Legislator Case Law & Legislation
bcd80907-a82f-41ac-9887-4c04756b6031 AI generated

bcd80907-a82f-41ac-9887-4c04756b6031 · Kauno apygardos teismas

Case Number bcd80907-a82f-41ac-9887-4c04756b6031
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-707-238/2015;Teisėjas: Laimondas Noreika             Proceso Nr. 1-64-1-01036-2013-8;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoraujant Vilmai Marčiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Liucijai Kailiuvienei, išteisintojo V.

Legislator headnote

AI generated

bcd80907-a82f-41ac-9887-4c04756b6031 · Kauno apygardos teismas: Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas V. V. kaltės (nekaltumo) klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , bei V. V. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino.Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai yra susiję su tuo, kad, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčijami teismo nustatyti faktai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-707-238/2015;Teisėjas: Laimondas Noreika             Proceso Nr. 1-64-1-01036-2013-8;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoraujant Vilmai Marčiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Liucijai Kailiuvienei, išteisintojo V.

V. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Liucijos Kailiuvienės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Tuo pačiu nuosprendžiu V. V. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ E. Ž. priteista 1303,29 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. Ž., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su E. Ž. suorganizavo, teikdamas jam priemones – paduodamas E. Ž. buto raktus – pagrobti svetimÄ turtÄ , t. y. 2013-07-18 apie 14–16 val., vagystės tikslu, davęs buto raktus, nurodė E. Ž. patekti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobti svetimÄ turtÄ â€“ V.

V. priklausantį juodos spalvos kompiuterį „Asus“, 1500 Lt vertės, baltos spalvos bevielio ryÅ¡io modemÄ , 200 Lt vertės, auksinį vyriÅ¡kÄ vestuvinį žiedÄ , kurio viduje iÅ¡graviruota „Virginija“, 1000 Lt vertės, auksinį vyriÅ¡kÄ Å¾iedÄ 10 g svorio, 2000 Lt vertės, aukso lauÅ¾Ä , 30 Lt vertės, tuo padarydamas V. V. bendrÄ 4730 Lt (o tai atitinka 13369,90 Eur) turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu V.

V. dėl kaltinimo pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. V. kaltinimai buvo grindžiami iÅ¡imtinai vien kaltinamojo E. Ž., turinčio tuo suinteresuotumÄ , parodymais, kurie, patikrinus juos visumoje su kitais įrodymais, nepasitvirtino, todėl V. V. iÅ¡teisintas.Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) prokurorė Liucija Kailiuvienė praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje V.

V. buvo iÅ¡teisintas dėl LR BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pakeisti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti V. V. kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, nuteisti 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikyti LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui, taip pat priteisti iÅ¡ V. V. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti 1303,29 Eur V.

V. naudai solidariai su E. Ž.. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas kaltinamųjų, nukentėjusios bei liudytojų parodymus, buvo neišsamus ir netinkamai įvertino įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas V. V., padarė neteisingas išvadas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios įpareigoja vertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Mano, kad V. V. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kaltinamojo V.

V. parodymus paneigia liudytojas V. J., kuris kategoriÅ¡kai neigia, jog V. V. paliko raktus jo automobilyje, kadangi tuo metu jis (V. J.) neturėjo jam priklausančio automobilio ir niekur jo nevežė. IÅ¡analizavus liudytojų parodymus, kitus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog E. Ž. nėra pagrindo apkalbėti V. V., tai patvirtina ir pats V. V.. Be to, po buto vagystės E. Ž. sugrįžti ir sugadinti buto spynÄ nebuvo jokios priežasties. Tik V. V. buvo naudingas buto spynos sugadinimo faktas. Be to, V.

V. niekada neturėjo pinigų, todėl negalėjo sumokėti už atliktus darbus, ir kilus konfliktui dėl savavaldžiavimo buvo sulaikytas. Be to, visus alkoholinius gėrimus ir kitas vaiÅ¡es už savo pinigus pirko P. P.. Taigi, V. V. teigimas, kad namuose yra pakankamai pinigų ir jais gali disponuoti, neatitinka tikrovės. Tik V. V. galėjo nubraižyti tikslų buto planÄ ir nurodyti E. Ž., kuriame kambaryje ir kurioje vietoje yra padėti pinigai ir kiti vertingi daiktai. Teismas padarė tik prielaidÄ , jog E. Ž. turėjo motyvÄ apkalbėti V.

V., tačiau jokių konkrečių priežasčių nenurodė.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorės Liucijos Kailiuvienės apeliacinis skundas atmestinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas V. V. kaltės (nekaltumo) klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , bei V. V. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino.Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai yra susiję su tuo, kad, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčijami teismo nustatyti faktai.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, LR BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir jame apraÅ¡ytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė V. V. iÅ¡teisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė kaltinimus ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi byloje surinkta medžiaga. Nustatyta, kad teisiamojo posėdžio metu V. V. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad yra kaltinamojo E. Ž. apkalbamas dėl nesuprantamų motyvų, taip pat nurodė, kad nebuvo jokios prasmės organizuoti savo tėvų buto apvogimo, kadangi tėvai buvo jam leidę ten ne tik gyventi, bet ir naudotis namuose laikomais pinigais.

Tuo tarpu kaltinamasis E. Ž. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad savaitę iki įvykio buvo pokalbis su V. V., kuris pasakė, kad jo tėvų nebus, galima bus apvogti butÄ , o gautÄ pelnÄ iÅ¡ vagystės pasidalinti pusiau. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad kaltinimas V. V. iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik kito kaltinamojo E. Ž. parodymais, kurių daugiau nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Å iuo atveju teismas turėjo dviejų kaltinamųjų prieÅ¡ingus ir prieÅ¡taringus parodymus ir nei vienam iÅ¡ jų negalėjo suteikti virÅ¡enybės. Teismas teisingai pažymėjo, kad kitų įrodymų, patvirtinančių V.

V. kaltę, byloje nėra, o vien tik kito kaltinamojo, kuris byloje parodymus davė neprisiekęs, parodymų nepakanka. Tokiu atveju bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu ir visas abejones, kylančias dėl kaltinamojo kaltės ir jo veiksmų atlikimo, aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai. Prokurorė teigia, kad E. Ž. nėra pagrindo apkalbėti V. V.. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog E. Ž., norėdamas nuslėpti tikrÄ jį jam buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus parÅ«pinusį asmenį, apkalbėti V.

V. visgi galėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad E. Ž. parodymai dėl jo nurodomų raktų perdavimo aplinkybių yra nenuoseklÅ«s – ikiteisminio tyrimo metu jis yra teigęs, kad po V. V. telefoninio skambučio, jie 2013-07-17 po pietų buvo susitikę, gavo iÅ¡ jo raktus ir tėvų buto planÄ , nors prieÅ¡ tai toje pat apklausoje yra teigęs, kad raktų perdavimas vyko tÄ pačiÄ dienÄ tarp 11-13 val. (1 t., b. l. 124-125). Tačiau liudytojas P. P. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad 2013-07-17 po 10 valandos ryto V.

V. iš buto, kuriame jie linksminosi, niekur negalėjo išeiti, nes jie buvo pažadinti pareigūnų. Iki 10 val. teoriškai tai būtų įmanoma, bet jis išeinančio V. V. negirdėjo ir jis, pažadintas, dar buvo girtas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat neatitinka tikrovės ir E. Ž. paaiškinimai, kad raktų perdavimui jis su V. V. susitiko po šio skambučio jam. Iš byloje esančio pareigūnų tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 52-54) matyti, jog 2013-07-17 tarp V. V. ir E. Ž. nebuvo jokio tarpusavio telefoninio kontakto, tačiau buvo ne vienas telefoninis kontaktas tarp V.

J. ir E. Ž.. IÅ¡teisintasis V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad maždaug prieÅ¡ dvi savaites iki įvykio jis pas V. J. automobilyje „Opel Vectra“ paliko buto raktus. Tai įvyko dėl to, kad tuo metu jis jam sode įrenginėjo tvorÄ ir jie kartu sugrįžo, nuo to laiko jis naudojosi tėvų raktais. Å i iÅ¡teisintojo nurodoma aplinkybė teismo posėdžio metu nebuvo paneigta, taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog bÅ«tent V. V. neabejotinai perdavė raktus E. Ž.. Pats kaltinamasis E. Ž. nurodė, kad grÄ Å¾tÄ spynai sugadinti jis skolinosi iÅ¡ V.

J., nors neva priežasties jam nenurodė. Su V. V. prisidėjimu prie pasikėsinimo įvykdyti vagystę nesutinka ir nukentėjusioji, civilinė ieškovė V. V., nurodžiusi, kad V. V. yra melagingai E. Ž. kaltinamas, kad nukreiptų dėmesį nuo tikrųjų savo bendrininkų. Ji patvirtino V. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad sūnus pas V. J. buvo palikęs automobilyje savo raktus, skambinėjo jam, tačiau jie taip ir nesusitiko ir raktų sūnus neatgavo, o V. V. naudotis buvo perduoti kiti raktai.

Liudytojas V. V., kuris yra iÅ¡teisintojo tėvas, teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo, jog sÅ«nus buvo savo raktus palikęs maÅ¡inoje pas draugÄ V. J., ir mano, kad bÅ«tent Å¡ie raktai ir buvo panaudoti atrakinti butÄ . Tai patvirtino ir liudytojas P. V. nurodęs, kad jam buvo žinoma, jog brolis V. V. gal prieÅ¡ porÄ savaičių raktus su pakabuku, ant kurio buvo žaidimo kauliukai, buvo palikęs pas V. J., taip pat liudytoja A. M., kuri paaiÅ¡kino girdėjusi, kaip iÅ¡teisintojo V. V. motina V.

V. liepė jam iš draugo V. J. atsiimti paliktus raktus, nes raktai yra reikalingi. Į tai V. V. sakė, kad nereikia bijoti, nes pas V. J. jie niekur nedings, nes yra automobilyje. Ši nukentėjusiosios ir liudytojų nurodoma aplinkybė patvirtina, kad V. V. raktų, kurie buvo rasti pas E. Ž., prieš įvykį neturėjo, todėl E. Ž. jų perduoti negalėjo. Vien tai, kad V. J. nurodė, jog neturėjo jam priklausančio automobilio (nors kaip pats nurodo kartais pasinaudodavo tėvo automobiliu „Opel Vectra“) ir niekur V.

V. nevežė (1 t., b. l. 35, 36), savaime nepaneigia visų anksčiau aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų apie tai, jog buto raktai vis tik buvo palikti jo automobilyje, ir nepreziumuoja V. V. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, liudytojas V. J. nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, taigi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali paneigti visų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios ir liudytojų duotų parodymų, kurie buvo nuoseklūs, logiški ir vieni kitus papildantys.

Atsižvelgiant į tai, netenka pagrindo prokurorės argumentas, kad spynos sugadinimas, kurį norėjo padaryti nuteistasis E. Ž., buvo naudingas tik V. V.. Prokurorė taip pat nurodo, kad tik V. V. galėjo nubraižyti tikslų buto planÄ ir nurodyti E. Ž., kuriame kambaryje ir kurioje vietoje yra padėti pinigai ir kiti vertingi daiktai. Tačiau byloje esantis buto brėžinys (1 t., b. l. 157) nėra tikslus, taip pat nėra galimybės nustatyti, ar tai tikrai buto, esančio (duomenys neskelbtini), planas, bei kas šį planÄ braižė.

Negana to, jame nėra nurodoma jokie daiktai ar pinigai ir kur jie yra padėti, taigi Å¡ie duomenys nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Ä®vertinęs aptartų duomenų visetÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ių duomenų nepakanka neabejotinai iÅ¡vadai, jog V. V. veikdamas bendrai su E. Ž. suorganizavo, teikdamas jam priemones – paduodamas E. Ž. buto raktus – pagrobti svetimÄ turtÄ , t. y. 2013-07-18 apie 14-16 val., vagystės tikslu, davęs buto raktus, nurodė E. Ž. patekti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobti svetimÄ turtÄ , o visos iÅ¡kilusios abejonės turi bÅ«ti ir apylinkės teismo buvo vertinamos V.

V. naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad V. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendis paliekamas galioti, o prokurorės Liucijos Kailiuvienės apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo už iÅ¡teisintajam V.

V. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 14,48 Eur. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau nagrinėjamu atveju V. V. baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡teisintas, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : prokurorės Liucijos Kailiuvienės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Danguolė Å iugždinytė Teisėjai                                                     RamÅ«nas Antanavičius                                                                                                                                                  Algirdas Remeika