bccf31c3-c56c-4f88-bdfb-e6c3431834bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1082-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03105-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M.

N., G.N., Y.N., N. N., S. N. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, dalyvaujant trečiajam sunteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai M. N., G.N., Y.N., N. N., S. N. skundu praÅ¡o teismo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimÄ â€žDėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas), panaikinti 2021 m. sausio 22 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymÄ Nr. 1V-65 Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiÅ¡kėjams neatkÅ«rimo (toliau – ir Ä®sakymas) ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjų bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliu – ir Migracijos departamentas) su praÅ¡ymu atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę. 2021 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-65 (toliau – ir Ä®sakymas) LR pilietybė jiems neatkurta.

Vidaus reikalų ministro įsakymas priimtas pasirėmus Migracijos departamento teikimu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjai 2021 m. liepos 21 d. pateikė skundÄ Vidaus reikalų ministrei dėl sprendimo neatkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau 2021 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) nusprendė skundo netenkinti. PaaiÅ¡kina, kad jie kreipėsi siekdami LR pilietybės atkÅ«rimo ir pateikė dokumentus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo M.

N. tėvas B. N. (B. N., B.N., B. N.) gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo M. N. motina S. N. (S. – R., S. – R., S. – R.N.), gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) B. N., J. sūnus, vedė S.R. Š., Ch. dukterį. Jiems gimė 2 sūnūs – (duomenys neskelbtini) m. E. N. ir (duomenys neskelbtini) m. vienas pareiškėjų – M. N.. Kiti pareiškėjai yra pirmojo sūnaus E. N. palikuonys – G. N., Y.N., N. N., S. N.. Departamentas teikime nurodė, kad siūlo pareiškėjams neatkurti LR pilietybės, nes nei jų protėvis B.

N., nei promotė S. N., nei jų vaikai LR pilietybės neturėjo. PareiÅ¡kėjai nesutinka su Å¡ia iÅ¡vada ir nurodo, jog Å¡iai situacijai nagrinėti svarbiausi teisės aktai yra 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis bei 1939 m. spalio 27 d. priimtas Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamasis įstatymas. 1920 m. liepos 12 d. pasiraÅ¡yta Lietuvos taikos sutartis su Rusija nurodė, kad Lietuvos piliečiais laikomi asmenys, kurie Taikos sutarties ratifikavimo dienÄ gyveno Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys nuolatos gyveno Lietuvoje.

Vadinasi, tam, kad asmuo bÅ«tų buvęs laikomas piliečiu, pakakdavo, kad Lietuvos teritorijos sienose jis pats nuolat bÅ«tų gyvenęs. IÅ¡ to plaukia, kad B. N., gimęs (duomenys neskelbtini) m. persikėlęs gyventi į P., (duomenys neskelbtini) (Taikos sutarties ratifikavimo dienÄ ) gyvenęs P., Å¡ias sÄ lygas atitiko ir todėl turėjo bÅ«ti laikomas Lietuvos piliečiu. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame Ministerijos sprendime, nebuvo reikalaujama, kad Lietuvos teritorijos sienose bÅ«tų gyvenęs ne tik pats pareiÅ¡kėjų protėvis, bet ir jo tėvai ar seneliai (1920 m. liepos 12 d.

Lietuvos taikos sutarties su Rusija VI straipsnyje reikalavimas formuluotas „kurie patys arba jų tėvai“, o ne „kurie patys ir jų tėvai“). Tai, kad pats pareiÅ¡kėjų protėvis gyveno minimoje teritorijoje, liudija ir pridedamas žemėlapis, kuriame matyti gelsvai pažymėta teritorija (3 žymėjimas nuo virÅ¡aus, „dalis Vilniaus kraÅ¡to, grÄ Å¾inta Lietuvai 1939 10 27 sutartimi su TSRS“), į kuriÄ ir patenka aptariamos situacijoje vietos. Bylai visiÅ¡kai neaktualu tai, kÄ nurodo Ministerija, kad pareiÅ¡kėjų protėvis Lietuvoje gyveno nuo 1915 m., jo tėvas – nuo 1914 metų.

Nebuvo bÅ«tina, kad asmuo atitiktų visus reikalavimus, tad ir reikalavimÄ , sietinÄ su 1914 metais. TeleologiÅ¡kai ir kalbiÅ¡kai vertinant Å¡iÄ normÄ , matyti, kad ji formuluota ne kaip loginė konkunkcija (kas bÅ«tų tuo atveju, jei taikos sutartis bÅ«tų reikalavusi, kad asmuo ir bÅ«tų Lietuvoje gyvenęs, ir prieÅ¡ 1914 metus iÅ¡gyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę deÅ¡imtį metų), tačiau loginė disjunkcija, formuluojama, kad asmuo, pirma, arba turėjo gyventi Lietuvos teritorijos sienose, antra, arba turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoj, trečia, arba kuris prieÅ¡ 1914-tus metus iÅ¡gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę deÅ¡imtį metų turėdamas nuolatinį darbÄ („taip pat asmens, kurie prieÅ¡ 1914-tus metus iÅ¡gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę deÅ¡imtį metų“).

Vadinasi, pakakdavo atitikti tik vienÄ iÅ¡ Å¡ių 3 reikalavimų, o ne visus juos. Tad pareiÅ¡kėjų protėvis, atitikdamas vienÄ reikalavimÄ , turėjo bÅ«ti laikomas Lietuvos piliečiu. Å iai situacijai taip pat aktualus 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnis, kuriame nustatyta: „Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dienÄ buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais.

Å itų Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais.“ Kontekstualiai vertinant 1920 m. liepos 12 d. pasiraÅ¡ytÄ (tų pačių metų rugpjūčio 6 d. ratifikuotÄ ) Lietuvos taikos sutartį su Rusija bei 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnį, kuriuo iÅ¡ dalies siaurintas piliečiais pripažintinų asmenų skaičius, matyti, kad bet kuriuo atveju B. N. turėjo bÅ«ti laikomas Lietuvos piliečiu. 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo įsigaliojimo dienÄ jis (ir jo Å¡eima) gyveno P., t. y. bÅ«tent geografinėje teritorijoje, minėtame įstatyme apibrėžtoje „Vilniaus mieste ar jo srityje“.

Nurodo, tai, kad Lietuvos centriniame archyve esančiuose dokumentuose iÅ¡ties bÅ«ta klaidų, liudija ir tai, kad kituose B. N. dokumentuose nurodoma esÄ jis gimė (duomenys neskelbtini) m., gimimo vieta „SSRS“ – kaip žinia, (duomenys neskelbtini) SSRS dar nebuvo apskritai, ji susikÅ«rė tik 1922 m. gruodžio 30 d. B. N. galėjo gimti nebent tuometėje Rusijos Imperijoje, tačiau tuo laikotarpiu ((duomenys neskelbtini) m.) ir visa Lietuva buvo Rusijos Imperijos sudėtyje. Pažymi, kad Rusijos Imperijoje gimė praktiÅ¡kai visi, kas Lietuvos piliečiais pripažinti 1919 m. priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ dėl Lietuvos pilietybės bei pagal 1920 m. liepos 12 d.

Lietuvos taikos sutartį su Rusija. Lietuva Rusijos Imperijos sudėtyje buvo iki 1918 m. vasario 16 d. paskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės, tad B. N. 1915 m. tiesiog persikėlė iÅ¡ vienos Lietuvos teritorijos, tuo metu valdytos Rusijos Imperijos, vietos į kitÄ Lietuvos teritorijos, tuo metu valdytos Rusijos Imperijos, dalį, jokios sienos tarp jų nebuvo. Taigi, bet kokie įraÅ¡ai dokumentuose, kad esÄ B. N. nebuvo Lietuvos pilietis, taip pat neatitinka tikrovės ir tuo metu galiojusios Lietuvos teisės. Asmenys, padarę tokius įraÅ¡us, suklydo taikydami teisę, tačiau joks jokio valdininko įraÅ¡as savaime, jei padarytas nesilaikant teisės, negali bÅ«ti laikomas pagrindu nesuteikti asmeniui ar atimti iÅ¡ asmens pilietybę - ypatingÄ ryšį su Lietuvos Respublika, kur B.

N. ir gimė, ir visÄ laikÄ gyveno, iki 1957 m. iÅ¡vykdamas į LenkijÄ . Tai, kad B. N. buvo įraÅ¡ytas Lenkijos piliečiu, niekaip nekeičia situacijos, kad jis atitiko kriterijus bÅ«ti laikomas Lietuvos piliečiu tiek pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartį su Rusija, tiek pagal 1939 m. spalio 27 d. priimtÄ Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamÄ jį įstatymÄ â€“ Lenkijai okupavus Vilniaus kraÅ¡tÄ gyventojams per prievartÄ buvo primesta Lenkijos pilietybė, tačiau tai niekaip nekeičia tos aplinkybės, kad B.

N. pagal kriterijus, plaukiančius iÅ¡ tarpukario Lietuvos pasiraÅ¡ytų tarptautinių sutarčių bei tarpukario teisės aktų reglamentavimo, turėjo bÅ«ti laikomas Lietuvos piliečiu. Atsakovė Ministerija atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjų skundu ir praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo bÅ«tina sÄ lyga – pareiÅ¡kėjo arba jo protėvio buvimas Lietuvos piliečiu iki 1940 m. birželio 15 d. (Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d.).

Tačiau pareiÅ¡kėjai Å¡ios sÄ lygos neatitinka. Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo, priimto 1939 m. spalio 27 d., 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dienÄ buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. SÄ lyga „1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dienÄ buvo laikomi Lietuvos piliečiais“ nukreipia į nurodytÄ sutartį ir 1919 m.

LaikinÄ jį įstatymÄ apie Lietuvos pilietybę. PareiÅ¡kėjų protėvio B. N. ir jo tėvo J. N. gyvenimas Lietuvoje neatitiko sÄ vokos „nuolatos gyveno“. Å iÄ sÄ vokÄ atskleidžia 1919 m. Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę. PareiÅ¡kėjų protėvis Lietuvoje gyveno nuo 1915 m., jo tėvas – nuo 1914 metų, t. y. ne „iÅ¡ seno“, be to, nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjų protėvio seneliai gyveno Lietuvoje, todėl neatitiko 1 punkto, pareiÅ¡kėjų protėvis ir jo tėvas negyveno Lietuvoje iki 1914 metų, todėl neatitiko 3 punkto.

Neatitikimas kitiems punktams yra akivaizdus. Vidaus reikalų ministerijos pozicijÄ patvirtina ir tai, kad tarpukario Lietuvos valdžios institucijos pareiÅ¡kėjų protėvių 1940 m. nepripažino Lietuvos piliečiais. Pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais. Kadangi B. N. nebuvo pripažinta teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jo žmona S. N. ir sÅ«nus E. N. taip pat nebuvo Lietuvos piliečiais.

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjų skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Sprendimo ir Ä®sakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai M. N., Y.N., G. N., N. N. ir S. N. kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jiems atkÅ«rimo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje nustatyta, kad asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

PareiÅ¡kėjai iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės. Migracijos departamentui pareiÅ¡kėjas M. N. pateikė Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus, siekiant pagrįsti jo tėvų B. N. (B. N., B. N., B. N.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. N. (S.-R., S.-R., S.-R. N.), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti: gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ , kurioje nurodyta, kad B. N. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – įraÅ¡as neįskaitomas; gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta, kad S.-R.

Å . gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai – J. ir C. Å .; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. birželio 18 d. pažymÄ apie santuokÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, P. žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė B. N., J. sÅ«nus ((duomenys neskelbtini) metų) ir S. R. Å ., C. duktė ((duomenys neskelbtini) metų); 1968 m. kovo 19 d. B. N. iÅ¡duoto Izraelio Valstybės paso kopijÄ ;

Lietuvos ypatingojo archyvo 2020 m. birželio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. P2-1346, kuriuo archyvas siunčia Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos Vizų ir registracijos skyriaus archyviniame fonde Nr. L-3 saugomoje N. Å¡eimos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų dėl N. Å¡eimos iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos TSR 1957 m. į Lenkijos Liaudies RespublikÄ kopijas. T. y. Prie Lietuvos ypatingojo archyvo raÅ¡to pridėti Å¡ie dokumentai: Pažymėjimas, iÅ¡duotas 1957 m. sausio 30 d., kuriame nurodyta, kad B.

N. J., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvena (duomenys neskelbtini), jo žmona S.-R.N., gim. (duomenys neskelbtini) m., sÅ«nÅ«s: E N., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir M.N., gim. (duomenys neskelbtini) m.; 1957 m. vasario 14 d. B. N. pareiÅ¡kimas dėl leidimo iÅ¡vykti į Lenkijos Liaudies RespublikÄ nuolatiniam gyvenimui; B. N. gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad asmuo gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – J. N. ir I.N.; B. N. ir S.-R. Å . santuokos akto įraÅ¡o kopija, kurioje nurodyta, kad asmenys susituokė (duomenys neskelbtini); 1957 m. vasario mėn. S.-R.

N. Ch. (iki santuokos – Å .) pareiÅ¡kimas dėl leidimo iÅ¡vykti į Lenkijos Liaudies respublikÄ nuolatiniam gyvenimui; S.-R. Å . C. gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad asmuo gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai – C. ir C. Å .; 1957 m. vasario mėn. E. N. pareiÅ¡kimas dėl leidimo iÅ¡vykti į Lenkijos Liaudies RespublikÄ nuolatiniam gyvenimui; E. N. gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad asmuo gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – B. N. ir S.-R. N.; M. N. gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad asmuo gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – B.N. ir S.-R.

N.; 1957 m. vasario 20 d. nutarimo kopija, kurioje nurodyta, kad B. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. R. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., E. N, gim. (duomenys neskelbtini) m., M. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. leista iÅ¡vykti į Lenkijos Liaudies respublikÄ nuolatiniam gyvenimui. PareiÅ¡kėjai Y. N., G. N., N. N. ir S. N. Migracijos departamentui tėvo (senelio) E.N., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti pateikė Å¡iuos dokumentus: E. N. gimimo liudijimo kopijÄ , kurioje nurodyta, kad E. N. Gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – įraÅ¡as neįskaitomas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimÄ , 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė pažymÄ Nr. R4-3480 apie J. ir B. N. gyvenimÄ Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad vidurio Lietuvos ir Lenkijos Respublikos rinkimų institucijų ir komisijų archyviniame fonde, Å . apskrities P. miesto rinkėjų į SeimÄ 1935 m. sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti: N. B. g. (duomenys neskelbtini) m., rinkimų apylinkėje gyvenęs nuo 1915 m.; N. S.-R., g. (duomenys neskelbtini) m., rinkimų apylinkėje gyvenusi nuo 1904 m.

Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento archyviniame fonde, pilietybės teisių pripažinimo protokolų knygoje, 1940 m. vasario 13 d. protokole Nr. 48 įrašytas N. J.; skiltyje „Komisijos sprendimas“ įrašyta „Nėra pagrindo laikyti Lietuvos piliečiu, nes yra kilęs ne iš dabartinės Lietuvos valstybės teritorijos ir Vilniaus srity tegyvena (jo paties žodžiais) nuo 1915 m.“ Prie pažymos pridėtos vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, Lenkijos piliečių N. B. ir žmonos R. dokumentų Lietuvos pilietybei gauti byloje esančių 1940-06-20, 1940-06-03 raštų, 1940-04-04 ir 1940-02-14 dokumentų, 1940-02-14 prašymo, 1940-02-10 liudijimo, 1940-01-30 dokumento, 1939-12-02 pareiškimo kopijas, iš viso 12 lapų.

Archyvas taip pat informavo, kad daugiau žinių, patvirtinančių, kad J. N. ir B. (B., B.) N. (N., N.), J., s., g. (duomenys neskelbtini) m., gyveno Å . apskrities P. mieste, dokumentų apie jų turimÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, dokumentų, patvirtinančių iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus, archyve saugomose fonduose nerasta. Prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo raÅ¡to pridėti Å¡ie priedai: B. N. 1939 m. gruodžio 2 d. pareiÅ¡kimas P. valsč. savivaldybei Lietuvos pilietybės teisėms įrodyti ir pasui gauti, kuriame asmuo nurodė Å¡ias žinias apie save:

B. N., J., gim. (duomenys neskelbtini), žydų tautybės, asmuo pridėjo kariuomenės knygelę, duotÄ Å . 1930 m. birželio 30 d. Ä® klausimÄ , ar ligi 1914 m. rugpjūčio mėn. 1 d. buvo priraÅ¡ytas prie kaimo, miesto ar luomo bendruomenės atsakyta: (duomenys neskelbtini). Ä® klausimÄ , kur bei kiek laiko gyveno ir kuo vertėsi praÅ¡ytojo tėvas nuo gimimo dienos ligi 1920 metų rugpjūčio 6 d. atsakyta: gyveno (duomenys neskelbtini), vertėsi prekyba, 1914 m. atvažiavo gyventi į P. m. Ä® klausimÄ , ar ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. buvo, ir kur buvo, priraÅ¡ytas prie kaimo, miesto ar luomo bendruomenės atsakyta:

Prie Å . ap. B. N. taip pat nurodė, kad 1920 m. rugpjūčio 6 d. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ turėjo (duomenys neskelbtini). 1939 m. spalio 27 d. – (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos VRM Å . apsk. policijos P. nuovados virÅ¡ininko 1940 m. sausio 30 d. raÅ¡tas Nr. 959-39 m., kuriame užpildytos žinios apie B. N., J. s. siekiant gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Apie B. N. nurodyta: B. N. gimė (duomenys neskelbtini) m., jo motina – I. S., užregistruotas Å . m. žydų metr. punkte, tautybė – žydas, tikyba – Izraelitas, užsiėmimas – vežikas, lankė žydų mokyklÄ , vedęs; taip pat pažymėta, kad a) praÅ¡ytojas dokumentų neturėjo, c) praÅ¡ytojo tėvai dokumentų neturi, aiÅ¡kinama jo pilietybė, e) praÅ¡ytojas P. m. turi 1 brolį ir 2 seseris, brolis Lietuvos piliečiu nepripažintas, f) praÅ¡ytojo tėvo broliai mirę.

Taip pat pažymėta, kad tėvui Lietuvos pilietybė nepripažinta. PraÅ¡ytojas, jo tėvai ir seneliai Lietuvoje negyveno (toje pačioje eilutėje) PraÅ¡ytojas Vilniaus srityje P. m. gyvena nuo 19 (du skaičiai nematomi). Kitoje eilutėje nurodyta, kad praÅ¡ytojas nekilnojamojo turto neturi. PraÅ¡ytojas verčiasi vežiko amatu, o jo tėvai obuolių prekyba. Apie žmonÄ nurodytos žinios: S.-R.Å ., kurios tėvas – C. Å ., motina – F.-C., pavardė – nežinoma, gimė (duomenys neskelbtini) m.

Å .m. Žinios apie vaikus: C. 8 m. ir A. 2 m. RaÅ¡te yra nuolatinių P. gyventojų paliudijimas, kad B. N., sÅ«n. J. gyvena P. mieste niekur neiÅ¡vykdamas nuo 1915 m. Nekilnojamojo turto neturi ir verčiasi vežimo amatu. Jo tėvai, brolis, seserys, taip pat nuo 1915 m. gyvena P. m., kur jis gimė jie nežino. Å . aps. virÅ¡ininko Sekretoriaus 1940 m. vasario (diena neįskaitoma) iÅ¡vadoje nurodyta: P. nuovados virÅ¡ininkui „PraÅ¡ytojas teisės į Lietuvos pilietybę neturi. Turi paduoti praÅ¡ymÄ leisti gyventi ir likti“;

B. N. 1940 m. vasario 14 d. praÅ¡ymas VRM Administracijos dep-tui per P. polic. nuov. virÅ¡ininkÄ , kuriame asmuo praÅ¡o duoti leidimÄ apsigyventi Lietuvoje vienerius metus ir darbo leidimÄ dirbti. PraÅ¡yme B. N. nurodo, kad jo tėvai buv. Lenkijos piliečiai J., I. N., gyveno (duomenys neskelbtini), pilietybė – buv. Lenkijos, gimimo vieta – SSSR, į LietuvÄ atvyko iÅ¡ SSSR 1915 m. nuolat gyventi, jo žmona S.-R., gim. (duomenys neskelbtini) m., jo sÅ«nÅ«s C., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A., gim. (duomenys neskelbtini) m. gyvena prie jo, asmuo taip pat nurodė, kad paso nebuvo gavęs;

Pasiteiravimas, kuriame nurodyta, kad 1940 m. balandžio 4 d. pildant Administracijos departamento raÅ¡tÄ Nr. 9145 buvo rinktos žinios apie B. ir R.N. materialiÄ jÄ padėtį, paaiÅ¡kėjo, kad B. ir R.N. jokio turto neturi. Jų Å¡eima susideda iÅ¡ jo paties, žmonos, sÅ«naus C. 7 metų ir A. 2 m. Pats B. N. nuolatinio uždarbio neturi, o dirba paprastÄ pripuolamÄ darbÄ iÅ¡ ko ir iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ ; Lietuvos Respublikos VRM Å .apsk. policijos P. nuovados virÅ¡ininko 1940 m. vasario 14 d. raÅ¡tas Nr. 768 VRM Administracijos departamentui, kuriuo buvo pristatytas buv.

Lenkijos pil. N. B. ir praneÅ¡ta, kad B. N. 1940 m. vasario 14 d. praÅ¡yme duoti jam leidimÄ apsigyventi ir dirbti Lietuvoje žinios yra patikrintos, o pridėtas atvaizdas tikrai vaizduoja buv. Lenkijos pil. B. N., gimusį (duomenys neskelbtini) m. SSSR. Žymose nurodyta, kad iÅ¡duoti leidimÄ apsigyventi Lietuvoje ligi 1941 m. vasario 14 d., taip pat iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ligi 1941 m. vasario 14 d. Kitoje eilutėje nurodyta, kad iÅ¡duotas leidimas dirbti Nr. 1342 ligi 1941 m. vasario 14 d. Lietuvos Banko Vilniaus sk. kvito Nr. 15407, iÅ¡ 1940 m. balandžio 26 d;

Lietuvos Respublikos VRM Administracijos departamento 1940 m. gegužės 31 d. raÅ¡tas Nr. AB9145, kuriuo P. policijos nuovados virÅ¡ininkas buvo informuojamas apie tai, kad buv. Lenkijos pil. N. B. buvo praneÅ¡ta, kad jo leidimas dirbti persiųstas Å . apskrities policijos P. nuovadai, kur asmuo gali jį ir atsiimti; 1940 m. birželio 18 d. P. nuovados virÅ¡ininko iÅ¡duotas B. N. darbo leidimas Nr. 1342 A, kuriame asmuo pasirašė, kad 1940 m. birželio 13 d. darbo leidimÄ gavo; Lietuvos Respublikos VRM Å . apskrities P. valsčiaus virÅ¡aičio vasario 10 d. liudijimas Nr. 1049, kuriame nurodyta, kad liudijama, kad P. m. gyventojas N. B. turi vilnų karÅ¡yklÄ ir iÅ¡ to pragyvena.

Nurodyta Å¡eimos sudėtis: žmona S.-R. 36 am., sÅ«nÅ«s: C. 7 m. amž ir A. 2 m. am. UoÅ¡vis C. Å . 90 m. amž. Liudijimas duotas B. asmeniÅ¡kai praÅ¡ant neturto teisei įrodyti ir pristatyti P. nuov. virÅ¡inikui svetimÅ¡alio mokesčio reikalu. Migracijos departamentas 2020 m. gruodžio 18 d. teikime Ministerijai nurodė, kad siÅ«lo pareiÅ¡kėjams neatkurti LR pilietybės, nes nei jų protėvis B N., nei promotė S. N., nei jų vaikai LR pilietybės neturėjo. Ministerija Ä®sakymu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi bei 32 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgdama į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 18 d. teikimÄ Nr. 13P-553 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

PareiÅ¡kėjai pateikė skundÄ Ministerijai dėl Ä®sakymo, ir Ministerija Sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjų skundo. Skunde teismui pareiÅ¡kėjai nurodo, kad B. N. atitiko 1920 m. liepos 12 d. pasiraÅ¡ytos Lietuvos taikos sutarties su Rusija sÄ lygas, 1939 m. spalio 27 d. priimto Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo įsigaliojimo dienÄ jis (ir jo Å¡eima) gyveno P., t. y. bÅ«tent geografinėje teritorijoje, minėtame įstatyme apibrėžtoje „Vilniaus mieste ar jo srityje“.

Taigi, B. N. turėjo bÅ«ti laikomas Lietuvos piliečiu. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – ir Pilietybės įstatymas), Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę, priimto 1919 m. sausio 9 d., galiojusio iki 1940 m. birželio 15 d., nuostatos, aktualÅ«s Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymas, priimtas 1939 m. spalio 27 d., 1920 m. liepos 12 d. (ratifikuota 1920 m. rugpjūčio 6 d.) Lietuvos taikos sutartis su Rusija. Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkÅ«rimÄ siejama su Å¡ių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.

Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę, priimto 1919 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo, priimto 1939 m. spalio 27 d., 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dienÄ buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Å itų Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais.

Å io įstatymo 3 straipsnis 1940 m. gegužės 3 d. buvo pakeistas jį papildant nuostata, kad taip pat Lietuvos piliečiais buvo laikomi ir tie Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie ligi 1914 m. rugpjūčio 1 d. bet kurį laikÄ turėjo Vilniaus mieste ar jo srityje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nekilnojamÄ jį turtÄ ar darbÄ ir tarp 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. gyveno toje srityje ne mažiau kaip penkerius metus, jei jie 1920 m. rugpjūčio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. toje srityje turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ („Lietuvos valstybės teisės aktai 1918-02-16–1940-06-15“, 1996 m., 148 ir 149 p.). 1920 m. liepos 12 d. (ratifikuotos 1920 m. rugpjūčio 6 d.) Lietuvos taikos sutarties su Rusija VI straipsnis nustatė, kad asmenys, kurie Å¡ios sutarties ratifikavimo dienÄ gyvena Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo įraÅ¡yti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoj, taip pat asmenys, kurie prieÅ¡ 1914-tus metus iÅ¡gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę deÅ¡imtį metų, turėdami nuolatinį darbÄ , išėmus buvusius civilinius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iÅ¡ Lietuvos, su jų Å¡eimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais.

Pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafÄ Lietuvos piliečiais buvo laikomi:

1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena;

2) nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi;

3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo:

a) arba nuosavÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , b) arba nuolatinį darbÄ ;

4) Lietuvos piliečio vaikai;

5) jo pati arba našlė;

6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimÅ¡alio jo vaikais“. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civ. byloje Nr. e3K-3-1969/2018 buvo konstatuota, kad pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamÄ jį įstatymÄ tam, kad asmenys, gyvenę Vilniaus mieste ir jo srityje, kuri nuo 1920 m. faktiÅ¡kai buvo valdoma Lenkijos, ir Å¡ių asmenų vaikai bÅ«tų pripažįstami Lietuvos piliečiais, turėjo bÅ«ti nustatytos abi įvedamajame įstatyme nurodytos sÄ lygos: pirma, Å¡ie asmenys 1920 m. liepos 12 d.

Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dienÄ turėjo bÅ«ti laikomi Lietuvos piliečiais, antra, Å¡ie asmenys turėjo turėti gyvenamÄ jÄ vietÄ toje Vilniaus kraÅ¡to teritorijoje, kuri buvo nustatyta Lietuvos ir Sovietų SÄ jungos 1939 m. spalio 10 d. sutartimi bei 1939 m. spalio 27 d. papildomu protokolu. Tai reiÅ¡kia, kad tik abi pirmiau nurodytas sÄ lygas atitinkantys asmenys ir jų vaikai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ , kartu pasiliekant ir turimÄ kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. (t. y. iki buvusios Sovietų SÄ jungos įvykdytos okupacijos) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokių asmenų palikuonys.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018 konstatavo, kad Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkÅ«rimÄ siejama su Å¡ių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d. Taigi, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę 9 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiÅ¡kėjų atveju bÅ«tina sÄ lyga – pareiÅ¡kėjų arba jų protėvių buvimas Lietuvos piliečiu iki 1940-06-15.

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad B. N. atitiko 1920 m. liepos 12 d. pasiraÅ¡ytos Lietuvos taikos sutarties su Rusija sÄ lygas, todėl turėjo bÅ«ti laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog tarpukario Lietuvos valdžios institucijos pareiÅ¡kėjų protėvių nelaikė Lietuvos piliečiais. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019-12-19 pažymoje Nr. R4-3480 apie J. ir B. N. gyvenimÄ Lietuvoje nurodyta, kad Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento archyviniame fonde, pilietybės teisių pripažinimo protokolų knygoje, 1940-02-13 protokole Nr. 48 įraÅ¡ytas N. J.; skiltyje „Komisijos sprendimas“ įraÅ¡yta „Nėra pagrindo laikyti Lietuvos piliečiu, nes yra kilęs ne iÅ¡ dabartinės Lietuvos valstybės teritorijos ir Vilniaus srity tegyvena (jo paties žodžiais) nuo 1915 m.“ Prie pažymos yra pridėtos vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, Lenkijos piliečių N. B. ir žmonos R. dokumentų Lietuvos pilietybei gauti byloje esančių 1940-06-20, 1940-06-03 raÅ¡tų, 1940-04-04 ir 1940-02-14 dokumentų, 1940-02-14 praÅ¡ymo, 1940-02-10 liudijimo, 1940-01-30 dokumento, 1939-12-02 pareiÅ¡kimo kopijos.

Lietuvos Respublikos VRM Å . apsk. policijos P. nuovados virÅ¡ininko 1940 m. sausio 30 d. raÅ¡te Nr. 959-39 m. užpildytos žinios apie B.N., J. s. siekiant gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Apie B. N. nurodyta: B. N. gimė (duomenys neskelbtini) m., jo motina – I. S., užregistruotas Å . m. žydų metr. punkte, tautybė – žydas, tikyba – Izraelitas, užsiėmimas – vežikas, lankė žydų mokyklÄ , vedęs; taip pat pažymėta, kad a) praÅ¡ytojas dokumentų neturėjo, c) praÅ¡ytojo tėvai dokumentų neturi, aiÅ¡kinama jo pilietybė, e) praÅ¡ytojas P. m. turi 1 brolį ir 2 seseris, brolis Lietuvos piliečiu nepripažintas, f) praÅ¡ytojo tėvo broliai mirę.

Taip pat pažymėta, kad tėvui Lietuvos pilietybė nepripažinta. Prašytojas, jo tėvai ir seneliai Lietuvoje negyveno (toje pačioje eilutėje) Prašytojas Vilniaus srityje P. m. gyvena nuo 19 (du skaičiai nematomi). Rašte yra nuolatinių P. gyventojų paliudijimas, kad B. N., sūn. J.gyvena P. mieste niekur neišvykdamas nuo 1915 m. Nekilnojamojo turto neturi ir verčiasi vežimo amatu. Jo tėvai, brolis, seserys, taip pat nuo 1915 m. gyvena P. m., kur jis gimė jie nežino. Š.aps. viršininko Sekretoriaus 1940 m. vasario (diena neįskaitoma) išvadoje nurodyta:

P. nuovados virÅ¡ininkui „PraÅ¡ytojas teisės į Lietuvos pilietybę neturi. Turi paduoti praÅ¡ymÄ leisti gyventi ir likti“. B. N. 1940 m. vasario 14 d. praÅ¡ymu VRM Administracijos dep-tui per P. polic. nuov. virÅ¡ininkÄ prašė duoti leidimÄ apsigyventi Lietuvoje vienerius metus ir darbo leidimÄ dirbti. PraÅ¡yme B. N. nurodo, kad jo tėvai buv. Lenkijos piliečiai J., I. N., gyveno (duomenys neskelbtini), pilietybė – buv. Lenkijos, gimimo vieta – SSSR, į LietuvÄ atvyko iÅ¡ SSSR 1915 m. nuolat gyventi, jo žmona S.-R., gim. (duomenys neskelbtini) m., jo sÅ«nÅ«s C., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A., gim. (duomenys neskelbtini) m. gyvena prie jo, asmuo taip pat nurodė, kad paso nebuvo gavęs;

Lietuvos Respublikos VRM Å . apsk. policijos P. nuovados virÅ¡ininko 1940 m. vasario 14 d. raÅ¡te Nr. 768 VRM Administracijos departamentui, nurodoma, kad B. N. 1940 m. vasario 14 d. praÅ¡yme duoti jam leidimÄ apsigyventi ir dirbti Lietuvoje žinios yra patikrintos, o pridėtas atvaizdas tikrai vaizduoja buv. Lenkijos pil. B. N., gimusį (duomenys neskelbtini) m. SSSR. Žymose nurodyta, kad iÅ¡duoti leidimÄ apsigyventi Lietuvoje ligi 1941 m. vasario 14 d., taip pat iÅ¡duoti leidimÄ dirbti ligi 1941 m. vasario 14 d. Kitoje eilutėje nurodyta, kad iÅ¡duotas leidimas dirbti Nr. 1342 ligi 1941 m. vasario 14 d.

Lietuvos Banko Vilniaus sk. kvito Nr. 15407, iÅ¡ 1940 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos VRM Administracijos departamento 1940 m. gegužės 31 d. raÅ¡te Nr. AB9145, kuriuo P. policijos nuovados virÅ¡ininkas buvo informuojamas apie tai, kad buv. Lenkijos pil. N. B. buvo praneÅ¡ta, kad jo leidimas dirbti persiųstas Å . apskrities policijos P. nuovadai, kur asmuo gali jį ir atsiimti. 1940 m. birželio 18 d. P. nuovados virÅ¡ininko iÅ¡duotas B. N. darbo leidimas Nr. 1342 A, kuriame asmuo pasirašė, kad 1940 m. birželio 13 d. darbo leidimÄ gavo.

Lietuvos Respublikos VRM Å . apskrities P. valsčiaus virÅ¡aičio vasario 10 d. liudijime Nr. 1049 nurodyta, kad liudijama, kad P. m. gyventojas N. B. turi vilnų karÅ¡yklÄ ir iÅ¡ to pragyvena. Nurodyta Å¡eimos sudėtis: žmona S.-R. 36 am., sÅ«nÅ«s: C. 7 m. amž ir A. 2 m. am. UoÅ¡vis C. Å . 90 m. amž. Liudijimas duotas B. asmeniÅ¡kai praÅ¡ant neturto teisei įrodyti ir pristatyti P. nuov. virÅ¡inikui svetimÅ¡alio mokesčio reikalu. Taigi, Migracijos departamentui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad B.N. Lietuvos Respublikos pilietybės neturėjo, siekė jÄ Ä¯gyti.

Å venčionių aps. virÅ¡ininko sekretoriaus 1940 m. vasario mėn. rezoliucija buvo patvirtinta, kad B. N. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę neturi, o turi paduoti praÅ¡ymÄ â€žleisti gyventi ir dirbti“. B. N. buvo iÅ¡duotas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje. Pagal Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos piliečių žmonos ir vaikai ligi 21 metų amžiaus taip pat laikomi Lietuvos piliečiais. Tokiu bÅ«du, kadangi B. N. nebuvo pripažinta teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jo žmona S. N. ir sÅ«nus E. N. taip pat nebuvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais.

Pažymėtina, kad nei Lietuvos centrinio valstybės archyvo, nei Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad B. N., S. R. N. ir E. N. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., o B. N. nurodomas kaip turintis Lenkijos pilietybę. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjų argumentai dėl teisinio traktavimo dėl pilietybės turėjimo 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija pagrindu, kad bet kokie įraÅ¡ai archyviniuose dokumentuose, kad esÄ B.

N. nebuvo Lietuvos pilietis, taip pat neatitinka tikrovės ir tuo metu galiojusios Lietuvos teisės, bei kad įraÅ¡us padarę asmenys suklydo, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nėra jokių duomenų apie Å¡ių įrašų netikrumÄ , nuginčijimÄ ir pan. Kaip minėta, 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija 6 straipsniu buvo nustatyta, kad asmenys, kurie Å¡ios sutarties ratifikavimo dienÄ gyvena Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoj arba buvo įraÅ¡yti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoj, taipo pat asmens, kurie prieÅ¡ 1914-tus metus iÅ¡gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinę deÅ¡imtį metų, turėdami nuolatinį darbÄ , išėmus buvusius civilinius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iÅ¡ Lietuvos, su jų Å¡eimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais.

Byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrindžia apraÅ¡yti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog pareiÅ¡kėjų protėvio B. N. ir jo tėvo J. N. gyvenimas Lietuvoje neatitiko sÄ vokos „nuolatos gyveno“. Pagal 1919 m. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafÄ Lietuvos piliečiais buvo laikomi: „1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iÅ¡ seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena;

3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo:

a) arba nuosavÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , b) arba nuolatinį darbÄ . RaÅ¡ytiniais įrodymais byloje yra patvirtinta, jog pareiÅ¡kėjų protėvis Lietuvoje gyveno nuo 1915 m., jo tėvas – nuo 1914 metų, t. y. ne „iÅ¡ seno“, be to, nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjų protėvio seneliai gyveno Lietuvoje. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimÄ , 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė pažymÄ Nr. R4-3480 apie J. ir B. N. gyvenimÄ Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad vidurio Lietuvos ir Lenkijos Respublikos rinkimų institucijų ir komisijų archyviniame fonde, Å .apskrities P. miesto rinkėjų į SeimÄ 1935 m. sÄ raÅ¡e įraÅ¡yti:

N. B., g. (duomenys neskelbtini) m., rinkimų apylinkėje gyvenęs nuo 1915 m.; N. S.-R., g. (duomenys neskelbtini) m., rinkimų apylinkėje gyvenusi nuo 1904 m. Pareiškėjų argumentas, kad nebuvo reikalaujama, kad Lietuvos teritorijos sienose būtų gyvenęs ne tik pats pareiškėjų protėvis, bet ir jo tėvai ar seneliai yra nepagrįstas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovės nurodyta ištrauka iš V. S. knygos „Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-2001 metais“ yra aktuali, t. y.

“Nediskutuojant dėl pateiktų Taikos sutarties 6 straipsnio interpretacijų, galima pastebėti, kad sÄ voka „patys arba jų tėvai nuolat gyveno“ buvo laikoma sutrumpintu pilietybės įstatymo dėsnių pakartojimu; tiems, kurie negalėjo įrodyti, jog jų trys kartos Lietuvoje gyveno, nebuvo pripažinta Lietuvos pilietybė”. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų ir įrodymų, jog B. N. buvo Lietuvos Respublikos piliečiu iki 1940 m. birželio 15 d., o pagal Vilniaus įvedamojo įstatymo 3 straipsnį, žmonos ir vaikai seka vyro pilietybę, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjų protėviai nėra laikomi asmenimis, turėjusiais Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi Å¡ių asmenų palikuoniais pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), todėl neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , nustatė, kad Ministerijos priimtas Ä®sakymas ir Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti vadovaujantis aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl teisinio pagrindo juos naikinti pareiÅ¡kėjų nurodomais ar kitais motyvais nėra. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas V H prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H prieÅ¡ SuomijÄ ).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjų M. N., G. N., Y. N., N. N., S. N. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jolanta Malijauskienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė