bcd0d938-e2d7-407b-9ddd-8de9dd321e98 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1382-796/2016                                                                                           (Proceso Nr. 2-46-3-01219-2012-3)                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                 2.6.2.8;3.3.1.14; 3.3.1.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal atsakovo K. V. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

V. ieškinį atsakovui K. V. ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei L. V. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Tauragės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal L. V. ieškinį atsakovui K. V. ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei L. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.2013 m. gegužės 8 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė dalinį sprendimÄ : nutraukė ieÅ¡kovės L. V. ir atsakovo K. V. santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ir padalijo tarp sutuoktinių kilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovė L. V. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nukrypstant nuo lygių dalių principo, padalyti tokiu bÅ«du: jai, L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,1929 ha žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus(duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – kiemo statinius, unikalus (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotus K.

V. ir L. V. vardu, esančius (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vidutinė rinkos vertė 22 000,00 Eur; pavėsinės su židiniu, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 496 Eur; atsakovui K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: metalinio arkinio sandėlio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 4645 Eur;

į atsakovui K. V. Å¡iuo teismo sprendimu atitenkančio dalytino turto vertę įskaityti 2013 m. gegužės 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo daliniu sprendimu priteisto kilnojamojo turto didesnę dalį už 3786,78 Eur; nustatyti, kad pagal 2004-02-23 Kreditavimo sutartį Nr. 977 AB DNB bankui likusiÄ paskolos ir palÅ«kanų dalį mokės abu skolininkai K. V. ir L. V. lygiomis dalimis; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminį mokestį valstybės naudai, o jai, L. V., iÅ¡laidas, turėtas teisinei advokato pagalbai apmokėti.

IeÅ¡kovė sutinka sumokėti atsakovui 615,22 Eur kompensacijÄ už jai atitekusiÄ didesnę santuokoje įgyto turto, dalijamo Å¡iuo teismo sprendimu, dalį. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 8 d. įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi ji su atsakovu turi tris nepilnametes dukteris, kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ja, todėl didžioji dalis atsakomybės už vaikų auginimÄ tenka jai.

Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas tuo, kad jai tenka didesnė našta auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus.Atsakovas K. V. su ieškiniu nesutiko, palaikė savo reikalavimus, nurodytus priešieškinyje: dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus(duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, susidedančio iš 0,1953 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg.

Nr. 747, teisiÅ¡kai registruotų K. V. ir L. V. vardu, esančių (duomenys neskelbtini).; praÅ¡o ieÅ¡kovei L. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kluonÄ , unikalus(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kitų statinių – kiemo statinių, unikalus(duomenys neskelbtini), 2/3 dalis žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1953 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotų K.

V. ir L. V. vardu, esančių (duomenys neskelbtini)., taip pat nustatyti valdymo ir naudojimo gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal jo pasiÅ«lytÄ variantÄ , paliekant dalį gyvenamojo namo bendrai naudotis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-05-18 sprendimu ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atsakovo K. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad 2004 m. vasario 23 d. Kreditavimo sutartis Nr. 944 nekeičiama ir nemodifikuojama ir pagal Å¡iÄ sutartį kreditorei AB DNB bankui K.

V. ir L. V. prievolė iÅ¡lieka solidari. Padalijo santuokos metu L. V. ir K. V. įgytÄ ir vieÅ¡ajame registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei neregistruotų statinių statybines medžiagas: L. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,1929 ha žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – kiemo statinius, unikalus(duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2004-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotus K.

V. ir L. V. vardu, esančius (duomenys neskelbtini)., kurių bendra vidutinė rinkos vertė 22 000,00 Eur; pavėsinės su židiniu, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu 9I1ž, esančios (duomenys neskelbtini)., statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 496 Eur. Priteisė atsakovui K. V., asmeninės nuosavybės teise metalinio arkinio sandėlio, kadastrinių matavimų byloje pažymėto indeksu 7I1g, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas, kurių vidutinė rinkos vertė 4645 Eur.

Priteisė iÅ¡ L. V. 615,22 Eur piniginę kompensacijÄ K. V.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo K. V. 1278,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas K. V. teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-05-18 sprendimÄ , kuriuo padalytas nekilnojamasis turtas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad 2013-05-08 Tauragės rajono apylinkės teismas daliniame sprendime nurodė, dėl kokių priežasčių negalima padalyti nekilnojamojo turto tarp Å¡alių ir kokius veiksmus Å¡alys turi atlikti, kad bÅ«tų priimtas galutinis teismo sprendimas. Mano, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas turėjo atsižvelgti į dalinį sprendimÄ ir juo vadovautis dalydamas nekilnojamÄ jį turtÄ . Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas neatsižvelgė į tai, jog dalytini nekilnojamieji pastatai nėra įregistruoti, neiÅ¡spręstas metalinio arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu, malkinės, verandos savavaliÅ¡kų statybų klausimas, todėl teismas negalėjo Å¡ių statinių padalyti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepaisė atsakovo kaip proceso Å¡alies teisės į bylÄ pateikti atsakingų institucijų pateiktus papildomus įrodymus, susijusius su pastatytų be leidimo statinių įteisinimo proceso eiga. Nurodo, jog atsakovo praÅ¡ymas palaukti VÄ® Registro centro atsakymo į jo paklausimÄ nebuvo tenkintas. Apeliaciniu skundu nesutinka su teismo iÅ¡vada dalijant turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas vadovavosi tuo, jog ieÅ¡kovė augina tris nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, o atsakovas teikia nedidelį 58,00 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienai dukrai.

Nurodo, jog 2014-07-21 sprendimu Tauragės rajono apylinkės teismas pakeitė iÅ¡laikymo tvarkÄ ir padidino iÅ¡laikymÄ kiekvienai dukrai iki 87 Eur. Taip pat nurodo, jog neaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasis teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei priteisto gyvenamojo namo, žemės sklypo, dviejų Å«kinių pastatų vertė yra 22 000 Eur, o atsakovui priteistÄ statybinį lauÅ¾Ä Ä¯vertino 4645 Eur. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas padalyti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra.

Nurodo, jog buvo pateikęs naudojimosi namu tvarkos projektÄ . Teismo motyvai, kuriais daryta iÅ¡vada, jog name negalima įrengti atskirų gyvenamųjų patalpų, nepagrįsti. Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Nurodo, jog jam neaiÅ¡ku, kodėl teismas taikydamas tÄ patį įstatymÄ , priimdamas vienÄ sprendimÄ , gauna vienokias bylinėjimosi iÅ¡laidas, o priimdamas kitÄ sprendimÄ kitokias. Bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis neatitinka 2015-09-25 apskųstu ir panaikintu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad 2012 metais teismas keletÄ kartų atidėjo teismo posėdžius ir įpareigojo atsakovÄ imti priemonių, kad bÅ«tų atlikti kadastriniai matavimai, įteisinti naujai pastatyti ar rekonstruoti pastatai vieÅ¡ajame registre. Nurodo, jog pats atsakovas nesiėmė veiksmų dėl arkinio sandėlio įteisinimo. Nurodo, jog atsakovas nesutikdamas su byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nepateikė pirmosios instancijos teismui nekilnojamojo turto ir arkinio sandėlio turto vertinimo. IeÅ¡kovė nurodo, jog buvo užsakiusi nepriklausomo eksperto vertinimÄ nekilnojamajam turtui įvertinti, 2015-06-30 turto vertės ataskaitoje nustatyta, kad vieÅ¡ajame registre įregistruoto turto vertė 22 000 Eur.

Taip pat 2016-03-04 turto vertintojos UAB „Apastata“ pažymoje metalinio arkinio sandėlio statybinės medžiagos įvertintos 4645,00 Eur, o pavėsinės su židiniu – 496 Eur be PVM. Atsakovas Å¡ių duomenų nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas juos vertino kaip įrodymus nustatydamas nekilnojamojo turto ir neįregistruotų statinių vertę. Ä® atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ dėl lygių dalių principo nukrypimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, todėl jai tenka didesnė atsakomybės už vaikų auginimÄ naÅ¡ta.

VisÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nuo 2011 metų valdo ir naudoja ieÅ¡kovė, iÅ¡laiko, remontuoja ir prižiÅ«ri iÅ¡ savo lėšų. 2013-05-08 daliniu teismo sprendimu atsakovui atiteko didesnės vertės kilnojamasis turtas, jam atiteko visa žemės Å«kio technika, su kuria jis vykdo žemės Å«kio veiklÄ . Pažymi, jog 2013-05-08 daliniu teismo sprendimu pripažinta, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, todėl tai buvo dar vienas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.Dėl gyvenamojo namo padalijimo natÅ«ra ieÅ¡kovė atsiliepime nurodo, jog be papildomų iÅ¡laidų atidalyti namÄ nebÅ«tų galimybės, ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai konfliktiÅ¡ki ir įtempti, gyvenimas viename name pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kyla ginčas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų padalijimo Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-08 priimtas dalinis sprendimas, kuriuo teismas nutraukė ieÅ¡kovės L. V. ir atsakovo K. V. santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ir padalijo tarp sutuoktinių kilnojamÄ jį turtÄ , tačiau liko nepadalytas žemės sklypas ir ant jo stovintys statiniai: gyvenamasis namas, pastatas (kluonas), garažas, kiti neįregistruoti statiniai: metalinis arkinis sandėlis, pavėsinė su židiniu, malkinė (b. t.

II, b. l. 24). Teismas daliniame sprendime nurodė, kad nors atsakovas atliko statinių inventorizacijÄ (b. l. 175–182), tačiau ji neregistruojama Registrų centre. Kartu bÅ«tina iÅ¡spręsti savavaliÅ¡kų statinių: metalinio arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu, malkinės, verandos likimÄ (įteisinti arba nugriauti). Todėl teismas žemės sklypo, gyvenamojo namo, statinių nedalija, nesprendžia uzufrukto nustatymo klausimo, nes uzufruktÄ praÅ¡oma taikyti gyvenamajam namui.Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog nekilnojamasis turtas buvo padalytas neįvykdžius dalinio teismo sprendimo nurodymų, t. y. neatlikus statinių inventorizacijos, neiÅ¡sprendus savavaliÅ¡kos statybos klausimų dėl arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu, malkinės, verandos likimo (įteisinimo arba nugriovimo).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog dalinis teismo sprendimas buvo priimtas 2013-05-08 nesant galimybės padalyti nekilnojamÄ jį turtÄ , nes buvo neįregistruotas arkinis metalinis sandėlis, malkinė, pavėsinė su židiniu. Civilinė byla Nr. 2-486-799/2016 Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nutartimi buvo sustabdyta (t. II. b. l. 33). Teismas bylÄ sustabdė, iki bus iÅ¡spręstas savavaliÅ¡kos statybos klausimas. Nutartyje nustatyta, kad atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus bus galima įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . 2015-07-24 ieÅ¡kovė su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama padalyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi daliniu teismo sprendimu Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas.

Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.Su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ privalėjo atsižvelgti į teismo dalinį sprendimÄ ir vadovautis jame iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas gyvendami santuokoje pasistatė, tačiau neįregistravo metalinio arkinio sandėlio, pavėsinės su židiniu. Teismas priimdamas dalinį sprendimÄ nesprendė nekilnojamojo turto priteisimo ar kompensacijos dėl vienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies priteisimo klausimo, kuris nutraukiant santuokÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas (CPK 385 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daliniu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šio turto padalijimo, o tik suteikta galimybė šalims išsispręsti nekilnojamojo turto įregistravimo, turto vertės klausimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas turi spręsti ir dėl šio turto – statybinių medžiagų – padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

Atsakovui neįregistravus statinių, tačiau ieÅ¡kovei pateikus turto vertinimo iÅ¡vadÄ ir praÅ¡ymÄ dėl turto padalijimo, teismas pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir sprendė Å¡alių ginÄÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į turto balansÄ kaip statybines medžiagas įtraukė pavėsinę su židiniu, žymimÄ indeksu 9I1ž, kurios vertė 496 Eur, ir arkinį metalinį sandėlį, žymimÄ indeksu 7I1g, kurio vidutinė rinkos vertė 4645 Eur.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė byloje pateikė nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad įregistruotų žemės sklypo ir statinių vertė yra 22 000 Eur, taip pat pateikė pavėsinės su židiniu (vidutinė rinkos vertė 496 Eur) ir arkinio sandėlio (vertė 4645 Eur) statybinių medžiagų įvertinimÄ , todėl teismas pagrįstai sprendė, kad dalytino turto balansas yra 27 141 Eur (b. t. III, b. l. 5).Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neleido pateikti iÅ¡ VÄ® Registrų centro, Teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcijos iÅ¡vados, jog pavėsinė su židiniu nelaikoma savavaliÅ¡ka statyba, o metalinį arkinį pastatÄ galima įteisinti jo nenugriaunant.

Atsakovas savo pozicijÄ grindžia tuo, jog teismas jam apribojo teisę remtis gautais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo bylos sustabdymo 2013-10-30 iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2016-05-18 nebuvo atlikti galutiniai savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo veiksmai. Atsakovo atstovas advokatas A. L. VÄ® Registrų centro Tauragės filialui bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo 2016-04-19 (b. t.

III, b. l. 28–29). Pažymėtina, kad paklausimai dėl statinių įteisinimo yra informacinio pobÅ«džio, nesudarantys pagrindo iÅ¡vadai, kad statiniai artimiausiu metu bus įteisinti. Skunde nurodomi teiginiai pasitvirtino, tačiau vertinant jų įtakÄ priimto teismo sprendimo galiojimui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi įtakos dėl toliau nurodomų priežasčių. Pirma, iÅ¡ gautų valstybinių institucijų paaiÅ¡kinimų matyti, kad statiniams įteisinti reikia paruoÅ¡ti projektinę dokumentacijÄ , todėl vertinti, kad statiniai greitu metu bÅ«tų buvę įteisinti, nėra pagrindo.

Antra, atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko įteisinti ginčo pastatus, tačiau į valstybines institucijas kreiptasi tik atnaujinus bylos nagrinėjimÄ prieÅ¡ teismo sprendimo priėmimÄ . Trečia, atsakovas nurodo, jog neturi pakankamai lėšų skirti statinių statybos projektams (b. t. II, b. l. 68). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė nurodo, jog nėra suinteresuota statinių įteisinimu, todėl jie gali bÅ«ti nugriauti. Teismui ieÅ¡kovė pateikė įregistruotų statinių turto vertinimo iÅ¡vadÄ (b. t.

II, b. l 60) bei pažymÄ apie neįregistruotų statinių statybinių medžiagų turto vertę (b. t. III, b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, vertinant Å¡alių procesinį elgesį bylos proceso metu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nedėjo pastangų įteisinti neįregistruotus pastatus bei nesiekė, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai.Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant sutuoktinių bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra. Turtas padalijamas natÅ«ra, jei toks padalijimo bÅ«das yra galimas.

Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl padalijimo bÅ«do sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ . Turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai vertino, jog gyvenamasis namas negali bÅ«ti padalytas. Nurodo, jog teismui buvo pateikęs architekto projektÄ dėl tam tikrų pertvarkų gyvenamojo namo įėjime, mansardoje, taip pat įrengiant atskiras vandens ir Å¡ildymo sistemas. IÅ¡ byloje pateikto projekto nustatyta, jog norint naudotis namo dalimis pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ bÅ«tina atlikti namo pertvarkymo darbus, tai yra pastatyti laiptus į antrÄ aukÅ¡tÄ (b. t.

I, b. l. 182). Nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka 2013-05-08 daliniu teismo sprendimu pripažinta nutrÅ«kusia dėl atsakovo kaltės. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, padalydamas santuokoje įgytÄ turtÄ . Kartu tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ . Teismas atsakovo praÅ¡ymÄ padalyti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra atmetė remdamasis dviem aplinkybėmis, kurias apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis.

Pirma, kaip nurodo pats atsakovas, papildomos investicijos padalyti namÄ bÅ«tų reikalingos. Teismas pasisakė, jog nesant aiÅ¡kių duomenų dėl pagrindinių komunikacijų, tokių kaip vandentiekio, Å¡ildymo, elektros sistemų atskyrimo nėra galimybės be papildomų iÅ¡laidų padalyti namo ir juo naudotis nepriklausomai nuo kitos Å¡alies. Antra, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė yra nurodžiusi, jog atsakovas 2011 metais išėjo gyventi pas kitÄ moterį, ieÅ¡kovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, o atsakovas vaikais rÅ«pinasi tiek, kiek reikia mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ .

Taip pat teismas vertino, jog Å¡alių santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki, kÄ mato nepilnamečiai vaikai, todėl bendras gyvenimas kartu, nors ir galbÅ«t atskirtose namo dalyse pažeistų nepilnamečių vaikų bei kitos Å¡alies interesus. Å ių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės, atsakovo nurodytas aplinkybes, tai, kad Å¡alių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieÅ¡kove, kad sutuoktinių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje, nekonfliktiÅ¡koje ir saugioje aplinkoje, kad namo atskyrimas į dvi patalpas be papildomų iÅ¡laidų nėra galimas, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad namas negali bÅ«ti padalijamas natÅ«ra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padalijant nekilnojamÄ jį turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do.

Teismų praktikoje nukrypimas nuo lygių dalių principo aiÅ¡kinamas kaip pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas bÅ«tinas siekiant apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Teismas, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, leidžiančius nukrypti nuo lygių dalių principo, gali nustatyti ne viso sutuoktinių bendro turto, o tam tikros jo dalies nelygias dalis, kitÄ turtÄ padalyti laikydamasis sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje.

Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.Atsakovas nurodo, jog teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, jog atsakovo teikiamas mėnesinis iÅ¡laikymas kiekvienai dukrai yra 58 Eur. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas teisingai nurodo, jog teismo sprendimu atsakovas įpareigotas nepilnamečiams vaikams teikti 87 Eur iÅ¡laikymÄ , mokėdamas kiekvienam vaikui atskirai.

Taip pat nurodo, jog atsakovas prie vaikų iÅ¡laikymo prisideda tik finansine parama, kadangi vaikai auga, trijų vaikų iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė iÅ¡leidžia gerokai daugiau, nei atsakovas moka materialinį iÅ¡laikymÄ . Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes nurodo, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo vertino iÅ¡laikymo dydį, kurį teismas nurodė mažesnį, nei yra nustatytas faktinis, nedaro teisinio pagrindo nukrypimÄ nuo lygių dalių principo vertinti kaip nepagrįstÄ .

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, nors atsakovas ir teikia 87 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienai dukrai, tačiau nepateikia duomenų, jog prisideda prie vaikų auklėjimo, priežiÅ«ros, vaikų auginimo, ir tai yra vienas iÅ¡ pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėtina tai, jog 2013-05-08 daliniu sprendimu atsakovui buvo priteistas kilnojamasis turtas (visa Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės laikotarpiu įsigyta žemės Å«kio technika) bei piniginės lėšos, kurių vertė 18 028 Eur (62 250 Lt).

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog daliniu sprendimu, kuriuo buvo padalytas Å¡alių kilnojamasis turtas, atsakovui priteisus didesnę turto dalį, skundžiamame sprendime dalijant Å¡alių nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pagrindas ieÅ¡kovei priteisti didesnės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kompensacija ieÅ¡kovei už atsakovui atitekusiÄ didesnę turto dalį nebuvo priteista, todėl dalijant nekilnojamÄ jį turtÄ , daugiau turto priteistina ieÅ¡kovei.

Teismas sudarė dalytino nekilnojamojo turto balansÄ â€“ 27 141 Eur, iÅ¡ kurio 2/3 dalys atiteko ieÅ¡kovei, atsakovui – 1/3 dalis. IeÅ¡kovei priteista 18 094 Eur, atsakovui – 9047 Eur. Teismas nurodė, jog atsakovui daliniu teismo sprendimu buvo priteista 3786,78 Eur daugiau turto, todėl skundžiamame teismo sprendime Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovui tekusios 9047 Eur dalies iÅ¡minusavo. Atsakovui priteisus arkinį sandėlį, kurio neįteisinus pastarasis vertintinas kaip statybinės medžiagos, pagal vertinimo ataskaitÄ Ä¯kainotÄ 4645 Eur, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 615,22 Eur kompensacija už ieÅ¡kovei tekusiÄ didesnę nekilnojamojo turto dalį.

Pažymėtina tai, jog atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė jam asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/3 dalį kitų statinių – kiemo statinių, 1/3 dalį žemės sklypo, o ieÅ¡kovei L. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus, pastatÄ â€“kluonÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , 2/3 dalis kitų statinių – kiemo statinių. Atsižvelgiant į tai bei į apeliacinio skundo motyvus, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas neįrodė, kodėl nukrypimas nuo lygių dalių principo buvo nepagrįstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡alių reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų padalijimo tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai teisiÅ¡kai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius bei teisingai nurodė jiems taikytinas teisės normas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pasisakė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisimo.Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nurodydamas, jog ankstesniame teismo sprendime, kuris panaikintas, iÅ¡laidų dydis buvo kitas. Nustatyta, kad                           2015-09-25 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo buvo priteista 573,11 Eur žyminio mokesčio ir 9,97 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Teismas minėtame sprendime žyminį mokestį skaičiavo tik už ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 22 000 Eur ir žyminio mokesčio priteisimo klausimÄ sprendė tik atsižvelgdamas į reikalavimus dėl nekilnojamojo turto Å¡alims priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-10 nutartimi Tauragės rajono apylinkės 2015-09-25 teismo sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Tauragės rajono apylinkės teismas daliniame sprendime nurodė, jog teismas nesprendžia žyminio mokesčio priteisimo iÅ¡ Å¡alių klausimo, nes dar nėra galutinio sprendimo.

Teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmus galutinį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas 2016-05-18 sprendimu pagrįstai padalijo visas Å¡alių bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-05-18 sprendime iÅ¡ naujo apskaičiavo bylinėjimosi iÅ¡laidas, įvertindamas visÄ tarp Å¡alių padalintÄ turtÄ .Kadangi apeliacinio skundo motyvais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, nustatyta, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, kaip ir nurodė teismas daliniame sprendime, tenkintini iÅ¡ dalies, galutiniu sprendimu atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo atmesta.

CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė du savarankiÅ¡kus reikalavimus, dėl kurių kilo ginčas byloje: vienÄ neturtinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir vienÄ turtinį reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pažymėtina, jog dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove ginčas nekilo. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės buvo tenkintas visiÅ¡kai, todėl konstatuojama, kad patenkinta 100 proc. Å¡io reikalavimo; reikalavimai dėl pavardės, iÅ¡laikymo sutuoktiniams yra laikomi iÅ¡vestiniais iÅ¡ pagrindinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir atskirai neskaičiuojami. IeÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu prašė jai priteisti kilnojamojo turto už 724,05 Eur (2500 Lt); patikslintu ieÅ¡kiniu prašė jai priteisti nekilnojamo turto ir statybinių medžiagų už 22 496,00 Eur sumÄ .

IÅ¡ viso ieÅ¡kovė prašė jai priteisti turto už 23 220,05 Eur (724,05 Eur + 22 496,00 Eur). Daliniu teismo sprendimu ieÅ¡kovei priteista kilnojamojo turto už 3953,31 Eur (13 650 Lt) ir galutiniu sprendimu priteista nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų už 22 496 Eur, iÅ¡ viso priteista turto už 26 449,31 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai byloje buvo tenkinti 100 procentų. Atsakovas byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė 4 savarankiÅ¡kus reikalavimus: neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuris buvo atmestas (patenkinta 0 proc.

Å¡io reikalavimo); reikalavimÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuris buvo tenkintas iÅ¡ dalies, tai yra 50 procentų; reikalavimÄ dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, kuris buvo netenkintas (patenkinta 0 proc. Å¡io reikalavimo); turtinį reikalavimÄ , kuriuo prašė jam priteisti turto už 29 231,64 Eur (100 931 Lt). Atsakovui daliniu teismo sprendimu buvo priteista turto už 11 526,88 Eur (39 800 Lt), galutiniu teismo sprendimu jam buvo priteista turto, statybinių medžiagų už 4645 Eur ir 615,22 Eur kompensacija.

Iš viso atsakovui buvo priteista turto už 16 787,10 Eur (11 526,88 Eur + 4645 Eur + 615,22 Eur), todėl buvo patenkinti 54 procentai atsakovo turtinio reikalavimo (16 787,10 × 100 proc. / 29 231,64 Eur), tačiau iš viso buvo patenkinti 26 procentai atsakovo priešieškinio reikalavimų ((54 proc + 50 proc. + 0 proc. + 0 proc.) / 4 reikalavimų).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 87 proc. ieškovės reikalavimų (100 proc. (patenkintas ieškinys) + 74 proc. (atmesta priešieškinio dalis) / 2) ir 13 proc. atsakovo reikalavimų (26 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 0 proc. (atmesta ieškinio dalis) / 2).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė paduodama ieÅ¡kinį bÅ«tų turėjusi sumokėti 834,48 Eur žyminio mokesčio (26 449,31 Eur × 3 proc. = 793,48 Eur + 41 Eur už neturtinį reikalavimÄ ). Kadangi patenkinta 87 proc. reikalavimų, jai tektų sumokėti 108,48 Eur (834,48 Eur × 13 proc.) žyminio mokesčio proporcingai patenkintiems ieÅ¡kinio reikalavimams. IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 86,96 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ jos valstybės naudai priteistina 21,52 Eur.

Likusi žyminio mokesčio dalis 735 Eur (834,48 Eur - 108,48 Eur) priteistina iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ . IÅ¡ bylos nustatyta, kad atsakovui priteista turto už 16 787,10 Eur, jis paduodamas prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tų turėjęs sumokėti 503,61 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimÄ (16 787,10 Eur × 3 proc.) ir 123 Eur (41 Eur + 41 Eur + 41 Eur) už neturtinius reikalavimus, iÅ¡ viso 626,61 Eur. Kadangi patenkinta 13 proc. atsakovo reikalavimų, jam tenka sumokėti 545,15 Eur (626,61 Eur × 87 proc.) žyminio mokesčio proporcingai patenkintiems ieÅ¡kinio reikalavimams.

Atsakovas pateikdamas ieÅ¡kinį sumokėjo 86,96 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ jo valstybės naudai priteistina 458,19 Eur (545,15 - 86,96 Eur). Likusi žyminio mokesčio dalis 81,46 Eur (626,61 Eur –545,15 Eur) priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ .Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta 30–38 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir jų paskirstymÄ , todėl priėmė klaidingÄ sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuri keistina.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 102,98 Eur (21,52 Eur + 81,46 Eur), iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 1280,15 Eur (735 Eur + 545,15 Eur) žyminio mokesčio Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies. Tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau kadangi tai yra procesinis, o ne materialinis teisinis reikalavimas, todėl paduodant apeliacinį skundÄ už jį nėra mokamas žyminis mokestis, todėl jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas taip pat nesprendžiamas.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos nagrinėdamas Å¡alių pateiktus materialinius reikalavimus dėl turto padalijimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgdama į tai, jog atsakovas skundė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir jų paskirstymÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V., a. k (duomenys neskelbtini) 102,98 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1280,15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Kolegijos teisėjos                                                                                      Kristina Domarkienė                                                                                                                                           Albina Pupeikienė                       Alona Romanovienė