bccccd7e-e5a3-4861-925e-0235ca3c5f89 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1043-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07921-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 43.2.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „D.“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „D.“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

F. (A. F.) ir Z. P., trečiasis asmuo S. A., dėl nepagrįsto praturtėjimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „D.“ (toliau - IeÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų Z. P. ir A. F. (A. F.) (toliau - atsakovai) solidariai 8 057, 68 Lt sumÄ , kuria atsakovai nepagrįstai praturtėjo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 13 d. 20.30 val. iki 2003 m. lapkričio 14 d. 08.00 val. iÅ¡ IeÅ¡kovo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis trečiajam asmeniui S. A. (toliau – Trečiasis asmuo).

Dėl automobilio vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl automobilio pagrobimo buvo pareikÅ¡ti atsakovams. Tiriant minėtÄ Ä¯vykį, 2004 m. balandžio 17 d. kratos metu požeminių garažų masyve, garaže Nr. 34, esančiame (duomenys neskelbtini), automobilis rastas iÅ¡ardytas, be variklio, tačiau ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas. Trečiasis asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo dėl prarasto automobilio iÅ¡ atsakovo UAB „D.“ (IeÅ¡kovas).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šį ieÅ¡kinį 2007 m. sausio 30 d. sprendimu patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi sprendimÄ pakeitė, priteisdamas iÅ¡ UAB „D.“ Trečiojo asmens naudai 5 659, 68 Lt nuostolių atlyginimo ir 2 211, 80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, viso 8 057, 68 Lt sumÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jis 2007 m. gruodžio 3 d. gavo antstolės D. M. raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dėl Trečiajam asmeniui nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir 8 057, 68 Lt sumÄ jam atlygino.

Teigė, kad atsakovai, veikdami kartu, bendrai padarė IeÅ¡kovui žalÄ , todėl jie traukiami solidariaisiais bendraatsakoviais. Atsakovai atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ bei pateiktÄ praleidus senaties terminÄ . Nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų skaičiavimu, senaties terminas suėjo dar 2010 metų gruodžio mėnesį, IeÅ¡kovui 2007 m. gruodžio 3 d. gavus antstolio raginimÄ atlyginti Trečiajam asmeniui žalÄ ir per raginime nustatytÄ 10 dienų terminÄ jÄ atlyginus.

Taip pat mano, kad tenkinti ieÅ¡kinį CK 6.242 straipsnio pagrindu nėra galimybės, nes ieÅ¡kinio dalykas Å¡ioje byloje yra žalos atlyginimas, o atsakovai niekaip nesusiję su automobilio, priklausiusio Trečiajam asmeniui, grobimu, jų atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas, nenustačius jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. IÅ¡spręstas civilinis ginčas tarp IeÅ¡kovo ir Trečiojo asmens dėl žalos atlyginimo neturi ir negali turėti įtakos atsakovų teisėms ir pareigoms, dėl ko jie pagrįstai nebuvo įtraukti į procesÄ trečiaisiais asmenimis.

Nurodo, kad ieÅ¡kinyje nėra duomenų ir pagrindo teigti, kad atsakovai praturtėjo neteisėtai IeÅ¡kovo sÄ skaita.  Dubliku IeÅ¡kovas su atsakovų pozicija, jog ieÅ¡kinio dalykas Å¡ioje byloje yra žalos atlyginimas, o ne nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas ir su tuo, kad turi bÅ«ti taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nesutiko. Nurodė, kad bÅ«tent Å¡iuo atveju ginčo negalima iÅ¡spręsti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais. Pažymėjo, kad deliktų teisės pagrindu ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo galima bÅ«tų reikÅ¡ti tiesiogiai automobilį pavogusiems asmenims, tačiau jie Å¡iuo metu teisėsaugos nėra nustatyti.

IeÅ¡kovas negali savo teisių ginti ir daiktinės teisės normomis, nes automobilis rastas iÅ¡ardytas, IeÅ¡kovas nėra jo savininkas. Todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas yra vienintelis civilinių teisių gynimo bÅ«das, kuriuo IeÅ¡kovas gali pasinaudoti, o byloje yra visos Å¡iam institutui taikyti sÄ lygos ir jų buvimÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos medžiaga bei 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovų teiginiu, jog byloje nėra duomenų apie atsakovų neteisėtÄ ir nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovai ardė ir pardavinėjo automobilį, automobilio dalys buvo įvertintos rinkos kaina, todėl IeÅ¡kovas pagrįstai mano, jog automobilio detalės buvo parduotos rinkos kaina ir atsakovai gavo pelnÄ IeÅ¡kovo sÄ skaita. Be to pažymėjo, kad atsakovai nepateikia jokių dokumentų, įrodančių automobilio detalių įsigijimo teisėtumÄ , nenurodo iÅ¡ kurio asmens jie įsigijo automobilį ar jo detales. Tripliku atsakovai palaikė savo ankstesnę pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime.

Papildomai nurodė, kad vėlesne 2007 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog atsakovai neturi jokių teisinių sÄ sajų su Å¡ia byla ir joks joje priimtas sprendimas negali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo savo pozicijÄ iÅ¡dėstė teismo posėdžio metu, kuriame nurodė sutinkantis su ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad IeÅ¡kovui automobilis buvo perduotas remontui dėl mechaninės pavarų dėžės gedimo, automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, sukomplektuotas, sudėta brangi garso įranga.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų pinigines sumas, kurios buvo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartimi priteistos iš atsakovo UAB „D.“ (Ieškovo) ieškovo S. A. (Trečiojo asmens) naudai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1275-727/07. Taigi, iš byloje esančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ieškovas reiškia regresinį ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, reikalaudamas piniginių sumų, t. y. 8 057, 68 Lt (5 959, 68 Lt + 2 211, 80 Lt), kurios iš pastarojo priteistos Trečiajam asmeniui civilinėje byloje Nr. 2-1275-727/07. 2007 m. spalio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi iÅ¡ IeÅ¡kovo priteistas sumas Å¡ioje byloje IeÅ¡kovas įvardija savo patirtais nuostoliais, kurie, IeÅ¡kovo teigimu, atsirado dėl atsakovų neteisėtų nesÄ Å¾iningų veiksmų. Todėl ieÅ¡kinyje įvardyti ginčo materialiniai santykiai tarp IeÅ¡kovo ir atsakovų teismo buvo kvalifikuoti kaip regresinis reikalavimas atlyginti IeÅ¡kovui žalÄ (nuostolius). Atsakovų civilinei atsakomybei kilti yra bÅ«tina įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais bÅ«tų padarę žalÄ IeÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovai praturtėjo IeÅ¡kovo sÄ skaita, nes neturėdami nuosavybės teisių į Trečiajam asmeniui priklausantį automobilį patvirtinančių dokumentų, pasisavino ir ardė Trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ ir pastarajam padarė žalÄ , teismas vertino kaip IeÅ¡kovo ketinimÄ Ä¯rodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, įrodinėjant civilinės atsakomybės sÄ lygas deliktinėje prievolėje. Remdamasis baudžiamosios bylos Nr.10-1-3425-03 medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl S. A. (nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens) automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vagystės įtariamųjų A.

F. (buvusi pavardė F.) ir Z. P. atžvilgiu yra nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai pardavinėjo automobilio detales. Nagrinėjamoje byloje atsakovai paaiškino, kad jie vertėsi automobilių detalių pardavimu, todėl supirkinėjo automobilius detalėms, automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini)įgijo be variklio, pavarų dėžės, trūko kėbulo detalių. Nurodė, kad policijos pareigūnų šis automobilis iš garažo buvo paimtas tokios pat būklės, kaip ir jo įsigijimo metu, t. y. pusiau išardytas.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) buvo rastas iÅ¡ardytas, be variklio. Dalį automobilio detalių policijos pareigÅ«nai grÄ Å¾ino Trečiajam asmeniui. Byloje kitokių duomenų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes nėra. Taigi, teismas priėjo iÅ¡vados, kad jis neturi teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus dėl Trečiojo asmens automobilio pagrobimo. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Trečiajam asmeniui atsirado žala.

Pažymėjo, kad įsiteisėjusia 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad sprendimas toje civilinėje byloje, kuria buvo iÅ¡spręstas UAB „D.“ ir S. A. ginčas dėl nuostolių atlyginimo, neturi ir negali turėti įtakos A. F. ir Z. P. teisėms ir pareigoms, todėl minėti asmenys į bylÄ nebuvo įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis. IeÅ¡kovo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartimi nustatyta, kad A. F. ir Z. P. įgijo automobilį galiojusio CK 4.97 straipsnio numatyta tvarka (iÅ¡ neteisėto nesÄ Å¾iningo valdytojo), nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant civilinės atsakomybės sÄ lygos - atsakovų neteisėtų veiksmų egzistavimÄ .

Ta aplinkybė, jog automobilis įgytas iÅ¡ neteisėto nesÄ Å¾iningo pardavėjo, turėtų teisinę reikÅ¡mę tuo atveju, jeigu daikto savininkas reikÅ¡tų vindikacinį ieÅ¡kinį (CK 4.95, 4.97 straipsniai) arba bÅ«tų sprendžiamas restitucijos klausimas sandorio (automobilio pirkimo pardavimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu atveju (CK 6.145 straipsnis). Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir atsakovų kaltės. Teismas atmetė IeÅ¡kovo teiginį, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto (CK 6.242 straipsnis) taikymas Å¡ioje byloje atitinka visas jo taikymo sÄ lygas.

Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad IeÅ¡kovÄ ir atsakovus bÅ«tų sieję kokie nors civiliniai teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad vykdant prisiimtus įsipareigojimus, atsakovai gavo daugiau ir neteisėtai iÅ¡ IeÅ¡kovo, nei tas turėjo bÅ«ti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai praturtėjo ir kad jie praturtėjo IeÅ¡kovo sÄ skaita. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis aukščiau nurodytais pagrindais teismas atmetė IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad IeÅ¡kovas sprendimÄ Ä¯vykdė, gavęs 2007 m. gruodžio 3 d. antstolio raginimÄ .

Taigi, IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2010 m. gruodžio mėnesį. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnis). IeÅ¡kovas atstatyti ieÅ¡kinio senaties termino neprašė. Todėl IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas ir tuo pagrindu, kad praleistas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.             IeÅ¡kovas padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2013 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nenuoseklus. Ginčo sprendime teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Trečiajam asmeniui kilo žala, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų vykdomÄ automobilio detalių pardavimÄ . Nors ne kartÄ nurodydamas, jog neegzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos žalai atsirasti, teismas vis tiek sprendime nurodė, kad IeÅ¡kovas kreipėsi ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, o dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Todėl teismas nepagrįstai mano, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo. Å iuo atveju IeÅ¡kovas tikslingai kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovai IeÅ¡kovui padarė žalÄ . ŽalÄ IeÅ¡kovui padarė tretieji nenustatyti asmenys, kurie pavogė transporto priemonę. Tai yra IeÅ¡kovo su atsakovais nesieja nei sutartiniai, nei deliktiniai santykiai, todėl turi bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra ir kita nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lyga – IeÅ¡kovo kaip kreditoriaus veiksmai yra teisėti.

Jis ėmėsi visų pastangų iÅ¡saugoti automobilį, neperleido jo tretiesiems asmenims, atlygino pavogto automobilio savininkui žalÄ . Atkreipė dėmesį, kad byloje turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais, kadangi atsakovų veiksmai netenkina visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, ir dėl to ji negali kilti. Mano, kad Å¡iuo atveju IeÅ¡kovas negali ginti savo teisių regreso pagrindu dėl to, kad regresas nukreipiamas bÅ«tent į žalÄ padariusį asmenį, o Å¡iuo atveju atsakovai nepagrįstai praturtėjo, tačiau žalÄ IeÅ¡kovui padarė automobilį pavogę tretieji asmenys, o ne atsakovai.

Nurodė, kad IeÅ¡kovas atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. Anot IeÅ¡kovo, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas pagrįstas ir tuo, kad atsakovai praturtėjo bÅ«tent IeÅ¡kovo sÄ skaita, nes pelnÄ už automobilio detalių pardavimÄ siekė gauti ir gavo IeÅ¡kovo sÄ skaita. 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad atsakovai įgijo automobilį iÅ¡ nesÄ Å¾iningo valdytojo, jie pasisavino ir ardė Trečiajam asmeniui priklausantį daiktÄ . Taigi, atsakovai gavo pelnÄ IeÅ¡kovo sÄ skaita, todėl yra įrodytas nepagrįsto praturtėjimo faktas.

Dėl šių priežasčių 8 057, 68 Lt ieškinio suma yra pagrįsta. Ieškovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu, kad baudžiamojoje byloje neištirtomis aplinkybėmis remtis negalima, tačiau baudžiamosios bylos dokumentuose buvo nustatyti konkretūs faktai. Tarp jų ir civilinėje byloje, kurioje iš Ieškovo buvo priteistos lėšos Trečiajam asmeniui dėl automobilio pagrobimo. Ieškovas neprašo atlyginti jam patirtos žalos, tačiau remiasi minėtu sprendimu kaip įrodymu kitų pateikiamų įrodymų kontekste.

Tuo pagrindu IeÅ¡kovas reikalauja priteisti nepagrįstai gautas lėšas, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovai bÅ«tų pardavę kokiÄ nors detalę nuo Trečiajam asmeniui priklausančio automobilio.

NežiÅ«rint į Å¡ias neginčijamas bylos aplinkybes, IeÅ¡kovas siekia sau kompensacijos visos automobilio vertės dydžio. Mano, kad IeÅ¡kovo reikalavimo pagrindas yra regresinis nuostolių atlyginimo reikalavimas, dėl kurio nepagrįstumo ir neteisėtumo pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atkreipė dėmesį, kad IeÅ¡kovas neginčija sprendime nurodyto ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, tad vien dėl Å¡ios aplinkybės apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.              Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nėra pateikęs. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 10-1-3425-03 medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje 2003 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies požymius, o bÅ«tent, kad 2003 m. lapkričio 13 d. nuo 20.30 val. iki 2003 m. lapkričio 14 d. 08.00 val. iÅ¡ UAB „D.“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis S. A. (Trečiajam asmeniui) (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-3425-03 l. 1, b. l. 9).

Įtariamai dėl automobilio vagystės šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti atsakovams (baudžiamoji byla Nr. 10-1-3425-03, b. l. 125, 142, b. l. 10-11, 12). Tiriant įvykį, 2004 m. birželio 17 d. kratos metu požeminių garažų masyve, garaže Nr. 34, esančiame (duomenys neskelbtini), pavogtas automobilis buvo rastas išardytas, be variklio (baudžiamoji byla Nr.10-1-3425-03, b. l. 64, b. l. 9). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. sausio 21 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byla atsakovų atžvilgiu dėl automobilio pagrobimo, nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymių, nutraukta (baudžiamoji byla Nr.10-1-3425-03, b.l. 157-158).

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas S. A. (Trečiasis asmuo) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „D.“ (IeÅ¡kovas) dėl nuostolių už prarastÄ automobilį atlyginimo, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „D.“ ieÅ¡kovui S. A. 12 074, 68 Lt nuostolių bei 762, 24 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, II t., b. l. 112-114). Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimÄ pakeitė ir sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „D.” ieÅ¡kovo S. A. naudai priteista 4 755 Lt žalos atlyginimas garso aparatÅ«ros vertės, panaikino ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė, kitÄ sprendimo dalį dėl 7 180 Lt už prarastÄ automobilį panaikino ir bylÄ Å¡ioje dalyje perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, II t., b. l. 169-181, b. l. 13-16).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu priteisė S. A. iÅ¡ UAB „D.“ 7 319, 68 Lt nuostolių bei 2 265, 18 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, III t., b. l. 45-48). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi šį sprendimÄ pakeitė, priteistÄ iÅ¡ atsakovo UAB „D.“ ieÅ¡kovo S. A. naudai 7 319,68 Lt nuostolių sumÄ sumažino iki 5 659, 68 Lt, priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų 2 265, 18 Lt sumÄ sumažino iki 2 211, 80 Lt, kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, III t., b. l. 103-108, b. l. 17-22).

Antstolė D. M. 2007 m. gruodžio 3 d. pateikė UAB „D.“ raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ geruoju – 8 057, 68 Lt sumÄ pervesti į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ (b. l. 26). IeÅ¡kovo teigimu 8 057, 68 Lt suma, t. y. 7 871, 48 Lt teismo priteisti nuostoliai ir 186, 20 Lt vykdymo iÅ¡laidos, Trečiajam asmeniui atlyginta. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ , pagrįstai Å¡alis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip kilusius iÅ¡ regresinio reikalavimo atlyginti IeÅ¡kovui žalÄ (nuostolius) ir atmetė IeÅ¡kovo reikalavimÄ taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .

AiÅ¡kinant Å¡io civilinės teisės instituto prigimtį ir taikymo sÄ lygas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankiÅ¡kÄ vietÄ ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.

Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sÄ skaita gavo kitokios naudos. Å ios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . Dėl Å¡ios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiame kontekste subsidiarumas reiškia, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v.

UAB „Swedbank Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Taigi, tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma, asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptarto civilinės teisės instituto pagrindu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Ypač svarbu, jog tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pavyzdžiui, priteisiant nuostolius, taikant sutarčių, deliktų nustatytus gynybos bÅ«dus), nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės nebÅ«tų apgintos visiÅ¡kai. Tai reiÅ¡kia, jog be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimas yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu.Bylos duomenimis, IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , nes jis siekia atgauti iÅ¡ atsakovų jo Trečiajam asmeniui sumokėtÄ 8 057, 68 Lt nuostolių sumÄ .

IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti turėtus nuostolius - tai praÅ¡ymas priteisti jo nuostolių, patirtų IeÅ¡kovui Trečiajam asmeniui sumokėjus 8 057, 68 Lt dėl netinkamai saugomo automobilio pagrobimo, atlyginimÄ , Å¡ių nuostolių dydį apibrėžiant transporto priemonės rinkos verte atėmus Trečiajam asmeniui grÄ Å¾intų automobilio detalių likutinę vertę. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad atsakovai praturtėjo bÅ«tent Å¡ia suma, kadangi pelnÄ už automobilio detalių pardavimÄ ardant transporto priemonę siekė gauti ir gavo IeÅ¡kovo sÄ skaita.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų apie vogto automobilio detalių pardavimÄ ir atsakovų praturtėjimÄ IeÅ¡kovo sÄ skaita. IeÅ¡kovas klysta teigdamas, kad jeigu automobilis atsakovų garaže bÅ«tų rastas neiÅ¡ardytas ir neiÅ¡parduotas, tada bÅ«tų akivaizdu, kad jie nebuvo nepagrįstai praturtėję. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog 2011 m. lapkričio 12 d.

Trečiasis asmuo atvarė remontui savo automobilį į IeÅ¡kovo garaÅ¾Ä , kitÄ dienÄ automobilis buvo dalinai iÅ¡ardytas (nuimta greičių dėžė) (b. l. 19). Taigi, jau IeÅ¡kovo garaže automobilis neturėjo visų dalių. Nors Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartyje ir nurodyta, kad atsakovai ardė Trečiajam asmeniui priklausantį ir iÅ¡ jo pavogtÄ automobilį, tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina tam tikrų detalių pardavimo fakto ir atsakovų pelno iÅ¡ to gavimo.

Pažymėtina, kad IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad bÅ«tent atsakovai pilnai iÅ¡ardė pavogtÄ automobilį, jis nedetalizavo, kokios detalės, kam ir kada, jo manymu, buvo parduotos, ir kokį pelnÄ už tai gavo atsakovai. Tokiu bÅ«du byloje nesant duomenų apie piniginių lėšų gavimÄ realizuojant vogtos transporto priemonės detales, nėra nustatyta bei įrodyta ir atsakovų pareiga grÄ Å¾inti IeÅ¡kovui atsakovų gautÄ turtÄ . IeÅ¡kovui neįrodžius, kokiÄ naudÄ , pelnÄ gavo atsakovai iÅ¡ Trečiojo asmens pavogto automobilio, jis negali reikalauti priteisti šį pelnÄ savo naudai ir praÅ¡yti taikyti nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta ginčo sprendime padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia regresinį ieÅ¡kinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, todėl byloje bÅ«tina įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokios nuomonės buvo ir Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodęs IeÅ¡kovui, kaip jis gali apginti savo pažeistas teises - nustačius vagystės kaltininkÄ , IeÅ¡kovas turės teisę reikalauti iÅ¡ jo žalos, susijusios su nuostolių Trečiajam asmeniui už automobilio praradimÄ , atlyginimu (CK 6.245 str.) (b. l. 21).

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde neginčija ir pats teigia, kad žalÄ jam padarė automobilį pavogę asmenys, o ne atsakovai; atsakovai Å¡iuo atveju tik nepagrįstai praturtėjo. Byloje pripažinus, kad IeÅ¡kovas materialinę žalÄ patyrė ne dėl atsakovų veiksmų, ir remiantis bylos duomenimis nustačius, jog ji atsirado dėl trečiųjų asmenų, pavogusių automobilį, veiksmų, IeÅ¡kovas negali perkelti atsakovams atsakomybės už neteisėtų veiksmų atlikimÄ ir atsiradusios žalos atlyginimo naÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovas neteisus nurodęs neturintis galimybės ginti savo pažeistas teises regreso pagrindu, kadangi regresas nukreipiamas bÅ«tent į žalÄ padariusį asmenį, o Å¡iuo atveju atsakovai nepagrįstai praturtėjo, todėl IeÅ¡kovo reikalavimai nukreipiami jų atžvilgiu. Neįrodžius atsakovų nepagrįsto praturtėjimo fakto, ir kito pagrindo, kuriuo remiantis jie turėtų atsakyti prieÅ¡ AtsakovÄ , IeÅ¡kovas siekdamas susigrÄ Å¾inti Trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ sumÄ , savo reikalavimus turi nukreipti į kitÄ subjektÄ â€“ transporto priemonę pavogusį (pavogusius) asmenį (asmenis).

Suprantama, kad baudžiamojoje byloje atlikus visus baudžiamojo proceso veiksmus, ir nenustačius dėl vagystės kaltų asmenų, IeÅ¡kovo galimybė grÄ Å¾inti Trečiajam asmeniui sumokėtas lėšas yra apsunkinta, tačiau Å¡i aplinkybė nesuponuoja atsakovų pareigos nagrinėjamoje byloje atsakyti pagal ieÅ¡kinį taikant nepagrįsto praturtėjimo institutÄ .  Remdamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ginčo teisiniams santykiams CK normų dėl nepagrįsto praturtėjimo, padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidÄ , nepagrįsti.

Pritartina pirmosios instancijos teismo ginčo sprendime padarytai iÅ¡vadai, kad tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai turi bÅ«ti kvalifikuotini kaip regresinis reikalavimas atlyginti IeÅ¡kovui žalÄ , o ne nepagrįstas praturtėjimas. Ginčo sprendime teismas detaliai iÅ¡analizavo atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ bei konstatavo, kad jos taikymas byloje yra neįrodytas. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka tik su nepagrįsto praturtėjimo instituto netaikymu ir neįrodinėja prielaidų civilinės atsakomybės atsiradimui buvimo, todėl apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 327 straipsnis).Atmetus IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovams, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „D.“ (į. k. 125827852) atsakovui A. F. (A. F.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                 Natalja Cikoto                    Antanas RudzinskasJÅ«ratė Varanauskaitė