2020-12-16 Nr. AB-24050-3-61-3-04209-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5042-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-1717 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti 260 Eur turtinei (pagal medicininius dokumentus) ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas jam skirta už tai, kad jis 2017 m. spalio 27 d. neva neįvykdė Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus vedėjos V. B. nurodymo po darbo laiko nuvykti į Vilniaus AVPK pastatą, išsiaiškinti situaciją, susijusią su elektros sutrikimu, ir pašalinti gedimą. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – ir Taisyklės). Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. K. tarnybinio nusižengimo tyrimą vykdė neturėdama pavedimo, numatyto Taisyklių 3 punkte, be to, pareiškėjas abejojo tyrėjos nešališkumu, objektyvumu, jos surinktų duomenų tikrumu, išsamumu ir patikimumu. Teigė, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimo skyriaus viršininkės D. B. parengtame pranešime apie tarnybinį nusižengimą išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, D. B. nepagrįstai atsisakė teikti pareiškėjui papildomą informaciją, todėl jis nežinojo, koks jo atliktas veiksmas laikomas galimu tarnybiniu nusižengimu, tokiu būdu apribojant jo teisę į teisinę gynybą, taip pat dalyvauti tyrime ir reikšti nušalinimus. V. K. 2017 m. lapkričio 29 d. nustatė itin trumpą laiką papildomam paaiškinimui pateikti. Pareiškėjo teigimu, informacijos nuslėpimas, patikrinimo vietoje neatlikimas rodo, kad V. K. galbūt buvo nurodyta, kaip užpildyti dokumentus.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad jis atsisakė vykti į Vilniaus AVPK pastatą, nes buvo penktadienio vakaras ir jis su šeimos nariais buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tai, kad pareiškėjas informavo apie atsisakymo atvykti priežastis – neblaivumą, tarnybiniame pranešime patvirtino vyresnioji tyrėja E. E. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas sąžiningu ir protingu, jis laikėsi imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas neaprūpintas darbo įrankiais ir asmeninės apsaugos priemonėmis, jis nevykdo elektros įrenginių eksploatacijos, gedimų šalinimo darbai nepriskirti jo darbo funkcijai, jis neturi įgaliojimų vykdyti savarankiškus pirkimus (šiuo atveju – priimti sprendimą užsakyti išorinius avarinių darbų remonto darbus), o tarnybiniame pranešime nurodoma tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad, pagal Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pareiškėjas turėjo teisę iškviesti avarinę tarnybą. Elektrikų ir santechnikų etatai įtraukti į kito padalinio darbuotojų sąrašą, jų darbo organizavimas vykdomas per Ūkio poskyrio vedėjo priimamus sprendimus. Pareiškėjo funkcijos susijusios su techninės kontrolės vykdymu, planų ir užduočių projektų rengimu, specialistų atranka, turto valdymu ir pan.

4. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog jis nėra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomi Lietuvos policijos generalinio komisaro priimti teisės aktai, skirti statutinių valstybės tarnautojų darbo ir funkcijų vykdymo tvarkai. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Policijos darbuotojų iškvietimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 5-V-655 (toliau – ir Iškvietimo taisyklės). Pareiškėjas neturėjo informacijos apie ekstremalios situacijos paskelbimą 2017 m. spalio 27 d. ir nebuvo informuotas, kaip turėtų elgtis paskelbus tokią situaciją. Pareiškėjas neturi žinių, pagal kokius požymius vidaus apšvietimo elektros tinklo gedimas gali būti pripažįstamas ekstremalia situacija. Jam nesuteikta teisė laisvai įeiti į Vilniaus AVPK pastatą ir praeiti koridoriuose, laiptinėse, jis nedisponuoja raktais nuo rakinamų durų ir elektros skydelių. Pareiškėjas teigė, kad per pastaruosius 6 metus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros įrangos ir įžeminimų varžų matavimai bei elektros skydelių bandymai nebuvo atlikti, nors tokie darbai turi būti atliekami kas 3 metus. Paaiškino, kad, 2017 m. spalio 27 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir neturėdamas jokių įrankių, esant sugedusiam atjungimo automatui pirmojo aukšto elektros skydelyje, jis negalėjo elektros grandinėje atjungti įtampos, todėl buvo apribotas vartojimo režimas, pastatyti atitvarai prie sienos, kurioje įstatyta apšvietimo elektros paskirstymo dėžutė, rekomenduota žmonėms iki pirmadienio nesinaudoti laiptine, neatlikinėti elektros instaliacijos perjungimų. Pareiškėjo teiginius patvirtino Ūkio poskyrio elektriko S. P. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo atlikti kitų darbų, nes neturėjo įrankių (įrankiai buvo Nemenčinės policijos nuovadoje), toliau tame pastate dirbti planavo pirmadienį, jis išvyko tik atlikęs visus pareiškėjo nurodytus veiksmus ir gavęs jo leidimą.

5. Pareiškėjas papildomai akcentavo, kad V. K. neturėjo teisės neigti jo teisę į mokymus įstaigos lėšomis, už darbdavį spręsti, kada ir į kokius mokymus siųsti valstybės tarnautoją. Be to, kilusiame ginče turėtų būti įvertinta, kokią įtaką policijos sistemos strateginių tikslų pasiekimui turėjo incidentas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati V. K. konstatavo, jog kitos elektros vartojimo grandinės galėjo veikti be trikdžių, t. y. nesudarant keblumų tame pastate dirbusiems darbuotojams. V. K. iš Vilniaus AVPK 1-ojo veiklos skyriaus viršininko B. A. 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime pateiktų paaiškinimų turėjo suprasti, kad pareiškėjas situaciją vertino kaip nesukeliančią grėsmių policijos veiklai, jis tinkamai informavo suinteresuotus asmenis apie būsimų darbų organizavimo eigą (t. y. darbai bus atlikti pirmadienį). V. K., neatlikusi duomenų patikrinimo vietoje, dalyvaujant pareiškėjui, neatsižvelgusi į E. E. 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, kad, atjungus automatinius kirtiklius (saugiklius), niekas nepasikeitė, priėjo klaidingą išvadą ir apie tai, kad buvo galima atjungti elektros grandinę. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2017 m. spalio 27 d. jam suformuluota užduotis buvo ne atjungti grandines, bet įvertinti situaciją ir pateikti informaciją V. B. – tai buvo atlikta, o V. B. turėjo įvertinti gautą informaciją ir priimti sprendimus, kada turėtų būti vykdomi darbai (pirmadienį ar anksčiau).

6. Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu buvo netinkamai atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio metu buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis įrodyti jo kaltę (neapsiribojant neteisingų parodymų teikimu), sukėlė jam stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo jausmą darbo santykiuose, neužtikrintumą savo ateitimi. Tai paveikė pareiškėjo savijautą, sukėlė refleksinę fiziologinę kūno nervinės sistemos reakciją – nekontroliuojamą stiprų dantų „gręžimą“, o dėl dantų paviršiaus trinties ir žandikaulio raumenų jėgos perlūžo priekinio danties keramikinė karūnėlė. Pareiškėjas patyrė tiesioginius materialinius nuostolius, susijusius su naujos danties karūnėlės gamyba ir įstatymu. Be to, prasta dantų išvaizda skatino pareiškėjo uždarumą bendraujant, jis jautė nuolatinį diskomfortą, baimę dėl dantų protezų būklės pablogėjimo. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė ir dėl darbdavio ar jo atstovo taikytų priespaudos priemonių ir / ar sąmoningo trukdymo vykdyti Vilniaus AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-1527 patvirtinto valstybės karjeros tarnautojo Statybos ir remonto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – Pareigybės aprašymas) nurodytas funkcijas (pvz., įrangos, lėšų ir transporto priemonių trūkumo).

7. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neįgaliotas asmuo, ir paaiškino, jog Vilniaus AVPK turi specializuotą, tiesiogiai Vilniaus AVPK viršininkui pavaldų padalinį, atliekantį, be kita ko, karjeros valstybės tarnautojų nusižengimų ir pažeidimų tyrimą, be to, pagal Taisyklių 4 punktą padalinio vadovas, kuris turėtų organizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą, gali priimti rezoliuciją. Atsakovo įsitikinimu, Taisyklių 7 punkto nuostatos nereiškia asmens supažindinimo su visais įstaigos turimais su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusiais dokumentais. Šiuo atveju pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateikti duomenys buvo aiškūs ir pakankami pareiškėjui suvokti, dėl kokių įvykių vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, sudarytos visos sąlygos pareiškėjui įgyvendinti savo teisių gynybą. Tai patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjo pateiktas paaiškinimas yra pakankamai išsamus ir motyvuotas. Dėl konstatuoto pažeidimo esmės atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo konkliudentinių veiksmų visuma liudijo, jog jis sutiko atvykti į darbą ir atlikti incidento likvidavimo funkcijas, tačiau paskui informavo, jog „nieko tokio neatsitiks, jei kažkurį momentą ir padegs laidai, paskui nustos degti“ ir išvyko, nepaisant to, kad elektros grandinės atjungimas pirmojo aukšto laiptinėje buvo galimas, kadangi kitos elektros vartojimo grandinės galėjo veikti be trikdžių. Nors pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į galimybę atsisakyti dirbti, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs atvykti ar dirbti. Pareiškėjo veiksmai 2017 m. spalio 29 d. (sekmadienį) įrodo, kad jis turėjo ir priemones, ir galimybes organizuoti elektros gedimo šalinimo bei elektros maitinimo aplietiems elektros skydeliams atjungimo pirmojo aukšto laiptinėje darbus bei tai įgyvendino, kas papildomai patvirtino šių veiksmų atlikimo būtinumą. Pareiškėjas, palikdamas svilti laidus, neveikė kaip atidus ir rūpestingas asmuo. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo supažindintas su Iškvietimo taisyklėmis, neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, taip pat nepagrindė priežastinio ryšio tarp tarnybinio nusižengimo ir atsiradusios žalos.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą atmetė.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą tenkino iš dalies: panaikino Įsakymą ir priteisė iš atsakovo Vilniaus AVPK 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Teismas nustatė, kad tarnybinio tyrimo metu Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius surinko medžiagą, kuria remdamasis parengė 2017 m. lapkričio 30 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 10-1S-189 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad D. V., būdamas atsakingas už elektros įrenginių saugaus ir patikimo darbo organizavimą, 2017 m. spalio 27–28 d. neorganizavo elektros gedimo šalinimo bei elektros maitinimo aplietiems elektros skydeliams atjungimo I-ojo aukšto laiptinėje. Kaip paaiškėjo tarnybinio patikrinimo metu, tą padaryti buvo būtina, siekiant išvengti elektros smūgio pavojaus, bendros elektros armatūros ir vidaus tinklo prietaisų gedimų. D. V. tarnybinį nusižengimą padarė atitinkamus padarinius sukėlusiais (neatsargiais) veiksmais, todėl nustačius visus šio valstybės tarnautojo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, įvertinus nusižengusiojo kaltės laipsnį (neatsargumas), sukeltus padarinius (nebuvo įgyvendintos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) bei Pareigybės aprašymo nuostatos), tarnybinę atsakomybę lengvinančias (nėra) ir sunkinančias aplinkybes (nėra), šio tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (D. V. charakterizuojamas neigiamai), konstatavo, kad dėl tokių kaltų D. V. veiksmų buvo pažeisti VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.13 punktų reikalavimai, t. y. padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl šis valstybės tarnautojas trauktinas tarnybinėn atsakomybėn. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad D. V., nesilaikydamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų ir Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.13 punktų reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgęs į Išvadoje pateiktą tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatytas aplinkybes bei siūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ginčijamu Įsakymu skyrė D. V. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

13. Nagrinėdamas aplinkybės dėl pareiškėjo iškvietimo į darbą pagrindų teismas nurodė, kad jokių svarbių kitų aplinkybių, kodėl negalėtų atvykti į darbą, išskyrus galimą jo neblaivumą pareiškėjas nenurodė. Visgi pareiškėjas, atsisakydamas vykti pagal iškvietimą, nurodė, kad tuo metu (penktadienį vakare, po darbo) vartojo alkoholinius gėrimus. Tai patvirtino E. E. tarnybinis pranešimas. Esant tokiai situacijai, administracija, kurią tuo metu funkciškai atstovavo ir E. E., kuriai buvo pavesta užtikrinti pareiškėjo atvykimą į įvykio vietą, turėjo įsitikinti pareiškėjo blaivumu ir tik tuo atveju, jeigu jis blaivus, galėjo leisti dirbti (ypač turint omenyje, kad pareiškėjas turėtų atlikti su elektros tinklo gedimais susijusius darbus arba juos organizuoti, kas savaime sudaro grėsmę gyvybei ir sveikatai). Pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo būti nušalintas nuo pareigų pasitvirtinus neblaivumo faktui, kadangi negalimas joks pareigų vykdymas asmeniui esant neblaiviam. Nors pareiškėjo tiesioginė vadovė V. B. ir neigė, kad pareiškėjas jai buvo sakęs apie alkoholio vartojimą, tačiau bent vienam iš pareiškėjo iškvietime dalyvavusių asmenų žinant apie jo neblaivumą, administracija nebuvo pakankamai aktyvi ir, esant pavojui gyvybei ir sveikatai, ignoravo šią aplinkybę. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo atvykimą į darbą esant neblaiviam teismas laikė neteisėtu.

14. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nurodytos funkcijos (jis organizuoja įstaigos elektros, šilumos, vandens, vėdinimo įrenginių saugų ir patikimą darbą, bei nuolat kontroliuoja jų techninę būklę, kad eksploatuojami įrenginiai veiktų gamintojo nurodytu darbo režimu), į jos turinį nebūtinai įeina su elektros įrenginių veikimu susijęs remontas ar defektų šalinimas. Tokia funkcija skirta organizuoti veikiančių įrenginių saugų darbą. Tai patvirtino ir aplinkybė, kad kitam poskyriui aiškiai priskirta funkcija atlikti defektų ir avarinių situacijų šalinimą, susijusį su elektros energijos tiekimu. Teismo vertinimu, atsakovas plečiamai aiškino pareiškėjui pavestą funkciją organizuoti elektros įrenginių saugų ir patikimą darbą nepagrįstai priskirdamas šiai funkcijai ir savybę organizuoti gedimų ir avarijų šalinimą. Tokia funkcija priskirta Ūkio poskyriui, kuris atsakingas už organizuoti defektų ir avarijų šalinimą, susijusį su elektros energijos tiekimu.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atliktų veiksmų pakankamumo teismas nurodė, kad pareiškėjas bandė susisiekti su elektriku S. P., tačiau jis neatsiliepė, o duomenų apie budėjimo režimo nustatymą elektrikui, nėra. Taigi pareiškėjas buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas šioje situacijoje, bet negalėjo kontroliuoti, kad elektrikas neatsilieps. Teismo įsitikinimu, kadangi Vilniaus AVPK eksploatuoja nemažai pastatų (atskiri policijos komisariatai), kurie dirba ir po įprastų darbo valandų, pagal veiklos pobūdį buvo įmanoma numatyti, kad dėl pastatų eksploatacijos gali kilti poreikis po nustatytų darbo valandų iškviesti gedimus šalinančius darbuotojus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Vilniaus AVPK administracija nesiėmė pakankamų organizacinių priemonių, t. y. nenustatė, kad kilus avarijai būtų užtikrintas personalo, atsakingo už gedimų šalinimą, prieinamumas. Pareiškėjas negali būti laikomas už tai atsakingu asmeniu. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų pastatęs užtvaras ir iškabinęs perspėjimus ar instruktavęs darbuotojus. Nors pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad netinkamai organizavo gedimo šalinimą, tačiau šios funkcijos jam nepriklausė, todėl, teismo vertinimu, už tai jam nebuvo galima taikyti atsakomybės.

16. Tyrimo Išvadoje nėra nurodyta, kokios pasekmės kilo dėl to, kad sugedęs elektros skydelis nebuvo atjungtas 2017 m. spalio 29 d. – elektros instaliacija ir prieš tai buvo sutrūnijusi, buvo paveikta vandens prasisunkimo, už kurią pareiškėjas nėra atsakingas. Tai, kad buvo iškviesta priešgaisrinė tarnyba, savaime nėra žalinga pasekmė. Priešgaisrinė tarnyba 2017 m. lapkričio 20 d. rašte nurodė, kad, jos vertinimu, gaisras nekilo. Iš esmės atsakovas pareiškėjo elgesio žalingumą siejo su tuo, kad galėjo atsirasti žala elektros įrangai, taip pat, kad galėjo kilti gaisras dėl trumpo sujungimo. Visgi gaisras nekilo, situacija (kad sugedęs skydelis lieka neatjungtas nuo elektros) buvo žinoma ir pareiškėjo vadovei, ji galėjo imtis priemonių toliau stebėti situacijos eigą, taip pat ir kviesti elektriką. Pareiškėjas 2017 m. spalio 29 d. pats išsikvietė elektriką, kuriam pavyko atjungti elektros skydelį nuo grandinės. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė kilus realias pasekmes būtent dėl pareiškėjo elgesio.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo veikoje nebuvo objektyviųjų tarnybinio nusižengimo požymių, todėl nebuvo ir kaltės.

18. Dėl procedūrinių pažeidimų teismas pažymėjo, kad Vilniaus AVPK turi specializuotą, tiesiogiai Vilniaus AVPK viršininkui pavaldų padalinį, atliekantį nusižengimų ir pažeidimų tyrimą, todėl padalinio vadovui adresuota rezoliucija „atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ nereiškia įpareigojimo patį vadovą asmeniškai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Šią aplinkybę patvirtina Taisyklių 4 punkto nuostata.

19. Teismas, įvertinęs Taisyklių 7 punkto nuostatas, nurodė, kad jos nereiškia, jog asmuo, kurio atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi būti supažindintas su visais įstaigoje turimais su tarnybiniu patikrinimu susijusiais dokumentais. Teisę susipažinti su tyrimo medžiaga nustato Taisyklių 9 punktas, kuris ją sieja su tyrimo pabaiga. Iš byloje pateikto pranešimo turinio matyti, kad jame aiškiai ir suprantamai išdėstyti įtarimai apie padarytą pažeidimą, iš pranešimo turinio aiškiai suprantama galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo esmė. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisės dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjas teikė tarnybinius pranešimus, į kuriuos jam buvo atsakyta. Pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, teismo įsitikinimu, nebuvo apribota.

20. Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinę žalą teismas nustatė, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus pareiškėjas 2017 m. gruodžio 12 d. pametė danties karūnėlę, todėl už cirkonio keramikos vainikėlius sumokėjo 260 Eur. Tačiau daugiau jokių medicininių išvadų, kurios nurodytų fiziologinius sutrikimus (dantų griežimas ar pan.), kuriais rėmėsi pareiškėjas, nepateikta. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių medicininių duomenų, kad danties karūnėlė būtų sugadinta dėl streso. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra pernelyg nutolęs. Pateikti įrodymai neįrodė ryšio tarp skirtos nuobaudos ir pamestos karūnėlės. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas skunde prašė atlyginti neturtinę žalą, kurią įvertino 700 Eur. Jo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai jam sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, kas betarpiškai įtakojo savijautą ir nervinius impulsus raumenų grupėms, dėl ko įvyko stiprus dantų gręžimas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad dėl prarastos dantų karūnėlės suprastėjo ir bendravimo savybės. Tačiau nepateikė su emocine būsena susijusių sveikatos sutrikimų įrodymų (pvz., medicininių dokumentų). Teismo vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda sukėlė stiprias neigiamas dvasines emocijas, kurių panaikinta nuobauda neatstatytų, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 22. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 119 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus AVPK turėjo pagrindą pareiškėją iškviesti į darbą. Pareiškėjo teiginiai apie neblaivumą nėra patvirtinti faktiniais duomenimis, alkoholio kvapo niekas nejautė, įvykio vietoje pareiškėjas neatrodė apsvaigęs, o jo teiginiai buvo siekis nevykti tvarkyti gedimo, nes jis vengė vykti tvarkyti elektros skydelio avariją, ir tai, kad tai ne jo darbas, tvirtino visą procesą. Atsakovui nesuprantama, kodėl teismas pareiškėjo teiginius apie alkoholio vartojimą vertino kaip objektyvų faktą, nes jokie liudijimai to nepatvirtino. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai rėmėsi išskirtinai vien tik pareiškėjo žodžiais. Pareiškėjo parodymų nepatikimumą, atsakovo įsitikinimu, patvirtina tai, kad jis tiek tarnybinio patikrinimo, tiek bylinėjimosi proceso metu savo poziciją keitė daug kartų.

24. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Vilniaus AVPK nesilaikė Iškvietimo taisyklių, ir nurodo, jog ši išvada buvo padaryta remiantis ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis. Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas M. P., susipažinęs su teismo sprendimu, iškart informavo apie neatitikimus ir surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-35136, kuriame nurodoma, kad jis asmeniškai buvo informuotas apie situaciją bei pavedė V. B. organizuoti gedimo šalinimą. Be to, tai atžymėta ir B. A. 2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime „Maždaug 20.10 val. apie susidariusią situaciją telefonu informavau Vilniaus AVPK viršininko pavaduotoją M. P.“. Taigi, atsakovo vertinimu, iškvietimas organizuotas tinkamai, laikantis Iškvietimo taisyklių 26.2 punkte nustatytų reikalavimų.

25. Teismas padarė išvadą, jog asmeniui pagal Pareigybės aprašymo 7.2 punktą „atsakingam už elektros <...> saugų ir patikimą darbą, bei nuolat kontroliuojančiam įrenginių techninę būklę, kad eksploatuojami įrenginiai veiktų gamintojo nurodytu rėžimu“ negali būti pavesta organizuoti gedimo šalinimą, nes yra kito padalinio darbuotojai, kurie tiesiogiai remontuoja sugedusius įrenginius. Teismo nuomone, tokią užduotį turėjo atlikti kito padalinio (Ūkio poskyrio) vadovas. Atsakovo vertinimu, teismas įsikišo į vidaus administravimą ir nustatė užduočių paskirstymą įstaigoje, tuo prisiimdamas įstaigos vadovo ar jo įgaliotų asmenų įgaliojimus, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. spalio 25 d. (trečiadienį) pareiškėjui buvo pavesta organizuoti problemų, susijusių su elektros skydeliu, išsprendimą, tačiau, kaip nurodė Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas M. P. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-35136, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) patalpas darbo metu pareiškėjas D. V. problemos neišsprendė. Šios naujos faktinės aplinkybės papildomai pagrindžia priežastis, kodėl D. V. buvo kviečiamas, kartu tai liudija apie sistemingą pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą ne vieną kartą, nes jei D. V. būtų išsprendęs situaciją 2017 m. spalio 25 d., jo nebūtų reikėję kviesti 2017 m. spalio 27 d. bei 2017 m. spalio 29 d. (sekmadienį). Atsakovas pažymi, kad šios faktinės aplinkybės paneigia teismo motyvus, išdėstytus 13.4 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-1717, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo bei pagrįstumo ir iš šio Įsakymo priėmimo kylančios turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ginčijamą Vilniaus AVPK Įsakymą panaikino, priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, todėl priimtą teismo sprendimą prašo panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017).

31. Pasisakydamas dėl į pareigas valstybės tarnautoją priėmusio asmens sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Teismas, spręsdamas individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Tokios praktikos pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas aptarė tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo procedūrą ir pažeidimų nenustatė.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2475-662/2019).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017).

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus atsakovui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog nebuvo paisoma atsakovo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad šiuo atveju egzistuoja tarnybinio nusižengimo sudėtis.

36. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Iškvietimo taisyklės savo esme yra lokalus teisės aktas (nustatantis vidaus tvarką). Jų paskirtis yra sureguliuoti įstatyme įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo tvarką tam tikroje institucijoje, todėl šių taisyklių turinys negali būti aiškinamas kaip numatantis savarankiškus pagrindus darbuotojo privalomam viršvalandiniam darbui. Visais atvejais privalomam viršvalandiniam darbui yra reikalingas įstatyme nustatytas pagrindas, o VTĮ nuostatos nenustato, kad valstybės tarnautojams tam tikrais atvejais būtų privalomas viršvalandinis darbas. Taigi viršvalandinis darbas pareiškėjui galėjo tapti privalomu tik DK nustatytais pagrindais.

37. Iškvietimo taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl iškvietimo policijos įstaigoje priima įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas. Policijos darbuotojai iškviečiami paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, krizių ar ekstremalių situacijų metu, vykdant mokomąjį iškvietimą bei kitais atvejais (Iškvietimo taisyklių 28 p.). Iškvietimo schemoje numatomas policijos darbuotojų tarpusavio iškvietimo eiliškumas (grandinė), kurioje pirmasis gavęs pranešimą informuoja kitą, esantį eilėje. Darbuotojai iškviečiami per gyventojų informavimo sistemą (GIS), telefonu ar per kurjerius (Iškvietimo taisyklių 12 p.). Iškvietimas yra privalomas visiems kviečiamiems policijos darbuotojams ir neatvykti galima tik nustatytais atvejais (Iškvietimo taisyklių 40 p.). Pagal Iškvietimo taisyklių 40.6 papunktį neatvykti galima, jeigu darbuotojas yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Karjeros valstybės tarnautojai atvykę į nurodytą vietą privalo pasirašyti iškviestųjų darbuotojų sąraše, prisistatyti tiesioginiam vadovui (Iškvietimo taisyklių 52 p.).

38. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojas M. P. asmeniškai buvo informuotas apie situaciją bei pavedė V. B. organizuoti elektros gedimo šalinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad iškviečiant pareiškėją į darbą, nebuvo pažeistas Iškvietimo taisyklių 26.2 punktas. Visgi, kaip matyti, pagal iškvietimo schemą, pridėtą prie Iškvietimo taisyklių, iškvietimo grandinėje turėjo dalyvauti visai kiti asmenys (pradedant nuo D. M. iki L. T., 8 asmenys). Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasirašęs iškviestųjų asmenų sąraše, atsisakęs atvykti į darbą ir nurodęs, kad vartojo alkoholinius gėrimus jai paskambinusiai ginčo patalpose dirbusiai ir atvykimą organizavusiai E. E. (tai ji patvirtina savo tarnybiniame pranešime – aptarta 4.3 punkte), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tinkamai nesilaikė Iškvietimo taisyklių nustatytų reikalavimų pripažįstama nepaneigta.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjo teiginiai apie neblaivumą nėra patvirtinti faktiniais duomenimis, nes alkoholio kvapo niekas nejautė, įvykio vietoje pareiškėjas neatrodė apsvaigęs, o pareiškėjo teiginiai buvo tiesiog siekis nevykti tvarkyti gedimo. Byloje esantis E. E. tarnybinis pranešimas (4.3 punktas) patvirtina, kad pareiškėjas, atsisakydamas vykti pagal iškvietimą, nurodė, kad tuo metu (penktadienį vakare, po darbo) yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Esant tokiai situacijai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracija, kurią tuo metu funkciškai atstovavo ir E. E., kuriai buvo pavesta užtikrinti pareiškėjo atvykimą į įvykio vietą, turėjo įsitikinti pareiškėjo blaivumu ir tik tuo atveju, jeigu jis blaivus, galėjo leisti dirbti (ypač turint omenyje, kad pareiškėjui buvo keliamas uždavinys pašalinti elektros tinklo gedimus arba organizuoti reikiamus darbus, kas savaime kelia padidintą riziką gyvybei ir sveikatai). Pasitvirtinus pareiškėjo neblaivumo faktui, remiantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas apskritai turėjo būti nušalintas nuo pareigų. Šių faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad administracijai nebuvus pakankamai aktyviai ir tinkamai (alkotesterio pagalba) nepašalinus abejonės dėl galimo pareiškėjo neblaivumo, apie kurį deklaravo pats darbuotojas, atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo siekio tokiu būdu išvengti pareigos vykti tvarkyti elektros gedimo laikytini nepagrįstais, o pareiškėjo buvimas darbe tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažįstamas teisėtu. Pastebėtina, jog teisėjų kolegijos išvadų nekeičia aplinkybė, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė V. B. nežinojo apie galimą pareiškėjo apsvaigimą alkoholiu, vertinant, kad E. E. galėjo ir turėjo žinomą informaciją atskleisti ir kitiems administracijos darbuotojams.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015 yra pažymėjusi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia).

41. Aptarnavimo skyriaus nuostatų 10.2.6 punktu Ūkio poskyriui pavesta organizuoti defektų ir avarinių situacijų šalinimą, susijusį su elektros energijos tiekimu. Statybos ir remonto poskyriui (jame dirbo ir pareiškėjas) 10.4.12 punktu pavesta organizuoti elektros įrenginių saugų ir patikimą darbą ir nuolat kontroliuoti jų technikos būklę. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.2 punktą pareiškėjas organizuoja įstaigos elektros, šilumos, vandens, vėdinimo įrenginių saugų ir patikimą darbą, bei nuolat kontroliuoja jų techninę būklę, kad eksploatuojami įrenginiai veiktų gamintojo nurodytu darbo režimu, o 7.13 punkte nustatyta, kad jis vykdo kitus su Vilniaus AVPK funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai. Kaip matyti iš Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nurodytos funkcijos, ką teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, į jos turinį nebūtinai įeina su elektros įrenginių veikimu susijęs remontas ar defektų šalinimas, nes, kaip nustatyta, Ūkio poskyriui aiškiai priskirta funkcija atlikti defektų ir avarinių situacijų šalinimą, susijusį su elektros energijos tiekimu. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas plečiamai aiškino pareiškėjui pavestą funkciją organizuoti elektros įrenginių saugų ir patikimą darbą nepagrįstai priskirdamas šiai funkcijai ir savybę organizuoti gedimų ir avarijų šalinimą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad pareiškėjui negalėjo būti duodami atskiri pavedimai, jo turimos kompetencijos ribose, ar, kad elektros tinklo gedimų šalinimą privalėjo atlikti kito padalinio darbuotojai, o tik sprendė, kokia elgesio taisyklė yra suformuluota Pareigybės aprašymo 7.2 punkte, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas įsikišo į vidaus administravimą ir nustatė užduočių paskirstymą įstaigoje, tuo prisiimdamas įstaigos vadovo ar jo įgaliotų asmenų įgaliojimus, atmestini kaip nepagrįsti.

42. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių charakterizuojančių pareiškėją, nebuvusių tarnybinio patikrinimo dalimi ir nenagrinėtų pirmosios instancijos teisme, apeliacinės teisėjų kolegijos nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

43. Nesant apeliacinio skundo dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas netikrina ir palieka nepakeistą.

44. Apibendrindama anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Milda Vainienė