M. A. vairuojamas automobilis, partrenkęs pėsčiÄ jÄ , pavažiavo į priekį ir sustojo, pati nukentėjusioji atsistojo, pribėgo prie automobilio, kuris jÄ partrenkė, beldė į jo priekinį stiklÄ , vėliau iÅ¡ minėto automobilio iÅ¡lipo vairuotojas M. A., kuris bendravo su nukentėjusiÄ ja, jos atsiprašė, sakė, kad jos nematė, o nukentėjusioji pasitraukė į Å¡onÄ ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Be to, apžiūros protokolo (b. l.

45) duomenimis, nukentėjusioji A. T., skambindama bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad jÄ partrenkęs vairuotojas jos atsiprašė, bet ji mano gal vis tiek užfiksuoti kažkur reikia įvykį. Taigi nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, kaip ir nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, M. A. buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtÄ perėjÄ , partrenkė jo važiavimo kryptimi iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ A.

T., tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis ieÅ¡kojo nukentėjusiosios, su nukentėjusiÄ ja bendravo, jis neneigė savo kaltės dėl įvykio, tačiau nukentėjusioji neatrodė sužalota, tai rodo, kad M. A. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – M.

A. kaltės tiesioginės tyčios forma, todėl, nesant Å¡io bÅ«tino administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo byla M. A. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Administracinio teisės pažeidimo bylÄ M.

A. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                     Jurgita Maksimenko-Šėlienė