2021-05-12 Nr. AB-10240-3-61-3-03102-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1434-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03102-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.13.1.1;

12.13.1.2; 12.13.2; 12.13.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir A. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-348 (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 68-10 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. S-100(7-59/2019) (toliau – ir MGK sprendimas). Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Centrinis mokesčių administratorius ir MGK sprendė, kad, įvertinus visas aplinkybes, Klaipėdos AVMI sprendimas nekeistinas dėl šių motyvų: 1) sandoriai, susiję su įkeitimu, yra galiojantys; 2) turto perdavimo išieškotojui aktas už 2 100 000 Lt yra galiojantis ir 2 100 000 Lt suma laikytina pajamomis natūra, nes tokia suma buvo sumažintas pareiškėjos sutuoktinio įsiskolinimas pagal paskolos sutartį; 3) duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1156-479/2018 yra įvykdytas, nėra, todėl pareiškėjos šeima išsaugojo turtą ir pinigines lėšas bei jomis disponuoja iki šiol, todėl nėra pagrindo teigti, kad gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) apskaičiuotas nuo pajamų, kurios negautos.

1.2. Pareiškėja sutinka su teiginiais, kad paskolos ir hipotekos sandoriai bei turto perdavimo aktas yra galiojantys, tačiau nesutiktina su teiginiais, kad pareiškėjos šeima išsaugojo turtą ir pinigines lėšas bei jomis disponuoja iki šiol, todėl nėra pagrindo teigti, kad GPM apskaičiuotas nuo pajamų, kurios negautos. Iš mokesčių administratoriui pateiktos bylos Nr. e2-1156-479/2018 matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovui A. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 1 217 000 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Taigi pareiškėjos šeimos teisė disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis yra apribota iki pat šio skundo padavimo dienos. Be to, UAB „Dangė“ civilinėje byloje Nr. e2-1156-479/2018 prisiteisė daikto praradimo nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl A. M. (pareiškėjos sutuoktinio) paskolos užtikrinimo UAB banko Snoras naudai, kurie yra didesni nei neva gautos pajamos natūra. Todėl prievolės mokėti GPM nėra, nes šis mokestis apskaičiuotas nuo pajamų, kurios negautos.

1.3. Įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1156-479/2018, vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 29 d. sudaryta povedybine sutartimi, kyla išimtinai tik pareiškėjos sutuoktiniui. Pareiškėjos sutuoktiniui prievolė grąžinti paskolą išliko, nes, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1156-479/2018, pasikeitė subjektas, kuriam pareiškėjos sutuoktinis turi grąžinti paskolą. Kaip ir nustatyta, paskolą pareiškėjos sutuoktinis ėmė iš AB banko Snoras, kuomet jis negrąžino paskolos, AB bankas Snoras pradėjo priverstinę skolos išieškojimo procedūrą iš UAB „Dangė“, kuri laidavo savo turtu už A. M. paskolą. Atsižvelgiant į aptariamą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, pareiškėjos sutuoktinis privalo kompensuoti daikto, t. y. įkeisto turto (duomenys neskelbtini), praradimo nuostolius, kurie sudaro 1 217 000 Eur. Pareiškėjos sutuoktinis pagal savo finansines galimybes grąžina minėtą sumą AB „Dangė“, todėl nepagrįsta vertinti, kad už šį turtą neva gautos pajamos.

1.4. Vis dėlto, jei teismas vertins, kad pajamų natūra apmokestinimas yra teisėtas ir leistinas, šios pajamos turi būti įvertintos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 53 punktą. Mokesčių administratorius nurodė, kad įkeistas turtas nuosavybės teise priklausė ne pareiškėjos sutuoktiniui, o UAB „Dangė“, todėl negalima taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte numatytos lengvatos. VMI sprendime nurodo, kad pajamos natūra buvo gautos, kai UAB „Dangė“ padengė įsiskolinimą turtu. Vadinasi, tariamos pajamos natūra buvo gautos AB banko Snoras naudai perleidus turtą, kuriame buvo deklaruota A. M. gyvenamoji vieta. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte nėra numatyta prievolė, kad turtas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, turi priklausyti gyventojui, todėl toks VMI aiškinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes tokios kilmės tariamos pajamos negali būti apmokestintos.

1.5. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad buvo pervesta 81 072 Lt už apgyvendinimą viloje „Kaspalėja“ į pareiškėjos ir UAMB „Dinamika“ sąskaitas ir šios pajamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87, 3.88, 3.109 straipsniais, priskirtos tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis nurodė, kad šiomis konkrečiomis pajamomis disponavo tik A. M., ir ginčo tarp sutuoktinių dėl šios aplinkybės nėra. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų šias pajamas kaip nors panaudojusi savo ar šeimos reikmėms, vadinasi, pareiškėjos apmokestinimas yra neteisėtas. Visus mokesčių administratoriaus nurodytus atliktus mokėjimus pareiškėja atliko iš savo uždirbto darbo užmokesčio, todėl šias pajamas priskirti pareiškėjai nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

1.6. VMI ir MGK nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog UAB „Kaspalėja“ akcijas pareiškėjos sutuoktinis įsigijo ne už 200 000 Lt, o už 2 533 000 Lt. Pareiškėja savo 2018 m. lapkričio 11 d. skunde nurodė, kad visi dokumentai, susiję su UAB „Kaspalėja“ akcijomis, yra pastate (duomenys neskelbtini) (analogišką aplinkybę nurodė ir 2017 m. kovo 16 d. paaiškinimuose), todėl pareiškėja neturėjo galimybės jų pateikti mokesčių administratoriui. Ūkinių operacijų turinys, susijęs su UAB „Kaspalėja“ akcijomis, yra atskleistas 2018 m. lapkričio 11 d. skunde, todėl šiame skunde nekartojamas. Be to, mokesčių administratorius nepagrįstai sprendė, kad, pareiškėjos sutuoktiniui nepateikus 2014 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Dangė“ dokumentų apyraše dokumentų apie UAB „Kaspalėja“ akcijų operacijas 2002–2003 m., reiškia, kad tokių dokumentų nėra. A. M. tų dokumentų net neprivalėjo pateikti, nes pareiškėjos sutuoktinis privalėjo pateikti dokumentus tik už 3 metų laikotarpį. Be kita ko, šie dokumentai negalėjo būti pateikti, nes pareiškėjos sutuoktinis nuo 2013 m. rudens į pastatą (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti pasiimti savo daiktų. Ši aplinkybė nėra paneigta. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-911-614/2015 buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas dėl bylai reikšmingų daiktų nustatymo. Protokole mažaverčiai daiktai nebuvo surašyti, o tokiems priskiriami dokumentai. Vilniaus apygardos teismas visus daiktus pripažino namo priklausiniais, kurie perduoti AB bankui Snoras, todėl pareiškėja neturi galimybės jų pateikti mokesčių administratoriui. Pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kodėl pajamos už UAB „Kaspalėja“ akcijas negali būti apmokestinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 2 dalimi. Tai, kad A. M. UAB „Kaspalėja“ akcijas pardavė A. S. už 1 500 000 Lt, o išpirko už 2 533 000 Lt, galėtų paliudyti pats A. S.

1.7. Nesutiktina, kad visos apmokestintos pajamos priskirtinos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis, nes pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jos neturi būti apmokestintos. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad pareiškėjos sutuoktinis mokestinio patikrinimo metu nustatytas pajamas naudojo be pareiškėjos žinios (dengė paskolas ir pan.). Pats A. M. neginčija, kad pajamos buvo nelygios, ir pripažįsta, kad jas naudojo verslo ir asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 4 dalimi, tokia galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygybės principo egzistuoja ir pareiškėja, ir jos sutuoktinis ja naudojosi.

2. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Ginčas tarp šalių vyksta dėl pareiškėjai papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų, nustačius, kad pareiškėja 2012–2013 m. yra gavusi apmokestinamųjų pajamų (vertybinių popierių pardavimo pajamų, pardavus UAB „Kaspalėja“ akcijas; pajamų natūra, UAB „Dangė“ nekilnojamuoju turtu padengus pareiškėjos sutuoktinio įsiskolinimą bankui pagal paskolos sutartį; fizinių ir juridinių asmenų į banko sąskaitas pervestų pajamų už apgyvendinimo paslaugas poilsio namuose „Kaspalėja“), kurių ji nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM.

2.2. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinis, turėdamas tikslą iš AB banko „Snoras“ gauti 2 975 000 Lt asmeninę vartojimo paskolą, šios paskolos grąžinimą užtikrindamas UAB „Dangė“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo, poilsio namų Neringoje įkeitimu, visą paskolos laikotarpį bankui nemokėjo įmokų, o suėjus paskolos grąžinimo terminui (2012 m. kovo 1 d.), savo prievolės bankui neįvykdė, todėl bankui įkeistas UAB „Dangė“ nekilnojamojo turto objektas – poilsio namai – buvo perduoti AB bankui Snoras už 2 100 000 Lt. Patikrinimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalių, 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis, padaryta išvada, kad 2 100 000 Lt suma laikoma 2013 m. sutuoktinio gauta nauda pajamomis natūra. Mokesčių administratorius, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėja buvo laiduotoja sutuoktiniui su AB banku Snoras pasirašant 2008 m. spalio 3 d. vartojimo paskolos už užstatą sutartį Nr. 031-47532 (sudarant sandorį su banku, dalyvavo abu sutuoktiniai, sutartyje yra abiejų sutuoktinių parašai), kad UAB „Dangė“ akcijos priklausė abiem sutuoktiniams, kad pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje dėl sandorių su UAB „Dangė“, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87, 3.88, 3.109 straipsnių nuostatomis, 2 100 000 Lt sumą pripažino bendromis šeimos pajamomis, kuri sutuoktiniams padalinta lygioms dalimis, t. y. kiekvienam po 1 050 000 Lt.

2.3. Pareiškėjos skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jos sutuoktinio atžvilgiu yra priimti procesiniai sprendimai UAB „Dangė“ naudai, sudarantys prielaidas iš jo išieškoti atitinkamas sumas, taip pat apribojantys galimybes disponuoti turtu, nes yra pritaikytos sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės, nepaneigia nei pajamų gavimo momento (pajamos gautos dalies skolos padengimo momentu, t. y. 2013 m. pagal turto perdavimo aktą perdavus UAB „Dangė“ nekilnojamąjį turtą AB bankui Snoras), nei sudaro pagrindą kitaip vertinti ginčo aplinkybes. Nėra duomenų, kad pajamų gavimo momentu (2013 m.) pareiškėjos sutuoktinis ar pareiškėja būtų padengusi dalį įsiskolinimo UAB „Dangė“. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad priimti procesiniai sprendimai dėl piniginių lėšų išieškojimo būtų iš dalies ar visiškai įvykdyti, o tai rodo, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis ir toliau disponuoja 2013 m. gautomis pajamomis, todėl 2013 m. atsiradęs pajamų gavimo pagrindas nėra išnykęs, taip pat nėra atsiradę jokių kitų aplinkybių (visiško ar dalinio skolos grąžinimo), kurios sudarytų pagrindą inicijuoti atitinkamas procedūras dėl mokesčio nuo sugrąžintų lėšų grąžinimo.

2.4. Dėl pareiškėjos argumento, kad 2 100 000 Lt sumą mokesčių administratorius priskyrė nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms, o tai savo ruožtu suponuoja GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkto taikymą, pasakytina, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 2 straipsnių 14, 15 dalių ir 8 ir 9 straipsnių nuostatomis, nustatė, kad A. M. 2013 m. gavo 2 100 000 Lt pajamų natūra turtu, kurias UAB „Dangė“, kaip laiduotojas, sumokėjo turtu už A. M. paimtą asmeninę paskolą. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punktą neapmokestinamomis pajamomis laikomos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Parduotas pastatas priklausė ne pareiškėjai ar jos sutuoktiniui, o UAB „Dangė“ nuosavybės teise. Taigi skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis ginčo objekte (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, nereiškia, kad buvo išpildomos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo sąlygos. Toks išplėstinis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkto aiškinimas, kurį pateikia pareiškėja, negalimas ir nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės ir teisingumo principais.

2.5. Pagal kredito įstaigų mokestinio patikrinimo metu pateiktą informaciją nustatyta, kad 2012–2013 m. 43 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys už apgyvendinimą viloje „Kaspalėja“ į bankuose pareiškėjos vardu atidarytas sąskaitas pervedė 72 966 Lt, iš jų: 2012 m. – 29 918 Lt, 2013 m. – 43 048 Lt. Dalį gautų lėšų (6 359 Lt, iš jų 2012 m. – 1 019 Lt, 2013 m. – 5 340 Lt) pareiškėja panaudojo atsiskaitymui su UAB „Dangė“ paslaugų tiekėjais už vandenį, elektrą, interneto paslaugas ir už skalbimo paslaugas. Pagal bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad likusi 66 607 Lt (72 966 Lt –6 359 Lt) suma buvo panaudota pareiškėjos asmeninėms reikmėms, t. y. iš banko išsiimta grynaisiais, pervesta sūnui, bankui grąžintas kreditas. Pagal kredito įstaigų pateiktą informaciją nustatyta, kad 13 fizinių ir 1 juridinis asmuo į UAMB „Dinamika“ banko sąskaitą 2013 m. pervedė 15 454 Lt už apgyvendinimą viloje „Kaspalėja“. Dalis piniginių lėšų (989 Lt) buvo pervesta UAB „Dangė“ tiekėjams už suteiktas paslaugas. Likusią 14 465 Lt (15 454 Lt – 989 Lt) sumą iš UAMB „Dinamika“ banko sąskaitos grynaisiais išsiėmė pareiškėjos sutuoktinis. Pasisakant dėl pareiškėjos pozicijos, kad tai nėra jos lėšos, o jos sąskaita buvo pasinaudota tik todėl, jog UAB „Dangė“ sąskaita buvo areštuota, atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėja dalį lėšų iš tikrųjų panaudojo atsiskaityti su paslaugų tiekėjais (ši lėšų dalis nepriskirta apmokestinamosioms pajamoms), tačiau kita dalis lėšų buvo panaudota prekėms įsigyti, pervesta pareiškėjos sūnui, paskolai padengti, išgryninta. A. M. dalį į UAMB „Dinamika“ sąskaitą pervestų lėšų panaudojo atsiskaityti su UAB „Dangė“ tiekėjais, kitą lėšų dalį išsigrynino. Mokesčių administratorius nenustatė, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis A. M. į banko sąskaitas gautas lėšas būtų įnešę į UAB „Dangė“ ar UAMB „Dinamika“ kasą. Pareiškėjai nepateikus objektyvių įrodymų savo pozicijai pagrįsti, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai gautas į banko sąskaitas sumas pripažino pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamomis.

2.6. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis pagal UAB „Dangė“ 2012 m. gruodžio 27 d. išrašytus kasos išlaidų orderius gavo 2 533 000 Lt už parduotas UAB „Kaspalėja“ akcijas. UAB „Kaspalėja“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pateikta. Mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis 2 533 000 Lt pajamas gavo už parduotas akcijas, įsigytas po 1999 m. sausio 1 dienos, ir 3 metus iki mokestinio laikotarpio pabaigos, kai vertybiniai popieriai buvo parduoti, valdė daugiau nei 10 proc.

UAB „Kaspalėja“ akcijų (100 proc.), įvertinęs patirtas akcijų įsigijimo išlaidas, nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis iš viso gavo 2 333 000 Lt (2 530 000 Lt – 200 000 Lt (akcijų įsigijimo išlaidos pagal 2000 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį) pajamų, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Mokesčių administratorius, atsižvelgęs kad pareiškėjos sutuoktinis UAB „Kaspalėja“ 25 330 vnt. akcijų įsigijo 2000 m. ir pardavė 2012 m., būdamas santuokoje su pareiškėja, sutuoktiniui iš AB „Kretingos grūdai“ įsigyjant UAB „Kaspalėja“ akcijas, pareiškėja dirbo UAB „Kaspalėja“ direktore, o 2012 m. parduodant vertybinius popierius UAB „Dangė“ pareiškėja buvo UAB „Dangė“ akcininkė, ikivedybinės sutarties pareiškėja ir sutuoktinis nebuvo sudarę (2017 m. kovo 16 d. paaiškinime Nr.(9.29)-FR1047-122 pareiškėja pati nurodė, kad namų ūkį su sutuoktiniu iki 2016 m. rugsėjo 29 d. (iki povedybinės sutarties sudarymo) vedė bendrai, pareiškėjos sutuoktinis A.

M. 2017 m. kovo 16 d. paaiškinime Nr. (9.29)-AC19-12 taip pat nurodė, kad namų ūkį su sutuoktine iki 2016 m. rugsėjo 29 d. (iki povedybinės sutarties sudarymo) vedė bendrai), bei vadovaudamasis CK 3.87, 3.88, 3.117 straipsnių nuostatomis, padarė išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinio gautos 2 333 000 Lt vertybinių popierių pardavimo apmokestinamosios pajamos pripažintos bendromis sutuoktinių pajamomis ir dalinamos po lygiai, t. y. pareiškėja gavo 1 166 500 Lt akcijų pardavimo apmokestinamųjų pajamų. Nesant objektyvių įrodymų, kad 2002 m.

UAB „Kaspalėja“ akcijos buvo parduotos už 2 533 000 Lt ir 2003 m. atpirktos už 2 533 000 Lt, mokesčių administratorius pagrįstai vertino, kad akcijos įsigytos iš AB „Kretingos grūdai“ pagal 2000 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už 200 000 Lt. Nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis objektyviais duomenimis ir įrodymais nepagrindė aplinkybių, kad akcijos buvo įsigytos iš kito asmens už kitą, nei nustatė Klaipėdos AVMI, kainą, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti nustatytų aplinkybių. Taip pat nustatyta, kad nei A.

M., nei pareiškėja 2012 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nėra deklaravę vertybinių popierių pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų, nors tokią pareigą turėjo. Duomenų apie išmokas, priskirtas B klasės pajamoms, nėra pateikusi ir UAB „Dangė“.

2.7. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su sutuoktinių gautų pajamų apmokestinimu, atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo būdamas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją, nėra.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėja savo skunde. Papildomai paaiškino, kad 81 072 Lt pajamomis, už apgyvendinimą viloje „Kaspalėja“ pervestomis į pareiškėjos ir UAMB „Dinamika“ sąskaitas, disponavo tik A. M. ir ginčo tarp sutuoktinių dėl šios aplinkybės nėra. Pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kodėl pajamos už UAB „Kaspalėja“ akcijas negali būti apmokestinamos. UAB „Pajūrio viešbučiai“ UAB „Kaspalėja“ turtiniu įnašu, t. y. pastatu (duomenys neskelbtini), padidino UAB „Pajūrio viešbučiai“ įstatinį kapitalą, turtinio įnašo vertė – 1 500 000 Lt. Nors A. M. negali pateikti akcijų pardavimo dokumentų (praėjo daugiau kaip 15 metų), pateikti faktai liudija, kad akcijos buvo parduotos, nes šiuo pagrindu UAB „Pajūrio viešbučiai“ padidino savo įstatinį kapitalą. UAB „Dangė“ 2003 m. kovo 31 d. iš UAB „Pajūrio viešbučiai“ už 1 500 000 Lt įsigijo pastatą, kuriuo disponavo iki turto perdavimo AB bankui Snoras dienos, o vėliau A. M. pirko iš UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir UAB „Kaspalėja“ akcijas. A. M. turi 2005 m. birželio 10 d., 2005 m. liepos 4 d. ir 2005 m. liepos 27 d. kasos pajamų orderių kvitus, kurie įrodo ir pagrindžia, kad A. M. UAB „Kaspalėja“ akcijas įsigijo iš UAB „Pajūrio viešbučiai“ už 2 400 000 Lt. Kadangi atsiskaitymas už akcijas su UAB „Pajūrio viešbučiai“ vyko dalimis, A. M. nepavyko rasti paskutinio 133 000 Lt kvito, kuris arba pasimetė, arba yra likęs pastate (duomenys neskelbtini). A. M., kaip pareiškėjos sutuoktinis, mokestinio patikrinimo metu nustatytas gautas pajamas naudojo be pareiškėjos žinios, gautas pajamas naudojo verslo ir savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos AVMI, VMI ir MGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas vyksta dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų, nustačius pareiškėjos apmokestinamąsias pajamas 2010–2013 m. laikotarpiu.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVMI sprendimu nurodė pareiškėjai sumokėti 98 235,90 Eur GPM, 51 161,55 Eur GPM delspinigių, 9 823 Eur GPM baudą. VMI sprendimu patvirtino Klaipėdos AMVI sprendimą. Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiškėja skundu kreipėsi į MGK, prašydama panaikinti VMI sprendimą. MGK sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatytų faktinių aplinkybių ir GPMĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog pajamos, gautos už parduotas UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“, neturi būti apmokestinamos. Byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Kaspalėja“ akcijos buvo perleistos ir vėl atpirktos sudarant sutartį tarp A. M. ir UAB „Pajūrio viešbučiai“. Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti UAB „Pajūrio viešbučiai“ kasos pajamų kvitai neįrodo aplinkybės, jog A. M. buvo pardavęs ir pirkęs UAB „Kaspalėja“ akcijas iš UAB „Pajūrio viešbučiai“, nes kasos pajamų orderyje nedetalizuojama, už kokios įmonės akcijas yra atsiskaitoma, be to, kasos pajamų orderių bendra suma (2 400 000 Lt) neatitinka akcijų pardavimo UAB „Dangė“ kainos (2 533 000 Lt). Pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog UAB „Pajūrio viešbučiai“ padidino savo įstatinį kapitalą parduotų UAB „Kaspalėja“ akcijų pagrindu, juolab, kad tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo mokestinio tyrimo metu nurodė, kad UAB „Pajūrio viešbučiai“ įstatinis kapitalas didintas viešbučiu „Kaspalėja“, esančiu (duomenys neskelbtini), o ne pinigų suma. Nesant pareiškėjos teiginius dėl UAB „Kaspalėja“ akcijų pardavimo UAB „Pajūrio viešbučiai“ pagrindžiančių objektyvių duomenų, teismas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis įsigijo UAB „Kaspalėja“ akcijas 2000 m. gruodžio 29 d. už 200 000 Lt, o pardavė jas UAB „Dangė“ 2012 m. gruodžio 27 d. už 2 533 000 Lt, akcijas A. M. pardavė po 1991 m. sausio 1 d., išlaikė jas 12 metų laikotarpį, A. M. priklausė daugiau nei 10 proc. UAB „Kaspalėja“ akcijų, taigi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktas šiuo atveju netaikytinas ir pajamos, gautos pardavus UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“ už 2 533 000 Lt, laikytinos apmokestinamomis pajamomis, išskaičiuojant akcijų pirkimui išleistas lėšas (200 000 Lt). Taigi teismas konstatavo, kad teritorinis ir centrinis mokesčių administratoriai ir MGK pagrįstai A. M. pajamas, gautas pardavus UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“, pripažino apmokestinamosiomis pajamomis ir apskaičiavo apmokestinamų pajamų dalį pareiškėjai.

9. Teismas nustatė, kad tarp A. M. ir AB banko Snoras sudaryta 2008 m. spalio 3 d. vartojimo paskolos už užstatą sutartis Nr. 031-47532 nėra nuginčyta, taip pat nenuginčytas šia sutartimi sulygtas UAB „Dangė“ priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas sutarties vykdymui užtikrinti. UAB „Dangė“ priklausantis turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), – yra perduotas išieškotojui AB bankui Snoras už 2 100 000 Lt, perdavimo aktas teismų civilinėse bylose pripažintas pagrįstu. UAB „Dangė“ patirti nuostoliai priteisti atlyginti iš A. M. Nei pareiškėja, nei A. M. nepateikė teismui duomenų, kad teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo UAB „Dangė“ būtų įvykdytas. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su 2008 m. spalio 3 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartimi, visuma, t. y. aplinkybės, jog A. M. nevykdant paskolos su užstatu sutarties, AB bankas Snoras pasinaudojo sutartimi sulygtu užtikrinimu ir bankui buvo perleistas UAB „Dangė“ turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), – už 2 100 000 Lt, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio paskolos padengimui panaudotas UAB „Dangė“ nekilnojamasis turtas, kuris perduotas už 2 100 000 Lt, pripažintinas pareiškėjos ir jos sutuoktinio patirta ekonomine nauda, nes pareiškėja ir jos sutuoktinis nepatyrė išlaidų, kurios būtų patiriamos mokant paskolą sutartyje numatyta įprastine tvarka iš savo lėšų. Nei pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad, panaudojant UAB „Dangė“ turtą sutuoktinių paskolos vykdymui, jie negavo ekonominės naudos. Pareiškėjos bei A. M. nurodyti teismų sprendimai nepaneigia mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, nes, pirma, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, kai faktiškai gaunamos (GPMĮ 8 str. 1 d., 8 str. 2 d. 1 p.), antra, tokios pajamos laikytinos gautomis natūra, nes tai yra neatlygintinai gauta nauda, kai gauto turto ekvivalentas pinigine išraiška priskiriamas pajamoms (GPMĮ 2 str. 15 d.). Pagal nustatytas faktines aplinkybes A. M. ir pareiškėja paskolos sutarčiai vykdyti savo lėšų neprarado, tačiau panaudojo kito asmens – UAB „Dangė“ – turtą savo turtiniams įsipareigojimams įvykdyti, todėl tokios pajamos atitinka pajamų natūra sampratą, įtvirtintą GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjos nurodomą GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte įtvirtintą išimtį. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas minėtame straipsnyje numatytai lengvatai taikyti būtinas nuosavybės teisės aspektas, nes nei viena iš ginčo šalių neginčija aplinkybės, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė ne A. M., o UAB „Dangė“. Būtent UAB „Dangė“, t. y. kitam asmeniui priklausančiu turtu, ir buvo užtikrintas 2008 m. spalio 3 d. vartojimo paskolos su užstatu sutarties vykdymas, šis turtas nei pareiškėjai, nei A. M. nepriklausė. Taigi teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai priskyrė 2 100 000 Lt sumą pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms ir pripažino šias pajamas natūra.

11. Teismas nustatė, kad į pareiškėjos banko sąskaitas 2012 m. fiziniai ir juridiniai asmenys iš viso pervedė 29 918,34 Lt sumą už apgyvendinimą viloje „Kaspalėja“, 2013 m. už apgyvendinimą šioje viloje į pareiškėjos banko sąskaitą pervesta 43 048 Lt suma. Taip pat 2013 m. bendra 15 454 Lt suma pervesta už apgyvendinimo paslaugas viloje „Kaspalėja“ į UAMB „Dinamika“ banko sąskaitą. Iš byloje esančių pareiškėjos ir UAMB „Dinamika“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad dalis iš šių gautų pajamų buvo panaudos UAB „Dangė“ veiklai – sumokėtos atitinkamos sumos vandens, interneto, televizijos, telefono paslaugų ir kitiems tiekėjams, nustatyta, kad bendra atsiskaitymų suma UAB „Dangė“ tiekėjams iš pareiškėjos banko sąskaitos 2012 m. buvo 1 019,1 Lt, 2013 m.

– 5 339,71 Lt, o iš UAMB „Dinamika“ banko sąskaitos – 989,42 Lt. Pareiškėja ir A. M. savo paaiškinimuose dėl šių lėšų nurodė, jog UAB „Dangė“ ir A. M. sąskaitos buvo areštuotos, todėl tarpusavio susitarimu nutarta UAB „Dangė“ atsiskaitymams naudoti pareiškėjos banko sąskaitą. A. M. 2017 m. birželio 19 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad 2007 m. buvo įsigijęs UAMB „Dinamika“ akcijų. Teismas pagal esančią rašytinę medžiagą nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis A. M. buvo UAMB „Dinamika“ vadovas mokestinio patikrinimo laikotarpiu.

Pagal pateiktas 2012–2013 m. deklaracijas matyti, kad pareiškėja į savo banko sąskaitas gautų sumų nedeklaravo. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai sutuoktinių gautas lėšas į pareiškėjos ir UAMB „Dinamika“ banko sąskaitas, atskaičius atsiskaitymus UAB „Dangė“ tiekėjams, pripažino pajamomis ir jas apmokestino. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad į banko sąskaitas gautos lėšos buvo naudojamos UAB „Dangė“ atsiskaitymams, todėl negali būti apmokestinamos.

Tik dalis iš į banko sąskaitas pervestų lėšų (88 420 Lt) buvo naudojamos UAB „Dangė“ atsiskaitymams su tiekėjais (7 348,23 Lt), o likusios lėšos naudotos įvairiems pareiškėjos bei jos šeimos asmeniniams ar kitiems poreikiams (81 071,77 Lt). Nustatyta, kad pareiškėja banko sąskaitose esančias lėšas, išskyrus tas, kurios skirtos atsiskaitymams su UAB „Dangė“ tiekėjais, naudojo maistui, finansiniams įsipareigojimams vykdyti, laisvalaikio poreikiams, knygoms, vaikų reikmėms, taigi ne UAB „Dangė“ reikmėms, o savo asmeniniams tikslams.

Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad tokios lėšos buvo naudojamos išimtinai A. M. poreikiams, nes, kaip matyti, pagal pareiškėjos banko sąskaitų išrašus iš sąskaitoje esančių lėšų buvo tenkinami bendri šeimos, vaikų poreikiai. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjos teiginiai dėl į banko sąskaitas gautų pajamų neapmokestinimo yra nepagrįsti, mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai konstatavo, kad tokios pajamos laikomos apmokestinamomis pajamomis GPMĮ prasme.

12. Teismas nustatytų aplinkybių kontekste darė išvadą, kad pajamas už UAB „Dangė“ turtą natūra, už parduotas UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“, už fizinių bei juridinių asmenų mokėjimus į pareiškėjos ir UAMB „Dinamika“ banko sąskaitas gavo abu pareiškėjai, iš jų buvo tenkinami sutuoktinių asmeniniai ir šeimos interesai, nustatyti abiejų pareiškėjų aktyvūs veiksmai dalyvaujant ginčo įmonių veikloje bei sudarant ginčo sandorius, todėl mokesčių administratorius pagrįstai šias pajamas priskyrė abiejų pareiškėjų gautoms pajamoms ir padalino jas lygiomis dalimis taikant CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir A. M. nepateikė jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo sandoriais ir iš nurodytų įmonių gautos pajamos būtų naudojamos išimtinai tik A. M. interesais, o tokią savo poziciją grindė tik įrodymais nepagrįstais teiginiais. Todėl teismas konstatavo, kad sprendimai priimti tinkamai išanalizavus faktinės bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

13. Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė prašantis priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, be to, palaikė pareiškėjos poziciją, kurią teismas atmetė kaip nepagrįstą, todėl tokio prašymo nėra pagrindo nagrinėti.

III. 14. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

14.1. Teismas nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo kontekste padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog pajamos, gautos už parduotas UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“, neturi būti apmokestinamos, nes byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Kaspalėja“ akcijos buvo perleistos ir vėl atpirktos, sudarant sutartį tarp A. M. ir UAB „Pajūrio viešbučiai“. Nuo pirkimo-pardavimo momento praėjo 15 metų ir ta aplinkybė, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjos sutuoktinis negali pateikti akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, jokiais būdais nereiškia, kad tie sandoriai nebuvo vykdyti. Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Yra galimas netiesioginių įrodymų metodas ir jo dėka galima įrodyti, kad tokie sandoriai buvo vykdyti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2002 m. spalio 3 d. UAB „Pajūrio viešbučiai“ vardu buvo įregistruotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Tik įsigijusi UAB „Kaspalėja“ akcijas, UAB „Pajūrio viešbučiai“ įgijo teisę į pastato nuosavybę ir galėjo pastatą užregistruoti savo vardu ir taip įvykdyti UAB „Pajūrio Viešbučiai“ ir „Valstybės turto fondo“ sudarytos sutarties nustatytą privalomą galiojimo sąlygą – tik padidinus įstatinį kapitalą 1 500 000 Lt valstybės turto pirkimo-pardavimo sutartis nenustoja galioti. Tai akivaizdžiai paneigia teismo argumentą, kad pareiškėja, nors ir nepateikusi UAB „Kaspalėja“ akcijų perleidimo UAB „Pajūrio viešbučiai“ sutarties, nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog UAB „Pajūrio viešbučiai“ padidino savo įstatinį kapitalą parduotų UAB „Kaspalėja“ akcijų pagrindu – juk akivaizdu, kad turtas buvo užregistruotas UAB „Pajūrio viešbučiai“ vardu ir tai galėjo būti padaryta tik UAB „Pajūrio viešbučiai“ įgijus teisę į pastatą, nusipirkus UAB „Kaspalėja“ akcijas, įsigytas už nominalią jų 2 533 000 Lt vertę. Jokio kito vėlesnio sandorio dėl pastato (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo nebuvo.

14.2. Tuo pačiu pagrindu grindžiamas ir A. M. UAB „Kaspalėja“ akcijų atpirkimo faktas – nepaisant to, kad pareiškėja ir (ar) jos sutuoktinis nepateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, jokiu būdu tai nereiškia, kad toks sandoris nebuvo vykdytas. Kad toks sandoris buvo vykdytas, netiesiogiai įrodo pateikti kasos pajamų orderio kvitai, o teismas nepaneigė, kad jie yra tikri: 2005 m. liepos 4 d. kvitas serija PAJ Nr. 00017, 2005 m. birželio 10 d. kvitas serija AAA Nr. (be numerio), 2005 m. liepos 27 d. kvitas serija PAJ Nr. 00018, iš kurių matyti, kad A. M. UAB „Pajūrio viešbučiai“ laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 4 d. iki 2005 m. birželio 10 d. sumokėjo 800 000 Lt, 900 000 Lt, 700 000 Lt sumas, o, be kita ko, šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodytas atliktų operacijų turinys – „pagal sutartį už akcijas“, „akcijų pirkimo sutartis“. Tą aplinkybę, kad minėti akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo atlikti, galėjo paliudyti ir patvirtinti tuometinis UAB „Pajūrio viešbučiai“ direktorius A. S., tačiau teismas dėl nesuprantamų motyvų atsisakė jį apklausti.

14.3. Kritikuotinas teismo argumentas, kad tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis mokestinio tyrimo metu nurodė, kad UAB „Pajūrio viešbučiai“ įstatinis kapitalas didintas viešbučiu „Kaspalėja“, esančiu (duomenys neskelbtini), o ne pinigų suma, todėl toks padidinimas nepripažintinas. Iš tiesų įstatinio kapitalo negalima padidinti nei viešbučiu, nei akcijomis tiesiogiai, o įstatinis kapitalas didinamas tik jų vertę atitinkančia pinigų suma. Todėl teismo sprendimas, jog teritorinis bei centrinis mokesčių administratoriai ir MGK pagrįstai A. M. pajamas, gautas pardavus UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“, pripažino apmokestinamosiomis pajamomis ir apskaičiavo apmokestinamų pajamų dalį pareiškėjai, yra naikintinas.

14.4. Nesutiktina ir su teismo padaryta išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai priskyrė 2 100 000 Lt sumą pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms ir pripažino šias pajamas pajamomis natūra turtu. Teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, nes po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7901-826/2012 AB banko Snoras naudai iš A. M. priteisė 3 365 025,82 Lt skolą ir 10 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, pagal 2008 m. spalio 3 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį, priverstinai iš varžytinių parduodant AB bankui Snoras įkeistą turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), – antstolė 2013 m. rugpjūčio 25 d. aktu perdavė pastatą-poilsio namus, esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojui AB bankui Snoras už 2 100 000 Lt. Tad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis neturėjo ir neturi jokios teisės disponuoti minėtu turtu, todėl akivaizdu, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis jokios turtinės naudos negavo ir negaus. Be to, po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1156-479/2018 priteisė iš A. M. UAB „Dangė“ naudai 1 217 000 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pareiškėjos sutuoktinis privalo atlyginti UAB „Dangė“ patirtus nuostolius, kurie yra didesni nei centrinio mokesčių administratoriaus nurodytos pajamos natūra. Todėl nėra prievolės mokėti GPM, nes jis apskaičiuotas nuo pajamų, kurios negautos. Pareiškėjos sutuoktinis pagal savo finansines galimybes atlygina UAB „Dangė“ patirtus nuostolius pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1156-479/2018. Todėl teismo sprendimas, jog mokesčių administratorius pagrįstai pripažino šias pajamas pajamomis natūra turtu ir priskyrė 2 100 000 Lt sumą pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms, naikintinas kaip dvigubas apmokestinimas už tą pačią veiklą. Nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis turto neįgijo bei neturėjo ir neturi jokios teisės disponuoti šiuo turtu, todėl akivaizdu, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis jokios turtinės naudos negavo ir negaus.

14.5. Nesutiktina su teismo padaryta išvada atmesti pareiškėjos nurodytus argumentus dėl į jos ir UAMB „Dinamika“ banko sąskaitas gautų lėšų panaudojimo UAB „Dangė“ atsiskaitymams ir sutuoktinio reikmėms. Nors dalis iš į banko sąskaitas pervestų lėšų (88 420 Lt) buvo naudojamos tiesiogiai UAB „Dangė“ atsiskaitymams su tiekėjais (7 348,23 Lt), teismo išvada, kad likusios lėšos naudotos įvairiems pareiškėjos bei jos šeimos asmeniniams ar kitiems poreikiams, neatitinka tikrovės. Nors teismas ir nustatė, kad pareiškėja banko sąskaitose esančias lėšas, išskyrus tas, kurios skirtos atsiskaitymams su UAB „Dangė“ tiekėjais, naudojo maistui, finansiniams įsipareigojimams vykdyti, laisvalaikio poreikiams, knygoms, vaikų reikmėms, tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja į tas pačias sąskaitas gavo ir savo asmeninį atlyginimą už darbus bei kitus pavedimus, todėl teismas neteisingai kvalifikavo, kad pareiškėjos atlikti įvairūs mokėjimai buvo padaryti išimtinai iš lėšų, gautų už apgyvendinimo poilsio pastate „Kaspalėja“ paslaugas. Be to, tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis pripažįsta ir teigia, kad šiomis konkrečiomis už apgyvendinimo paslaugas gautomis pajamomis disponavo tik A. M. ir ginčo tarp sutuoktinių dėl šios aplinkybės nėra.

14.6. Nepritartina teismo pozicijai, kad visos apmokestintos pajamos priskirtinos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis, nes pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jos neturi būti apmokestintos. Tai pat pareiškėjos sutuoktinis mokestinio patikrinimo metu nustatytas pajamas naudojo be pareiškėjos žinios (dengė paskolas ir pan.). Pats A. M. neginčija, kad pajamos buvo nelygios, ir pripažįsta, kad jas naudojo verslo, o ne asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Be to, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, tokia galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygybės principo egzistuoja ir pareiškėja ir jos sutuoktinis argumentuotai ja naudojosi.

15. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl GPM ir su juo susijusių sumų. Mokesčio administratorius teigia, kad pareiškėja, gavusi apmokestinamųjų pajamų (vertybinių popierių pardavimo pajamų, pajamų natūra, fizinių ir juridinių asmenų į banko sąskaitas pervestų pajamų už apgyvendinimo paslaugas), jų nedeklaravo ir nesumokėjo GPM.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

Dėl pajamų gavimo natūra

19. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad mokesčių administratorius pagrįstai priskyrė 2 100 000 Lt sumą pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms ir pripažino šias pajamas pajamoms natūra turtu. Apeliantė su teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis jo neįgijo bei neturėjo ir neturi teisės disponuoti šiuo turtu, jokios turtinės naudos negavo ir negaus. Teismas išanalizavęs bylos medžiagą vertina, kad šie apeliacinio skundo argumentai neatitinka byloje esančių įrodymų ir nėra pagrįsti bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu.

20. GPMĮ 2 straipsnio 14 dalis tiesiogiai įtvirtina, kad pajamos gali būti gaunamos ne tik pinigais, pajamomis gali būti pripažįstama bet kokia gyventojo gaunama nauda. Nauda gali būti pripažįstama įvairūs netiesioginiai atsiskaitymai, skolų (ar išlaidų) padengimas ar skolos perleidimas ir kt. Disponavimas turtu nėra būtina apmokestinimo sąlyga ir atitinkami apeliantės teiginiai šiais aspektais nėra pagrįsti įstatymu.

21. Be to, iš bylos medžiagos seka, kad pareiškėjos sutuoktinio A. M. paimtos paskolos dalis buvo padengta UAB „Dangė“ turtu, perdavus paskolą suteikusiam bankui hipoteka įkeistą turtą, tokiu būdu įvykdant dalį A. M. prievolės (už jį grąžinant dalį skolos). Taigi, UAB „Dangė“ turtu padengus pagrindinio akcininko reikmėms paimtos paskolos dalį (2 100 000 Lt) bankui, pareiškėjos sutuoktinis (taip pat ir pareiškėja, nes paskolos paėmimo ir grąžinimo metu gyveno santuokoje su A. M., kartu vedė bendrą ūkį, disponuodama bendromis sutuoktinių pajamomis, dalyvavo paskolos paėmimo procedūrose) šia apimtimi išsaugojo savo turtą ir pinigines lėšas, kuriomis gali laisvai disponuoti. Taigi, naudos gavimo faktas įrodytas, o apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantė naudos negavo, neatitinka byloje esančių įrodymų.

22. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jos sutuoktinio atžvilgiu yra priimti procesiniai sprendimai BUAB „Dangė“ naudai, sudarantys prielaidas iš jo išieškoti atitinkamas sumas, taip pat apribojantys galimybes disponuoti turtu, nes yra pritaikytos sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės, nepaneigia nei pajamų gavimo momento (pajamos gautos dalies skolos padengimo momentu, tai yra 2013 m. pagal turto perdavimo aktą perdavus UAB „Dangė“ nekilnojamąjį turtą BAB bankui „Snoras“), nei naudos gavimo fakto.

23. Pažymėtina, kad GPMĮ 9 straipsnio 5 dalis numato, jog tais atvejais, kai pajamų natūra gavėjas pajamų natūra davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad pajamų gavimo momentu (2013 m.) pareiškėja ar jos sutuoktinis būtų padengusi dalį įsiskolinimo UAB „Dangė“. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad priimti procesiniai sprendimai dėl piniginių lėšų išieškojimo būtų iš dalies ar visiškai įvykdyti. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis ir toliau disponuoja 2013 m. gautomis pajamomis, o 2013 m. atsiradęs pajamų gavimo pagrindas nėra išnykęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad mokesčių administratorius pagrįstai priskyrė 2 100 000 Lt sumą pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamoms pajamoms.

Dėl į banko sąskaitas gautų pajamų apmokestinimo

24. Teismas primena, kad, vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, lemiančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-912/2011, 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012, 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-442/2015 ir kt.).

25. Mokesčių administratorius nustatė, kad 2012–2013 m. 43 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys už apgyvendinimą viloje „Kaspalėja“ į bankuose pareiškėjos vardu atidarytas sąskaitas pervedė 72 966 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius išanalizavo, kur buvo panaudoti gauti pinigai ir nustatė, kad dalį lėšų pareiškėja panaudojo atsiskaitymui su UAB „Dangė“ paslaugų tiekėjais už vandenį, už elektrą, už interneto paslaugas ir už skalbimo paslaugas. Taip pat mokesčių administratorius nustatė, kad likusi 66 607 Lt suma buvo panaudota pareiškėjos asmeninėms reikmėms, t. y. iš banko išsiimta grynaisiais, pervesta sūnui, bankui grąžintas kreditas. Atitinkamai išanalizuoti ir 13 fizinių ir 1 juridinio asmens pervedimai į UAMB „Dinamika“ banko sąskaitą. Nustatyta, kad 2013 m. pervesta 15 454 Lt už apgyvendinimą viloje „Kaspalėja“ ir nustatyta, kad 14 465 Lt sumą iš UAMB „Dinamika“ banko sąskaitos grynaisiais išsiėmė pareiškėjos sutuoktinis. Iš bylos medžiagos seka, kad mokesčių administratoriaus teiginiai yra motyvuoti, pagrįsti įstatymais ir įrodymais. Taigi, mokesčių administratorius pareigas, numatytas MAĮ 67 straipsnyje, įvykdė. Kaip nurodyta aukščiau, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo aktu, privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Tai šioje byloje nėra padaryta. Apeliantė mokesčio administratoriaus išvadas ginčija abstraktaus pobūdžio teiginiais, nepateikiant konkrečių įrodymų ir paskaičiavimų. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis A. M. į banko sąskaitas gautas lėšas būtų įnešę į UAB „Dangė“ ar UAMB „Dinamika“ kasą, apeliantės teiginiai, kad ginčo lėšos buvo panaudotos UAB „Dangė“ reikmėms neįrodyti.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad lėšos buvo naudojamos išimtinai A. M. poreikiams, nes, kaip matyti pagal pareiškėjos banko sąskaitų išrašus, iš sąskaitoje esančių lėšų buvo tenkinami bendri šeimos, vaikų poreikiai. Apeliantė šių teismo išvadų nenuginčijo ir konkrečių įrodymų ir argumentų nepateikė.

Dėl vertybinių popierių pardavimo pajamų apmokestinimo

27. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje esančius dokumentus padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai A. M. pajamas, gautas pardavus UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“, pripažino apmokestinamosiomis pajamomis ir apskaičiavo apmokestinamų pajamų dalį pareiškėjai. Iš apeliacinio skundo seka, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

28. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija patikrino visus byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, išsamiai argumentų nekartoja.

29. Byloje įrodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis pagal UAB „Dangė“ 2012 m. gruodžio 27 d. išrašytus kasos išlaidų orderius gavo 2 533 000 Lt pajamų už parduotas UAB „Kaspalėja“ akcijas. Pajamos gautos esant A. M. santuokoje su pareiškėja, ikivedybinės sutarties pareiškėja ir sutuoktinis nebuvo sudarę, 2017 m. kovo 16 d. paaiškinime pareiškėja pati nurodė, kad namų ūkį su sutuoktiniu iki 2016 m. rugsėjo 29 d. (iki povedybinės sutarties sudarymo) vedė bendrai, taigi mokesčių administratorius turėjo pagrindą pareiškėjos sutuoktinio gautas 2 333 000 Lt vertybinių popierių pardavimo apmokestinamąsias pajamas pripažinti bendromis sutuoktinių pajamomis ir padalinti po lygiai.

30. Pareiškėjos teiginiai, kad akcijos buvo parduotos už jų įsigijimo kainą, t. y. 2 533 000 Lt, nes 2003 m. jomis, kaip 2 533 000 Lt vertės turtiniu įnašu, buvo didinamas UAB „Pajūrio viešbučiai“ įstatinis kapitalas, o vėliau pareiškėjos sutuoktinis akcijas atpirko ta pačia kaina, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Iš VĮ „Registrų centras“ dokumentų neseka, kad 2003 m. didinant UAB „Pajūrio viešbučiai“ įstatinį kapitalą, pareiškėjos sutuoktinis būtų atsiskaitęs UAB „Kaspalėja“ akcijomis ir jas atpirkęs, kaip teigia pareiškėja. VĮ „Registrų centras“ taip pat nėra informacijos, kad 2002–2003 m. įvyko UAB „Kaspalėja“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai tarp pareiškėjos sutuoktinio ir A. S. Pareiškėja 2012 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nėra deklaravusi vertybinių popierių pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikti UAB „Pajūrio viešbučiai“ kasos pajamų kvitai neįrodo aplinkybės, jog A. M. buvo pardavęs ir pirkęs UAB „Kaspalėja“ akcijas iš UAB „Pajūrio viešbučiai“, nes kasos pajamų orderyje nedetalizuojama, už kokios įmonės akcijas yra atsiskaitoma, be to, kasos pajamų orderių bendra suma (2 400 000 Lt) neatitinka akcijų pardavimo UAB „Dangė“ kainos (2 533 000 Lt).

31. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga pateikti dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, tenka asmeniui, kuris siekia iš pajamų, gautų pardavus turtą, atimti šio turto įsigijimo bei pardavimo išlaidas, t. y. pareiga pagrįsti išlaidas, o tuo pačiu pateikti reikiamus dokumentus, tenka asmeniui, kuris siekia sumažinti apmokestinamųjų pajamų dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-238-438/2018). Todėl mokesčių mokėtojas turi teisę apmokestinamąsias pajamas sumažinti įsigijimo kaina tik tuo atveju, jeigu turto įsigijimo aplinkybėms ir patirtoms išlaidoms pagrįsti jis pateikia norminių aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Pareiga rinkti šiuos dokumentus, juos saugoti ir pateikti mokesčių administratoriaus pareigūnui tenka mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui negali būti perkelta. Pareiškėja objektyviais duomenimis ir įrodymais neįrodė aplinkybių, kad akcijos buvo įsigytos iš kito asmens už kitą, nei nustatė mokesčių administratorius, kainą.

Dėl pajamų paskistymo tarp sutuoktinių

32. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutuoktinių gautų pajamų apmokestinimu, atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo būdamas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016, 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1223-602/2017). Šioje byloje duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją, nėra. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje esančius dokumentus padarė išvadą, kad pajamas už UAB „Dangė“ turtą natūra, už parduotas UAB „Kaspalėja“ akcijas UAB „Dangė“, už fizinių bei juridinių asmenų mokėjimus į pareiškėjos ir UAMB „Dinamika“ banko sąskaitas gavo abu pareiškėjai, iš jų buvo tenkinami sutuoktinių asmeniniai ir šeimos interesai, nustatyti abiejų pareiškėjų aktyvūs veiksmai dalyvaujant ginčo įmonių veikloje bei sudarant ginčo sandorius, todėl mokesčių administratorius pagrįstai šias pajamas priskyrė abiejų sutuoktinių gautoms pajamoms ir padalino jas lygiomis dalimis taikant CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Apeliantė su teismo išvadomis nesutinka, bet konkrečių argumentų, pagrįstų įrodymais, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentų nekartoja.

33. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos, teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė