bcdad9bb-9b0f-44ea-b72c-859264b16883 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                               Administracinė byla Nr. eI-1128-414/2018                                                                               Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01985-2017-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos 15.6; 15.8; 55.1.3 (S)                                                       REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                           S P R E N D I M A S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2018 m. kovo 8 d.                                                                      Kaunas                 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui Ž.

A., pareiÅ¡kėjų Ž. A. ir O. A. atstovui advokatui E. P. S., pareiÅ¡kėjos S. L. atstovei advokatei A. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei G. G., Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. L., Ž. A., O. A. skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. A., pareiÅ¡kėjo Ž. A. ir O. A. atstovas ir S. L. atstovė (toliau – PareiÅ¡kėjai) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. 7SD-1878-(14.7.104.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. 1SS-2023-(8.5) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (Kauno rajono skyrių) organizuoti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ .PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad S. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o Ž.

A. ir O. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Tarp aukščiau nurodytų S. L. ir Ž. A. bei O. A. priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, todėl 2017 m. vasario 17 d. PareiÅ¡kėjai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriui (toliau - NŽT skyrius) pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ su tikslu suformuoti minėtÄ jį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti jį su PareiÅ¡kėjų žemės sklypais.

NŽT skyrius, atsakydamas į PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , 2017 m. kovo 7 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ atsisakė organizuoti projekto rengimÄ , nurodydamas, kad PareiÅ¡kėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikÅ¡mės bendrojo naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens. Nesutikdami su NŽT skyriaus pozicija, PareiÅ¡kėjai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) su skundu – praÅ¡ymu „Dėl pakartotinio nagrinėjimo leisti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedÅ«rÄ â€œ.

IÅ¡nagrinėjusi PareiÅ¡kėjų skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad projektu siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali bÅ«ti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas prieiti/privažiuoti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių. Pabrėžė, kad NŽT skyrius ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimuose (toliau – Ginčijami sprendimai) akcentuojama faktinė aplinkybė, t. y. tai, kad tarp PareiÅ¡kėjų žemės sklypų įsiterpusiame žemės plote neva pažymėtas privažiuojamasis kelias, absoliučiai neatitinka realios faktinės situacijos.

Atkreipė dėmesį, jog, prieÅ¡ingai nei nurodo Nacionalinė žemės tarnyba bei NŽT skyrius, aptariamas valstybinės žemės plotas nėra kelias, nes kelias Å¡iuo atveju baigiasi prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų ribos, o likęs laisvos valstybinės žemės plotas, besitęsiantis pasibaigus keliui, yra naudojamas tik tam, kad pakliÅ«ti į PareiÅ¡kėjams priklausančius žemės sklypus. Pabrėžė ir tai, kad tarp PareiÅ¡kėjų žemės sklypų įsiterpusi valstybinio žemės ploto dalis negali bÅ«ti naudojama prieigai prie upės, nes Å¡iÄ galimybę užkerta aktualiame valstybinės žemės plote esatis Å¡laitas.

Pareiškėjai pažymi, kad neprižiūrimas, siauras laisvos valstybinės žemės plotas, vedantis prie stataus šlaito, kurio viršutinės ir apatinės dalies altitudžių skirtumas sudaro apie 6 metrus, ne tik negali būti traktuojamas kaip tinkamas priėjimui prie upės pakrantės užtikrinti, bet ir keltų pavojų ten besilankantiems žmonėms. Akcentavo, kad Skundžiamuose sprendimuose absoliučiai nenurodytas teisinis jų priėmimo pagrindas – neįvardijamos jokios teisės normos, suponuojančios Ginčijamuose sprendimuose padarytas galutines išvadas, todėl jie neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .            Atstovė paaiÅ¡kino, kad NŽT skyrius 2017 m. vasario 17 d. gavo PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriuo numatomas tikslas valstybinės žemės ploto suformavimas ir sujungimas su Å¡alia besiribojančiais žemės sklypais.

NŽT skyrius, atsakydamas į minėtÄ PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ 2017 m. kovo 7 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ " atsisakė organizuoti projekto rengimÄ , nes PareiÅ¡kėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikÅ¡mės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens telkinio. PareiÅ¡kėjai 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su skundu dėl nepagrįsto NŽT skyriaus raÅ¡to Nr. 7SD-1878-(14.7.104.), todėl Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu pateikti nuomonę, ar projektu pageidaujamas suformuoti valstybinės žemės plotas yra priskiriamas keliams ir ar yra reikalingas patekti prie Nemuno ir Nevėžiu upių pakrantės. Kauno rajono savivaldybės administracija 2017 m. liepos 17 d. raÅ¡tu informavo, kad buvo sudaryta komisija, kuri siekdama įvertinti susidariusiÄ situacijÄ nuvyko į vietÄ .

Minėtu raštu Kauno rajono savivaldybės administracija informavo, kad laisvas valstybinis žemės plotas turi būti paliktas patekimui prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių (bendram naudojimui), kaip tai numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.) - 1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba iÅ¡nagrinėjusi PareiÅ¡kėjų skundÄ priėmė ginčijamÄ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. lSS-2023-(8.5), kuriuo informavo, kad projektu siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali bÅ«ti PareiÅ¡kėjams parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas prieiti/privažiuoti prie Nemuno ir Nevėžiu upių pakrančių. IÅ¡ Raudondvario kadastro vietovės žemes reformos žemėtvarkos projekto iÅ¡traukos, matyti, jog PareiÅ¡kėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas yra vietinės reikÅ¡mės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių.

Taip pat iÅ¡ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų matyti, kad Å¡io žemės sklypo rytinėje pusėje pažymėtas privažiuojamasis kelias. IÅ¡ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų nustatyta, kad Å¡io žemės sklypo vakarinė dalis ribojasi su keliu. Akcentavo, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtakÄ projekto sprendiniams.

Valstybės ir savivaldybių institucijos privalo veikti taip, kad nepažeistų įstatymų, ir negali priimti sprendimų, prieÅ¡taraujančių teisės aktų reikalavimams. Å iuo atveju PareiÅ¡kėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikÅ¡mės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens telkinio, todėl praÅ¡omas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sÄ vokos.

           Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atstovė paaiÅ¡kino, kad rajono savivaldybėje pagal NŽT 2017 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. lSD-2070-(8.52E.) administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. Ä®S-1293 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri pateiktų nuomonę apie pageidaujamo suformuoti ir įsigyti valstybinės žemės plotÄ tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Komisija 2017 m. liepos 3 d. nuvykusi į vietÄ ir įvertinusi padėtį nusprendė, kad laisvas valstybinės žemės plotas turi bÅ«ti paliktas patekti prie Nemuno ir Nevėžio pakrančių (bendram naudojimui), kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7VÄ®-(14.7.2.)-1780 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau - Žemėtvarkos projektas), neprijungiant žemės ploto prie nuosavybės teise valdomų sklypų.

Komisijoje dalyvavę savininkai sklypų, kurie ribojasi su pageidaujama prisijungti valstybine žeme, nurodė, kad jų kiemas dažnai naudojamas kaip automobilių apsisukimo aikÅ¡telė. Tam, kad nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) tretieji asmenys nenaudotų kaip apsisukimo aikÅ¡telę, siÅ«loma sklypÄ apsitverti tvora, sutapatinus tvorÄ pagal sklypo ribas. Skundas atmestinas. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 1SS-2023-(8.5), kuriais buvo atsisakyta pradėti procedÅ«ras, reikalingas įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad S. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o Ž. A. ir O. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Tarp aukščiau nurodytų S. L. ir Ž. A. bei O. A. priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės plotas, todėl 2017 m. vasario 17 d.

PareiÅ¡kėjai NŽT skyriui pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ su tikslu suformuoti minėtÄ jį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti jį su PareiÅ¡kėjų žemės sklypais. NŽT skyrius, atsakydamas į PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , 2017 m. kovo 7 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ atsisakė organizuoti projekto rengimÄ , nurodydamas, kad PareiÅ¡kėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikÅ¡mės bendrojo naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie vandens, o Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad projektu siekiamas suformuoti valstybinės žemės plotas negali bÅ«ti parduodamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, nes jis reikalingas prieiti/privažiuoti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių.            Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (redakcija galiojusi nuo 2016-06-03 iki 2017-07-01), kurio 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono Å¡ių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio.

Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2016-06-01) 2.15 punktas, kurio pirmoje pastraipoje numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Minėto Taisyklių 2.15 punkto antroje pastraipoje numatyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali bÅ«ti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta.

Jeigu žemės sklypo nuo virÅ¡utinės Å¡laito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro Å¡laitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio virÅ¡utinės briaunos plotis nevirÅ¡ija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro griovys. Pažymėtina, kad Å¡i iÅ¡skirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka negali bÅ«ti vertinama ir aiÅ¡kinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Taisyklių 2.15 punkte.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybinė žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka teisinį reguliavimÄ , yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypÄ , gali bÅ«ti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sÄ lygos:

1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų;

2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu;

3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-648-552/2017). Iš byloje esančių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų matyti, kad šio žemės sklypo rytinėje pusėje pažymėtas pravažiavimo kelias, o iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planų nustatyta, kad šio žemės sklypo vakarinė dalis ribojasi su keliu.

Iš Žemėtvarkos projekto ištraukos, matyti, jog Pareiškėjų pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas yra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuris reikalingas patekti prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių (b. l. 15). Paminėto pravažiavimo ilgis yra 62,89 m., plotis siekia nuo 3,08 iki 3,43 m., jis sutampa su Pareiškėjų sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytine ir vakarine ribomis, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, jog privažiavimo kelias baigiasi prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos ir yra išimtinai tik tam, kad pakliūti į Pareiškėjų privačius žemės sklypus.

Pažymėtina, kad Žemėtvarkos projekto autorė I. R., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu kaip liudytoja, nei paneigė, nei patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes. Taigi PareiÅ¡kėjai siekia įsigyti 0,035 ha žemės sklypÄ (Formavimo ir pertvarkymo projekto pasiÅ«lymo schema), kuris pagal teritorijų planavimo dokumentus yra vietinės reikÅ¡mės bendro naudojimo kelias ir jungia Å ilelio kaimÄ su Nevėžio ir Nemuno upių pakrantėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto reglamentavimu, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.), o Å¡ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, darytina iÅ¡vada, kad keliu laikytini ir pėsčiųjų bei dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje ir kita.

Kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir atsižvelgiant į kelio reikÅ¡mę jame gali bÅ«ti įvairių įrengimų ar jų nebÅ«ti. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ pažymėtina, kad aplinkybės, jog ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktikÄ leistina kelio buvimo faktÄ pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma.PareiÅ¡kėjų nurodyta aplinkybė, kad tarp jų sklypų įsiterpusi valstybinė žemė neveda niekur – ji baigiasi Å¡laitu ir 2017 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-17-1421 ir prie jo pridėtos foto nuotraukos nepaneigia aplinkybės, jog kelias yra, taigi ginčijamas valstybinės žemės plotas laikytinas keliu, kuris reikalingas patekimui prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių.

TokiÄ aplinkybę patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės administracijos pozicija (b. l. 10-12), kurios funkcija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalį yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas ir į bylÄ pateikta ortografinė nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad patekimui prie Nemuno ir Nevėžio upių pakrančių yra suprojektuota keletas patekimo kelių, tarp kurių – pravažiavimo kelias tarp PareiÅ¡kėjams priklausančių sklypų.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, nes PareiÅ¡kėjų siekiami tikslai prieÅ¡tarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento - Žemėtvarkos projekto sprendiniams, o pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas bus naudojamas visuomenės poreikių tenkinimui.

Pareiškėjų ginčijami NŽT skyriaus sprendimas Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1SS-2023-(8.5) yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Todėl, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad PareiÅ¡kėjams iÅ¡ esmės buvo nurodytas teisingas faktinis pagrindas, kuris pagal teisės normÄ (Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 punktÄ ) reguliuojančių šį teisinį santykį, yra pakankama aplinkybė, jog atsakovui atsirastų teisinės prielaidos bei sÄ lygos, priimti sprendimÄ (individualų teisės aktÄ ), kuriuo netenkintų PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo.

Tai, kad PareiÅ¡kėjai suprato Å¡ių sprendimų esmę bei turinį patvirtina ir jų tolesni faktiniai veiksmai. Nesutikdami su NŽT skyriaus sprendimu Nr. 7SD-1878-(14.7.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 1SS-2023-(8.5), ėmėsi savalaikių ir tinkamų teisinių priemonių Å¡iuos sprendimus užginčyti teismine tvarka ir pan.PareiÅ¡kėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (Kauno rajono skyrių) organizuoti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, PareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo taip pat netenkinamas.

          Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų S. L., Ž. A., O. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai                                                                                                                          Rimantas Giedraitis            Daina Kukalienė                                                                                                                                   Algis Markevičius