bcd21f2e-a205-4399-8501-29ea8282f08a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-427-255/2012(Proceso Nr. 2-06-3-12019-2011-8)                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 116.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 13 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant ieškovei D.

R., ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atsakovei O. R. Ruginienei, atsakovės atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, tretiesiems asmenims R. R., V. P., V. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo D. R. ieÅ¡kinį atsakovei O. R. Ruginienei dėl uzufrukto nustatymo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir atsakovės O. R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. R. dėl nuosavybės gynimo - iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų.              IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas                     n u s t a t ė:             ieÅ¡kovė D.

R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti uzufruktÄ gyvenimo trukmei teisę naudotis gyvenamÄ jÄ patalpa (mažesniuoju kambariu) adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (b.l. 2-7) nurodė ir apklausiama teisme paaiÅ¡kino, kad 1988 metais susituokė su R. R. ir su vyru apsigyveno vyro tėvų namuose S. Neries g. 13-2, Klaipėdoje. UoÅ¡viui F. R. darbovietė suteikė kitÄ , geresnį butÄ , tada kartu su tėvais jauna persikėlė į dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas 16-osios divizijos 69-29). 1992-09-24 butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ butÄ privatizavo atsakovė O.

R. R.. IeÅ¡kovė ir kiti Å¡eimos nariai davė sutikimÄ privatizuoti butÄ atsakovės vardu, tačiau mano, kad pagal apsigyvenimo bute galiojusio Butų kodekso 55 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai įgijo tokias pat teises į valstybinio fondo butÄ , kaip nuomininkai ir jų Å¡eimos nariai. Butų privatizavimo įstatymu nebuvo siekiama kuriems nors asmeninis suteikti privilegijas ar suvaržyti turimas teises naudotis gyvenamÄ ja patalpa. Butų privatizavimo metu nebuvo aiÅ¡kiai nurodoma, kokias teisines pasekmes sukels gyvenamosios patalpos privatizavimo sandoris tam tikro asmens vardu.

Tuo metu teisę jį privatizuoti turėjo tiek ieÅ¡kovės sutuoktinis, tiek ji pati, tačiau Å¡ios teisės jie neįgyvendino, sutiko, kad butÄ privatizuotų uoÅ¡viai. Nedavusi sutikimo, ji pati galėjo privatizuoti butÄ , tada ji tada bÅ«tų tapusį buto savininke. Nesutarus kieno vardu bus privatizuojamas butas, jis bÅ«tų likęs valstybės nuosavybe. IeÅ¡kovė bute gyvena nuo 1989-08-07, t.y. daugiau negu 22 metus. Per šį laikotarpį ji prisidėjo prie Å¡io buto priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo bei jo pagerinimo, darė remontÄ , mokėjo pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä už plastikinius langus.

Jokio nekilnojamojo turto ji neturi. Santykiai su sutuoktiniu prieÅ¡ kelerius metus visiÅ¡kai paÅ¡lijo, 2011-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka su R. R., santykiai Å¡eimoje dar pablogėjo, atsakovė grasina jÄ iÅ¡mesti iÅ¡ namų, nepagrįstai kviečia policijÄ , todėl ji priversta gyventi ne namuose, o nakvoti pas drauges. Kilus konfliktinei situacijai ieÅ¡kovė nori, kad teismo keliu jai bÅ«tų nustatytas uzufruktas, t.y. teisė gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), jos gyvenimo trukmei.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (civ. b. 3K-3-584/2007), kad esant tęstiniams nuolatinio naudojimosi, gyvenamÄ ja patalpa santykiams, kai susitarimai dėl aprÅ«pinimo gyvenamÄ ja patalpa sudaryti esant kitokiam nei Å¡iuo metu įstatyminiam reglamentavimui, tačiau nei jų sudarymo metu, nei vėliau neprieÅ¡taravo ir neprieÅ¡tarauja įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie susitarimai nebuvo ginčijami gyvenamosios patalpos savininko (savininkų), yra galimas uzufrukto (naudojimosi gyvenamÄ ja patalpa teisės) nustatymas.

Galimybė ieÅ¡kovei įteisinti uzufruktÄ pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus nustatyta ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, pagal kurias, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, Å¡is kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios įgyvendinamos jam įsigaliojus, o Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iÅ¡ kurių yra kilęs ginčas.

Mano, kad uzufrukto nustatymas padėtų iÅ¡spręsti su atsakove kylančius konfliktus dėl mokesčių mokėjimo, bÅ«tų galimybė nustatyta naudojimo patalpomis tvarkÄ ir atitiktų teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Ji pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l.18), kuriuo vadovaujantis Civilinio kodekso 4. 98 straipsniu, prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė ir apklausta teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti uzufruktas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia teisės naudotis Å¡iuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pripažinimÄ ieÅ¡kovei iki jos mirties.

Bendras Å¡eimos narių susitarimas privatizuoti 1992-09-24 gyvenamÄ sias patalpas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei atsirado nuosavybės teisė. Pagal tuo metu galiojusį buto privatizavimo įstatymÄ pats susitarimas nereiÅ¡kė nuosavybės teisės pripažinimÄ Ä¯ butÄ . IeÅ¡kovė davė sutikimÄ privatizuoti butÄ , tačiau pačiame buto privatizavime nedalyvavo, savo investicinių čekių Å¡iam bÅ«stui įsigyti nepanaudojo. Už butÄ mokėjo atsakovė ir jos sutuoktinis F. R. . 2005 metais mirė F.

R. . Po sutuoktinio mirties jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį jo turto, t.y. į ginčo butÄ , todėl RÅ«ta O. R. yra vienintelė Å¡io buto savininkė. Ji nesutinka, kad buvusi marti gyventų jos bute. Butas yra dviejų kambarių. Jos sÅ«nus yra netekęs darbo, prie buto iÅ¡laikymo neprisideda. IeÅ¡kovė labai retai sumokėdavo už buto komunalinius patarnavimus, o pastaruosius du metus nebemoka. O. R. R. nurodo, kad dėl to ji priversta skolintis ir mokėti mokesčius už butÄ , nes gauna nedidelę pensijÄ .

IeÅ¡kovė yra nesugyvenamo charakterio, sukelia konfliktines situacijas, dėl to net buvo kviečiama policija. Mano, jog nei ieÅ¡kovė, nei jos vyras R. R. prie buto įsigijimo neprisidėjo, todėl neturi jokių teisių į šį butÄ . IeÅ¡kovė trukdo naudotis butu, yra užėmusi didįjį kambarį, visÄ virtuvę, su sÅ«numi iÅ¡siskyrė, todėl dabar ji kartu su sÅ«numi R. R. priversta dalintis mažuoju kambariu, negali normaliai gyventi, nesugeba sumokėti mokesčių, negali parduoti buto ir įsigyti mažesnio.

PraÅ¡o apginti jos kaip savininkės teises ir iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ buto.IeÅ¡kovė nesutiko su prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 30). Nesutikimo motyvai atitinka ieÅ¡kinyje nurodytus motyvus.Tretysis asmuo R. R. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad palaiko motinos O. R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Mano, kad butas priklauso motinai, nes šį butÄ galo tėvas, daug metų iÅ¡dirbęs geležinkelyje. Kai vyko privatizavimas, jie su ieÅ¡kove D.

R. savo investicinius čekius pardavė ir prie buto iÅ¡pirkimo neprisidėjo. Po tėvo mirties jis atsisakė savo palikimo dalies, todėl visÄ tėvo paliktÄ turtÄ , t.y. ½ buto dalį paveldėjo motina. Dabar susidarė tokia situacija, kai motina nebeturi galimybės normaliai gyventi savo namuose: jos pykstasi su D. R., Å¡i yra užėmusi buto dalį, tačiau nemoka už jokias paslaugas. Santuokos nutraukimo byloje jie Å¡io buto nesidalino, jis sau prisiėmė visus Å¡eimos kreditinius įsipareigojimus, todėl mano, kad D.

R. gali iÅ¡sinuomoti ar įsigyti savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Tretysis asmuo V. P. nurodė, kad ieÅ¡kovė yra jos mama, o atsakovė – močiutė. Ji gyvena atskirai nuo tėvų, žino apie jų skyrybas, mamos ir močiutės konfliktus. Nuomonės, kaip iÅ¡spręsti bylÄ , neiÅ¡sakė. Tretysis asmuo V. R. parodė, kad nuo vasaros taip pat nebegyvena tėvų namuose. Kol gyveno, tai jis su mama gyveno viename kambaryje, o tėvas su močiute – kitame. Mama su močiute susipykdavo. Dažniausi konfliktai bÅ«davo dėl mokesčių už butÄ .

Nei dėl buto privatizavimo, nei dėl nuosavybės nieko nežino, ginÄÄ palieka spręsti teismui. Nustatytos faktinės aplinkybės O. R. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Nuosavybės įgijimo pagrindas – 1992-09-24 pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1991-05-28 įstatymÄ Nr. 1-1374, bei 2005-12-02 paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 22). IÅ¡ 1992-09-24 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ginčo butÄ privatizavo O. R. R. (b.l. 43), F. R. (atsakovės sutuoktinis), sÅ«nus R.

R. ir marti D. R. sutiko, kad butas bÅ«tų privatizuojamas O. R. R. vardu (b.l. 9), o į savivaldybę dėl privatizavimo kreipėsi F. R. (b.l. 11). Buto kaina buvo nustatyta 20401 rubliai (b.l. 44), už privatizavimÄ ir dokumentų tvarkymÄ pinigus mokėjo O. R. R. ir F. R. (b.l. 14-15). Atsakovė nurodo, kad už butÄ sumokėjo savo turėtais investiciniais čekiais, ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neginčija, pripažįsta, jog savo vardu gautus investicinius čekius jie su vyru pardavė ir prie buto privatizavimo neprisidėjo. 2005-05-11 mirė F.

R., R. R. atsisakius jam priklausančios palikimo dalies (b.l. 62), paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto buvo iÅ¡duotas O. R. R. (b.l. 21), kuri paveldėjimo teisę įregistravo registrų centre (b.l 22). Å iame bute be savininkės gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę R. R.; D. R.; V. P.; V. R. (b.l. 42). V. P. ir V. R. nurodė, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nebegyvena, Å¡alys to neginčija. Santuoka tarp ieÅ¡kovės D. R. ir R. R. nutraukta 2011-11-18 (civ. b. 2-5531-639/2011), sprendimas apskųstas apeliacine tvarka (LITEKO duomenys).

Ginčo esmė Ginčas tarp Å¡alių kyla dėl teisės į butÄ : ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ - teisę gyvenimo trukmei naudotis gyvenamÄ jÄ patalpa bute, esančiame (duomenys neskelbtini); atsakovė su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų. Dėl  ieÅ¡kinio reikalavimų IeÅ¡kinys atmestinas. Usus fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Ä®statyme uzufruktas apibÅ«dintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali bÅ«ti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimÄ daiktÄ ir gauti iÅ¡ jo vaisius, produkcijÄ ir pajamas (Civilinio kodekso 4.141 straipsnio 1 dalis).

Nustatant uzufruktÄ uzufruktoriui gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieÅ¡tarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktÄ valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktÄ suprantama kaip teisė turėti daiktÄ savo žinioje ir daryti jam fizinį bei Å«kinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iÅ¡ daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Teisės disponuoti daiktu uzufruktorius neturi.

Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip.Civilinio kodekso 4.147 straipsnis numato, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais.

IÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovės ir ieÅ¡kovės atstovės pasisakymų reikia suprasti, kad uzufrukto nustatymÄ ieÅ¡kovė sieja su Butų privatizavimo įstatymu: nurodo, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butÄ , Å¡ia teise nepasinaudojo, parado galimybę įsigyti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl turi teisę toliau gyventi privatizuotame bute, nes privatizavimo metu galiojęs Buto privatizavimo įstatymo 12 straipsnis numatė, kad nuomininkas ar jo Å¡eimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotÄ butÄ , naudojasi juo kaip savininko (bendrasavininko) Å¡eimos nariai panaudos arba nuomos sutarties pagrindais.

Nėra pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės teiginiais. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, ne kartÄ pažymėjo, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Å i teisė gali atsirasti ir bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Butų privatizavimo įstatymÄ tam, kad asmuo įgytų teisę privatizuoti butÄ ir jį privatizuotų, buvo bÅ«tinos Å¡ios įstatyme nustatytos sÄ lygos:

a) atitinkamas butas yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai);

b) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.);

c) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymÄ turi teisę privatizuoti butÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, t. y. tarp Å¡io asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2007). Nagrinėjamos bylos atveju teisiniai santykiai tarp institucijos, turinčios teisę vykdyti privatizavimÄ â€“ Klaipėdos miesto valdybos – ir ieÅ¡kovės D.

R. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo neatsirado: dėl buto privatizavimo kreipėsi F. R. (b.l. 11), ieÅ¡kovė tuo metu sutiko ir privatizavimo sutarties ar jos dalies nuo 1992 metų neginčijo. Nustatyta, kad už privatizuojamÄ butÄ sumokėjo O. R. R. ir F. R. (b.l. 14-15). Tai reiÅ¡kia, kad nėra bÅ«tinų sÄ lygų jo nuosavybės teisei į ginčo butÄ ar jo dalį pagal minėtÄ Ä¯statymÄ atsirasti. Pažymėtina, kad ½ dalis buto atsakovei atiteko paveldėjimo bÅ«du, paveldėjus mirusio sutuoktinio turtÄ .

Sudaryti sandorį dėl uzufrukto teisės į butÄ buto savininkė atsisako. Teismas uzufruktÄ gali nustatyti tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė nenurodė pagrindo, t.y. tų įstatymų, kuriais remiantis teismas galėtų nustatyti ieÅ¡kovei teisę iki gyvenimo pabaigos naudotis svetimu butu. IeÅ¡kinyje nurodytos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-206/199; 3K-3-520/2003; 3K-3-192/2008 nėra analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai, nes paminėtose bylose spręsti ginčai tarp fizinių asmenų ir savivaldybės dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, o Å¡iuo atveju teisė privatizuoti butÄ buvo įgyvendinta.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų.              Dėl priešieškinio reikalavimų              Atsakovės reikalavimas iškeldinti ieškovę iš ginčo buto tenkintinas. Atsakovės pareikštas ieškinys yra daiktinis teisinis reikalavimas, savo esme – negatorinis ieškinys, pareikštas dėl teisės naudotis turtu suvaržymo. Reikalavimo esmę sudaro tai, kad atsakovė O. R. R., būdama ginčo patalpų savininke, prašo iškeldinti ieškovę D.

R. iÅ¡ jai priklausančių gyvenamųjų patalpų. Atsakovės teisės varžomos tuo, kad ieÅ¡kovė naudojasi turtu, o atsakovė, bÅ«dama gyvenamųjų patalpų savininke, jomis negali naudotis ar disponuoti savo nuožiÅ«ra. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkė turi įrodyti du dalykus:

1) kad ji yra turto savininkė;

2) kad jos teisės yra pažeistos (Å¡iuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Reikalavimo esmę sudaro užimamų patalpų palaisvinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. ir R. R. santuokos nutraukimo byloje butas nebuvo santuokinio turto dalybų objektas, atsakovė Civilinio proceso nustatyta tvarka jokių reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo į butÄ nėra pareiÅ¡kusi.

Ji neginčijo ir neprieÅ¡taravo dėl sutuoktinio teisės atsisakyti paveldimo turto dalies po tėvo mirties. Kaip jau buvo minėta, butas, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruotas O. R. R. vardu. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad buto savininkė (atsakovė) turi reikalauti, kad ieškovė išsikeltų iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Pripažinus ieškovei teisę gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, būtų pažeistos atsakovės, kaip turto savininkės, teisės, todėl atsakovės priešieškinys yra tenkintinas.

             Proceso iÅ¡laidas sudaro 133,00 Lt žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieÅ¡kovė D. R. už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (b.l. 5), atsakovė O. R. R. už prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ sumokėjo 50,00Lt (b.l. 20), nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 83,00 Lt sumokėjimo buvo atleista. Dokumentų, pagrindžiančių iÅ¡laidas, susijusių su advokato teisine pagalba, Å¡alys nepateikė. PaÅ¡to iÅ¡laidos sudaro 13,50 Lt. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (Civilinio proceso kodekso  93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ). IÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteistina 13,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Civilinio proceso kodekso 92 str.)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str., teismas                                    n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį atmesti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡keldinti D. R. iÅ¡ O. R. Ruginienei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ D. R. 50 ,00 Lt proceso iÅ¡laidų O. R. Ruginienei.  Priteisti iÅ¡ D. R. į valstybės biudžetÄ 83, 00 Lt žyminio mokesčio ir 13,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo paskelbimo dienos skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .                                                         Teisėja                                                                                                   Regina BertaÅ¡ienė