bcd297cd-729a-42f2-a7ef-3dcb9392bb07 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-271/2011

Proceso Nr. 1-57-1-00107-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

1.1.8.1.1

                           Â

                                                Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

  N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2011 m. kovo 31 d.

   Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Kęstučio Jucio, Lino Žukausko,  sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,    Â

dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,    gynėjai Eugenijai Liutvinskienei,

nuteistajam

P. R.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo

2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose, ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams ir 8 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš P. R. priteista: nukentėjusiajai I. Š. 1 330 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 949,33 Lt I. Š. gydymosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

P. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį, nėščiÄ moterį, o bÅ«tent:

2010 m. sausio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, tiksliai nenustatytoje vietoje, važiuodamas automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės sulankstomÄ peilį ir du kartus tyčia dÅ«rė Å¡alia, keleivio vietoje, sėdinčiam Å¡eimos nariui, nėščiai sugyventinei I. Å ., padarydamas jai dvi pilvo perdangos durtines-pjautines žaizdas, iÅ¡ kurių viena akla, o kita kiauryminė, praeinanti pilvo sienÄ , kepenų

raiÅ¡tį, pažeidžianti diafragmÄ , ir taip sunkiai sužalojo savo Å¡eimos nėščiÄ narį, sugyventinę I. Å .

Nuteistasis P. R. apeliaciniame

skunde nurodo, jog teisme jis nepasakė, kad važiuojant automobiliu supykusi I. Å . pareiÅ¡kė ne jį esant vaiko tėvÄ . TÄ ji sakė ne pirmÄ

kartÄ . Å ie žodžiai apeliantÄ iÅ¡vedė iÅ¡ pusiausvyros. Jis nieko negalvodamas iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė savigynai neÅ¡iojamÄ peilį ir dÅ«rė I. Å .. Tokį poelgį sÄ lygojo jos provokuojantis elgesys. Be to, registruodama vaikÄ I. Å . nenurodė apelianto kaip vaiko tėvo. Tai taip pat rodo, jog vaiko tėvas gali bÅ«ti ne jis.

Paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, nes teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jis pats prisistatė į policijÄ , sutinka atlyginti civilinius ieÅ¡kinius.   Â

Nuteistasis P. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡ naujo apklausti jį bei I. Å . dėl konflikto automobilyje priežasties ir įpareigoti I. Å . pateikti teismui vaiko gimimo liudijimÄ ; paskirti ne didesnę, nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nuteistojo P. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso

kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.                                         Â

Nuteistasis P. R. nuosprendį skundžia tik dėl paskirtos bausmės, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.

Abiejų instancijų teismuose ir apeliaciniame skunde nuteistasis skirtingai aiÅ¡kino savo elgesio motyvus: pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiÅ¡kinti savo elgesio teigdamas, kad gal norėjo kažkÄ parodyti, pasimaivyti ar pagÄ sdinti, tai buvo kažkoks kvailumas; apeliaciniame skunde nurodė, jog jį iÅ¡vedė iÅ¡ pusiausvyros sugyventinės I. Å . provokuojantis elgesys, t. y. pasakymas, kad ne jis yra gimsiančio vaiko tėvas; apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja prašė nustatyti, kad nuteistojo elgesį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai.

Žodžiu ir raštu išdėstyti skirtingi prašymai nukentėjusiosios elgesį vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, atmetami kaip nepagrįsti.

Provokuojančiu elgesiu, leidžiančiu nustatyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti

prieÅ¡ jį nusikalstamÄ veikÄ . Tokie nukentėjusiojo veiksmai turi iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauti moralės normoms, jie gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu ar kitokiais

tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan.

Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, galintys pasireikÅ¡ti fiziniu ar psichiniu poveikiu. Norint konstatuoti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte,  bÅ«tina nustatyti neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieÅ¡ kaltininkÄ ir pastarojo didelį susijaudinimÄ , kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai.

BÅ«tent taip formuojama teismų praktika, nustatant aptariamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2010,  2K-21/2011 ir kt.).Â

Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti nuteistojo parodymai rodo apeliantÄ galvojus, jog gimsiantis vaikas yra jo. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia tuo abejojantis, nes nukentėjusioji jo tėvystę neigė jau ne kartÄ .Â

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net jei nukentėjusioji bÅ«tų pasakiusi besilaukianti kÅ«dikio ne nuo apelianto (tačiau pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji to neteigė), to negalima vertinti kaip jos provokuojančio arba neteisėto elgesio. Jei vėliau I. Å . vaiko tėvu neįrašė apelianto, tai jos pasirinkimas, kurį galėjo sÄ lygoti

P. R. teisinė padėtis dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kita vertus, tikint nuteistojo versija, jog nukentėjusioji ne kartÄ sakė jį nesant vaiko tėvu, tokie jos žodžiai automobilyje jam nebuvo naujiena ir negalėjo sukelti tokio didelio susijaudinimo, kad negalėtų kontroliuoti savo elgesio.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog iki įvykio arba įvykio metu nukentėjusioji bÅ«tų elgusis provokuojamai arba neteisėtai, tuo sukeldama P. R. reakcijÄ , pasibaigusiÄ nusikaltimu. Nuteistasis pripažino, kad tarp jo ir sugyventinės kildavo žodinių konfliktų. Nukentėjusioji I. Å ., liudytojai T. Å . bei

A. D. parodė, jog nuteistasis buvo impulsyvus, greitai įsiplieskiantis, agresyvokas, jam užeidavo pykčio priepuoliai.

Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto veiksmus sÄ lygojo pyktis. Jo priežasties įvykio metu nuteistasis pats negalėjo paaiÅ¡kinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo nusikalstamų veiksmų nesieja su vaiko tėvyste (abu važiavo iÅ¡ nėščiÄ jÄ apžiÅ«rėjusio gydytojo ir toks klausimas nebuvo keliamas). Apeliantui diagnozuotas miÅ¡rus asmenybės sutrikimas, netrukdantis suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (t. 1, b. l. 186-188). Tai turi reikÅ¡mės kaltininko veiksmų vertinimui.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 arba 10 punktuose.

Apeliantas neteisus teigdamas, jog jis pats prisistatė į policijÄ . Bylos duomenys įrodo, kad pareigÅ«nai P. R. rado namuose po liudytojos A. D. telefono skambučio.

Nuosprendį priėmęs teismas motyvavo bausmės skyrimÄ . Jis nurodė, jog P. R. tyčia dėl pavydo ir pykčio padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apeliantas anksčiau du kartus teistas už plėšimus (t. 1, b. l. 146), keliolika kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 147-150). Nors teistumas iÅ¡nykęs, tai blogai apibÅ«dina asmenį.

P. R. neakivaizdiniu būdu mokosi Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultete.

Kita vertus, jis nė kiek neatlygino civilinių ieÅ¡kinių nei nukentėjusiajai, nei teritorinei ligonių kasai už I. Å . gydymÄ .

Teismas nustatė dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio      1 dalies 1 ir 2 punktuose, bei nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Visa tai įvertinęs, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ esant laisvės atėmimo bausmės vidurkiui septyneriems metams, teismas paskyrė žymiai trumpesnę, nei vidutinę bausmę. Nėra jokių teisinių argumentų bausmę sumažinti iki minimalios, kaip to praÅ¡o apeliantas.Â

Negalima neatkreipti dėmesio į sužalojimo padarymo vietÄ . P. R. du kartus peiliu dÅ«rė I. Å . į pilvÄ , sukeldamas tiesioginį pavojų ne tik nukentėjusiosios, bet ir vaisiaus gyvybei. Tai taip pat bausmės dydžiui reikÅ¡minga aplinkybė.  Â

Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo P. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                               Â

Violeta Ražinskaitė

Teisėjai                                                                                                                     Kęstutis Jucys

                                                                                                                                Linas Žukauskas