Legislator Case Law & Legislation
bccf4236-eb44-46c8-b98f-5be463f9166f AI generated

bccf4236-eb44-46c8-b98f-5be463f9166f · Å iaulių apygardos teismas

Case Number bccf4236-eb44-46c8-b98f-5be463f9166f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-156-440/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06095-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-9495-991/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

Legislator headnote

AI generated

bccf4236-eb44-46c8-b98f-5be463f9166f · Å iaulių apygardos teismas: Nurodė, kad nutartyje teismo nurodytas argumentas, kad baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės įtakos Å¡iai nagrinėjamai civilinei bylai bei draudimo bendrovės galutiniam sprendimui dėl iÅ¡mokos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo, patvirtina, kad baudžiamosios bylos rezultatas yra aktualus tik dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju. Tuo tarpu klausimų dėl kitų baudžiamojo byloje nagrinėjamų klausimų ir ieÅ¡kovės įrodinėjamų deliktinės atsakomybės sÄ lygų nei teismui, nei atsakovei nekilo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-156-440/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06095-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-9495-991/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

U. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Selvija“ ieškinį atsakovei I. U., trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės I.

U. 13 500 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė I. U. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė sustabdyti civilinę bylÄ e2-9495-991/2020 (Å¡iuo metu civilinės bylos numeris e2-454-991/2021) iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-659/2020. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020 (Å¡iuo metu civilinės bylos Nr. 1-21-659/2021) dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kurioje atsakovė yra kaltinamoji.

IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti nuostolius kilusius eismo įvykio metu, dėl kurio yra nagrinėjama baudžiamoji byla. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad draudikas atsisako ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Be to, baudžiamojoje byloje priimti procesiniais sprendimai ir nustatytos faktinės aplinkybės turės įtakos Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui, t. y. baudžiamosios bylos rezultatas turės įtakos draudiko galutiniam sprendimui dėl iÅ¡mokos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo bei Å¡ios civilinės bylos baigčiai – draudikui iÅ¡mokėjus ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , nebeliktu Å¡ios bylos dalyko.

Atsakovė pažymėjo, kad minėtos bylos yra susijusios, todėl yra pagrindas sustabdyti civilinę bylÄ iki įsiteisės teismo sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje.

3. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos nėra priimtas, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose dar nėra iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020 ( Å¡iuo metu civilinės bylos Nr. 1-21-659/2021). Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 21 d. raÅ¡te nurodė, kad iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja atsakovės praÅ¡ymui sustabdyti civilinę bylÄ iki įsiteisės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovės I. U. praÅ¡ymÄ tenkino ir sustabdė civilinę bylÄ Nr. e2-9495-991/2020 iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovės 13 500 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl atsakovės sukelto eismo įvykio, įvykusio 2019 m. kovo 25 d. apie 18.00 val., Taikos prospekte, ties Kairių gatve, Klaipėdoje, ieškovei priklausiusios transporto priemonės BMW 530D XDRIVE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo. Ieškovei priklausanti transporto priemonė drausta KASKO draudimu (draudimo bendrovė – ADB „Gjensidige“, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-659/2020 atsakovė kaltinama tuo, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 5.32 val., Taikos pr., ties Kairių gatve, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kartu važiavęs keleivis S. R., ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Dėl Å¡ių veiksmų atsakovė yra kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020 dar neiÅ¡nagrinėta, procesinis teismo sprendimas minėtoje byloje nėra priimtas, aplinkybės apie atsakovės pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos nėra nustatytos, todėl Å¡iuo atveju akivaizdu, jog baudžiamojoje byloje byla priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės įtakos Å¡iai nagrinėjamai bylai bei draudimo bendrovės galutiniam sprendimui dėl iÅ¡mokos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjama minėta baudžiamoji byla turi tiesioginės įtakos Å¡iai nagrinėjamai civilinei bylai, nes Å¡ioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės sukelto eismo įvykio susidariusių nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du iki sprendimo priėmimo kitoje byloje, Å¡ioje byloje teismas neturi galimybių tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡spręsti klausimo dėl eismo įvykio metu susidariusių nuostolių (žalos) atlyginimo ieÅ¡kovei.

Teismas sprendė, jog tarp minėtos baudžiamosios bylos ir Å¡ios civilinės bylos yra glaudus tiesioginis ryÅ¡ys, todėl Å¡i byla stabdytina iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020, nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Selvija“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį ir atsakovės I.

U. praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo dėl savo patirtų nuostolių už transporto priemonės sugadinimÄ draudikui ADB „Gjensidige“, todėl ieÅ¡kovei ir civilinei bylai neturi jokios reikÅ¡mės bÅ«simas ADB „Gjensidige“ sprendimas dėl to, ar eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovė, bus pripažintas draudžiamuoju ar ne. 7.2. Pažymėjo, kad teismas turėjo įvertinti, kad ieÅ¡kovė transporto priemonę buvo apdraudusi ne privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, o KASKO draudimu (savanoriÅ¡ku draudimu), kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės nesaisto pareiga, įvykus įvykiui, reikalavimÄ , visų pirma, reikÅ¡ti draudikui, o tik vėliau, kiek draudimo iÅ¡moka nepadengia nuostolių, už žalÄ atsakingam asmeniui.

IeÅ¡kovė savo sudariusi KASKO draudimo sutartį su ADB „Gjensidige“, yra laisva pasirinkti, ar apie draudžiamÄ Ä¯vykį praneÅ¡ti draudikui ir laukti jo sprendimo bei iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, ar apie tokį sprendimÄ nepraneÅ¡ti ir reikalavimus reikÅ¡ti tiesiogiai už žalÄ atsakingam asmeniui. Å iuo atveju ieÅ¡kovei esant sudarius KASKO draudimo sutartį, privalomojo civilinės atsakomybės nuostatos/taisyklės negali bÅ«ti taikomos. Teismas priimdamas ginčijamÄ nutartį ir nustatydamas, kad ieÅ¡kovė privalo laukti draudiko ADB „Gjensidige“ sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos savanoriÅ¡kÄ draudimo sutartį iÅ¡mokėjimo/neiÅ¡mokėjimo, apribojo ieÅ¡kovės teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti, iÅ¡ ko reikalauti žalos. 7.3.

Nurodė, kad nutartyje teismo nurodytas argumentas, kad baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės įtakos Å¡iai nagrinėjamai civilinei bylai bei draudimo bendrovės galutiniam sprendimui dėl iÅ¡mokos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo, patvirtina, kad baudžiamosios bylos rezultatas yra aktualus tik dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju. Tuo tarpu klausimų dėl kitų baudžiamojo byloje nagrinėjamų klausimų ir ieÅ¡kovės įrodinėjamų deliktinės atsakomybės sÄ lygų nei teismui, nei atsakovei nekilo.

Dar neišnagrinėjus baudžiamosios bylos Nr. 1-90-659/2020, šiuo atveju yra laikoma, kad ieškovės įrodinėjami faktai yra nustatyti (neginčijami): atsakovė neginčija ir teismui nekilo klausimų, kad: automobilį eismo įvykio metu vairavo atsakovė; automobilis buvo sugadintas (žala padaryta) eismo įvykio metu (žalos faktas); atsakovė pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl kurių pažeidimo kilo eismo įvykis (atsakovės neteisėti veiksmai).

Kaltinamajame akte nustatyta, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 9 punkto, 117 punkto, 119 punkto reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ , o atsakovė nei baudžiamojo byloje, nei Å¡ioje civilinėje byloje Å¡ių faktų neginčija. 7.4. IeÅ¡kovė akcentuoja, kad teismas nepagrįstai Å¡ios civilinės bylos rezultatÄ susiejo su ieÅ¡kovę ir ADB „Gjensidige“ siejančiais draudimo santykiais.

2. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė I. U. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi atsikirtimai: 8.1. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė remiasi kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, tačiau kaltinamajame akte nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). IeÅ¡kovė, remdamasi kaltinamuoju aktu, iÅ¡ esmės pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės turės prejudicinę reikÅ¡mę Å¡iai civilinei bylai.

AnalogiÅ¡kų aplinkybių nustatinėjimas tiek civiline, tiek baudžiamÄ ja tvarka nagrinėjamose bylose neatitiktų nei ekonomiÅ¡kumo, nei koncentracijos principų, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų tapačių aplinkybių nustatinėjimas atskiruose procesuose gali sÄ lygoti ir skirtingÄ faktinių aplinkybių kvalifikavimÄ . Baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-659/2020( Å¡iuo metu civilinės bylos Nr. 1-21-659/2021) nėra priimtas procesinis sprendimas, kuriame bÅ«tų nustatytos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės – o bÅ«tent, dėl atsakovės kaltės bei kitų Å¡iai civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių (atsakovės pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos kaltės). 8.2.

Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas civilinę bylÄ sustabdė iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla dėl to, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo įvykis bus pripažintas draudžiamuoju ar ne. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties, civilinė byla sustabdyta teismui motyvuojant tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1- 90-659/2020 ( Å¡iuo metu civilinės bylos Nr. 1-21-659/2021) priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai bei draudimo bendrovės galutiniam sprendimui dėl iÅ¡mokos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo. 8.3.

Nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė žalos atlyginimo reikalautų iÅ¡ draudimo kompanijos, ar atsakovės, byloje bÅ«tina nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę ir kitas žalos atlyginimo sÄ lygas. Å ios aplinkybės yra nustatinėjamos baudžiamojoje byloje. 8.4. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad draudimo kompanija draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei atsisako iÅ¡mokėti iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė kreipėsi į draudimo kompanijÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

IeÅ¡kovė turi diskrecijos teisę pasirinkti iÅ¡ kurio subjekto reikalauti žalos atlyginimo (atsakovės ar draudimo kompanijos). Draudimo kompanija, Klaipėdos apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , galimai atlygins ieÅ¡kovei Å¡ios patirtÄ Å¾alÄ ne teismo tvarka operatyviau, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjus civiline tvarka žalÄ galėtų atlyginti atsakovė. Taigi, žalos atlyginimas ne teismo tvarka (iÅ¡ draudimo kompanijos), neabejotinai labiau atitiktų ieÅ¡kovės interesus, nei žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės teismine tvarka.

IeÅ¡kovė sudarė KASKO draudimo sutartį tikslu – gauti operatyvų žalos atlyginimÄ iÅ¡ mokaus. 8.5. Apeliantė nepaneigė, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020 (Å¡iuo metu civilinės bylos Nr. 1-21-659/2021) ir civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovė reikalauja žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės yra susijusios taip, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai.

Dėl to nėra pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje sprendžiama dėl civilinės bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

12. Vienas iÅ¡ privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės, priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla paaiÅ¡kinamas tuo, jog teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės, priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi tam, kad bÅ«tų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryÅ¡ys, ar ne, įmanoma visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais susijusias aplinkybes.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ proceso teisės normÄ , ne kartÄ konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

14. Tačiau tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali bÅ«ti nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020, kurioje I. U. kaltinama tuo, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 5.32 val., Taikos pr., ties Kairių gatve, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kartu važiavęs keleivis S. R., ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. atsakovė yra kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje.

IÅ¡ byloje esančios duomenų nustatyta, kad transporto priemonė, su kuria atsakovė sukėlė eismo įvykį, priklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovei UAB „Selvija“. MinėtÄ transporto priemonę ieÅ¡kovė eismo įvykio metu buvo apdraudusi transporto priemonių savanoriÅ¡ka draudimo sutartimi (KASKO) sudaryta su trečiuoju asmeniu ADB „Gjensidige“.

16. Teismas sprendimÄ sustabdyti bylÄ , grindė tuo, kad baudžiamoji byla, kurioje atsakovė kaltinama padarius veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK 281 straipsnio 5 dalyje, nėra iÅ¡nagrinėta, o priimtas procesinis sprendimas ir nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai turės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai bei draudimo bendrovės galutiniam sprendimui dėl iÅ¡mokos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo, kadangi civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės sukelto eismo įvykio susidariusių nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovei.

Apeliantė savo nesutikimÄ su teismo nutartimi grindžia tuo, kad ieÅ¡kinyje reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia ne draudimo bendrovei, o atsakovei, todėl Å¡iai civilinei bylai neturi jokios reikÅ¡mės, ar eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovė bus pripažintas draudžiamuoju, ar nebus, taip pat, esant KASKO draudimo sutarčiai, apeliantė yra laisva pasirinkti, ar apie draudžiamÄ Ä¯vykį praneÅ¡ti draudimo bendrovei ir laukti jos sprendimo, ar reikalavimus reikÅ¡ti tiesiogiai už žalÄ atsakingam asmeniui, be to, atsakovė nei civilinėje byloje, nei baudžiamojoje byloje neginčija kaltinamajame akte nustatytų aplinkybių, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykio kylimÄ .

17. Iš byloje esančio ADB „Gjensidige“ 2020 m. sausio 8 d. rašto Nr. SDR-514 matyti, kad apeliantė 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos sukeltos atsakovės eismo įvykio metu atlyginimo. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nurodė, kad šiuo atveju reikalinga sulaukti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriame bus įvertintas vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktas ir aplinkybės, kurios yra esminės įvykio pripažinimui draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju.

Tai gi, akivaizdu, kad apeliantė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos kilusios eismo įvykio metu atlyginimo, tačiau draudimo bendrovei nurodžius, kad tik gavusi įsiteisėjusį nuosprendį, kuriame bus konstatuotos įvykio aplinkybės, sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo priims nedelsiant, nusprendė, nelaukiant kol baudžiamojoje byloje teismas priims sprendimÄ (nuosprendį, nutartį), pareikÅ¡ti atsakovei reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.

18. Teismas sutinka, kad apeliantės teisė spręsti, kam reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo – tiesiogiai žalÄ sukėlusiam asmeniui, ar draudimo bendrovei, su kuria yra sudaryta savanoriÅ¡ka transporto priemonių draudimo sutartis (KASKO). Tačiau nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje yra nustatinėjama atsakovės neteisėta veika, kaltė, taip pat pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos aplinkybės.

19. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovės kaltė yra nustatyta kaltinamajame akte. Teismas su tokia apeliantės nuomone nesutinka. CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, teismų praktikÄ , tikėtinai spręstina, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡vados bus priimtos tik iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus įrodymus byloje, prokuroro kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, kadangi jos turėtų bÅ«ti įrodytos baudžiamojoje byloje priimant galutinį sprendimÄ . Å iuo atveju įvertinus tai, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, dėl to, ar atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkte, 117 punkte ir 127 punkte įtvirtintus reikalavimus ir dėl atsakovės kaltės dėl įvykusio eismo įvykio bus sprendžiama baudžiamojoje byloje.

21. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali bÅ«ti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra bÅ«tina nustatyti, koks yra įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra Å¡ioje byloje. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje svarbu nustatyti atsakovės kaltę dėl sukelto eismo įvykio, taip pat atsakovės pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje taip pat yra sprendžiama dėl atsakovės kaltės dėl eismo įvykio faktinių aplinkybių, tiriamos atsakovės pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos aplinkybės. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad nėra nustatyta jos kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taigi, baudžiamojoje byloje teismo priimtas sprendimas tikėtina turės įtakos Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės atsakomybės.

22. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-659/2020 bus nustatinėjamos reikšmingos civilinės bylos nagrinėjimui aplinkybės, t. y. atsakovės kaltė dėl eismo įvykio, taip pat atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, faktinis baudžiamosios bylos ryšys su civiline byla yra toks, kad minėtos aplinkybės turėtų būti vertinamos, kaip turinčios prejudicinę reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui, todėl nėra pagrindo atskirai civilinėje byloje įrodinėti atsakovės tyčios dėl sukelto eismo įvykio, dėl kurio buvo padaryta žala ieškovei dėl sugadintos transporto priemonės, be to atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindžia subjektyviuoju nusikaltimo sudėties požymiu – tyčia dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti civilinės nagrinėjimÄ iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-90-659/2020, kurioje atsakovė I. U. yra kaltinama padariusi veikÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Dėl bylos procesinės baigties 23. Apibendrinus Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su civilinės bylos sustabdymu, CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki civilinė byla sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, pagrįstai.

Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Byloje duomenų apie patirtas iÅ¡laidas nepateikta. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėja Vilija Valantienė