bcd51844-c824-461f-b634-e294eec407bc · Panevėžio apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-157-879/2019 Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00229-2014-9     Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.12; 2.14.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. B. atstovui - gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo R. B. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria R. B. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Teismas n u s t a t ė :

1. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi R. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje esant nepakaltinamumo bÅ«senoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2. 2019 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų nutartimi patenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas ir R. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendrojo stebėjimo sÄ lygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymas.

3. R. B. skundu praÅ¡o 2019 m. liepos 18 d. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų nutartimi pratęstÄ jo atžvilgiu taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Apeliantas nurodo, kad jokio nusikaltimo nėra padaręs ir nesupranta, kodėl yra priverstinai gydomas, kadangi serga tik epilepsija. R. B. taip pat pažymi, kad ligoninėje laikosi nustatyto režimo, su niekuo nesipyksta, geria vaistus, nors abejoja poreikiu juos vartoti, iÅ¡skyrus medikamentus nuo epilepsijos. Apeliantas skunde reiÅ¡kia norÄ gyventi savo namuose ir yra įsitikinęs, kad gali pats savimi pasirÅ«pinti be artimųjų pagalbos ir gyventi savarankiÅ¡kai, todėl atsisako vykti gyventi į globos namus. BÅ«damas namuose, sutiktų gerti gydytojo paskirtus vaistus tik nuo epilepsijos, nes mano, jog jokių kitų vaistų jam nereikia.

4. R. B. gynėjas skundÄ praÅ¡o tenkinti iÅ¡dėstytais motyvais bei panaikinus skundžiamÄ Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų nutartį jo ginamajam taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

5. Prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.

6. Skundas atmestinas.

7. IÅ¡nagrinėjęs skundÄ , teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 18 d. nutartimi R. B. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymas, tenkinti skundÄ nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs R. B. psichinę sveikatÄ bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumÄ , pagrįstai ir motyvuotai pratęsė Å¡iuo metu jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. IÅ¡ Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados matyti, kad R. B. diagnozuotas organinis kliedesinis (panaÅ¡us į Å¡izofrenijÄ ) sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

IÅ¡ iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies matyti, kad R. B. dar 1978 metais Utenos psichiatrinėje ligoninėje diagnozuota oligofrenija, vidutinio laipsnio debilumas. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi nustatyta, kad R. B., bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senoje, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams. Ta pačia nutartimi R. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė. Tai rodo, kad R. B. yra sunkiai prognozuojamas ir linkęs smurtauti.

10. Bylos duomenimis R. B. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima bÅ«tų nutraukti gydymÄ arba keisti stacionarinį stebėjimÄ Ä¯ ambulatorinį. 2014 m. rugpjūčio 14 – 22 d. Utenos ekspertiniame skyriuje R. B. diagnozavus aukščiau nurodytÄ susirgimÄ nuo 2014 m. spalio 24 d. jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kuris RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo buvo tęsiamas nuo 2015 m. gegužės 5 d. net aÅ¡tuonis kartus.

Nors komisijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. B. elgesys stebimu laikotarpiu formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, tačiau Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, nes R. B. psichinė bÅ«sena iÅ¡lieka be esminio pasikeitimo - mÄ stymas paralogiÅ¡kas, nenuoseklus iki padriko, ligonis iÅ¡sako didybės pervertinimo, ypatingos reikÅ¡mės kliedėjimus, laiko save sveiku, yra egocentriÅ¡kas, prieÅ¡iÅ¡kas ir piktas dėl jo atžvilgiu taikomo priverstinio gydymo, atsisako vykti į socialinės globos namus, neturi socialinių ryÅ¡ių.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos iÅ¡vadÄ , kitus byloje esančius duomenis, R. B. skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad R. B. psichinė sveikata iÅ¡lieka nepakitusi, todėl iÅ¡lieka ir asmens socialinis pavojingumas. Galimybė užtikrinti R. B. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ Å¡iuo metu galima tik stacionare, nes jam dėl jo ligos pobÅ«džio turi bÅ«ti tęsiamas gydymas vaistais, kuris negalėtų bÅ«ti užtikrinamas ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

R. B. jokių socialinių ryÅ¡ių ir artimų Å¡eimos narių, kurie juo nuolat rÅ«pintųsi, neturi, bei ateityje, pagerėjus sveikatos bÅ«klei, galėtų gyventi tik socialinės globos namuose. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus R. B. sveikatai jam taikant intensyvų gydymÄ , įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas Å¡eÅ¡is mėnesius, spręsti klausimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

12. Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 18 d. nutartis, kuria R. B. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : atmesti R. B. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 18 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėja Daina Vaidachavičienė