2020-05-26 Nr. CB-5851-2-68-3-23133-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2473 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23133-2018-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gegužės 18 d. gautu ieškovo E. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas E. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams V. B., R. V., O. T., R. M., A. T. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais asmens garbę ir orumą, įpareigojimo tokius duomenis paneigti bei žalos priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog vien atsakovų vartotos frazės „mūsų įsitikinimu“ ar „mūsų nuomone“ eliminuoja galimybę teigti, kad atsakovai paskleidė žinią, o ne nuomonę, taip buvo nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos; net jeigu būtų galima sutikti su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad atsakovai išsakė tik savo nuomonę (quod non), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuomonė turi būti sąžininga, turėti objektyvų faktinį pagrindą. Taigi, nustatę, kad atsakovai išreiškė savo nuomonę, teismai turėjo patikrinti, ar ši nuomonė atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktus kriterijus, tačiau to nesiaiškino; teigdami, jog asmens garbės ir orumo negali pažeminti apie asmenį išsakyta nuomonė, susiaurino CK 2.24 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nepasikeitė ieškovo vertinimas visuomenėje (nors to nesiaiškino), neįvertino to, jog dėl atsakovų paskleistų teiginių gali nukentėti ieškovo orumas, ir taip pažeidė CK 2.24 straipsnį jį susiaurindamas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai – jais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti E. M. (duomenys neskelbtini) 420 (keturis šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gegužės 15 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Dalia Vasarienė