bcd40800-19a3-4bc2-962d-2ecf89619cf7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Administracinė byla Nr. I-923-561/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 28; 59; 74 (S)          VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 11 d.

Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Vandens parkas“ skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                    n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja UAB „Vandens parkas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija, Ministerija) 2013-03-29 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1575 dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-03-29 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1575 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, 4073,41 Lt turtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad Bendrovė 2012-10-04 gavo Energetikos ministerijos iÅ¡duotÄ leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-2319 (toliau – ir Leidimas plėsti), pastatant ir įrengiant saulės elektrinę, kurios instaliuota galia – 0,03 MW, projektinė metinė elektros energijos gamyba – 32400 kWh. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-03-06 patvirtino, kad elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį.

Energetikos ministerija 2013-03-29 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1575 (toliau – ir Leidimas gaminti) elektrinėje, kurios tipas – saulės elektrinė, įrengtoji galia – 0,02989 MW. Leidime gaminti pažymėta, kad jis yra iÅ¡duotas Leidimo plėsti pagrindu. Be to, Å¡io leidimo dalyje „Leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja LeidimÄ plėsti gavo 2012 m., vadovaujantis tuometinės 2012-06-21 redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas), galiojusios nuo 2012-07-01 iki 2013-02-01, nuostatomis. Pagrindines investicijas į saulės elektrinę Bendrovė atliko ir plėtros darbus vykdė galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai. Leidimas gaminti buvo iÅ¡duotas 2013-03-29, t. y. po Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos įsigaliojimo 2013-02-01.Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 11 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, privalomai superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ .

Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 4 dalies nuostatas, fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija). Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 12 dalį, atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemÄ sudarančių skatinimo priemonių, nurodytų Ä®statymo 3 str. 2 dalyje, tame tarpe fiksuoto tarifo, taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė.Nurodė, kad Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 (toliau – ApraÅ¡as), 6.1 punktas nustato, kad elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, Ä®statymo ir ApraÅ¡o nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas fiksuotas tarifas, kurį elektros energijos gamintojui ar gamintojų grupei nustato Komisija.

Pagal ApraÅ¡o 8.2 punkto nuostatas, Å¡is Komisijos nustatytas fiksuotas tarifas taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengti galia ne didesnė kaip 30 kW. ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta, kad ApraÅ¡o 8.2 punkte nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai. ApraÅ¡o 14.1 punkte taip pat nustatyta, kad elektros energija superkama atitinkamam elektros energijos gamintojui ar jų grupei taikomais Komisijos nustatytais fiksuotais tarifais.Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 7 dalyje buvo nustatyta, kad Komisijos teisė ir pareiga kiekvienais metais peržiÅ«rėti fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

Å ioje normoje taip pat buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23.Nuo 2013-02-01 įsigaliojusios Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 str. 6 dalyje nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie yra taikomi tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Pagal aktualiÄ Ä®statymo redakcijÄ fiksuoto tarifo nustatytas yra siejamas nebe su leidimo plėsti iÅ¡davimo momentu, bet su leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu. Asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 straipsnio dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .

Nuo 2013-01-01 iki 2013-04-01 elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne daugiau 30 kW, galiojo Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-282 nustatytas fiksuotas tarifas – 1,25 Lt/kWh.Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame Leidime gaminti yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Nors LeidimÄ plėsti Bendrovė gavo 2012-10-04, t. y. galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai, ir pagrįstai tikėjosi, kad jai 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjai bus taikomas 1,25 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu.

Tiesiogiai taikant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijÄ ir pareiÅ¡kėjai nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeičiant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ . PareiÅ¡kėjai taikomas fiksuotas tarifas yra sumažinamas 0,19 Lt/kWh. Bendrovės įsitikinimu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, privalėjo užtikrinti, jog jame bÅ«tų nustatytas Leidimo plėtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas. PrieÅ¡ingu atveju, yra pažeidžiami teisės aktai ir pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai bei interesai.PareiÅ¡kėjos vertinimu, Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir taip pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kėjai gavus LeidimÄ plėsti, su kurio iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, jai buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

BÅ«tent Å¡is teisėtas lÅ«kestis didžiÄ ja dalimi ir suponavo pareiÅ¡kėjos apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelės vertės investicijas. Tik žinodamas garantuotÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , asmuo gali vertinti savo bÅ«simas investicijas, rengti verslo planÄ , kreiptis į finansų institucijas dėl energetikos projekto finansavimo ir kt. Energetikos ministerijos Bendrovei iÅ¡duotas Leidimas gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , lėmė tiek teisėtų lÅ«kesčių, tiek teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų pažeidimÄ .

Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjai LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai.PareiÅ¡kėja taip pat paaiÅ¡kino, jog patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,19 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

Pažymėjo, kad iki 2013-11-30 pareiÅ¡kėja savo saulės elektrinėje yra pagaminusi ir pardavusi 21439 kWh elektros energijos, kas sudaro 4073,41 Lt žalÄ negautų pajamų forma (21439x0,19), laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki skundo pateikimo dienos. PareiÅ¡kėja taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 6 straipsnio nuostatos „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, atitikimÄ Konstitucijos 7 str. 2 daliai, 70 str. 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas nedalyvavo.Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, nurodydama, kad Leidime gaminti nurodomos leidimu reglamentuojamos tokios sÄ lygos – vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 (toliau – Taisyklės), VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taip pat buvo nurodoma ir iki Ä®statymo 2013-01-17 pakeitimų įsigaliojimo dienos pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ .

Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į Ä®statymo (redakcija iki 2013-02-01) 20 str. 7 dalį, neginčijo Leidimo plėsti dalies, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.Atsakovė atkreipė dėmesį, kad skundžiama Leidimo gaminti veiklos sÄ lyga yra kaip bendra teisinė nuostata ir yra įtraukta į visus iki Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo Energetikos ministerijos iÅ¡duotus Leidimus gaminti elektros energijÄ .

Pabrėžė, jog Energetikos ministerija nėra įgaliota priimti sprendimÄ taikyti arba netaikyti vienÄ ar kitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , nėra įgaliota Leidime gaminti elektros energijÄ nustatyti veiklos sÄ lygas, galinčias daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjos taikytinam elektros energijos supirkimo tarifui. Energetikos ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas panaikinti Leidimo gaminti elektros energijÄ dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, pripažintinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Energetikos ministerijai virÅ¡ijus savo kompetencijÄ bei atlikus kitokius veiksmus negu imperatyviai reikalauja Ä®statymas, bÅ«tų pažeisti bendrieji vieÅ¡ojoje teisėje veikiantys teisinio reglamentavimo principai.Atsakydama į pareiÅ¡kėjos argumentÄ dėl žalos, pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , Energetikos ministerija, priimdama sprendimÄ dėl Leidimo gaminti iÅ¡davimo, veikė savo kompetencijos ribose.

Darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtų veiksmų ar neveikimo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė atsakomybė.Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaike atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ pateiktus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjai 2013-03-29 leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1575 nustatytų veiklos sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2012-10-04 atsakovė pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-2319 (b. l. 36).

Leidimu pareiÅ¡kėjai suteikta teisė vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Nurodyta, kad elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ ; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas – UAB „Vandens parkas“ fotovoltinė saulės elektrinė, 0,03 MW instaliuota galia, 32400 kWh projektinė metinė elektros energijos gamyba.PareiÅ¡kėja 2013-03-01 pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ gaminti elektros energijÄ (b. l. 92). 2013-03-06 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos iÅ¡davė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad pareiÅ¡kėjos saulės elektrinė yra sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinkanti projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 37).2013-03-29 pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1575, kuriuo reguliuojamos veiklos sÄ lygos – vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas.

Leidime nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniais techniniai duomenys – elektrinės pavadinimas UAB „Vandens parkas“ fotovoltinė saulės elektrinė, saulės elektrinės įrengtoji galia – 0,02989 MW (b. l. 21). PareiÅ¡kėja savo teisių ir interesų galimÄ pažeidimÄ sieja su pasikeitusiu saulės energetikos skatinimo teisiniu reglamentavimu.

Skunde pažymėjo, kad gavus leidimÄ plėtrai, su kurio iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, pareiÅ¡kėjai buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ ), visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas. Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas.

Iki 2013-02-01galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (2011-05-12 Ä®statymo 20 str. 7 dalies redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti. Tuo tarpu nuo 2013-02-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (2013-01-17 Ä®statymo 20 str. 6 dalies redakcija).

Taigi, pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ plėtoti elektros energijos gavybÄ pateikė galiojant vienoms teisinėms nuostatoms, o LeidimÄ gaminti gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui, jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo neįtvirtino, taigi, naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013-02-01.Pažymėtina, kad valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o bÅ«tent bendros tautos gerovės, t. y. valstybė turi teisę įstatymu ginti vartotojÄ , kaip silpnesniÄ jÄ sandorio Å¡alį.

Be to, atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių skatinimo priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (2005-05-13, 2006-09-21 nutarimai). VieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (2005-07-08, 2007-05-15 nutarimai), dėl to valstybė gali, o tam tikrais atvejais ir turi, keisti (plėsti, siaurinti arba kitaip koreguoti) Å«kinės veiklos reguliavimÄ .Pagal Ä®statymo 13 str. 3 d. 2 punktÄ (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01), buvo nustatyta, kad saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä . Ä®statymo 20 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2013-02-01, buvo nustatyta, kad elektros energijos gamyba iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių yra vieÅ¡uosius interesus atitinkanti paslauga. <...> Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagaminta elektros energija superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (1 dalis); fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausiÄ galimÄ dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Å¡iame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (4 dalis);

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos (7 dalis); numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (8 dalis).Pagal nuo 2013-02-01 įsigaliojusio Ä®statymo 13 str. 3 d. 2 punktÄ nustatyta, kad saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki 2012-12-31.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos tarÅ¡os mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Ä®statymo 20 str. 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2013-02-01) nustatyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos; numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (7 dalis).Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjai leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus buvo iÅ¡duotas remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2013-02-01, o leidimas gaminti elektros energijÄ â€“ pagal pakeistÄ saulės energetikos reglamentavimÄ , galiojantį nuo 2013-02-01.

Taigi, įsigaliojus Ä®statymo pataisoms, nuo 2013-02-01 skatinimo kvotų paskirstymas buvo sustabdytas.Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, jog dėl leidimo gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi 2013-03-01, Å¡is leidimas jai buvo iÅ¡duotas 2013-03-29, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojusiomis įstatyminėmis nuostatomis ir Leidime nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-11-29 nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų bÅ«ti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, bÅ«tų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ . Taigi, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovė neturėjo pagrindo leidime įtvirtinti nuostatos, kad elektros energijos supirkimui turi bÅ«ti taikomi tarifai pagal leidimo plėtoti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ , t. y. atsakovė neturėjo įstatyminio pagrindo vadovautis teisinio santykio atsiradimo metu negaliojusiomis teisės normomis.

Å is teisės aktų aiÅ¡kinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes su Leidimo gavimo procesu susiję teisiniai santykiai iki 2013-02-01 nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Jokių iÅ¡imčių tiems gamintojams, kurie leidimus plėsti elektros energijÄ gavo galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenustato. Teismo vertinimu, pagal KonstitucijÄ Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politikÄ (pagal savo kompetencijÄ ) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti Å«kinę veiklÄ .

Seimas, turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta elektros energijos kainų didėjimo. Po Ä®statymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni, prasidėjo platus saulės Å¡viesos energijos elektrinių vystymas, kurios akivaizdžiai didina elektros energijos kainÄ vartotojams. Energetikos ministerijai buvo pateikti tÅ«kstančiai praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ne didesnės kaip 30 kW galios elektrines.Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos pateiktais argumentais, kad jos teisėti lÅ«kesčiai pažeisti, kadangi atliko didelės vertės investicijas tikėdamasi, kad pastačius elektrinę ir gavus leidimÄ gaminti, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.Pažymėtina, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai, nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio Å¡alis.

Ä®statymo nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. IÅ¡ Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t. t.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas, konstatavo, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus. Teismas su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo nesutinka. PareiÅ¡kėjas jau gavęs šį leidimÄ negalėjo pagrįstai tikėtis, kad turėdamas leidimÄ gaminti elektros energijÄ elektrinėje pagaminta elektros energija galės prekiauti teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Tuo remdamasis teismas atmetė pareiÅ¡kėjo argumentus dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio ji siekė įgydama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi, nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Energetikos ministerijos 2013-03-29 leidimas Nr. LG-1575 ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstas teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat nėra pagrindo įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-03-29 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1575 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.PareiÅ¡kėja taip pat prašė priteisti jai 4073,41 Lt turtinę žalÄ , kuri, anot pareiÅ¡kėjos, pasireiÅ¡kė kaip pajamos, negautos dėl naujos redakcijos Ä®statymo taikymo jos atžvilgiu, laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki skundo teismui pateikimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .GinčijamÄ 2013-03-29 leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1575 Energetikos ministerija priėmė remdamasi jo iÅ¡davimo metu galiojančia Ä®statymo redakcija, veikė savo kompetencijos ribose, todėl, Å¡iuo atveju, nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų, negali kilti civilinė atsakomybė. Be to, pareiÅ¡kėjai skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiÅ¡kai panaikintas, fiksuotas tarifas taikomas dvylikos metų laikotarpiui (Ä®statymo 20 str. 6, 7 dalys). IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima teigti, kad pareiÅ¡kėjos veikla apskritai tapo nuostolinga. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisako.PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio nuostatos „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, atitinka Konstitucijos 7 str. 2 daliai, 70 str. 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu jos padėtį bloginantis įstatymas buvo pritaikytas atgal. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Teismui nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) 6 straipsnio konstitucingumo, todėl netenkintinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos UAB „Vandens parkas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėja taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos UAB „Vandens parkas“ skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                    ArÅ«nas Kaminskas                                                                  Jolita Rasiukevičienė                                                                  Milda Vainienė