2017-12-20 Nr. AB-24210-3-63-3-02332-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-840-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02332-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. TGK-28 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. TGK-28.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. birželio 29 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją tam, kad ji įpareigotų atsakovą atlikti tinkamą tyrimą bei priimti motyvuotą sprendimą, įpareigojantį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir ginčo butas), savininką ištaisyti remonto metu padarytus pažeidimus, kadangi, jo manymu, remontas atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, jog po atlikto remonto ginčo bute, pareiškėjo bute yra girdimas nuolatinis triukšmas, sukeliamas dėl netinkamai paklotos laminuotos dangos. Nurodo, jog remonto metu minėtame bute buvo išardytos buvusios medinės grindys ir paklota laminuota danga tiesiai ant betono, tarp betono ir laminuotų grindų nepaklojant jokios garsą slopinančios izoliacinės medžiagos.

3. Teigė, kad Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TGK-28 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendime iš esmės nenurodydama jokių motyvų bei pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nurodė, jog skundžiamame sprendime aprašyta tik tai, kad gautas pareiškėjo skundas, atsakovo atsiliepimo argumentai bei pateikta jo pozicija, tačiau neatsakyta į pareiškėjo argumentus, nenurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas. Atkreipė dėmesį, jog Visuomeninė administracinių ginčų komisija sprendime konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko tinkamą tyrimą ir priėmė motyvuotą sprendimą, nors pareiškėjas kreipėsi būtent dėl atsakovo neatliktų veiksmų, t. y. dėl atsakovo neatlikto tyrimo. Tvirtino, kad toks Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Teigė, jog remiantis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą, privalėjo atlikti administracinę procedūrą ir priimti administracinės procedūros sprendimą.

5. Pažymėjo, jog atsakovas atsakyme nurodė, kad aptariamas butas buvo apžiūrėtas vizualiai. Be to, buto savininkas paaiškino, kad senos grindys nebuvo ardomos, o laminuota danga paklota ant viršaus pagal tokių grindų įrengimo technologiją. Nurodė, jog atsakovas pareiškėjui tvirtino, kad būtinas triukšmo rodiklio įvertinimas, t. y. triukšmo rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingumo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą, todėl pareiškėjui ne kartą siūlė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriuje užsakyti atlikti visuomenės sveikatai įtaką darančią veiksnių galimo ar esamo poveikio tyrimą ir vertinimą.

6. 2014 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas dėl atsakovo neveikimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2015 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 4D-2014/2-1719 pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo ne tik pradėti administracinę procedūrą dėl pareiškėjo pareiškimuose nurodytų aplinkybių ir priimti sprendimą, bet pradėti administracinę procedūrą ir dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnų, rengusių 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakymą, veiksmų. Nurodė, jog Seimo kontrolierius konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą. Pabrėžė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nereagavo į Seimo kontrolieriaus išvadas, jokios administracinės procedūros neatliko ir sprendimo nepriėmė. Atsakovo atsakyme į Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytas rekomendacijas pareiškėjui dar kartą buvo pasiūlyta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriuje užsakyti atlikti visuomenės sveikatai įtaką darančių veiksnių galimo ar esamo poveikio tyrimą ir vertinimą. Atsižvelgdamas į atsakovo atsakyme pateiktą pasiūlymą, pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrių su prašymu atlikti visuomenės sveikatai įtaką darančių veiksnių galimo ar esamo poveikio tyrimą ir vertinimą. Minėta institucija pareiškėjui atsakė, jog ji pastato perdangų, grindų ir/ar naudojamų garso slopinančių medžiagų akustinių charakteristikų nustatymų neatlieka.

7. Nesutinkamas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (3.1) RS2-396 bei gavęs atsakymą iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, 2015 m. gegužės 18 d. pareiškimu pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Į šį pareiškėjo pareiškimą buvo atsakyta jau vadovaujantis kitomis teisės aktų nuostatomis bei pateikiant kitus motyvus. Nurodant, kad savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta teisė atlikti konkrečius statinių konstrukcijų tyrimus ir (ar) ekspertizes. Teigė, jog atsakovas dėl minėtų veiksmų (neveikimo) akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teises, neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų.

8. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (toliau – ir atsakovas) nurodė, kad ginčo bute buvo atlikti paprastojo remonto darbai – pakeista grindų danga. Nurodė, kad viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai (Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistai), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatomis, atlieka statinių techninės priežiūros kontrolę, t. y. kontroliuoja, kaip yra vykdoma daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, tačiau ne individualaus buto.

9. Nurodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra privati nuosavybė, o grindų danga yra minėto buto apdailos elementas, todėl sprendimus ir atsakomybę dėl buto remonto bei galimų pasekmių privalo prisiimti buto savininkas (butas nėra bendrojo naudojimo objektas). Teigė, jog kilusius nesutarimus naudojant asmeninės nuosavybės teise valdomus objektus, pareiškėjas turi spręsti abipusiu sutarimu su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku arba teismine tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

10. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 5.1 punkto reikalavimai nėra taikomi atliekant paprastojo remonto darbus.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. skundą tenkino, panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. TGK-28 ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir nustatyti, ar remonto metu nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, susiję su grindų izoliacija bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutikdamas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (31.1)RS2-396 bei gavęs atsakymą iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, 2015 m. gegužės 18 d. pareiškimu vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. (31.1)RS2-610 pareiškėjui atsakė, kad savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta teisė atlikti konkrečius statinių konstrukcijų tyrimus ir (ar) ekspertizės.

13. Pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją, prašydamas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti tinkamą tyrimą bei priimti motyvuotą sprendimą, įpareigojantį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininką ištaisyti remonto metu padarytus pažeidimus. Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TGK-28 konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko tinkamą tyrimą ir priėmė motyvuotą sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas iš bylos medžiagos bei bylos šalių paaiškinimų nustatė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta laminuota danga, t. y. aptariamame bute buvo atliktas paprastasis remontas. Atsakovas nagrinėjamoje byloje iš esmės nesutiko su tuo, kad jis turi pareigą vykdyti paprastojo remonto priežiūrą privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje – bute. Atsakovo manymu, jis atlieka priežiūrą tik bendrojo naudojimo patalpų ir pareiškėjo nesutarimai su trečiuoju asmeniu dėl buto remonto turėtų būti sprendžiami tarpusavyje.

15. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, Statybos įstatymo nuostatomis bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus nuostatais darė išvadą, jog atliekant paprastojo remonto darbus, negali būti pažeistos teisės aktų nuostatos ir teisėti trečiųjų asmenų pagrįsti interesai, kadangi paprastasis remontas yra viena iš statybos rūšių, įtvirtintų Statybos įstatyme ir techniniame reglamente – STR „Statinio statybos rūšys“. Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nurodyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, kurios turi teises, nustatytas minėto straipsnio 3 dalyje. Nors Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose tiesiogiai ir nėra nuodyta pareiga savivaldybėms atlikti butuose atlikto paprasto remonto priežiūrą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti statinių naudojimo priežiūrą bei savivaldybės tam tikrais atvejai išduoda leidimus paprastojo remonto darbams (kai toks leidimas reikalingas), darė išvadą, kad jos privalo tikrinti ir atlikto paprastojo remonto darbus, jei yra duomenų apie galimus padarytus teisės aktų pažeidimus, kurie galimai pažeidžia trečiųjų asmenų pagrįstus interesus.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ tiesiogiai nenurodo, kad savivaldybės administracijos atlieka ir butų priežiūrą, tačiau jame nėra nurodoma, kad savivaldybės tokios priežiūros neatlieka, tuo labiau, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų poskyris išduoda leidimus paprastajam remontui atlikti (kai tokio leidimo reikia). Todėl teismas sprendė, kad savivaldybė privalo patikrinti atliktą statybą – paprastąjį remontą, kai yra informacijos, kad remontas atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Teismas konstatavo, kad atsakovo pozicija, jog savivaldybė neturi pareigos atlikti praprastojo remonto priežiūros individualiame bute, pripažįstama nepagrįsta, nes priešingu atveju iš esmės nebūtų ginamos trečiųjų asmenų teisės dėl statinių, neatitinkančių imperatyvių teisės normų. Darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju savivaldybės kompetencijai priskirta vykdyti patalpos – buto paprastojo remonto priežiūrą, gavus asmens skundą apie tokio remonto metu padarytus teisės aktų pažeidimus.

17. Teismas pasisakė, kad skundžiame sprendime nebuvo analizuotos faktinės ir teisinės aplinkybės. Visuomeninė administracinių ginčų komisija tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, neanalizuodama esamos medžiagos bei teisės aktų nuostatų, nepateikdama pareiškėjui argumentų, kuriais remiantis padarė išvadą, kad atsakovas atliko tinkamą tyrimą ir priėmė motyvuotą sprendimą, ar kad tokio tyrimo atlikti neprivalėjo.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, dar iki pateikiant skundą Visuomeninei administracinių ginčų komisijai, ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau buvo atsisakoma tuo pagrindu, jog nėra atliktas triukšmo rodiklio įvertinimas, todėl pareiškėjui buvo siūloma kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrių užsakyti atlikti visuomenės sveikatai įtaką darančių veiksnių galimo ar esamo poveikio tyrimą ir vertinimą. Pareiškėjas elgėsi aktyviai ir, siekdamas apginti galimai pažeidžiamas teises, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių bei į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. kovo 10 d. pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo ne tik pradėti administracinę procedūrą dėl pareiškėjo pareiškimuose nurodytų aplinkybių ir priimti sprendimą, bet pradėti administracinę procedūrą ir dėl savivaldybės pareigūnų, rengusių 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakymą, veiksmų. Pažymėjo, jog atsiradus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau jam buvo nurodyti kiti argumentai, dėl kurių atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Skundžiamame sprendime šios aplinkybės buvo visiškai nevertintos, neaptartos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. kovo 10 d. pažymoje nurodytos aplinkybės ir teisės aktai, nevertintas faktas, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu keitė poziciją, nurodydamas vis kitą pagrindą, kuriuo remiantis atsisakydavo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir nustatyti ar buvo pažeisti teisės aktai atliekant paprastąjį remontą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas visiškai nemotyvuotas, jame neanalizuoti teisės aktai ir faktinės aplinkybės, todėl turi būti naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus, t. y. išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir nustatyti ar remonto metu nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, susiję su grindų izoliacija bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

III. 19. Atsakovas nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad savivaldybės privalo tikrinti ir atlikto paprastojo remonto darbus, kadangi jos turi pareigą vykdyti statinių naudojimo priežiūrą bei savivaldybės tam tikrais atvejais išduoda leidimus paprastojo remonto darbams (kai toks leidimas reikalingas). Atsakovas teigia, kad toks teismo plečiamasis teisės aktų aiškinimas, vedantis prie savivaldybės pareigų absoliutinimo yra neteisėtas neproporcingas siekiamiems tikslams (užtikrinti tam tikrų statybos darbų priežiūrą – Teritorijų planavimo bei statybų inspekcijos funkcija): savivaldybes įpareigojant tirti skundus ir nustatinėti tariamus atliktus paprastojo remonto darbų brokus, tokius kaip tapetų perklijavimas, sienų perdažymas, grindų dangos pakeitimas, sanitarinių prietaisų keitimas ir panašiai, apribotų savivaldybių galimybes laiku ir tinkamai reaguoti į tokius statybos darbų pažeidimus, kurie gali sukelti pavojų ne tik turtui (statiniams), bet ir žmonių sveikatai / gyvybei. Be to, atsakovo manymu, tampa neaiškūs ir tyrimo išlaidų bei materialinės žalos atlyginimo klausimai – pavyzdžiui konstrukcijų atidengimo atstatymu, galimu laminuotos grindų dangos pažeidimu siekiant nustatyti ar darbai atlikti kokybiškai ir pan.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį į STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedą ir konstatuoja, kad laminuotos grindų dangos paklojimas privačiame bute nepatenka į paprastojo remonto darbų sąrašą, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas). Teismo išaiškinimą vertina kaip papildomų pareigų savivaldybėms nustatymą, kurių įstatymas nenumato.

22. Nurodo, kad atsakovas faktines aplinkybes tikrino vietoje ir nustatė, jog buvo atliktas paprastasis remontas – įrengta laminuota grindų danga. Pabrėžia, jog nebuvo nustatyta jokių požymių apie tai, kad butų buvę atlikta kokia nors intervencija į statinio bendras konstrukcijas ar pastarųjų pažeidimai. Pasisako, kad administracinė procedūra buvo pradėta, tačiau įvertinant atsakovo teisės aktų suteiktų kompetencijų ribas ir faktines aplinkybes, administracinė procedūra buvo nutraukta.

23. Apeliantas paaiškina, kad tokia situacija, kai padidėja triukšmo lygis dėl pakeistos grindų dangos, nepatenka į STR 1.06.03:2002 2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nurodytus atvejus. Nurodo, kad tokiu atveju ekspertizės organizavimas tampa statinio naudotojo, o ne viešojo administravimo subjektų prievolė.

24. Atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, jog triukšmas padidėjo / atsirado po to, kai buvo atlikti ne tik paprastojo remonto darbai, bet ir įsikėlė jauna šeima su vaikais. Todėl apeliantui kyla abejonės, jog triukšmo padidėjimą galėjo įtakoti ne atliktas paprastasis remontas, o naujų gyventojų elgesys, arba tiesiog pareiškėjo pripratimas prie didesnės tylos dėl buvusios tuščio buto kaimynystės.

25. Pažymi, kad butas yra asmeninė savininko nuosavybė, o grindų danga yra buto apdailos elementas, todėl sprendimus ir atsakomybę dėl remonto bei galimų pasekmių privalo prisiimti buto savininkas, kadangi butas nėra bendrojo naudojimo objektas.

26. Nurodo, kad pagal Civilinio Kodekso 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatas nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Todėl, kilusius nesutarimus naudojant asmeninės nuosavybės teise valdomus objektus, atsakovas pareiškėjui siūlė spręsti abipusiu sutarimu arba teismine tvarka.

27. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai išanalizavo teisės aktų nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika bei priėmė pagrįstą sprendimą.

28. Nurodo, kad apelianto argumentas, kad jis negali tirti skundų ir patikrinti faktų dėl padaryto broko atlikus paprastąjį remontą, vien dėl to, kad neturi tam pakankamai laiko, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, parodantis aiškų neigiamą požiūrį į asmenų skundus, tokiu argumentu apeliantas tiesiog nepagrįstai nusišalina nuo problemos išsiaiškinimo.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog savivaldybė nesugeba tinkamai organizuoti savo darbo, negali nukentėti savivaldybės gyventojai, kurie skundais taip pat prašo ištirti ne mažiau reikšmingus pažeidimus, kurie padaromi būtent dėl atlikto paprastojo remonto darbų, ir kurie gali sukelti ne mažesnį pavojų turtui (statiniams) ir žmonių sveikatai / gyvybei. Pažymi, kad butai, esantys šalia vienas kito, tiesiogiai sujungti bendro naudojimo šilumos, vandens, santechnikos vamzdynais, lubų ir grindų perdangomis, ventiliacinėmis sistemomis, todėl buto savininko, kuris gyvenamąsias patalpas ruošia tik nuomai, nekokybiškai atlikti paprastojo remonto darbai, gali sukelti nepatogumų ne tik artimiausiems kaimynams, bet ir daugiabučio namo daugumai gyventojų.

30. Pareiškėjo manymu jeigu yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir interesai, tam yra valdžios institucijos, kurios privalo padėti asmenims savo teises ir teisėtus interesus apginti, o ne visais būdais stengtis tokios prievolės neprisiimti.

31. Dėl savivaldybės atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo, pareiškėjas pasisako, kad jam nesuprantama, kaip vizualiai buvo galima nustatyti ar nenustatyti padarytus remonto pažeidimus, patikėti remontą atlikusio asmens žodžiais, kad grindų danga paklota tinkamai. Taip pat pabrėžia, kad apelianto argumentai dėl jaunos šeimos su vaikais nepagrįsti, kadangi jauna šeima ginčo bute negyvena.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

33. Byloje keliamas ginčas dėl Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. TGK-28, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta, kad savivaldybė atliko tinkamą tyrimą ir priėmė motyvuotą sprendimą.

34. Pareiškėjas skundu siekė, kad būtų įpareigota Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atlikti pakartotinai tyrimą pareiškėjo kaimyno namuose dėl grindų dangos ir įpareigotų kaimyną ištaisyti jo bute atlikto paprastojo remonto broką.

35. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

36. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1285-502/2015).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta (pvz.: administracinės bylos Nr. A502-1627/2013 ir A502-2442/2014), kad savivaldybių administravimo subjektai, gavę reikšmingų duomenų apie statinių naudotojams nustatytų pareigų netinkamą vykdymą, realizuodami jiems suteiktas teises privalo patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai neleidžia konstatuoti, kad ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantis į jį asmuo, t. y. atsakovas nėra saistomas tokio asmens nurodytų argumentų ir prašymų taikyti kitiems asmenims tam tikras poveikio priemones, o jo apsisprendimas tokių poveikio priemonių netaikyti ABTĮ prasme negali būti traktuojamas kaip administracinis neveikimas.

38. Atitinkamai savivaldybė reaguodama į pareiškėjo teikiamus skundus, nuvyko į ginčo butą ir patikrino ar buto atliktas paprastasis remontas turi neigiamos įtakos pastato konstrukcijoms, jų nenustatęs pareiškėjui pateikė atsakymą apie atlikto tyrimo rezultatus.

39. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) yra statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, kurios turi teises, nustatytas minėto straipsnio 3 dalyje:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

40. Vertinant Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra pagrindas konstatuoti, kad savivaldybių administracijos statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, naudojimo priežiūros srityje veikia tais atvejais, kai paaiškėja, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, privačios nuosavybės į butus atveju - kai gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Tai suponuoja, kad į savivaldybės funkcijas nepatenka pareiga tikrinti buto paprastojo remonto atlikimo tinkamumą, kai nėra pagrindo konstatuoti statinio griūties grėsmės, o šioje byloje tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas nesiremia.

41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jį grindė ir STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ įtvirtintų nuostatų aiškinimu ir konstatavo, kad nors Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nėra nuodyta savivaldybėms pareiga vykdyti asmeninės nuosavybės teise valdomuose butuose atlikto paprasto remonto priežiūrą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti statinių naudojimo priežiūrą bei savivaldybės tam tikrais atvejai išduoda leidimus paprastojo remonto darbams (kai toks leidimas reikalingas), jos privalo tikrinti ir atlikto paprastojo remonto darbus, jei yra duomenų apie galimus padarytus teisės aktų pažeidimus, kurie galimai pažeidžia trečiųjų asmenų pagrįstus interesus.

42. STR 1.12.08:2010, vadovaujantis jo 1 punktu, nustato viešojo administravimo subjektų, išvardytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atliekamos statinių naudojimo priežiūros tvarką. Pažymėtina, kad statinių naudojimo priežiūros tvarka yra procedūrinės taisyklės, įgyvendinamos įstatyme nustatytais pagrindais. Reglamentas nenustato ir negali nustatyti teisinių pagrindų statinių naudojimo priežiūrai atlikti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalo tikrinti ir atlikto paprastojo remonto darbus, jei yra duomenų apie galimus padarytus teisės aktų pažeidimus, kurie galimai pažeidžia trečiųjų asmenų pagrįstus interesus, ne tik Nutarties 40 p. numatytais pagrindais, padaryta dėl neteisingo teisės aiškinimo ir taikymo.

43. Sutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės aktus išplėsdamas savivaldybei įstatymu priskirtas funkcijas.

44. Vertinant skundžiamo sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, konstatuotina, kad institucija teikdama atsakymą pateikė informatyvų ir aiškų išaiškinimą, kad savivaldybė atlikdama patikrinimą dėl atlikto remonto tikrina, ar nebuvo įsikišta ir kokiu nors būdu pakenkta pastato konstrukcijoms, nurodė, jog buto apdailos (šiuo atveju grindų dangos) remonto tinkamumo tikrinimas neįeina į savivaldybei priskirtas funkcijas. Visuomeninė administracinių ginčų komisija įvertinusi skundžiamą patikrinimą bei jai skundžiamą pareiškėjui savivaldybės atsakymą (b. l. 32) konstatavo, kad patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir pareiškėjui nurodytas atsakymas yra informatyvus, aiškus ir atsakantis į pareiškėjo keliamus klausimus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu Visuomeninė administracinių ginčų komisijos vertinimu.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Visuomeninė administracinių ginčų komisija netinkamai atsakė pareiškėjui į jo pateiktą pareiškimą.

46. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 140 str. 1 d. 2 p.)

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

P. Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius