2022-09-21 Nr. AB-23025-4-11-3-00018-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3835-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00018-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui G. Y. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio G. Y. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiu G. Y. prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Teikimo argumentai:

1.1. Išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41403 (toliau – ir sprendimas dėl prieglobsčio) nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis sprendimą dėl prieglobsčio skundė, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas. Atsižvelgus į tai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

1.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d. neteisėtai asmenų grupėje kirsdamas valstybės sieną, jis nesutinka savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir nori likti Europos Sąjungoje. Užsienietis nebendradarbiauja su VSAT pareigūnais, nes atsisako teikti papildomus duomenis apie savo asmens tapatybę, taip galimai bandydamas sutrukdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Taip pat, Užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įsigaliojusį sprendimą dėl prieglobsčio, neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės kiltų rizika nepasiekti tikslo – išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos.

II. 2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu teikimą tenkino, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

3. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

4. Teismas konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, Užsienietis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir pasislėpti, taip sutrukdydamas sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymui. Dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti judėjimo laisvės apribojimus.

III. 5. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, nėra padaręs pažeidimų, nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jo judėjimo laisvė ribojama ilgiau nei 12 mėnesių, dėl to pirmosios instancijos teismo taikyta priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga siekiamiems tikslams.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC su apeliaciniu skundu sutinka.

6.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog įvertinus tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymų, URC taisyklių, Užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 7. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog siekiant įvykdyti sprendimą dėl prieglobsčio ir išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę, judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti judėjimo laisvės apribojimų, jų taikymas tęsiasi ilgiau nei 12 mėnesių.

10. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsieniečio prieglobsčio byloje yra įsigaliojęs galutinis sprendimas dėl prieglobsčio (žr. nutarties 1.1. p.), dėl to Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

11. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). URC su Užsieniečio prašymu sutinka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertins Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumą.

12. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

14. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama nuo atvykimo momento 2021 m. liepos 4 d., t. y. daugiau nei vienus metus. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo vietos taisykles ar nesilaikęs nustatytos tvarkos, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingų institucijų pareigūnais.

16. Šiame kontekste primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

17. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir pan. negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.).

18. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių tolimesnis judėjimo laisvės ribojimų pratęsimas būtų proporcingas ir būtinas – primintina, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus. Todėl nurodomas tikslas – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymas bei Užsieniečio išsiuntimas į kilmės valstybę – šiuo metu gali būti pasiektas neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, garantuojamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Taigi, nagrinėjamu atveju Užsieniečiui paliekama pirmosios instancijos teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, tačiau panaikinami nepagrįstai nustatyti judėjimo laisvės apribojimai (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

19. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas ir pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio G. Y. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui G. Y. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Kitą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė