bcd37e25-ffef-4ed1-a705-fe2ad2f1b9da · Lietuvos apeliacinis teismas

           Bylos Nr. 1A-603/2014 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-01040-2004-6         Bylos kategorija 1.1.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų: RÅ«tos Mickevičienės, Elenos Vainienės,                                sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei,               dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,        gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Egidijaus Kerio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M.

N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 147 straipsnį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki vienerių metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir M.

N. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. N. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe ir turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, pardavė asmenį, o bÅ«tent: iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Ž. S. (kuris nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu), turėdamas tikslÄ gauti turtinės naudos, 2003 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bute adresu (duomenys neskelbtini), TelÅ¡iai, už 150 eurų V.

R. pardavė I. V. iÅ¡vežimui į užsienį dirbti prostitute.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo nuosprendį ir M. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnį paskirti dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė M. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes bei teisingai jas kvalifikavo, tačiau, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad M. N. beveik deÅ¡imt metų slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Toks elgesys, anot apelianto, paneigia apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kad M. N. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, o jo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos tėra siekis iÅ¡vengti ar suÅ¡velninti gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Mažesnio nuteistojo pavojingumo nerodo ir tai, kad jis neturi administracinių nuobaudų. Prokuroro teigimu, jis, besislapstydamas nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų, ir negalėjo būti nubaustas administracine tvarka. Apeliantas nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. N. vaidmuo bendrininkų grupės veikloje buvo antraeilis – priešingai, jis veikė tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, aktyviai ieškojo, kas galėtų išgabenti I. V. į užsienį verstis prostitucija.Nuteistojo M.

N. gynėjas advokatas M. Kepenis atsikirtime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad Å iaulių apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmestini. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir pagrįstai M. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimÄ minimaliam sankcijoje numatytos bausmės dydžiui.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl nuteistojo kaltės ir dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, Å iaulių apygardos teismo nuosprendis ginčijamas tik dėl M. N. paskirtos bausmės ir baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, M. N. paskyrė bausmę, artimesnę Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės minimaliai ribai. Prokuroras, apeliaciniame skunde nesutikdamas su paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. N. atžvilgiu pripažino atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo pradėtas 2004 m. kovo 10 d. (t. 1, b. l. 1). M. N. įtariamojo procesinį statusÄ Ä¯gijo 2004 m. gegužės 19 d.; tÄ pačiÄ dienÄ jis buvo apklaustas. Å ios apklausos metu jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir davė iÅ¡samius parodymus apie savo bei savo bendrininkų veiksmus. Tokius pačius parodymus jis pakartojo ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 1, b. l. 80-82; 85-86).

M. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei teismo, buvo panaudoti priimant apkaltinamÄ jį Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį M. N. bendrininkų – Ž. S. ir V. R. – atžvilgiu (t. 1, b. l. 68). Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ M. N. atžvilgiu, jis pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir savo kaltę pilnai pripažino, todėl pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas (t. 2, b. l. 27).

Prokuroro apeliaciniame skunde minima aplinkybė, jog M. N. po nusikalstamos veikos padarymo ilgÄ laikÄ slapstėsi, vengė teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas paneigti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo. Å iuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad tiek iÅ¡ karto po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme M. N. davė iÅ¡samius parodymus ne tik apie savo, bet ir apie savo bendrininkų neteisėtus veiksmus; tokie jo parodymai neabejotinai prisidėjo prie tiesos nustatymo Å¡ioje byloje;

M. N. gailisi dėl savo nusikalstamo poelgio, jį vertina kritiÅ¡kai, per deÅ¡imt metų, kurie praėjo po ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo, M. N. jokių naujų teisei prieÅ¡ingų veikų nepadarė. Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai pripažinti M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats apeliantas pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu, prašė pripažinti Å¡iÄ aplinkybę lengvinančia M.

N. atsakomybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir kitos Å¡ioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad M. N. paskirta akivaizdžiai per Å¡velni laisvės atėmimo bausmė. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad jį priėmęs teismas atsižvelgė į M. N. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nors padarytas sunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, tačiau jis nesukėlė itin sunkių padarinių; jo padarymÄ iÅ¡ dalies paskatino ir palengvino pačios nukentėjusiosios elgesys (ji, žinodama, kad užsienio valstybėje dirbs prostitute, iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ ten vykti ir nesiprieÅ¡ino nei pardavimui, nei vežimui į užsienį; (tai konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendyje (t. 1, b. l. 75-78)).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad M. N. vaidmuo bendrininkų grupės veikloje nebuvo itin aktyvus – kaip nustatyta apygardos teismo nuosprendyje, jis, susitaręs su V. R., pardavė jai nukentėjusiÄ jÄ I. V., žinodamas, kad ji užsienyje turės verstis prostitucija. Tuo tarpu nukentėjusiosios gabenimu į užsienį, jos nelegaliu įdarbinimu ir pan. rÅ«pinosi ne M. N., o V. R.. Taigi vertinant M. N. atliktus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pobÅ«džio bei sudėties požymių bendrame kontekste, jo vaidmuo nebuvo svarbiausias siekiant galutinio tikslo – I.

V. nelegalaus įdarbinimo prostitute užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad V. R., kurios vaidmuo Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvesnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu nuteista laisvės apribojimo bausme dvejiems metams. Prokuroras apeliaciniame skunde, praÅ¡ydamas sugriežtinti M. N. bausmę, akcentuoja tÄ aplinkybę, jog nuteistasis ilgÄ laikÄ slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad Å¡i aplinkybė neigiamai charakterizuoja M.

N., tačiau pati savaime negali bÅ«ti pakankamas pagrindas skirti griežtesnę bausmę. Juolab, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. N. į užsienio valstybę iÅ¡vykęs nebuvo, slapstėsi Lietuvoje, ilgÄ laikÄ nekeisdamas savo gyvenamosios vietos. Å ios aplinkybės rodo, kad ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų savo pareigas siekiant surasti M. N. vykdė ne itin kruopščiai. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas teismui pateikė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininko parengtÄ M.

N. charakteristikÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad jis apibÅ«dinamas teigiamai, kaip turintis motyvacijÄ , siekiantis kuo greičiau atlikti laisvės atėmimo bausmę ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai M. N. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnį, pagal kurio nuostatas, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Å iuo atveju M. N. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl visos sÄ lygos M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimui vienu trečdaliu nustatytos pagrįstai. Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo M. N. paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia.

Bausmė nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji tinkamai individualizuota.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Egidijaus Kerio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Aloyzas Kruopys Teisėjai                                                     RÅ«ta Mickevičienė                                                                              Elena Vainienė