Legislator Case Law & Legislation
bcd28286-acee-45e1-86c9-aa994770e4d8 AI generated

bcd28286-acee-45e1-86c9-aa994770e4d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bcd28286-acee-45e1-86c9-aa994770e4d8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo laisvė nuo 2009-01-30 iki 2014-06-30 apribota pažeidžiant teisės aktus, neskamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Legislator headnote

AI generated

bcd28286-acee-45e1-86c9-aa994770e4d8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi sujos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nurodytos aplinkybėms nepatvirtintos įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimos neturtinės žalos ir nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimÄ . Valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-4294-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-04784-2015-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo laisvė nuo 2009-01-30 iki 2014-06-30 apribota pažeidžiant teisės aktus, neskamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Atvykstant ir iÅ¡vykstant daroma krata antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), daiktus reikia dėti į neÅ¡varias dėžes. Turėjo galimybę tik 1 val. per parÄ pasivaikščioti. Daugeliui pareigÅ«nų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, tačiau jie nėra gydomi. Dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 11-20) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , paaiÅ¡kino, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomųasmenų skaičius yra 954 asmenys, Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami skiriančias sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kratos vykdomos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros.Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos privalomai atskiroje patalpoje atliekama visuminė krata.Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami.

Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali bÅ«ti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali bÅ«ti atlikta kÅ«no ertmių apžiÅ«ra.

Valymo darbai priėmimo - paskirstymo punkte atliekami pagal poreikį. Valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus LukiÅ¡kių TI-K, direktoriaus budinčiojo padėjėjo nurodymu. Valymo darbai Priėmimo - paskirstymo punkte atliekami reguliariai kiekvienÄ dienÄ .Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 161-164) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl; netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi sujos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nurodytos aplinkybėms nepatvirtintos įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimos neturtinės žalos ir nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimÄ . Valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programÄ .

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslas - užtikrinti saugiÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ laisvės atėmimo vietų veiklÄ , nuteistiesiems (suimtiesiems) teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sÄ lygas. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslÄ , nustatytas uždavinys – modernizuoti laisvės atėmimo vietas.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 7, 169, 170,172). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2009-01-30 iki 2014-06-30.Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, Kalėjimų departamentas praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-09-29 (b. l. 8), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų apimti laikotarpį nuo 2012-09-29.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2009-01-30, todėl į teismÄ kreipdamasis 2015-09-29 praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

PareiÅ¡kėjo teigimu, pažeidimai jo atžvilgiu prasidėjo nuo buvimo LukiÅ¡kių TI-K, t.y. nuo 2009 m. sausio mėnesio, tačiau skundÄ teismui jis iÅ¡siuntė tik 2015-09-29. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. PareiÅ¡kėjas jokių objektyvių ir jo delsimÄ kreiptis į teismÄ pateisinančių priežasčių nenurodė, teismas pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taip pat nenustatė. Nenustačius pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei už laikotarpį nuo 2009-01-30 iki 2012-09-29 skundo dalį atmesti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose:

Nr. A444-343/2013, Nr. A-261-1027/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2009-01-30 iki 2010-02-11 pareiÅ¡kėjas nebuvo LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 11). Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2012-10-16, iÅ¡ jo iÅ¡vyko – 2014-05-27.Taigi, teismas Å¡iuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ nuo 2012-10-16 iki 2014-05-27, kai pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012-10-16 iki 2014-05-27) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroseNr. 112 (plotas 7,28 m2), Nr. 400 (plotas 40,40 m2), Nr. 116 (plotas 7,49 m2), Nr. 380 (plotas 7,35 m2), Nr. 107 (plotas 7,38 m2), Nr. 405 (plotas 17,02 m2), Nr. 111 (plotas 7,45 m2), Nr. 389 (plotas 26,63 m2), Nr. 404 (plotas 17,02 m2), Nr. 109 (plotas 7,31 m2), Nr. 400 (plotas 40,40 m2),Nr. 399 (plotas 31,61 m2),Nr. 119 (plotas 7,31 m2), Nr. 115 (plotas 7,45 m2), Nr. 118 (plotas 7,38 m2) kartu su 1-7 asmenimis.

PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 12-15) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Å¡iÄ normÄ atitiko Å¡iomis dienomis: 2012-10-16 vakare, 2012-10-17, 2012-10-25 vakare, 2013-07-09 – 2013-07-10, 2013-07-18 – 2013-07-22, 2013-10-01 – 2013-10-02, 2013-10-11, 2014-04-15 – 2014-04-16, 2014-04-22 – 2014-04-28, 2014-05-13 – 2014-05-14, 2014-05-22 – 2014-05-27.

Taip pat pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K šiais laikotarpiais: 2012-10-18 – 2012-10-24, 2012-10-30 – 2013-07-08, 2013-07-11 – 2013-07-17, 2013-07-23 – 2013-09-30, 2013-10-03 – 2013-10-09, 2013-10-15 – 2014-04-14, 2014-04-17 – 2014-04-21, 2014-04-29 – 2014-05-12, 2014-05-15 – 2014-05-21.Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2012-10-16 iki 2014-05-27 Lukiškių TI-K buvo laikomas 38 paras, iš kurių apie 29 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad nuo 2012-10-16 iki 2014-05-27 9 paras LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t.y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat argumentuoja, jog kamerose nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atvykstant ir iÅ¡vykstant daroma krata antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), daiktus reikia dėti į neÅ¡varias dėžes, galėjo tik 1 val. per parÄ pasivaikščioti. Be to, daugeliui pareigÅ«nų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, tačiau jie nėra gydomi.Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kadgyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 25-141) paneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo neužtikrinimo pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K atitinkamose kamerose laikotarpiu, todėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta.PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant daroma krata antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), daiktus reikia dėti į neÅ¡varias dėžes, yra nedetalizuotos, pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kada konkrečiai jo apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, kokie daiktai buvo dedami į neÅ¡varias dėžes.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinės bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11). IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Todėl pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai dėl antisanitarinėmis sÄ lygomis daromų kratų negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir atmestini.Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Remiantis Å¡io straipsnio 2 d. suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsiliepime nurodytais paaiÅ¡kinimais dėl Å¡ių nuostatų užtikrinimo, juolab, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde patvirtino, kad galėjo 1 valandÄ per parÄ pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė. KritiÅ¡kai vertintinas ir atmestinas kaip niekuo nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys dėl pareigÅ«nų sadistinio elgesio.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į ilgÄ laikotarpio trukmę, kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas (9 paros), tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

Taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 20 000 Eur. Teismo vertinimu praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 100 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

                          pareiÅ¡kėjo D. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.                          Priteisti D. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.                                       KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .                          Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                         Henrikas Sadauskas