bccd7bdb-e24c-4229-b73c-c561c117fda3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-238/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61399-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Melisai Žvirblytei, Linai Kemežienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, Jolantai Laurinavičiūtei, išteisintosios J.

K. gynėjui advokatui Mariui Barisevičiui, nukentėjusiajam E. M. ir jo atstovei advokatei R. V., nukentėjusiajam J. P. ir jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, nukentėjusiojo A. D. atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal iÅ¡teisintosios J. K., Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Astos Chraminos, nukentėjusiųjų E. M. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl A.

D. Å¡meižimo, nesant nukentėjusiojo skundo ir jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti proceso, o J. K. dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. M., J. P. ir A. D. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėtais, praÅ¡ymai dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo – atmesti. Tenkintas iÅ¡ dalies J.

K. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo ir iš E. M. ir J. P. priteista po 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms padengti išteisintosios J. K. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. K. buvo kaltinama tuo, kad ji paskleidė apie asmenis tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti, pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ jais, o bÅ«tent: 2017 m. lapkričio 11 d. 1.03 val. bÅ«dama (duomenys neskelbtini) mieste, iÅ¡ tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, naudodamasi savo socialinio tinklalapio www.facebook.com asmenine paskyra pavadinta „J. K.“ (URL adresas https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini)) interneto pagalba savo paskyroje patalpindama E. M., A.

D., J. P. nuotraukas, bei prie jų anglų kalba paraÅ¡ydama vieÅ¡Ä Å¾inutę: „(duomenys neskelbtini)! #MeToo (duomenys neskelbtini). #femalesurgeon”, kurios vertimas: „(duomenys neskelbtini) (J. P., A. D., E. M.) (duomenys neskelbtini) #Maneirgi (duomenys neskelbtini) #moterischirurgė“, o taip pat 2018 m. lapkričio 13 d. 11.52 val. toliau komentuodama savo paraÅ¡ytÄ Å¾inutę: „(duomenys neskelbtini)”, tokiu bÅ«du vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , bei paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimÄ E. M., A.

D., J. P..

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu faktinės kaltinime nurodytos veikos aplinkybės tikslintos, nurodant tokį J. K. socialiniame tinkle Facebook paraÅ¡ytos žinutės vertimÄ : „(duomenys neskelbtini) #Maneirgi (duomenys neskelbtini) #moterischirurgė“. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinime nurodyta neteisinga J. K. paraÅ¡yto komentaro: „(duomenys neskelbtini)”, data, tai yra, vietoje 2017 metų nurodyti 2018 metai. Å iÄ aplinkybę taip pat patikslino.

3. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) iÅ¡teisintoji J. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies, BK 5 straipsnio ir 8 straipsnio pagrindams, arba pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo ir iÅ¡ E. M. bei J. P. priteisti jai (J. K.) 4 200 Eur už gynybÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, 450,98 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir 1 117,40 Eur kelionės iÅ¡laidų už atvykimÄ Ä¯ procesinius veiksmus ir teismÄ .

Taip pat apeliaciniame skunde praÅ¡oma J. K. naudai priteisti iÅ¡ E. M., J. P. ir A. D. proceso iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 3.1. Skunde apeliantė nurodo nesutinkanti, kad baudžiamasis procesas jos atžvilgiu yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir kad kaltinime nurodyta veika laikytina padaryta Lietuvos Respublikoje. Jos teigimu, Å¡meižimas, kaip nusikalstama veika, laikomas baigtu paskleidus informacijÄ , jo padarymo vieta nėra siejama su padarinių atsiradimo vieta, kadangi Å¡io nusikaltimo sudėtis yra formali.

Tuo tarpu 2017 m. lapkričio 11 d. žinutės paskleidimo metu ji gyveno ir Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jokie Lietuvos Respublikoje atlikti veiksmai jai nėra inkriminuoti. Žinutės paskleidimo vieta yra konkrečiai nustatyta – tai (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini), bÅ«tent Å¡is veiksmas laikytinas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos baigtumo momentu, nes nuo Å¡io momento su žinute galėjo susipažinti tretieji asmenys. Apylinkės teismas neteisingai nustatė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentÄ , jį iÅ¡ esmės susiejo su asmenų, minimų žinutėje, gyvenamÄ ja vieta, o tai prieÅ¡tarauja BK 4 straipsnio 3 daliai.

Anot apeliantės, laikantis nuosprendyje dėstomos pozicijos, kad veikos baigtumas, inkriminuojant Å¡meižimÄ Facebook žinute, gali bÅ«ti bet kuri pasaulio vieta, kurioje asmuo gali perskaityti žinutę, veikos padarymo vieta galėtų bÅ«ti laikoma bet kuri pasaulio valstybė ir bet kurioje jų galėtų bÅ«ti pradedamas baudžiamasis procesas. Tokiu atveju, baudžiamųjų įstatymų galiojimas teritoriniu principu nebetektų prasmės. Skunde iÅ¡teisintoji teigia, jog Å¡iuo atveju ji negalėjo bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir vadovaujantis BK 8 straipsniu, kadangi (duomenys neskelbtini) Å¡meižimas nėra nusikalstama veika, jis laikomas civilinių santykių objektu. 3.2.

Skunde J. K. nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai tik iÅ¡ dalies tenkino jos praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos dėl kelionių, advokato bei antstolio paslaugų, atlyginimo. Grįsdama tokį apeliacinio skundo argumentÄ , apeliantė nurodo, jog BPK 103 straipsnio 6 punktas leidžia proceso iÅ¡laidomis pripažinti ir kitas iÅ¡laidas, o ne tik tas, kurios iÅ¡vardintos BK 103 straipsnio 1-5 punktuose. Jos atvykimas į procesinius veiksmus ir teismÄ , kaip ir įrodymų rinkimas antstolio pagalba, buvo iÅ¡imtinai susijęs su vykstančiu baudžiamuoju procesu, todėl Å¡ios iÅ¡laidos privalėjo bÅ«ti atlygintos.

Tuo tarpu teisė į advokato pagalbos atlyginimÄ iÅ¡lieka nepaisant to, kad dėl finansinių lėšų trÅ«kumo, sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ nėra pilnai apmokėtos. Ji turi įsipareigojimÄ Å¡ias iÅ¡laidas padengti, tÄ liudija iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Asta Chramina praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi skundas paduotas nuteistosios padėtį sunkinančiais pagrindais, atnaujinti byloje įrodymų tyrimÄ ir į teismo posėdį iÅ¡kviesti E. P., informacinių technologijų specialistę, taip pat ekspertÄ , be to praÅ¡oma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį ir pripažinti J. K. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje. 4.1.

Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to teismas, priimdamas 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį, padarė esminių LR BPK pažeidimų, kurie ne tik sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį, bet ir vienareikÅ¡miai parodo teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku, priimant nuosprendį. Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, kaip įrodymais rėmėsi iÅ¡ esmės tik kaltinamosios, suinteresuotos jai palankia bylos baigtimi ir siekiančios iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, bei liudytojų, susijusių su kaltinamÄ ja artimais ryÅ¡iais, parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitų liudytojų parodymus.

Be to, priimdamas nuosprendį, teismas vadovavosi įrodymais, kurie nebuvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. 4.2. Skunde nurodoma, kad analizuojant teismo posėdžio metu J. K. duotus parodymus, J. K. parodymai, dėl minėtų asmenų netinkamų veiksmų, neatitinka pavieÅ¡intoje žinutėje nurodytų aplinkybių, dėl ko jos parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Apklausos metu J. K. parodė, kad E. M. tik rėkė ant jos, jÄ Å¾emino, vadindamas durna, kvaila merga, nusivylimu ir panaÅ¡iai ir tai darė tiek bÅ«damas su ja dviese, tiek vieÅ¡ai operacijų ar vizitacijų metu, tai yra girdint kitiems asmenims, bet nederamai lietęs nėra.

Apie A. D. jos atžvilgiu atliktus netinkamus veiksmus parodė, kad jis beveik visada pasibaigus operacijai atrišęs jai chalatÄ , užkiÅ¡davo rankas prie jos Å¡onų po chalatu, taip lyg apkabindamas, suspausdavo per Å¡onus, klubus, paliesdamas krÅ«tinę. Taip pat atsimena, kai vieno naktinio budėjimo metu, nuėjus jai į Å¡io kabinetÄ aptarti vienÄ ligonį ir jai iÅ¡einant, A. D. pagriebė jai už alkÅ«nės ir pradėjo traukti į kabinetÄ , stÅ«mė link sofos, sakydamas, kad nėra čia ko skubėti, ligonis gali palaukti, kvietė pailsėti, pabendrauti, atsikvėpti.

Žinodama jo ankstesnius prisilietimus, kurie jai atrodė nederami, ji iÅ¡sigando ir iÅ¡sisukusi pabėgo. Jai tada susidarė įspÅ«dis, kad A. D. gali norėti netinkamų veiksmų jos atžvilgiu. Gydytojas A. D. reguliariai pakomentuodavo jos iÅ¡vaizdÄ , moteriÅ¡kumÄ , apvalumus, pasakydavo, kaip jai tinka apranga, kaip pabrėžia jos moteriÅ¡kumus, sakydavo, kad tai geresnis rÅ«bas nei operacinės pižama. Apie J. P. netinkamÄ elgesį jos atžvilgiu parodė, kad J. P. visada turėjo įprotį kalbindamas paglostyti kaklÄ ar paimti už alkÅ«nės. Labai gerai prisimena atvejį, kai po vizitacijos reanimacijoje, ji sėdėjo prie stalo, kažkÄ rašė, o Å¡is atėjo jai iÅ¡ už nugaros, pradėjo jai glostyti kaklÄ , užkiÅ¡damas rankÄ už apykaklės ir prašė užsakyti tyrimÄ ligoniui.

Be to, glostydavo kaklÄ , užkiÅ¡davo rankÄ už apykaklės ir rezidentų kabinete, kai ateidavo ten gerti kavos ir jie likdavo kabinete dviese. IÅ¡ nurodytų J. K. parodymų matyti, kad, jos nuomone, dėl netinkamo fizinio kontakto, ji kaltino tik A. D. ir J. P.. 4.3. Ir nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. K. parodymus apie jos neigiamÄ patirtį, keliamus per aukÅ¡tus reikalavimus, patiriamÄ Å¾eminimÄ ir netinkamÄ lietimÄ , patvirtino liudytojos T. K., T. V., Y. A. parodymai, tačiau skunde nurodoma, kad minėtų liudytojų parodymai turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, kadangi minėtas liudytojas ir J.

K. sieja artimi ryÅ¡iai, o bÅ«tent, T. K. (J. K. mama) apklausiama teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad santykiai su dukra buvo normalÅ«s, mergaitė labai savarankiÅ¡ka, neleido jai žinoti, dėl ko lankėsi pas psichologus, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) J. K. gydėsi dėl nederamo elgesio su ja mokymosi įstaigoje, į klausimÄ , kodėl J. K. buvo paguldyta į psichiatrijos klinikÄ 2011 m. ir 2016 m., atsisakė atsakyti, nurodė, kad dukra nepasakojo apie atsitiktinius lytinius santykius, neteko matyti dukros neprognozuojamo elgesio.

Tačiau šie liudytojos parodymai visiškai prieštarauja 2009-08-03 epikrizei Nr. DSVS ir 2011-01-24 epikrizei Nr. Pll/116, kur nurodoma, kad pacientė su mama blogai sutaria, gyvenant (duomenys neskelbtini), problemų nebuvo, grįžusi namuose neturi vietos, nes gyvena su seneliais viename kambaryje, šeimai jaučiasi našta. Teisminio nagrinėjimo metu Y. A. ir T. V. duotus parodymus taip pat reikėtų vertinti kritiškai, nes jie prieštarauja ne tik 2009-08-03 epikrizėje Nr. DSVS ir 2011-01-24 epikrizėje Nr. Pll/116 nurodytiems faktams, bet ir logikai bei gyvenimiškai patirčiai. 4.4.

Teigiama, kad iÅ¡ J. K. ir D. S. susiraÅ¡inėjimo Messenger programėlėje, matyti, tik J. K. asmeninė nuomonė, kad jai yra keliami itin aukÅ¡ti reikalavimai, kad yra daromas spaudimas. Atkreiptinas dėmesys, kad darydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ , teismas neįvertino nukentėjusiųjų E. M., J. P. parodymų, kad J. K. nebuvo itin stropi rezidentė, kad vengė bet kokių užduočių, vaidino, kad dirba, bet iÅ¡ tiesų leido pro pirÅ¡tus tiek mokslÄ , tiek užduotis, budėjimo metu neatsiliepdavo į peidžerį.

Kad J. K. nebuvo stropi rezidentė patvirtino ir liudytojai D. S., E. G.. Ir nors teismas nuosprendyje pažymėjo, kad D. S. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais, kadangi jis iki Å¡iol dirba (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) klinikoje, taigi yra E. M. kolega, tačiau su tokia teismo iÅ¡vada nesutiktina. Aplinkybė, kad D. S. dirba kartu su E. M., yra jo kolega negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu abejoti jo duotais parodymais. 4.5. Nukentėjusieji E. M., J. P., A. D. kategoriÅ¡kai neigė J. K. atžvilgiu netinkamÄ elgesį.

Be to, kad nukentėjusieji netinkamai elgtųsi, įžeidinėtų, diskriminuotų rezidentes, teisminio nagrinėjimo metu nenurodė ir kiti apklausti liudytojai. Liudytoja N. D. nurodė, kad kelias savaites A. D. buvo jos kuratorius, jis daug kÄ aiÅ¡kindavo, elgdavosi kultÅ«ringai, taktiÅ¡kai, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Jai neteko susidurti su gydytojų priekabiavimu, netinkamu elgesiu, neteko girdėti netinkamų epitetų ir niekas nepasakojo apie gydytojų netinkamÄ elgesį. Liudytoja K. K. parodė, kad jai daugiausia teko susidurti su A.

D., jis buvo malonus gydytojas, taktiÅ¡kas, padedantis. Liudytoja E. G. parodė, kad su E. M., J. P. ir A. D. susidurdavo kas dienÄ darbo reikalais. Tai profesionalÅ«s (duomenys neskelbtini) malonÅ«s, paslaugÅ«s žmonės. Nėra girdėjusi ir jai neteko susidurti, kad jie netinkamai elgtųsi. Kad nėra girdėjusios apie nukentėjusiuosius blogų atsiliepimų apie jų netinkamÄ elgesį, apklausos metu nurodė ir kitos liudytojos (R. K., G. Ž., A. R.). Tačiau minėtų liudytojų parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad kaltinamosios padėtis skyriuje buvo visiÅ¡kai kitokia - ji atliko ne dviejų mėnesių praktikÄ , bet penkerių metu trukmės rezidentÅ«rÄ , o per tokį laikotarpį užsimezga visiÅ¡kai kitokie dirbančiųjų asmenų ryÅ¡iai.

Tačiau, manytina, kad tai nėra objektyvus bei pakankamas pagrindas abejoti ar atmesti minėtų liudytojų parodymus. 4.6. Skunde prokurorė nurodo, kad nesutinka ir su teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji rezidentÅ«ros metu jautėsi psichologiÅ¡kai sugniuždyta ir žeminama, nes ji beveik dvejus metus konsultavosi su psichologe, o 2016 metų pradžioje buvo gydoma krizių intervencijos skyriuje dėl gilios depresijos, kurios paÅ«mėjimÄ sukėlė įtampa darbo aplinkoje.

Dėl minėtos aplinkybės pažymėtina, kad J. K. rezidentūroje mokėsi nuo 2011-08-01 iki 2016-07-31. Tuo tarpu iš J. K. 2011 m. birželio 20 d. klinikinės ligos istorijos matyti, kad J. K. dar iki studijų rezidentūroje buvo stacionarizuota į (duomenys neskelbtini) klinikos Afektinių sutrikimų sektorių skubos tvarka, esant SMP indikacijų 14.1 punktui (3 kat.) (bandymas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė). Iš ligos istorijos matyti, kad J. K. yra linkusi įsitraukti į trumpalaikius santykius su vyrais, nevengia atsitiktinių lytinių santykių.

Atvirai grasina, Å¡antažuoja gydytojus, kad „jei neįstos į (duomenys neskelbtini) rezidentÅ«rÄ , suras tikrai patikimÄ bÅ«dÄ nusižudyti“. Iki stacionarizavimo 6 kartus jau buvo bandžiusi nusižudyti. Apie mėnesį laiko gydėsi medikamentais. J. K. nustatyta klinikinė diagnozė: F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas: F60.31 EmociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas. Esant minėtoms aplinkybėms, kad J. K. dar iki rezidentÅ«ros turėjo psichologinių problemų, sirgo depresija, vartojo vaistus, nusiskundimai tiek gydantis iki rezidentÅ«ros, tiek bestudijuojant rezidentÅ«roje yra panaÅ¡Å«s. Taip pat iÅ¡ J.

K. 2011 m. birželio 20 d. klinikinės ligos istorijos matyti, kad J. K. yra linkusi įsitraukti į trumpalaikius santykius su vyrais, nevengia atsitiktinių lytinių santykių, todėl abejoti P. M. parodymais nėra pagrindo. 4.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamasis procesas dėl A. D. šmeižimo negalėjo būti pradėtas. Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal E. M. bei J. P. protokolus-pareiškimus. Tačiau iš A.

D. apklausos teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jis dėl J. K. paviešintos žinutės jautėsi pažemintas, jam buvo didelis stresas, ir ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams. Nurodoma, kad A. D., neturėdamas teisinio išsilavinimo, nežinodamas BPK reikalavimų, taip pat negavęs išaiškinimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarkos bei pagrindų, galėjo tikėtis, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju bus pradėtas ne tik dėl E. M. bei J. P. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir jo atžvilgiu galimai įvykdyto nusikaltimo.

Tai, kad A. D. Å¡iuo atveju siekė ir siekia J. K. baudžiamojo persekiojimo, patvirtina jo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie, jo manymu, nusikalstamus J. K. veiksmus, be to, jis pasirašė tyrėjo jam pateiktame nutarime pripažinti nukentėjusiuoju, nei karto neiÅ¡reiÅ¡kė noro nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas dėl J. K. veiksmų nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nutrauktas nepagrįstai.

5. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. M. praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti ir J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, be to praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 5.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad apylinkės teismas, pažeisdamas LR BPK 256 straipsnio procesinės teisės normas, kaltinamosios gynėjo pateiktÄ vertimÄ prilygino praÅ¡ymui dėl kaltinimo pakeitimo, jį priėmė ir kaltinimÄ pakeitė.

Teismas pats nustatė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas atliko kaltinamajame akte pateiktÄ J. K. žinutės vertimÄ , dėl to nurodė, kad nėra galimybės įvertinti vertimÄ dariusio asmens kompetencijos. Teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo J. P. atstovės pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateiktas vertimas artimesnis kaltinamosios gynėjo pateiktam vertimui.

Nurodo, kad vertimas, kurį apylinkės teismas nurodė nuosprendyje t. y. į kurį pakeitė kaltinimo faktines aplinkybes, yra netikslus: jame neteisingas iÅ¡verstas žodis „abused“; taip pat vertime į lietuvių kalbÄ iÅ¡versti žymenys su grotažymėmis #metoo ir #femalesurgeon. Kadangi žodžiai su grotažymėmis yra ne teksto/turinio dalis, o yra įraÅ¡o kategorijÄ Å¾ymintis ženklas, jie apskritai negalėjo bÅ«ti verčiami į lietuvių kalbÄ , kadangi iÅ¡kreipia kaltinimo esmę.

Å iuo konkrečiu atveju J. K. savo paskelbtoje žinutėje panaudojo du žodžius su grotažymėmis, tokiu bÅ«du pačiÄ Å¾inutę nukreipdama į Facebook kataloguojamos informacijos grupes/kategorijas, susijusias su seksualinio priekabiavimo atvejais ir moterų (duomenys neskelbtini) atvejais. Tokiais savo veiksmais J. K. padidino savo paskelbtos žinutės prieinamumÄ didesniam Facebook vartotojų ratui. Jei teismui kilo abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto vertimo, tai siekiant objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos iÅ¡nagrinėjimo, teismas turėjo skirti ir atlikti nepriklausomÄ vertimÄ .

Esant minėtoms aplinkybėms, dėl padarytų proceso normų pažeidimų buvo netinkamai ir nepagrįstai pakeistas kaltinimas. Teikiant šį apeliacinį skundÄ yra formuluojamas praÅ¡ymas atlikti kvalifikuotÄ J. K. paraÅ¡ytos žinutės vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ . 5.2. Skunde teigiama, kad remiantis byloje surinkta medžiaga, E. M. niekada J. K. nėra nederamai lietęs, jos atžvilgiu niekuomet nėra atlikęs jokių neteisėtų seksualinių veiksmų, J. K. tai žinojo, tačiau tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad E. M. nederamai lietė kaltinamÄ jÄ be jos sutikimo, J.

K. vieÅ¡ai paskelbė. Savo žinutėje J. K. paskleidė sekančio turinio informacijÄ : „Bet Å¡ie trys žmonės (J. P., A. D., E. M.) be mano sutikimo, mane nederamai lietė, menkino ir pažemino mane prieÅ¡ aplinkinius, kadangi aÅ¡ esu moteris“. IÅ¡ sakinio struktÅ«ros ir jame iÅ¡dėstytų minčių yra akivaizdu, kad J. K. visai visuomenei paskleidė informacijÄ /žiniÄ , kad jÄ nederamai lietė trys asmenys, (o ne du, kaip ji teigė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu) ir, konkretizuodama savo teiginį, iÅ¡vardino tris pavardes, tame tarpe ir E. M..

Tokiu bÅ«du, visuomenei buvo paskleista melaginga informacija/žinia. Nukentėjusiojo nuomone, nuotraukų skelbimas po žinute parodo, kad J. K. norėjo ne pasidalinti savo asmenine nuomone ar patirtimi, kaip yra nurodžiusi bylos nagrinėjimo metu, o visai visuomenei pristatyti tris asmenis kaip seksualinius priekabiautojus, be to norėjo, kad visi trys nukentėjusieji bÅ«tų atpažįstami ne tik pagal jų pavardes, bet ir pagal atvaizdus, kas daro didesnį informacijos prieinamumÄ . Jis (E. M.) leido jai aiÅ¡kiai suprasti, kad pavieÅ¡inta informacija žemina jo garbę ir orumÄ , kad Å¡io pobÅ«džio informacijÄ jis laiko Å¡meižimu ir baudžiamuoju nusikaltimu, nusiuntė J.

K. nuorodÄ Ä¯ LR BaudžiamÄ jį kodeksÄ infolex.lt svetainėje. Tačiau J. K., suprasdama, kad jį (E. M.) vieÅ¡ai Å¡meižia ir žemina, žinodama, kad skleidžia apie jį informacijÄ dėl tariamo seksualinio priekabiavimo, kurio faktiÅ¡kai niekuomet nebuvo, savo veiksmus tęsė, žinutės iÅ¡ Facebook tinklo neÅ¡alino. Tokie veiksmai parodo jos tyčiÄ , t. y. norėjimÄ taip veikti. Taip pat nurodo, kad iki Å¡iol žinutė yra vieÅ¡inama J. K. profilyje ir yra laisvai prieinama bet kam, be to, J.

K. skelbdama ginčo žinutę naudojo grotažymę su tekstu #MeToo, kuri yra populiari grotažymė, kuri greitai iÅ¡plito socialiniuose tinkluose, pabrėžusi seksualinio priekabiavimo ir smurto netoleravimÄ ir informacija skleidžiama plačiai ir tikrai plačiau nei jos profilio draugams, ir norėjo taip veikti. 5.3. Skunde nurodė, kad minėtų bylos duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl jų nepasisakė, dėl ko laikytina, kad nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl tariamo kaltės nebuvimo J.

K. veiksmuose, neatitinka bylos aplinkybių. J. K. iki Å¡iol skleidžia Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie jį (E. M.), o tai patvirtina, kad ji, suprasdama paskleistos informacijos neatitikimÄ realiems faktams, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek dabar, nori taip veikti ir nori toliau žeminti jo (E. M.) garbę ir orumÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, kurie buvo iÅ¡vardinti anksčiau.

Skunde teigia, kad J. K. veiksmuose yra tyčia ir yra nusikalstamos veikos sudėtis. 5.4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tyrė asmenų bendravimÄ (duomenys neskelbtini) klinikoje, tyrė J. K. psichologinę savijautÄ , tačiau neiÅ¡tyrė ir nepasisakė dėl Å¡meižimo E. M. atžvilgiu toje dalyje, kur jis buvo apÅ¡meižtas kaip asmuo nederamai lietęs J. K. be jos sutikimo. Kadangi Å¡iuo klausimu pati J. K. yra davusi nevienkartinius parodymus, kad E. M. jos niekuomet nėra nederamai lietęs, todėl akivaizdu, kad Å¡ioje dalyje kaltinimas pasitvirtino visiÅ¡kai, J.

K. kaltė įrodyta remiantis jos pačios paaiÅ¡kinimais ir kaltinamoji turi bÅ«ti nuteista dėl Å¡meižto. 5.5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , išėjo už kaltinimo ribų ir tyrė su kaltinimu nesusijusias aplinkybes. Å ioje byloje apklausiama liudytoja R. K. nurodė patyrusi priekabiavimo atvejį, bet tai įvyko 2000 metais, jai besimokant (duomenys neskelbtini) antrame kurse. Su nukentėjusiaisiais asmenimis minėtas įvykis niekaip nesusijęs, su (duomenys neskelbtini) klinika, kurioje dirba nukentėjusieji tai taip pat niekaip nesusiję.

Liudytoja G. L. apklausiama nurodė, kad priekabiavimo atvejų taip pat nėra patyrusi nei (duomenys neskelbtini) , nei klinikose, o pasakojo tik apie diskriminacijÄ , su kuria susidÅ«rė kituose skyriuose. Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai niekaip nepatvirtino J. K. paskleistos informacijos. Be to, minėta liudytoja, kalbėdama apie tariamai patirtÄ diskriminacijÄ , nenurodė savo teisių pažeidimo, kas yra bÅ«tina diskriminacijos sudedamoji dalis, todėl jos požiÅ«ris į šį reiÅ¡kinį vertintinas kritiÅ¡kai.

Kaltinamosios motinos T. K. duoti parodymai vertintini kritiÅ¡kai, dėl to, kad Å¡is asmuo yra suinteresuotas padėti dukrai. 5.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pačios J. K. psichologinės bÅ«senos ir jos asmeninio požiÅ«rio į gyvenimÄ . J. K. ne visai adekvačiai reaguoja į aplinkÄ , iÅ¡kreiptai vertina kitų žmonių elgesį. Ä® bylÄ buvo pateiktos J. K. epikrizės ir klinikinė ligos istorija (3 tomas, b. l. 121-123, 130-134). Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pirmosios instancijos teismas aprašė tik 2011 metų ir 2016 metų medicininius dokumentus, o 2009 m. epikrizės visai nepaminėjo.

Ignoruodamas dalį bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sudarė klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, kad tariamai psichologinės J. K. problemos susiformavo jos mokymosi rezidentÅ«roje laikotarpiu. Tai neatitinka tikrovės. IÅ¡ bylos medžiagos, o konkrečiai iÅ¡ epikrizės Nr. DSVS 09/541 (3 tomas, b. l. 121) matosi, kad J. K. psichologinių ir psichiatrinių problemų turėjo nuo 13 metų, nes bÅ«dama 13-15 metų amžiaus bandė žudytis, 13 metų jai prasidėjo anoreksijos sindromas, nuo 16 metų prasidėjo persivalgymai lydimi vėmimų, kurie susiję su konfliktais su tėvais, nuo 2008 metų (21 metų amžiaus) jai diagnozuota sunki depresija, o nuo 2009 metų lanko individualiÄ psichoterapijÄ , paskirtas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. 5.7.

Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi iÅ¡imtinai gynybos pateiktu kaltinamosios susiraÅ¡inėjimu su trečiuoju asmeniu - gydytoju (duomenys neskelbtini)D. S., kuris liudydamas teisme nepatvirtino susiraÅ¡inėjime nurodytų aplinkybių, o nurodė, kad J. K. indėlis į darbÄ bÅ«davo minimalus, todėl ji susilaukdavo pastabų dėl netinkamų darbo rezultatų, neįvykdytų planų ir ne visada adekvačiai į tas pastabas reaguodavo, taip pat analogiÅ¡ka situacija susiklostė ir su liudytojo P. M. duotais parodymais.

Šiuo konkrečiu atveju nebuvo pasitelkta specialisto, išmanančio informacines technologijas, pagalba, nebuvo nustatytas susirašinėjimo autentiškumas, nebuvo nustatytas tikras susirašinėjimo laikas, nebuvo patikrinti susirašinėjime dalyvavę asmenys. Todėl minėtas faktinių aplinkybių protokolas negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone baudžiamajame procese. 5.8. Teismas pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas turi būti grindžiamas objektyviu ir nešališku visų byloje esančių įrodymų aplinkybių nagrinėjimu ir vertinimu.

Teismas Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, didesnę reikÅ¡mę suteikdamas gynybos pateiktiems įrodymams, o ne ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustiems liudytojams, kurie liudijo teisme davę priesaikÄ , todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu, kaip jau buvo nurodyta, dalies įrodymų apskritai nevertino. Skunde nurodoma, kad yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad J. K. turėjo asmeninį motyvÄ atkerÅ¡yti E. M. dėl negautos rekomendacijos, taip pat nurodė, kad rekomendacijos raÅ¡ymas/neraÅ¡ymas nėra ir nebuvo E. M. pareiga, o J.

K. pasiekimai studijų metu patvirtina, kad raÅ¡yti rekomendacijÄ buvo atsisakyta pagrįstai. 5.9. Skunde nukentėjusysis akcentavo tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju J. K. profilis Facebook buvo vieÅ¡as ir vieÅ¡ai visiems prieinamas. Po J. K. publikuojamu tekstu iki civilinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos buvo priskaičiuotos 365 žmonių reakcijos į J. K. publikuotÄ Ä¯raÅ¡Ä , kad informacija buvo paskleista dar platesniam Facebook vartotojų ratui pasidalinant Å¡iuo publikuojamu tekstu 32 kartus. Po J. K. atliktų neteisėtų veiksmų, vieÅ¡inant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , buvo sulauktas didelis žiniasklaidos dėmesys, žiniasklaidoje buvo pradėti publikuoti įvairÅ«s J.

K. palaikantys straipsniai, kurių buvo net septyni. 5.10. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis palaiko reikalavimus dėl civilinio ieškinio, kuris apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusysis argumentuoja civilinį ieškinį tuo, kad dėl nusikalstamų J. K. veiksmų jis (E. M.) buvo paniekintas ir pažemintas tarptautinės gydytojų bendruomenės akivaizdoje. Jis buvo apibūdintas kaip seksualinis priekabiautojas, neadekvatus bendraujant su studentais, patyrė asmenines neigiamas pasekmes, pasireiškiančias patirtu neigiamu psichoemociniu krūviu, dideliais nepatogumais aiškinantis dėl šios situacijos šeimoje, darbe kolegoms, studentams.

Sumažėjo jo draugų ratas. Pablogėjo sveikata. Patyrė nemigÄ ir padidėjusį kraujospÅ«dį. Reikėjo didinti vartojamų vaistų dozes. Neigiamas pasekmes patyrė Lietuvos Respublikoje dėl sumažėjusių pacientų srautų. 5.11. Priteisdamas iÅ¡ jo (nukentėjusiojo E. M.) kaltinamosios J. K. naudai 500 eurų teisinių iÅ¡laidų, teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos analogiÅ¡kose situacijose. Å iuo konkrečiu atveju susiklosčiusi situacija, kad jis (E. M.) buvo apÅ¡meižtas kaip seksualinis priekabiautojas, kaltinamoji pripažino, kad tokių veiksmų jos atžvilgiu E. M. niekuomet neatliko, o byla baigėsi tuo, kad kaltinamoji yra iÅ¡teisinta, o nukentėjusysis dar turi jai padengti jos bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis paneigia nukentėjusiojo teisę į teisminę gynybÄ , prieÅ¡tarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis J. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį ir pripažinti J. K. kalta, įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 1 dalyje ir priteisti iÅ¡ J. K. jo (J. P. naudai) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. 6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo abejonės dėl pateikto vertimo „was hurt and abused“ versijų yra nepagrįstos, ir yra tik dar vienas nemotyvuotas bandymas neadekvačiai vertinti susidariusiÄ situacijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pačios kaltinamosios teiginių, viso ikiteisminio tyrimo metu naudotas vertimas „aÅ¡ buvau pažeminta ir iÅ¡prievartauta“ atitinka pačios J. K. pasisakymus ir yra tinkamiausias Å¡ioje situacijoje, be to jis atitinka ir oficialiai žodynuose pateiktÄ vertimÄ . Tad iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, yra akivaizdu, kad faktinės kaltinime nurodytos veikos aplinkybės be pagrindo buvo tikslintos ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo padarytos klaidingos iÅ¡vados, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. 6.2.

Pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos praneÅ¡imas kuriuo nors bÅ«du bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį. Å iuo aspektu, apeliaciniu skundu norima atkreipti dėmesį į tai, jog tokio pobÅ«džio melaginga, Å¡meižiančio pobÅ«džio informacija buvo paskleista socialiniame tinklapyje Facebook anglų kalba, kuri buvo vieÅ¡ai matoma ir prieinama visiems Facebook vartotojams visame pasaulyje.

Be to, prieiga prie Å¡ios informacijos, paskleistos J. K. Facebook puslapyje, yra vieÅ¡a, tad bet kuris asmuo gali jÄ pamatyti. Kadangi tokia melaginga informacija yra paskelbta anglų kalba, todėl Å¡is J. K. paskleistas Å¡meižtas jo (J. P.) atžvilgiu tapo žinomas ir kolegoms (duomenys neskelbtini) bei kitiems gydytojams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tokia J. K. nusikalstama veika paniekino ir pažemino jį (J. P.), taip pat ir tarptautinės gydytojų bendruomenės akivaizdoje. Paskleista informacija tapo žinoma itin dideliam skaičiui žmonių, tad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nukentėjusysis patyrė itin didelę žalÄ , kadangi jis (J.

P.) yra ne tik (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) klinikos gydytojas (duomenys neskelbtini) , bet ir (duomenys neskelbtini) „Rotary“ klubo narys, žinomas ne tik respublikiniu mastu, bet ir (duomenys neskelbtini) „Rotary“ klubui, su kuriuo glaudžiai bendradarbiauja, tad jam labai svarbi yra jo reputacija ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip pat akcentuoja dar ir tai, jog 2018 m. vasario 5 d. 16.05 val., „15 min.“ buvo publikuotas žurnalistės K.

A. straipsnis pavadinimu “Seksualiniu priekabiavimu apkaltinti (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teisėsaugÄ â€. Socialiniame tinkle buvo paskelbti ir Å¡io straipsnio komentarai bei visuomenės reakcijos. Tokiais veiksmais buvo užtikrinta dar didesnė klaidingos informacijos sklaida. 6.3. Teigiama, kad J. K. parodymai, neva jis (J. P.) glostydavo jai kaklÄ , užkiÅ¡davo rankÄ už apykaklės, paimdavo už alkÅ«nės yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir absurdiÅ¡ki, nes nebuvo nei vieno asmens, galėjusio patvirtinti neadekvatų jo (J.

P.) elgesį. Tokie duoti paaiÅ¡kinimai tik įrodo J. K. norÄ save pateisinti, tačiau visiÅ¡kai neatitinka realios situacijos. J. K., pateikdama nurodytÄ informacijÄ apie jį (J. P.) vieÅ¡umon, privalėjo elgtis atsakingai ir turėti tas žinias patvirtinančius patikimus duomenis ar nurodyti Å¡altinius. Jos iÅ¡sakytos mintys buvo paremtos tik jos pačios žodžiais, tačiau nei vienas iÅ¡ asmenų negalėjo patvirtinti jos pozicijos neva jis (gydytojas J. P.) bÅ«tų priekabiavęs ar kitaip neadekvačiai elgęsis. 6.4.

Skunde apeliantas pažymi, kad J. K. nebuvo vienintelė moteris, atlikusi (duomenys neskelbtini) rezidentÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) klinikose. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog liudytojos N. D., R. K., G. Z., E. B., J. Å ., K. K., A. R. ir E. G. patvirtino buvusios (duomenys neskelbtini) studentės ir atlikusios rezidentÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) klinikoje, bet nei viena iÅ¡ apklaustųjų negalėjo patvirtinti to fakto, jog bÅ«tų susidÅ«rusi su jo (nukentėjusiojo J. P.) priekabiavimu ar kitais neadekvačiais veiksmais iÅ¡ jo pusės. Liudytoja G.

Ž. teigė, jog atlikinėjant praktikÄ (duomenys neskelbtini)klinikoje, jai teko susidurti su visais minėtais gydytojais ir netgi turėti budėjimÄ su juo (J. P.). IÅ¡ jos duotų parodymų yra akivaizdu, jog tarp jos ir jo (gydytojo J. P.) nebuvo jokio nepagarbaus elgesio, tiesiog darbiniai santykiai. Ji aiÅ¡kiai paneigia bet kokius J. K. Facebook paskyroje iÅ¡sakytus kaltinimus. 6.5. J. K., siekdama pateisinti savo elgesį, teigė, kad neva dėl netinkamos aplinkos darbe, dėl nuolatinio spaudimo iÅ¡ nukentėjusiųjų turėjo kreiptis į gydytojus, nuolat bÅ«ti gydoma psichiatro.

Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tai nėra tiesa, kadangi jau nuo pat vaikystės J. K. reguliariai lankydavosi pas psichiatrÄ , vartojo įvairius vaistus, skirtus depresijos gydymui, bei ne vienÄ kartÄ yra ir gulėjusi psichiatrijos skyriuje. J. K. pateikti susiraÅ¡inėjimai su psichiatru laikytini nepagrįstais, nes tai tėra jos gynybinė versija, nepatvirtinta įrodymais. J. K. psichologinė bÅ«sena rezidentÅ«ros metu atskleidžiama ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ekspertizėje. 6.6.

Negali kilti abejonių tuo, kad J. K. socialiniame tinkle tretiesiems asmenims paskleista informacija apie jį (J. P.) yra žeminanti, pakirtusi jo reputacijÄ bei sumenkinusi jį, sumažinusi kitų žmonių pasitikėjimÄ juo. Bylos duomenimis, jis (J. P.) yra aukÅ¡tas pareigas užimantis gydytojas, kuriam keliami ypatingi nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai, todėl informacijos apie tai, kad jis seksualiai priekabiauja prie rezidentų bei elgiasi amoraliai, paskleidimas tretiesiems asmenims - jo kolegoms, pacientams, gydytojų bendruomenei, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai.

Be to, J. K. paskyroje po pavieÅ¡intos Å¡meižikiÅ¡kos ir melagingos informacijos komentaruose raÅ¡oma: „Taip, Asta, tai buvo mano kasdienybė. Vienas iÅ¡ ereliu bandė mane iÅ¡prievartauti.“ IÅ¡ Å¡ių pasakymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bet koks asmuo skaitantis J. K. įraÅ¡Ä Facebook paskyroje ir vėliau skaitantis komentarus, gali susidaryti įspÅ«dį, jog J. K. komentaruose iÅ¡sakyti žodžiai „Vienas iÅ¡ erelių bandė mane iÅ¡prievartauti“ gali bÅ«ti priskiriami tiek jam (J.

P.), tiek A. D., tiek E. M.. Vadinasi, Å¡iame kontekste jis (nukentėjusysis J. P.) yra kaltinamas ne tik amoraliu elgesiu, bet ir įvykdytu prievartavimu. Tokius teiginius dar labiau patvirtina J. K. angliÅ¡kai iÅ¡sakytos mintys „was hurt and abused“, kurie verčiami kaip “aÅ¡ buvau pažeminta ir iÅ¡prievartauta“. J. K. paskleista melaginga ir Å¡meižikiÅ¡ka informacija jos Facebook paskyroje turi konstatuojamÄ jį pobÅ«dį ir negali bÅ«ti vertinama kaip nuomonė. 6.7. J. K., atlikdama veiksmus, kurie jai inkriminuojami kaip Å¡meižimas paskleidė tiesos neatitinkančias žinias, siekdama apÅ¡meižti kitÄ Å¾mogų – jį (J.

P.). Vadinasi, veikė tiesiogine tyčia ir tai leidžia teigti, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tino sudėties elemento - tyčios. Tai reiÅ¡kia, kad J. K., savo Facebook paskyroje patalpindama tokio pobÅ«džio informacijÄ , suvokė ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo. J. K. iÅ¡sakyti teiginiai apie jį (nukentėjusįjį J.

P.) turi bÅ«ti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, kadangi jų tikslas buvo apÅ¡meižti ir įžeisti nukentėjusįjį. J. K., turėdama kerÅ¡to ir pykčio motyvus, pažemino jį (nukentėjusįjį J. P.). Ä®vertinus paskleistos informacijos pobÅ«dį, sprendžiant iÅ¡ viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumÄ , kuriomis ji buvo paskleista, t. y. įvertinus socialinį kontekstÄ , tarpusavio santykius ir panaÅ¡iai, nesutiktina su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis, neva byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių J.

K. kaltę dėl to, kad ji skleidė melagingÄ informacijÄ ir darė tai tyčia, suvokdama informacijos neatitikimÄ tikrovei ir norėdama taip elgtis. 6.8. Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , įrodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, visiÅ¡kai nesistengdamas bÅ«ti jo (J. P.) atžvilgiu objektyvus, iÅ¡analizuoti iÅ¡samiai visus įrodymus, esančius byloje ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas iÅ¡imtinai vertino tik J. K. pateiktus įrodymus.

D. S., M. V. parodymų patikimumas buvo kvestionuojamas, pabrėžiant, kad jie abu iki Å¡iol dirba (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) klinikoje. Kita vertus, teismas vadovavosi tik parodymais duotais J. K. motinos T. K. ir jos draugių Y. A. ir T. V., neatsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog minėtus asmenis ir J. K. sieja artimi ir giminystės ryÅ¡iai. 6.9. Skunde nurodoma, kad vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan.

Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio pobÅ«džio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė jo (J. P.) ieÅ¡kinio dėl jo patirtos žalos nenagrinėti, neatsižvelgiant į jo (J. P.) patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, sumenkusiÄ reputacijÄ , sveikatos problemas, patirtus dėl jo apÅ¡meižimo. Esant tokiai situacijai, nagrinėjamu atveju, jis (nukentėjusysis) vienareikÅ¡miÅ¡kai patyrė didelę žalÄ .

Nukentėjusysis praÅ¡o neturtinės žalos dydžiu užtikrinti protingÄ pusiausvyrÄ tarp realios kompensacijos už jo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir žalÄ padariusio asmens interesų paisymo. Jo (J. P.) reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinami iÅ¡ melagingų ir Å¡meižikiÅ¡kų duomenų apie jį, kurie buvo paskelbti anglų kalba, kas dar labiau įtakojo klaidingos informacijos apie garbingÄ gydytojÄ sklaidÄ . Nusikalstama veika buvo padaryti labai dideli nepatogumai bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai jam (nukentėjusiajam J.

P.), kurie paliko iÅ¡liekamuosius reiÅ¡kinius, o nukentėjusysis patyrė itin stipriÄ emocinę traumÄ , jam iÅ¡sivystė vieniÅ¡umo, nepelnytos gėdos jausmas, kadangi negalėjo tinkamai bendrauti su iÅ¡oriniu pasauliu, nes buvo apÅ¡meižtas. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡analizavo nustatytas aplinkybes, nusprendžiant jo (J. P.) civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , ko pasėkoje, jam kaip nukentėjusiajam nebuvo kompensuoti jo patirti nuostoliai.

7. PareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų nukentėjusysis A. D. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį, kuriuo iÅ¡teisinta J. K., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pripažinti J. K. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 154 straipsnio 2 dalyje bei tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsiliepime į apeliacinius skundus nukentėjusysis E. M. praÅ¡o J. K. apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtu arba atmesti, taip pat praÅ¡o atmesti J. K. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nukentėjusiųjų J. K. proceso iÅ¡laidas, o nukentėjusiojo J. P. ir prokurorės Astos Chraminos apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti J. K. kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 straipsnio 2 dalyje.

9. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Asta Chramina prašė prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų E. M., J. P. apeliacinius skundus tenkinti, o iÅ¡teisintosios J. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusysis E. M., jo atstovė advokatė R. V., nukentėjusysis J. P., jo atstovė advokatė AuÅ¡ra Ručienė, o nukentėjusiojo A. D. atstovė advokatė AuÅ¡ra Ručienė prašė nukentėjusiųjų E. M., J. P., prokurorės Astos Chraminos apeliacinius skundus tenkinti, o iÅ¡teisintosios J. K. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡teisintosios J. K. gynėjas advokatas Marius Barisevičius prašė iÅ¡teisintosios J. K. apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiųjų E. M., J. P. ir prokurorės Astos Chraminos apeliacinius skundus atmesti.

10. Išteisintosios J. K., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos, nukentėjusiųjų E. M. ir J. P. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

12. Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

13. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

14. IÅ¡teisintoji J. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamasis procesas jos atžvilgiu nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Jos įsitikinimu, Å¡meižimas, kaip nusikalstama veika, laikomas baigtu paskleidus informacijÄ , jo padarymo vieta nėra siejama su padarinių atsiradimo vieta, kadangi Å¡io nusikaltimo sudėtis yra formali, o tuo tarpu 2017 m. lapkričio 11 d. žinutės paskleidimo metu ji gyveno ir Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) . Žinutės paskleidimo vieta yra konkrečiai nustatyta – tai (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) , bÅ«tent Å¡is veiksmas laikytinas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos baigtumo momentu.

Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentÄ , jį iÅ¡ esmės susiejo su asmenų, minimų žinutėje, gyvenamÄ ja vieta, o tai prieÅ¡tarauja BK 4 straipsnio 3 daliai. Apeliantė nurodo, kad byla turėjo bÅ«ti nutraukta kitu pagrindu nei tai padarė apylinkės teismas.

15. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Å iuo klausimu iÅ¡samiai ir teisingai pasisakė nuosprendyje apylinkės teismas, todėl teismo nurodytiems argumentams pritartina. Apylinkės teismas pažymėjo, kad kaltinimas J. K. pareikÅ¡tas dėl to, kad ji 2017 m. lapkričio 11 d. 01.03 val., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) mieste, iÅ¡ tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, naudodamasi savo socialinio tinklalapio Facebook asmenine paskyra pavadinta „J.

K.“ interneto pagalba savo paskyroje patalpino vieÅ¡Ä Å¾inutę anglų kalba, kurioje nurodė melagingÄ informacijÄ apie E. M., A. D., J. P. bei jų nuotraukas. BK 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu Å¡ioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrÅ«ko.

BK 8 straipsnyje yra numatytas abipusio baudžiamumo principas, tai yra, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymÄ baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2018 m. spalio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus praneÅ¡imo, Å¡meižimas (duomenys neskelbtini) , kur J.

K., iÅ¡ nenustatyto įrenginio prisijungusi prie socialinio tinklo Facebook paskyros, patalpino informacijÄ , nėra laikomas nusikaltimu, taigi Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti, kurioje valstybėje veika buvo padaryta. Å meižimo, įtvirtinto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobÅ«džio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Å iuo atveju informacija buvo paskleista paraÅ¡ant žinutę socialiniame tinkle Facebook, kuriuo naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje, įskaitant ir LietuvÄ .

Kaip matyti iÅ¡ po žinute J. K. sekėjų paraÅ¡ytų komentarų, Å¡iÄ informacijÄ perskaitė ir į jÄ sureagavo ir Lietuvoje gyvenantys asmenys, be to, pats informacijos turinys yra susijęs su Lietuvos Respublikos piliečiais ir, nors žinutė buvo paraÅ¡yta anglų kalba, joje iÅ¡dėstytÄ informacijÄ buvo siekiama paskleisti ir Lietuvos valstybėje. Taip teismas laikė, kad veika buvo baigta Lietuvos valstybės teritorijoje, su ja susipažinus Lietuvos valstybės gyventojams. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis BK 4 straipsnio 3 dalimi, teismas konstatavo, kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje ir byla dėl Å¡ios veikos teisminga Lietuvos teismams.

Å iems apylinkės teismo nurodytiems argumentams kolegija pritaria, jie yra teisingi, todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas netinkamai taikė įstatymÄ ir nepagrįstai bylos nenutraukė kitu pagrindu.

16. Apeliaciniame skunde J. K. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ E. M. ir J. P.. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sprendžia, kad proceso iÅ¡laidų priteisimo klausimas iÅ¡nagrinėtas teisingai, apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti argumentai kodėl tik iÅ¡ dalies yra tenkinamas praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas, todėl teismo nuosprendyje nurodyti argumentai nekartojami.

17. Prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose keliamas tas pats klausimas ir nurodoma, kad J. K. nepagrįstai iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir darė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jos nekaltumo. Prokurorė nesutinka ir dėl to, kad teismas baudžiamÄ jį procesÄ nutraukė dėl A. D. Å¡meižimo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

18. Kolegija nustatė, kad apylinkės teismas, pasisakydamas dėl to, kad baudžiamasis procesas dėl A. D. Å¡meižimo negalėjo bÅ«ti pradėtas ir turi bÅ«ti nutrauktas, nurodė Å¡iuos argumentus. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ .

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 154 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas.

Å iais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. BPK 167 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ių veikų privalo bÅ«ti pradėtas prokuroro reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieÅ¡tarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiÅ¡kus valiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolas-pareiÅ¡kimas), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo forma ir turinys.

Esminė reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamÄ jį procesÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajam tokį norÄ ir iniciatyvÄ parodžius, o ikiteisminio tyrimo subjektui ikiteisminį tyrimÄ pradėjus, ne nukentėjusio asmens kompetencija yra spręsti, kaip turi bÅ«ti pavadintas ir įformintas jo pareikÅ¡tas noras pradėti baudžiamÄ jį procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2004, 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019).

Apylinkės teismas nurodė, kad iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. lapkričio 24 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, pagal E. M. pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡meižimo socialiniame tinkle Facebook. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog apklausti E. M. ir A. D. patvirtino, kad J. K. savo socialinio tinklalapio Facebook paskyroje patalpino melagingÄ Ä¯raÅ¡Ä ir tokiu bÅ«du skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir vieÅ¡ai Å¡meižia, kadangi įraÅ¡e minimų faktų niekada nebuvo.

Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad buvo susisiekta su J. P., kuris nurodė, kad dėl to paties įvykio yra pateikęs dokumentus advokatams, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl Å¡meižimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. M. pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«roje gautas 2017 m. lapkričio 14 d. J. P. atstovės advokatės AuÅ¡ros Ručienės pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas 2017 m. gruodžio 4 d. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. gruodžio 7 d. tarnybiniu praneÅ¡imu prijungtas prie ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal E. M. pareiÅ¡kimÄ .

Tačiau A. D. pareiÅ¡kimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, byloje nėra. 2017 m. lapkričio 24 d. apklausiamas kaip liudytojas A. D. nurodė, kad dėl vieÅ¡ai paskleistos informacijos jaučiasi apdrėbtas purvu, tačiau dėl J. K. vieÅ¡o jo Å¡meižimo pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, nes dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės nenori vėl iÅ¡ naujo pergyventi ir patirti neigiamas emocijas. Neilgai trukus po įtariamosios J. K. apklausų, kuriose ji nurodė parodymus duosianti tik apie asmenį, kuris yra parašęs pareiÅ¡kimÄ , E. M., 2018 m. rugsėjo 20 d. vykusios papildomos apklausos metu liudytojas A.

D. nurodė, kad pageidauja bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju vykstančiame ikiteisminiame tyrime, kadangi dėl vieÅ¡o J. K. paraÅ¡yto Å¡meižikiÅ¡ko komentaro patyrė didelę moralinę žalÄ , ir 2018 m. rugsėjo 20 d. jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Apylinkės teismas pažymėjo, kad toks nukentėjusiojo įtraukimas į baudžiamÄ jį procesÄ , kuris gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ , negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, jog nukentėjusysis ar jo atstovas turi iÅ¡reikÅ¡ti norÄ , imtis iniciatyvos pradėti baudžiamÄ jį procesÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos tais atvejais, kai baudžiamasis procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ , jo atstovo pareiÅ¡kimÄ ar prokuroro reikalavimÄ .

Å iuo atveju, renkant duomenis prieÅ¡ ikiteisminio tyrimo pradžiÄ , A. D. pareiÅ¡kus savo valiÄ , jog jis neraÅ¡ys pareiÅ¡kimo, ikiteisminis tyrimas vis tiek buvo pradėtas dėl melagingos informacijos paskleidimo ir apie A. D., nors prokuroro reikalavimo nebuvo. Taip pat teismas pažymėjo, kad baudžiamasis procesas turi bÅ«ti teisingas ir sÄ Å¾iningas vienodai abiem Å¡alims – tiek kaltinančiai, tiek besiginančiai, o vienas iÅ¡ bÅ«dų tai užtikrinti yra griežtas įstatyme nustatytų reikalavimų laikymasis.

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė, dėl ko baudžiamasis procesas dėl A. D. Å¡meižimo negalėjo bÅ«ti pradėtas ir dėl to turi bÅ«ti nutrauktas (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Å iems apylinkės teismo argumentams kolegija pritaria, jie yra teisingi. Todėl daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai nutraukė baudžiamÄ jį procesÄ Å¡iuo klausimu ir įstatymÄ taikė tinkamai. Todėl atmestinas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad baudžiamasis procesas dėl A.

D. Å¡meižimo nutrauktas nepagrįstai. Kolegija pažymi tÄ aplinkybę, kad tas faktas, jog A. D. nuosprendžio neskundžia apeliacine tvarka, rodo, kad jis nesiekia J. K. baudžiamojo persekiojimo ir nubaudimo.

19. Kaip minėta anksčiau, prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, įrodymai įvertinti netinkamai, teismo iÅ¡vados neteisingos, praÅ¡oma pakeisti/panaikinti nuosprendį ir J. K. pripažinti kalta dėl to, kad ji Å¡meižė E. M. ir J. P.. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is apeliacinių skundų reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

20. Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo iÅ¡vados nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi nuosekliai ir sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Nuosprendis privalo bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 305 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstoma:

1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė;

2) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

3) įrodymų įvertinimo motyvai;

4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

21. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimÄ J. K. dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendis suraÅ¡ytas nepažeidus BPK reikalavimų ir, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, Å¡ioje dalyje teismas pagrįstai priėmė J.

K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuosprendis suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus ir J. K. iÅ¡teisinta nepagrįstai. Susipažinus su nuosprendžiu matyti, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisinimo. Kolegija konstatuoja, kad iÅ¡teisinimas yra iÅ¡samiai ir teisiÅ¡kai argumentuotas. J. K. dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad iÅ¡teisintoji J. K. nepadarė veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos. Teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek J. K. kaltinančius, tiek ir jÄ teisinančius įrodymus, Å¡iuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas dėl J.

K. iÅ¡teisinimo, įvertinęs tiek objektyviÄ jÄ , tiek ir subjektyviÄ jÄ veikos pusę.

22. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

23. Nors prokurorė ir nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , padaryta iÅ¡vada, kad J. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J.

K. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

24. Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Taigi, Å¡meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimu (BK 154 straipsnis) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam informacijÄ . BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimÄ . Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant Å¡meižimo sÄ vokos turinį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

25. Šmeižimas yra melagingų prasimanymų, žeminančių kito žmogaus garbę, skleidimas. Skleidimu pripažintas įstatyme nurodyto pobūdžio žinių perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tokių žinių perdavimas tik tam pačiam žmogui, apie kurį jos byloja, nelaikomas skleidimu ir nesudaro šmeižimo. Tai gali būti įžeidimas. Tokio pobūdžio žinių skleidimo būdas gali būti įvairus – žodžiu, raštu, spaudoje, panaudojant kitas žiniasklaidos priemones.

Tai gali bÅ«ti padaryta privačiame pokalbyje, vieÅ¡ame pasisakyme, laiÅ¡ke, tarnybiniame raÅ¡te, anonimiÅ¡koje proklamacijoje ir kitais bÅ«dais. Å meižimu skleidžiamos žinios turi bÅ«ti melagingos, prasimanytos ir žeminančios. Melagingos yra tos žinios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos. To, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami. Skleidžiami prasimanymai apie neigiamas žmogaus savybes, netinkamÄ elgesį apskritai arba konkretų poelgį – nusikalstamÄ , amoralų, neetiÅ¡kÄ ir pan.

Å meižimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas nenurodant konkrečių faktų, bet sudarant įspÅ«dį, kad ir jie turimi mintyje. Jeigu skleidžiamos žinios yra teisingos, ne prasimanytos, nors jos ir žemina, gali sukelti neigiamÄ asmens vertinimÄ , jų skleidimas nėra Å¡meižimas, tai yra dezinformacija, kuri kai kuriose valstybėse tam tikrais atvejais pripažįstama nusikaltimu žmogaus garbei ir orumui, tačiau Lietuvoje nusikaltimu nelaikoma. Å meižimas yra baigtas nusikaltimas aptartojo pobÅ«džio žinias perdavus bent vienam žmogui.

26. Subjektyviosios pusės požymiai yra tie, jog Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes skleidžiami žinomai melagingi prasimanymai. Kaltininkas suvokia, kad jo skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę. Tas žinias kaltininkas gali bÅ«ti prasimanęs, gali bÅ«ti iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, yra melagingos. Jeigu asmuo sÄ Å¾iningai klysta dėl skleidžiamų žinių tikrumo, pvz., patikėjo gauta neteisinga informacija ir perdavė jÄ ne kaip savo nuomonę, Å¡meižimo tokioje veikoje nėra, nes nėra kaltės. Teisės literatÅ«roje teigiama, kad Å¡meižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. prasimanymai skleidžiami siekiant apÅ¡meižti žmogų.

27. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl Å¡meižimo, bÅ«tina nustatyti, kad jo paskleista informacija, galinti paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, yra melaginga, ir kad kaltininkas supranta, jog skleidžia žinias, kurios objektyviai neatitinka tikrovės, ir to sÄ moningai siekia. Tuo pagrindu nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė ir vertino kaltinamosios J. K., nukentėjusiųjų E. M., J. P. parodymus. Pasisakė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, tačiau byloje yra surinkta duomenų, kurie patvirtina tam tikras J.

K. nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad iš kaltinamosios susirašinėjimo su D. S. Messenger programėlėje matyti, kad kaltinamoji rezidentūros studijų laikotarpiu guodėsi jam dėl patiriamos įtampos ir netinkamo rezidentūros vadovo elgesio. Žinutės, kurių turinys: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, rodo, kad J. K. iš tiesų jautėsi žeminama savo rezidentūros vadovo (kurį susirašinėjant vadindavo (duomenys neskelbtini)), jai buvo keliami itin aukšti reikalavimai ir jų nepateisinimas sukeldavo neigiamas rezidentūros vadovo emocijas, kurios būdavo išreiškiamos ne visai tinkamomis priemonėmis, taip pat girdint ir kitam medicininiam personalui.

IÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo matyti, kad svarbus aspektas buvo ne tik tai, kad J. K., jos rezidentÅ«ros vadovo nuomone, netinkamai atliko savo pareigas, bet ir tai, kad ji – moteris, tai patvirtina D. S. paraÅ¡yta frazė, jog „(duomenys neskelbtini)“. Å is susiraÅ¡inėjimas vyko Messenger programėlėje, kur pakeisti jau paraÅ¡ytų ir gautų žinučių turinį yra praktiÅ¡kai neįmanoma, jis užfiksuotas antstolio A. N. 2019 m. liepos 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl teismas neturėjo pagrindo laikyti tokį įrodymÄ netinkamu ar nepatikimu.

Taip pat teismas vertino tÄ aplinkybę, kad apklausiamas teismo posėdyje D. S. neneigė susiraÅ¡inėjęs su J. K., tačiau nurodė neatsimenantis, kad J. K. jam guodėsi netinkamu rezidentÅ«ros vadovo ar kitų gydytojų elgesiu, pykčiu dėl kitų asmenų padarytų klaidų. J. K. žinutė Facebook jį nustebino, nes jis nieko blogo apie joje minimus gydytojus negali pasakyti, o Å¡ie žmonės J. K. niekad nepatiko. Pasak liudytojo, pastabų iÅ¡ E. M., J. K. susilaukdavo dėl netinkamų darbo rezultatų, neįvykdytų planų ir ne visada adekvačiai į tas pastabas sureaguodavo, nors jos pačios indėlis į darbÄ buvo minimalus.

Vertindamas D. S. parodymų patikimumÄ , teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad jo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja jau aptarto susiraÅ¡inėjimo su J. K. turiniui, iÅ¡ kurio matyti, kad ir pats liudytojas nebuvo patenkintas savo padėtimi rezidentÅ«ros metu ir aktyviai reaguodavo į J. K. pasakojamas aplinkybes, vartodamas atitinkamus epitetus, tarp kitų, ir E. M. atžvilgiu, bet ir į tai, kad liudytojas iki Å¡iol dirba (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) klinikoje, taigi yra E. M. kolega.

Å ios aplinkybės rodo, kad liudytojo D. S. parodymai teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s, todėl negali bÅ«ti laikomi patikimais. Teismas pažymėjo, kad apklausiama teismo posėdyje kaltinamoji nurodė apie savo neigiamÄ patirtį rezidentÅ«ros metu pasakojusi savo mamai bei draugėms Y. A. ir T. V.. Kaip liudytojos apklaustos T. K., J. A. ir T. V. patvirtino girdėję iÅ¡ J. K. apie jos neigiamÄ patirtį rezidentÅ«ros metu. Pasak kaltinamosios mamos, J jai pasakojusi apie tai, kad rezidentÅ«ros vadovas kėlė itin aukÅ¡tus reikalavimus, kurių J nepajėgdavo įvykdyti, nuolat jai priekaiÅ¡taudavo, sakydavo, kad ji nevykėlė, taip pat J pasakojo ir apie netinkamus vyresnio kolegos prisilietimus, apkabinimus.

Liudytoja Y. A. teigė iÅ¡ J girdėjusi, kad rezidentÅ«ros vadovas jÄ Å¾emino, sakė, kad moterims vieta ne chirurgijoje, bet prie puodų, kad vadovo santykis su ja yra iÅ¡kreiptas, nepagarbus, kad kiti gydytojai leisdavo sau J paliesti, apkabinti. Liudytoja T. V. nurodė, kad J rezidentÅ«ros metu kartÄ ji prisipažino, kad jai yra labai sunku, kadangi ji patiria patyčias, fizinį ir psichologinį smurtÄ , pažeminimÄ kaip moteris, kad blogai kažkÄ padaro, blogai operuoja ir apskritai moteris to daryti negali.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nors Å¡ių liudytojų parodymai taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip visiÅ¡kai patikimi dėl to, kad apklaustas liudytojas ir kaltinamÄ jÄ sieja artimi ryÅ¡iai, vis dėlto jie patvirtina, kad J. K. rezidentÅ«ros metu jautėsi žeminama dėl to, kad yra moteris, pasirinkusi iÅ¡skirtinai vyriÅ¡ka laikomÄ specialybę. Teismas pažymėjo, kad apie J. K. bÅ«senÄ rezidentÅ«ros studijų metu galima spręsti ir iÅ¡ antstolio A. N. 2019 m. liepos 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos psichologės R.

R. 2018 m. lapkričio 28 d. pažymos, kurioje nurodyta, kad 2015 m. rugsėjį į jÄ kreipėsi J. K. dėl patiriamo didelio nerimo, slogios nuotaikos, apatiÅ¡kumo, suprastėjusio miego, kaip pagrindinį streso Å¡altinį įvardydama įtampÄ , patiriamÄ darbe. Pasak psichologės, J. K. skundėsi tuo, kad atlikdama rezidentÅ«rÄ patiria pasikartojantį vadovų, ypatingai jos tiesioginio rezidentÅ«ros vadovo, ir vyresnių kolegų emocinį engimÄ (žeminimÄ , pabrėžimÄ , kad moteris negali operuoti, iÅ¡vaizdos komentavimÄ kitų akivaizdoje) ir jos kÅ«no lietimÄ , kuris verčia jaustis nepatogiai (rankos lietimÄ , nereikalingÄ apkabinimÄ , primygtinai siÅ«lant padėti nusivilkti darbo aprangÄ , nors tai turi atlikti asistuojantis personalas).

J. K. psichologinė bÅ«sena rezidentÅ«ros metu atskleidžiama ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro epikrizėje, iÅ¡ kurios matyti, kad J. K. 2016 m. sausio 4 d. – 2016 m. sausio 13 d. gydėsi Universitetiniame krizių intervencijos skyriuje, į kurį kreipėsi dėl prislėgtos nuotaikos, nepasitenkinimo savimi, situacija, „profesinio perdegimo“, nuovargio, nerimo priepuolių, miego sutrikimų. J. K. bÅ«sena ėmė blogėti, grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur buvo pagal studijų mainų programÄ , pamatė Lietuvos medicinos sisteminius trÅ«kumus, nebematė savo ateities (duomenys neskelbtini), labai blogai ėmė jaustis savo darbinėje aplinkoje, pasijuto, kad į jÄ niekas nededa vilčių, nustojo mokyti.

Ir pačiai pamažu nusviro rankos, dingo iniciatyva, darbas tapo rutina, pratempia dienÄ tik „kad niekas nepriekaiÅ¡tautų“. Paskutiniais mėnesiais pradėjo gerti daugiau raminamųjų, kad iÅ¡bÅ«tų darbe, nuslopintų nerimÄ , susierzinimÄ , agresijÄ , nuo gruodžio vidurio nerimas dar labiau sustiprėjo, nuotaika labai bloga, nebegalėjo susikaupti darbui ir mokytis, o psichologinių tyrimų rezultatai rodė giliÄ depresijÄ . Teismas vertino tÄ aplinkybę, kad apie Lietuvos medicinos sistemoje vis dar gajų specialybių skirstymÄ Ä¯ moteriÅ¡kas ir vyriÅ¡kas parodė ir kai kurios apklaustos liudytojos.

R. K. nurodė, kad yra savo atžvilgiu girdėjusi replikų dėl to, kad pasirinko nemoteriÅ¡kÄ sritį, E. B. teigė, jog skirstymas į moteriÅ¡kas ir nemoteriÅ¡kas sritis vis dar egzistuoja, nors ji pati rezidentÅ«rÄ baigė be priekabių. Liudytoja G. L. parodė, kad, nors nepažįsta nei J. K., nei jos žinutėje minimų gydytojų, dėl savo pačios patirties (duomenys neskelbtini), perskaičiusi J. K. žinutę, paskelbtÄ Facebook profilyje, pagalvojo, kad tai gali bÅ«ti tiesa, nes jai pačiai teko susidurti su diskriminacija lyties atžvilgiu, yra girdėjusi ir apie tai, kad kolegės yra patyrę ne tik diskriminacijÄ , bet ir priekabiavimÄ universitete ir rezidentÅ«roje.

Teismas, vertindamas liudytojų N. D., G. Ž., J. Å ., K. K., A. R. parodymus, kad jos nepatyrė jokio netinkamo elgesio rezidentÅ«ros metu, kuriais grindžiamas kaltinimas, pažymėjo, kad visos jos rezidentÅ«ros kursÄ (duomenys neskelbtini) klinikoje atliko vos po du mėnesius ir mažiau. Teisiamojo posėdžio metu, be D. S., buvo apklausti dar du liudytojai, kurie kartu su J. K. atliko rezidentÅ«rÄ . Liudytojas M. V. parodė, kad J. K. trÅ«ko atsakomybės, todėl jai pagrįstai buvo iÅ¡sakomos pastabos.

Liudytojas patvirtino, kad savo atžvilgiu taip pat yra girdėjęs pastabų, sakomų pakeltu tonu, tačiau jo tai nežeidė, nes pastabos buvo pelnytos. J. K. jam guodėsi dėl to, kad E. M. kelia per aukÅ¡tus reikalavimus, tačiau jam neteko girdėti, kad moteris rezidentė bÅ«tų vadinama nusivylimu ar lėšų Å¡vaistymu vien dėl to, kad ji yra moteris, rezidentÅ«ros metu taip pat nėra girdėjęs apie tai, kad tai nemoteriÅ¡ka specialybė. Vertindamas Å¡io liudytojo parodymų patikimumÄ , teismas atkreipė dėmesį, kad E. M.

Å¡iuo metu yra jo kolega, nes liudytojas taip pat dirba (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) klinikoje. Taip pat teismas vertino liudytojo P. M. parodymus, nes apklausiamas teismo posėdžio metu jis teigė, kad sutiko liudyti Å¡ioje byloje todėl, kad tuo metu į tokiÄ pačiÄ situacijÄ galėjo pakliÅ«ti pats, kai Julija kartÄ jo paprašė, kad jis ateitų padėti sutaisyti rozetę jos bute, ir atvykęs rado J nuogÄ ar apsivilkusiÄ seksualiu drabužėliu.

Toks elgesys jį ganėtinai nustebino, nes jis turėjo žmonÄ ir J tai puikiai žinojo. Liudytojas pripažino, kad iki to įvykio su J. K. buvo susiraÅ¡inėjimas juokais, bet jis netikėjo, kad tai bus tokia provokacija. Pasak liudytojo, ji yra keistokas žmogus, savo bendravimu, požiÅ«riu į aplinkinius, girdėjo, kad ji linkusi į psichologines problemas. Å iuos liudytojo parodymus teismas sugretino su kitais duomenimis ir nurodė, kad įvertinus byloje esantį antstolio A. N. 2019 m. liepos 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-19-120 užfiksuotÄ J.

K. susiraÅ¡inėjimÄ Messenger programėlėje su P. M., Å¡io liudytojo parodymai taip pat negali bÅ«ti laikomi nuoÅ¡irdžiais, kadangi iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio yra akivaizdu, kad iki to, kÄ liudytojas pavadino provokacija jo atžvilgiu, tarp J. K. ir P. M., vyko labai aktyvus ir atviras flirtas, kuriame liudytojas netgi rodė daugiau iniciatyvos. Tokie liudytojo parodymai, kuriais siekiama sumenkinti kaltinamosios reputacijÄ , parodyti jÄ iÅ¡ blogosios pusės, kaip neadekvačiai besielgiančiÄ , provokuojančiÄ vyriÅ¡kos lyties asmenis, nors faktinės bylos aplinkybės tai paneigia, negali bÅ«ti laikomi patikimais.

Apylinkės teismas, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių J. K. kaltę dėl to, kad ji skleidė melagingÄ informacijÄ ir darė tai tyčia, suvokdama informacijos neatitikimÄ tikrovei ir norėdama taip elgtis. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad J. K. buvo keliami itin aukÅ¡ti reikalavimai, kÄ galima suprasti atsižvelgiant į jos specialybę, tačiau į lÅ«kesčių nepatenkinimÄ buvo reaguojama ne visada adekvačiai, o J.

K. susiraÅ¡inėjime su D. S. minimÄ E. M. elgesį yra pagrindo laikyti žeminančiu. Kad medikus ugdančiose įstaigose, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) klinikose, vis dar gajus diskriminacinis elgesys, specialybių skirstymas į moteriÅ¡kas ir nemoteriÅ¡kas, patvirtino ir dalis apklaustų liudytojų, baigusių mokslus (duomenys neskelbtini) universitete, o iÅ¡ liudytojo D. S. J. K. paraÅ¡ytos frazės, jog daug kas džiaugsis, jei ji iÅ¡eis, nes galės sakyti, kad mergina nepajėgė mokytis Å¡ios specialybės, patvirtina, kad J.

K. susidÅ«rė su diskriminacija dėl to, kad yra moteris, ir tai buvo akivaizdu net jos bendramoksliui. Apie savo neigiamÄ patirtį, keliamus per aukÅ¡tus reikalavimus, patiriamÄ Å¾eminimÄ ir netinkamÄ lietimÄ kaltinamoji taip pat pasakojo savo draugėms ir mamai, jų parodymuose nurodytos aplinkybės sutampa su J. K. paaiÅ¡kinimais. AiÅ¡kindama savo paraÅ¡ytos žinutės turinį, J. K. nurodė, kad teiginys apie nederamÄ lietimÄ be jos sutikimo su E. M. nesusijęs. Tiesioginių įrodymų dėl netinkamo nukentėjusiojo J.

P. elgesio byloje nėra, tačiau teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju įrodinėtina aplinkybė yra ne netinkamas J. P. elgesys, bet tai, kad tokio elgesio nebuvo. Vien tai, kad byloje nė viena apklausta liudytoja, atlikusi praktikÄ (duomenys neskelbtini) klinikoje, nenurodė, kad buvo nederamai liečiama, nepatvirtina, kad J. K. paskleista informacija yra melaginga, nes kaltinamosios padėtis skyriuje buvo visiÅ¡kai kitokia – ji atliko ne dviejų mėnesių praktikÄ , bet penkerių metų trukmės rezidentÅ«rÄ , o per tokį laikotarpį užsimezga visiÅ¡kai kitokie kartu dirbančių asmenų ryÅ¡iai.

Atsižvelgiant į J. K. sudėtingÄ psichologinę bÅ«klę, ypatingÄ jautrumÄ ir pažeidžiamumÄ , tikėtina, netapatų kaltinamosios ir nukentėjusiojo tinkamo ir netinkamo elgesio, deramo ir nederamo bendravimo bÅ«do suvokimÄ , natÅ«raliai susiklosčiusį dėl to, kad jie priklauso skirtingoms kartoms, negalima atmesti ir to, kad tai, kas nukentėjusiajam atrodė derama ir tinkama, kitam atrodė prieÅ¡ingai. Apylinkės teismas konstatavo, kad aplinkybių, rodančių, kad J. K. savo profilyje Facebook socialiniame tinkle nurodė su E. M. ir J.

P. susijusiÄ informacijÄ , sÄ moningai suvokdama, kad skleidžia melÄ , byloje nenustatyta. Surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji rezidentÅ«ros metu jautėsi psichologiÅ¡kai sugniuždyta ir žeminama, ji beveik dvejus metus konsultavosi su psichologe, o 2016 metų pradžioje buvo gydoma krizių intervencijos skyriuje dėl gilios depresijos, kurios paÅ«mėjimÄ sukėlė įtampa darbo aplinkoje. Kaip matyti iÅ¡ antstolio A. N. 2019 m. liepos 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoto J.

K. 2016 m. balandžio 17 d. įraÅ¡o Facebook profilyje ir jo vertimo į lietuvių kalbÄ , ji jau buvo vieÅ¡ai iÅ¡reiÅ¡kusi nuoskaudas dėl to, kad jos rezidentÅ«ros vadovas neigiamai apie jÄ atsiliepdavo vien dėl to, kad ji mergina, kad vyrauja nuomonė, jog jos pasirinkta sritis yra nemoteriÅ¡ka ir jai netinkama. Nors kaltinimo pusė J. K. kaltę grindžia jos turimomis psichologinėmis problemomis, tačiau su tuo teismas nesutiko, nes nė viename iÅ¡ J. K. bÅ«klę iÅ¡samiai apraÅ¡ančių medicininių dokumentų nėra nurodyta, kad ji turi polinkį fantazuoti, mato haliucinacijas ar dėl kitų priežasčių suvokia tikrovę iÅ¡kreiptai.

Byloje nenustatytas ir motyvas, dėl kurio J. K. galėjo siekti tyčia paskleisti melagingÄ informacijÄ . Nors nukentėjusieji laikosi pozicijos, kad motyvas buvo Å¡antažas ar kerÅ¡tas dėl negautos rekomendacijos, teismas vertino, kad tokia pozicija nėra visiÅ¡kai logiÅ¡ka. Apklausiamas kaip liudytojas A. T. patvirtino, kad rekomendacijos J. K. prašė bÅ«tent jo, o jis, nenorėdamas pasiraÅ¡yti rekomendacijos formos, kuriÄ prie laiÅ¡ko pridėjo J. K., praÅ¡ymÄ persiuntė kaltinamosios rezidentÅ«ros vadovui.

Pasak liudytojo, E. M. jam pasakė, jog neturi kÄ gero apie Å¡iÄ studentę pasakyti. Teismas vertino tÄ aplinkybę, kad apklausiamas teisme nukentėjusysis teigė, kad sužinojo apie rekomendacijos praÅ¡ymÄ tik iÅ¡ J. K. komentaro Facebook, nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. J. K. žinutę, nurodydamas „paraÅ¡yti kÄ nors apie savo mokinę“, E. M. persiuntė 2017 m. spalio 30 d. Pati J. K. paaiÅ¡kino, kad rekomendacijos ji prašė bÅ«tent A. T., kuris ir anksčiau buvo pasirašęs rekomendacinius laiÅ¡kus, kurių vienÄ kopijÄ kaltinamosios gynėjas pateikė teisiamajame posėdyje.

IÅ¡ Å¡io rekomendacinio laiÅ¡ko kopijos (4 t., b. l. 116) matyti, kad jo turinys yra iÅ¡ esmės identiÅ¡kas tam laiÅ¡kui, kurį J. K. persiuntė A. T., praÅ¡ydama jo pasiraÅ¡yti. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad J. K. tikėjosi, jog ir tÄ kart rekomendacinis laiÅ¡kas bus pasiraÅ¡ytas, o jos komentaras po savo įraÅ¡u Facebook profilyje veikiau rodo ne motyvÄ atkerÅ¡yti, bet nusivylimÄ dėl to, kad jos praÅ¡ymas ignoruojamas. Be to, rekomendacijos iÅ¡ savo studijų vadovo jai reikėjo bet kokiu atveju, nes dėl to ji negalėjo pradėti dirbti.

ParaÅ¡iusi tokiÄ vieÅ¡Ä Å¾inutę ji rizikavo rekomendacijos apskritai negauti ir iÅ¡ esmės buvo teisi, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2017 m. lapkričio 13 d., tai yra, jau po to, kai paaiÅ¡kėjo apie J. K. paskelbtÄ informacijÄ , iÅ¡ A. T. elektroninio paÅ¡to kaltinamosios darbdaviui buvo iÅ¡siųsta tik pažyma apie tai, kad J. K. baigė rezidentÅ«rÄ ir pridėti jos egzamino įvertinimai. Tuo tarpu jokia bent kiek pagrįsta versija, ko J. K. galėjo siekti savo vieÅ¡oje žinutėje paminėdama ir J.

P., apskritai nebuvo iÅ¡kelta. Teismas pažymėjo, kad nors motyvas ir tikslas nėra Å¡meižimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties požymis, tačiau paprastai aplinkybės, susijusios su tuo, ko siekia kaltininkas atlikdamas nusikalstamus veiksmus, padeda atskleisti jo tyčios buvimÄ . Å iuo atveju motyvas paskleisti melagingÄ informacijÄ apie E. M., kerÅ¡ijant jam už negautÄ rekomendacijÄ , nors kaltinamoji rekomendacijos prašė kito asmens, yra abejotinas. Motyvas melagingai pareikÅ¡ti, kad J. P. nederamai kaltinamÄ jÄ lietė, apskritai nenustatytas, juolab, kad J.

P. net nedalyvavo J. K. mokymo procese ir buvo tik kolega gydytojas, su kuriuo ji susidurdavo budėjimų metu. Pati J. K. tokios žinutės paraÅ¡ymo motyvÄ paaiÅ¡kino kaip siekį pasidalinti savo iÅ¡gyvenimais su kitomis įvairų smurtÄ ir priekabiavimÄ patyrusiomis moterimis, kilus vadinamajai #Metoo bangai. Teismas sprendė, kad nors J. K. pasirinkimas tokiÄ jautriÄ informacijÄ , galinčiÄ pažeminti minimų asmenų garbę ir orumÄ , atskleisti vieÅ¡ai, paskelbiant socialinio tinklo Facebook, kuriuo naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje, profilyje, panaudojant grotažymę, kuri padaro informacijÄ prieinamÄ visiems socialinio tinklo vartotojams, besidomintiems Å¡ia problema, nėra tinkamas, tačiau savaime nesudaro prielaidų taikyti J.

K. pačias griežčiausias priemones – baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, konstatavo, kad byloje esančių duomenų neužtenka J. K. kaltei dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrįsti, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamÄ jÄ iÅ¡teisintino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

28. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galimybė kilti baudžiamajai atsakomybei. Kaip ir minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad J. K. tokiÄ vieÅ¡Ä Å¾inutę parašė, norėdama iÅ¡sakyti savo iÅ¡gyvenimus, patiriamas patyčias darbe, o ne apÅ¡meižti konkretų asmenį ar paskelbti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

29. Pastebėtina ir tai, jog bendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims, kaip jau minėta anksčiau, taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvus atspindys žinių ar gautos informacijos, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

Sprendžiant dėl asmens tyčios, bÅ«tina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus sÄ Å¾iningo asmens elgesio kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. ObjektyviÄ ja prasme sÄ Å¾iningumas reiÅ¡kia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situacijÄ . Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumÄ nusako asmens psichinė bÅ«klė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo kÄ nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, sveikatÄ ir t. t.

Asmuo bus sÄ Å¾iningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus. Nustačius subjektyvųjį asmens sÄ Å¾iningo elgesio motyvÄ nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus tyčia paskleidus apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį, arba pakirsti pasitikėjimÄ juo (BK 154 straipsnis), nes asmuo dėl tam tikrų aplinkybių, kurias laiko tikromis, gali klysti ar bÅ«ti suklaidintas. Todėl esmingai gali skirtis kaltinamojo ir nukentėjusiojo vertinimas tų pačių objektyvių aplinkybių.

Taigi, asmuo atsako pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jei jis veikdamas tiesiogine tyčia paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančius faktus, duomenis arba kitus tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, o ne nuomonę apie jau esančius faktus ar duomenis.

30. Apeliaciniuose skunduose pateikiama informacija apie tai, kad J. K. dar iki rezidentÅ«ros turėjo psichologinių sveikatos problemų, gydėsi. Tačiau kolegija pažymi, kad tai nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados apie jos bÅ«senÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus, sveikatos problemas ir tuomet kai ji mokėsi rezidentÅ«roje nuo 2011-08-01 iki 2016-07-31.

31. Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl J. K. kaltės, nepadarius jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka tiek prokurorės, tiek nukentėjusiųjų lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su prokurorės, iÅ¡teisintosios ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindais naikinti/keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau, kad pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

32. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo tÄ aplinkybę, kad kaltinamajame akte angliÅ¡ka frazė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta (iÅ¡versta iÅ¡ anglų kalbos į lietuvių kalbÄ ) taip „aÅ¡ buvau pažeminta ir iÅ¡prievartauta“, o pagal gynėjo teismui pateiktÄ vertimÄ Å¡i frazė iÅ¡versta „skaudino ir elgėsi su manimi nederamai“. Tuo pagrindu teismas keitė kaltinimÄ ir jį tikslino, tačiau pastarasis (gynėjo pateiktas) vertimas yra neteisingas ir netikslus.

33. Patikrinus šį apeliacinio skundo argumentÄ , nustatyta, kad nuosprendyje apylinkės teismas nurodė: „Kaip matyti iÅ¡ kaltinime nurodyto ir kaltinamosios gynėjo pateikto vertimų turinio, iÅ¡ esmės skiriasi tik vieno sakinio dalies – „was hurt and abused” vertimas. Kaltinamajame akte Å¡i frazė iÅ¡versta kaip „aÅ¡ buvau pažeminta ir iÅ¡prievartauta“, o vertimų biure dirbančios vertėjos – kaip „skaudino ir elgėsi su manimi nederamai“. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kas atliko kaltinamajame akte pateiktÄ J.

K. vieÅ¡os žinutės vertimÄ , taigi negalima įvertinti ir to asmens kompetencijos versti tekstus iÅ¡ anglų kalbos į lietuvių kalbÄ . 2017 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateiktas žinutės vertimas neatitinka net minimalių lietuvių kalbos gramatikos reikalavimų, toks vertimas buvo pateikiamas visuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose, net ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ , ir tik 2018 m. lapkričio 6 d. suraÅ¡ytame galutiniame praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytas toks J.

K. paraÅ¡ytos žinutės vertimas, koks pateikiamas ir kaltinamajame akte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo J. P. atstovės pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo minėta frazė iÅ¡versta kaip „aÅ¡ buvau įskaudinta ir įžeista“, tai yra, nevartojant žodžio „iÅ¡prievartauta“. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad neaiÅ¡ku, kokiÄ kompetencijÄ turintis asmuo atliko kaltinamajame akte nurodytÄ J. K. žinutės vertimÄ , o kaltinamosios gynėjas pateikė vertimÄ , kurį atliko profesionali vertėja, dirbanti vertimų biure, taip pat tai, kad nukentėjusiojo J.

P. atstovės pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateiktas vertimas artimesnis pastarajam, spręstina, kad faktinės kaltinime nurodytos veikos aplinkybės tikslintinos, nurodant tokį J. K. socialiniame tinkle Facebook paraÅ¡ytos žinutės vertimÄ : „Daugiau nei prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus pradėjau mokytis neurochirurgijoje. To, ko troÅ¡kau labai ilgai. To niekada nebuvo (duomenys neskelbtini) – pirmoji moteriÅ¡kos lyties rezidentė. RezidentÅ«ros metais daug visko patyriau. Bet Å¡ie trys asmenys (J.

P., A. D., E. M.) nederamai lietė mane be mano sutikimo, menkino ir žemino mane kitų akivaizdoje, pabrėždami, kad aÅ¡ moteris. Per penkerius rezidentÅ«ros metus buvau vadinama nevykėle, nusivylimu ir resursų Å¡vaistymu be ateities vien dėl to, kad esu moteris. Bet žinote kÄ ? Eikite velniop! #Maneirgi skaudino ir elgėsi su manimi nederamai, bet aÅ¡ daugiau netylėsiu. #moterischirurgė“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodyta neteisinga J. K. paraÅ¡yto komentaro: „(duomenys neskelbtini)”, data, tai yra, vietoje 2017 metų nurodyti 2018 metai.

Ši aplinkybė taip pat patikslintina.

34. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija ėmėsi priemonių, kad iÅ¡ naujo bÅ«tų atliktas angliÅ¡ko teksto, kuris buvo pavieÅ¡intas J. K. Facebook paskyroje, vertimÄ . Atlikus kvalifikuotÄ angliÅ¡ko teksto vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ bei apklausus Kauno apygardos teismo vertėjÄ , kuri prieÅ¡ apklausiama buvo įspėta, jog už atsisakymÄ be svarbių priežasčių atlikti savo pareigÄ ir už melagingÄ ar žinomai neteisingÄ vertimÄ ji gali atsakyti pagal BPK 163 straipsnio nuostatas ir gali bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį, nurodė, jog angliÅ¡kas žodis „abused“ negali bÅ«ti verčiamas kaip iÅ¡prievartavimas.

Taigi, aukÅ¡tesnės instancijos teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad frazės vertimas bÅ«tų teisingas, nes nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas, vartodamas sÄ vokÄ â€žiÅ¡prievartauti“, nesirėmė vertėjo paslaugomis ir visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remiantis toks vertimas buvo padarytas. Å iÄ klaidÄ taisė ir apylinkės teismas, tikslindamas vertimo tekstÄ . Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis anglų-lietuvių žodynu, žodžio „abused“ reikÅ¡mė yra – įžeidinėti, grubiai elgtis, užgaulioti, netinkamas elgesys.

Esant Å¡ioms aplinkybėms matyti, kad J. K. paraÅ¡ytoje žinutėje nukentėjusieji nebuvo kaltinami jÄ iÅ¡prievartavę ir padarę nusikaltimÄ . Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai tikslino kaltinime nurodytas aplinkybes.

35. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad kai kurių liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes liudytojai susiję giminystės ar draugystės ryšiais su J. K.. Kolegija pažymi, kad visi įrodymai, o tuo pačiu ir liudytojų parodymai, turi būti vertinami visumoje su kitais bylos duomenimis, nei vienam jų nepriduodant jokios viršenybės ar menkinimo kitų įrodymų atžvilgiu. Teismas dėl visų liudytojų parodymų pasisakė ir tinkamai juos įvertino, jokios viršenybės nesuteikė prieš kitus įrodymus.

36. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Kolegija pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje Å¡io principo esmė aiÅ¡kinama taip: nagrinėjantis bylÄ teismas, negali rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ Å¡alių.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Taip pat Å¡aliÅ¡ku teismas visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas tada, kai nors vienas iÅ¡ bylÄ nagrinėjusių teisėjų negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Konstatuoti, kad buvo pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas, nepakanka bylos proceso Å¡alių/dalyvių nuomonės. Turi bÅ«ti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimÄ ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Apeliaciniuose skunduose tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad bylÄ nagrinėjęs teismas priėmė apeliantams nepalankius sprendimus, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

37. Atmestini apeliantų (nukentėjusiųjų) apeliacinių skundų argumentai dėl proceso iÅ¡laidų nepagrįsto nepriteisimo. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuomet nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas pagrįstai (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

38. Išteisintosios J. K. gynėjas advokatas Marius Barisevičius prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nukentėjusiųjų (6 t., b. l 137-138). Nukentėjusysis E. M. prašo taip pat priteisti proceso išlaidas (6 t., b. l. 177-179).

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Å ioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal iÅ¡teisintosios, prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų nagrinėjimo rezultatÄ , tai yra į tai, kad apeliaciniai skundai atmetami bei į tai, jog nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nepriteistinos.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, konstatuoja, kad J. K. dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendis paliekamas galioti, o iÅ¡teisintosios J.

K., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos, nukentėjusiųjų E. M. ir J. P. apeliaciniai skundai atmetami. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Išteisintosios J. K., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos, nukentėjusiųjų E. M. ir J. P. apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Šiugždinytė Jurga Vasiliauskienė