bccc8a09-875b-40dd-ae34-49cb9c361d69 · Kauno apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-561-657/2023

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01793-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.;

3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, solidariai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 6 703,46 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate ieÅ¡kovo A. G. atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus A. G. baudžiamÄ jÄ bylÄ , jis buvo iÅ¡teisintas. IeÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai (kaltinimai) buvo nepagrįsti, nes baudžiamojoje byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, pareiÅ¡kiant bei tikslinant ieÅ¡kovui įtarimus, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ir taikant kitas procesines prievartos priemones, tuo sukėlė ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ . Visuomenės informavimo priemonėmis buvo pateikta informacija apie A. G. atžvilgiu atliekamÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Ä®tariamojo, o vėliau kaltinamojo statusas ieÅ¡kovui sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažemino jo garbę ir orumÄ , jam buvo gėda ir nemalonu. Jis patyrė nepatogumų ir dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisių apribojimo, ilgai trukusio bylos nagrinėjimo. Dėl neteisėtų atsakovės institucijų veiksmų kilusiÄ neturtinę žalÄ vertina 3 000 Eur suma. Gindamasis nuo nepagrįstų įtarimų ir kaltinimų, ieÅ¡kovas turėjo 6 703,46 Eur iÅ¡laidas gynėjo teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko.

4. Nurodė, kad, esant specialiai teisinius santykius reglamentuojančiai normai (CK 6.272 str.), CK 6.271 straipsnio norma netaikytina. Prievolė atlyginti žalÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla tik konstatavus neteisėtus veiksmus. 2021 m. balandžio 20 d. atlikto MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu rasti maiÅ¡uose sukrauti dėvėti rÅ«bai, avalynė, įvairÅ«s daiktai. A. G. nepateikus prekių įsigijimo, kasos apskaitos ir pinigų išėmimo iÅ¡ kasos dokumentų, kvitų ir kitų dokumentų, pagrindžiančių MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , buvo pagrindas konstatuoti, kad yra BK (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Ä®tariamajam buvo paskirta Å¡velniausia kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kurios jis neskundė. Atlikus kratÄ parduotuvėje ir pagalbinėse patalpose, A. G. gyvenamojoje vietoje, buvo paimti neapskaityti pinigai, kurie, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, laikyti galimai neapskaitytu įmonės pelnu, kuris nefiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, siekiant iÅ¡vengti pelno mokesčio mokėjimo, ir tai, kad VMI galimai pateiks civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis prokuroras turėjo pagrindÄ suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ ir kreiptis į teismÄ .

5. Atstovas Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas papildomai nurodė, kad teisėsaugos institucijos neatsako už reportaže perteiktų įvykių vertinimÄ ir žurnalistų daromas iÅ¡vadas. Kadangi nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2022 m. gegužės 5 d., t. y. jau įsigaliojus BPK 106 straipsnio pakeitimams, klausimas dėl advokato iÅ¡laidų priteisimo turėjo bÅ«ti sprendžiamas baudžiamajame procese. Nustačius, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, vien aplinkybė, kad jis buvo iÅ¡teisintas, negali bÅ«ti pagrindu priteisti iÅ¡laidas gynybai. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nepatyrė nuostolių, kuriuos reikėtų papildomai kompensuoti procesinėmis palÅ«kanomis, todėl Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui A. G. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 4 499,05 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (5 999,05 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 625,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys, teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. G. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad bÅ«tent A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui nepateikus įmonėje rastų prekių įsigijimo dokumentų, kitų tinkamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ patvirtinančių dokumentų, pagrindžiančių MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad yra nusikaltimo, numatyto BK (duomenys neskelbtini) straipsnyje, požymiai ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kas atitiko teisėtumo kriterijus. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų buvęs negalimas, nenustatyta.

8. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas žurnalistinį tyrimÄ Lietuvoje vykdžiusių žurnalistų iniciatyva dėl (duomenys neskelbtini) daromų vagysčių iÅ¡ labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerių. IeÅ¡kovas neneigė, kad jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Savo esme Å¡velniausia kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, esant nurodytiems duomenims, ieÅ¡kovui buvo paskirta teisėtai, BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams užtikrinti. Be to, byloje nepateikta duomenų, jog ieÅ¡kovas turėjo ar ketino kur nors iÅ¡vykti, kad bÅ«tų kreipęsis dėl skirtos kardomosios priemonės pakeitimo ar panaikinimo, dėl leidimo laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos.

9. Prokuroro 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu buvo panaikintas, piniginės lėšos ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei grÄ Å¾intos. Taigi, Å¡ios ieÅ¡kovui taikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumas ir pagrįstumas (proporcingumas) buvo patikrintas baudžiamojo proceso tvarka teismo, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl civiliniame procese tos pačios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kitaip.

10. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo dokumentų neatitikimo, bet ne dėl konkrečių dėvėtų drabužių vagysčių ir pan. Baudžiamojo persekiojimo metu pagal ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus (kaltinimus) visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo paimtas ypatingai didelis kiekis drabužių (batų) galėjo buvo reikÅ¡mingas, siekiant įvertinti, ar įmonės apskaita nebuvo tvarkoma aplaidžiai ar apgaulingai. Prokurorės argumentai, kad ikiteisminiame tyrime buvo tikrinamos versijos ir dėl vagystės, nepagrįsti bylos medžiaga. Joks tyrimas dėl paimtų daiktų vagystės niekada, įskaitant ir teismo siÅ«lymÄ kaltintojui atlikti papildomÄ aplinkybių tyrimÄ ir bylos nagrinėjimo metu, nebuvo atliktas. Nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu dėvėti drabužiai (batai) buvo paimti, todėl toks daiktų paėmimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. Å ias aplinkybes patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendis, kuriuo nuspręsta paimtus drabužius ir avalynę grÄ Å¾inti, nurodžius, kad nusikaltimo, kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam, dalykas yra ne turtas, su kuriuo galimai atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nurodė, kad rÅ«bai / daiktai, kurie buvo iÅ¡imti iÅ¡ A. G. sandėlio / parduotuvių maiÅ¡ais – apžiÅ«rėti nebuvo, taip ir liko maiÅ¡uose, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams paskaičiuojant tik jų svorį. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas prašė paimtus daiktus grÄ Å¾inti, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas, o vėliau – paliktas nenagrinėtas. Ikiteisminiame tyrime paimti daiktai, bent jau nustačius jų svorį, nebuvo grÄ Å¾inti, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, kas neabejotinai turėjo esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimui vykusiame baudžiamajame procese.

11. IeÅ¡kovui netikrumo ir susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«senÄ ir jos sÄ lygotus iÅ¡gyvenimus galėjo lemti nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų /prokurorų neteisėti veiksmai, todėl yra pagrindas konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo patirtų nepatogumų ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų neteisėtų veiksmų egzistavimÄ . Bet kuris asmuo, iÅ¡ kurio be teisėto pagrindo paimamos lėšos, ilgÄ laikÄ be pagrindo negrÄ Å¾inami paimti daiktai, patiria nerimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, netikrumÄ dėl ateities bei susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«senÄ . Dėl nepagrįstai paimtų lėšų ieÅ¡kovas turėjo teikti skundus ir praÅ¡ymus, o jų grÄ Å¾inimas buvo komplikuotas, jos grÄ Å¾intos gerokai vėliau dėl pirminės teismo nutarties patikslinimo bÅ«tinybės, dėl ko ieÅ¡kovas nėra atsakingas. Atsižvelgus į sÄ lyginiai neilgÄ piniginių lėšų paėmimo trukmę, paimtų piniginių lėšų sumÄ (ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 2 863 Eur), labai didelį paimtų ir be pagrindo ilgai negrÄ Å¾intų daiktų kiekį, įvertinus kitas nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui priteistinas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Å i suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

12. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš valstybės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės atstovų argumentai, kad procesinės palūkanos negali būti priteistos, neatitinka kasacinio teismo praktikos, nagrinėjant civilines bylas dėl atsakovės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį.

13. IÅ¡teisinamasis nuosprendis ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, taip pat po BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ , įsigaliojimo (įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d., įstatymas keistas 2022 m. balandžio 12 d.). Byloje advokato iÅ¡laidų atlyginimo klausimas, priimant nuosprendį, nebuvo sprendžiamas, nes baigiamosios kalbos buvo pasakytos 2022 m. balandžio 7 d., praÅ¡ymas dėl patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nebuvo teikiamas. Tokia situacija netrukdo klausimo spręsti civiline tvarka.

14. Byloje pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai ieÅ¡kovui A. G. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 6 703,46 Eur sumai (taikytas įkainis 145,20 Eur už vienÄ teiktų paslaugų valandÄ ), Å¡ias sumas atsakovas yra apmokėjęs. Pateiktos ataskaitos iÅ¡ esmės patvirtina į bylÄ pateiktų mokėjimo dokumentų sÄ sajumÄ su ieÅ¡kovo vykdytu baudžiamuoju persekiojimu. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismo posėdžiuose buvo atliekamas iÅ¡samus ir didelės apimties įrodymų tyrimas, apklausta daug liudytojų, kad gynybos paslaugos bÅ«tų teikiamos nekokybiÅ¡kai, nenustatyta.

15. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų dydis apskaičiuojamas, taikant nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Å¡alies Å«kyje (neskaitant individualių įmonių). 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1 524,20 Eur, 2021 m. I ketvirčio – 1 517,40 Eur, 2021 m. II ketvirčio – 1 566,40 Eur, 2021 m. III ketvirčio – 1 598,10 Eur, 2021 m. III ketvirčio – 1 679,30 Eur.

16. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas patyrė 3 549,26 Eur iÅ¡laidas. PraÅ¡oma atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡laidų suma, patirta advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu, virÅ¡ija Rekomendacijose apibrėžtÄ baudžiamosiose bylose atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojamÄ maksimalų dydį. Kadangi kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2021 m. gruodžio 14 d., ieÅ¡kovui gali bÅ«ti maksimaliai priteistinos 2.349,15 Eur (1 566,10 Eur x 1,5) iÅ¡laidos už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu. Atmetus sÄ sajumo su ieÅ¡kovo vykdytu baudžiamuoju persekiojimu neturinčių iÅ¡laidų, konkrečiai dėl A. G. kratos metu paimtų pinigų atgavimo, 36,30 Eur sumai (1/2 nuo 72,60 Eur), taip pat susitikimas su kliente R. G., vykimas ir interesų atstovavimas Kauno AVPK, iÅ¡laidas, 96,80 Eur sumai, ieÅ¡kovui priteistinos 2 216,05 Eur (2 345,15 Eur – 36,30 Eur – 96,80 Eur) jo patirtos iÅ¡laidos ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patyrė 3 154,20 Eur iÅ¡laidas. IÅ¡ pateiktų ataskaitų matyti, kad ieÅ¡kovui suteiktos paslaugos, įvardijamos kaip pasirengimas teismo posėdžiui Kėdainių rÅ«muose (kelionė), bendrai 871,20 Eur sumai. Å ios iÅ¡laidos, kaip neatitinkančios Rekomendacijų 4.5, 5 punktų reikalavimų, negali bÅ«ti priteistos. IeÅ¡kovui priteistinos 2 283 Eur (3 154,20 Eur – 871,20 Eur) turėtos iÅ¡laidos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas įrodė 4 499,05 Eur (2 216,05 Eur + 2 283 Eur) jo baudžiamojo persekiojimo metu turėtų advokato suteiktų teisinių paslaugų iÅ¡laidų, kaip turtinės žalos, pagrįstumÄ , todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Pripažinus pagrįsta ieÅ¡kovo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų iÅ¡laidų, kaip turtinės žalos, atlyginimÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, atsižvelgus į nutartyje nurodytus motyvus dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, laikytinas pagrįstu.

17. Kadangi priteistÄ Å¾alÄ atlygina ne valstybei atstovaujančios institucijos, ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę valstybę atstovaujančioms institucijoms atmestas kaip nepagrįstas.

18. IeÅ¡kovas byloje patyrė 2 428,07 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimo teisme iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių ieÅ¡kinio parengimas įvertintas 1 185,80 Eur suma, praÅ¡ymų parengimas, konsultavimas, pasiruoÅ¡imas ir atstovavimas teisme įvertintas 564,67 Eur ir 677,60 Eur sumomis. Å ių ieÅ¡kovo sumokėtų sumų sÄ sajumÄ su civiline byla ir apmokėjimÄ patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai. PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.17, 8.19, 10 punktuose nustatyto užmokesčio dydžio.

19. IeÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Kreipimosi į teismÄ metu tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį ir jį nurodyti ieÅ¡kovas negalėjo. Reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis nebuvo pernelyg didelis ir nepagrįstas. Vis dėlto ieÅ¡kovo argumentai dėl, jo nuomone, be pagrindo vykdyto ikiteisminio tyrimo, neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės ir iÅ¡ to kylančios turtinės žalos, kas taip pat sÄ lygojo papildomus atsakovės atstovų laiko resursus, buvo paneigti ir atmesti. IeÅ¡kovui priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jas skaičiuojant kaip nuo 2/3 dalies tenkintų neturtinių reikalavimų, o ne 1/2 (1 500 Eur / 3 000 Eur) patenkintos turtinių reikalavimų dalies. Todėl atsakovui priteistinos 1 625,24 Eur (2 428,07 Eur x (2 000 Eur + 4 495,05 Eur ) / (3 000 Eur + 6 703,46 Eur)) bylinėjimosi iÅ¡laidos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai, nevisapusiÅ¡kai įvertino bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir jų tinkamai nemotyvavo. Pripažindamas neteisėtais laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ ir daiktų paėmimÄ , teismas nesivadovavo neteisėtumo konstatavimo kriterijais. Byloje nebuvo konstatuota, jog buvo pažeista valstybės institucijų ir pareigÅ«nų bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kratų metu rastoms piniginėms lėšoms 2021 m. balandžio 28 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradinėje stadijoje, dar nebuvo paskirtas ir atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos patikrinimas, todėl galimybės pareikÅ¡ti įtarimÄ juridiniam asmeniui bei civilinį ieÅ¡kinį byloje buvo realÅ«s. Be to, ieÅ¡kovas žalos fakto nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu dėvėti drabužiai (batai) buvo paimti, todėl toks daiktų paėmimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas nepagrindė nuosavybės teisės į Å¡iuos daiktus, dokumentai, liudytojų parodymai tuo metu taip pat buvo ne ieÅ¡kovo naudai. Tik teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , atsižvelgus į ieÅ¡kovo naujai pateiktÄ versijÄ dėl tarpininkų, visos abejonės buvo vertintos ieÅ¡kovo naudai.

20.2. Teismas byloje nenustatė konkrečių neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp jų ir jais sukeltų pasekmių ieÅ¡kovui, todėl nepagrįstai priteisė neturtinę ir turtinę žalÄ . IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Neįrodžius neturtinės žalos padarymo fakto, negalima teigti, kad yra įrodytos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baigiamųjų kalbų metu advokatui turėjo bÅ«ti žinoma, kad nuo 2021 m. kovo 19 d. baudžiamajame procese advokato iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos. Be to, byloje nėra įrodytos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų baudžiamajame procese pripažinti turtine žala bei jas atlyginti.

21. Apeliaciniame skunde atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigiama:

21.1. Teismas nepagrįstai laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ ir daiktų paėmimÄ pripažino neteisėtais. Neįvertino, kad prokuroro 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo priėmimo metu buvo tikimybė, kad bus pateiktas civilinis ieÅ¡kinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo skirtas siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ ir civilinį ieÅ¡kinį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad A. G. teisės buvo pažeistos kratų metu paėmus MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastus dėvėtus drabužius. A. G. buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepateikus dokumentų, pagrindžiančių minėtų drabužių įsigijimÄ . Drabužiai kaip galimai apgaulingai apskaitytos prekės yra reikÅ¡mingos Å¡iai nusikalstamai veikai tirti, kadangi tik turint Å¡iuos daiktus, galima patikrinti įtariamojo pateiktų dokumentų realumÄ ir juose esančių duomenų atitikimÄ faktinei situacijai. PareigÅ«nai pagrįstai paimtus drabužius vertino kaip reikÅ¡mingus nusikalstamai veikai tirti ir juos laikė, vadovaudamiesi BPK VI skyriaus pirmo skirsnio nuostatomis. A. G. praÅ¡ymo teikimo metu, paimti drabužiai dar buvo reikÅ¡mingi, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų realumo, buvo tikimybė, kad bus pateikti nauji duomenys, kuriuos reikės sulyginti su faktiniu drabužių kiekiu ar kitais požymiais. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai neleidžia pripažinti drabužių paėmimo neteisėtu. Tai, kad teismas paimtus daiktus grÄ Å¾ino, vien iÅ¡ to negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad dėvėti drabužiai buvo paimti ir laikomi neteisėtai nuo pat jų paėmimo, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė neturtinę žalÄ . Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgė iÅ¡imtinai į jo paaiÅ¡kinimus, kad dėl pritaikyto nuosavybės teisės apribojimo ir daiktų paėmimo jam teko skolintis pinigų, jo prekės paseno, užsidarė jo parduotuvės, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė nurodytas aplinkybes, susijusias su jo pablogėjusia finansine bei verslo padėtimi, patvirtinančių įrodymų.

21.2. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė turtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ iÅ¡laidomis gynėjo paslaugoms baudžiamajame procese atlyginti. Nustačius, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai jo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, vien aplinkybė, kad jis buvo iÅ¡teisintas, negali bÅ«ti pagrindu priteisti žalÄ pagal CK 6.272 straipsnį. Å iuo atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi aktualia procesine teisės norma – BPK 106 straipsniu, kuriuo vadovaujantis, iÅ¡laidos gynybai nebuvo atlyginamos.

21.3. Teismas procesines palÅ«kanas priteisė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje buvo vertinami konkretÅ«s veiksmai ir dėl jų atsiradę neigiami ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimai, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas toliau patirtų žalÄ iki pat teismo sprendimo įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų priteisimas Å¡ioje byloje neatitinka jų paskirties. Be to, lemtų bÅ«tinybę asignavimų valdytojui pirmenybės tvarka vykdyti kai kuriuos sprendimus, pažeidžiant kitų asmenų teisę į operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ .

21.4. Ieškovui priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos. Jos turi būti skaičiuojamos, griežtai laikantis CPK 93 straipsnyje nustatytų taisyklių, ir šiuo atveju sudarytų 1 500,12 Eur.

22. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra nurodė, kad su Å¡iuo apeliaciniu skundu sutinka ir prašė jį tenkinti.

23. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad su Å¡iuo apeliaciniu skundu sutinka, prašė jį tenkinti.

24. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus ieÅ¡kovas A. G. prašė apeliacinius skundus atmesti bei iÅ¡ apeliantų priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už ieÅ¡kovo atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė Å¡iuos argumentus:

24.1. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo konstatuota, jog buvo pažeista teisėsaugos institucijų pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje niekada nebuvo pareikÅ¡tas bei nebuvo prielaidų tai daryti. Net jei vertinant BK (duomenys neskelbtini) ir BK (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų sudėtį, jos nesuponavo, jog tokiame ikiteisminiame tyrime buvo reikalinga taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯tariamojo turtui. ProkuratÅ«ra ignoruoja įsiteisėjusiÄ Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gegužės 11 d. nutartį. Tyrimo metu nebuvo nustatinėjama nei žala fiziniam, nei juridiniam asmeniui, nei žala valstybės biudžetui. ProkuratÅ«ros atstovė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad teisėsaugos institucijos, neatlikdamos ikiteisminio tyrimo dėl konkretaus daikto vagystės, kitokio neteisėto pasisavinimo ir nenustatę, kad rastas daiktas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje neprivalėjo iÅ¡ karto to daikto grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Tai, kad ieÅ¡kovas neskundė kiekvieno ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės ar prokuroro veiksmo ikiteisminio tyrimo metu, nereiÅ¡kia, jog nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai paimti daiktai nesukėlė neigiamos žalos jam ar jog ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du pritarė atsakovės įgaliotų pareigÅ«nų elgesiui.

24.2. Teismas pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisės į Å«kinę veiklÄ ir nuosavybės teisių pažeidimai nepagrįstai siejami su medicininių pažymų, pinigų skolinimosi faktų patvirtinimo ar parduotuvių uždarymo faktų duomenimis. Buvo paimti visi dėvėti drabužiai, kuriais ieÅ¡kovas prekiavo, bei visi grynieji pinigai, kurie buvo rasti ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje. Konstitucinės ieÅ¡kovo teisės Å¡iais neteisėtais veiksmais akivaizdžiai buvo pažeistos. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai ir jas apskaičiavo tinkamai.

24.3. Teismas pagrįstai priteisė procesines palÅ«kanas. VisiÅ¡kai nesutiktina su atsakovės atstovo argumentais dėl procesinių palÅ«kanų skaičiavimo, kadangi iÅ¡ esmės tai lemtų rungimosi principo pažeidimÄ civilinėse bylose, kuriose vienoje pusėje yra valstybės institucijos, o kitoje pusėje – Lietuvos Respublikos pilietis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

26. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str. 178 str.).

27. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK veiklos skyriuje 2021 m. balandžio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) pagal BK (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui A. G. 2021 m. balandžio 21 d. pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini), padarymo, kurie patikslinti 2021 m. spalio 18 d., įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini), padarymu ((duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis aktas buvo 2021 m. gruodžio 14 d. ir byla dėl Å¡ios nusikalstamos veikos perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. G., kaltinamÄ pagal BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iÅ¡teisino neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

28. IeÅ¡kovas reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, jog žala jam buvo padaryta neteisėtai pradėjus jo atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nepagrįstai ir neproporcingai bei per ilgai taikius procesines prievartos priemones – laikinÄ nuosavybės apribojimÄ , kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Dėl apeliacinių skundų esmės

29. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnį dėl nepagrįsto, neteisėto ir neproporcingai ilgo procesinių prievartos priemonių (laikino nuosavybės teisių apribojimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti) taikymo.

30. Apeliantės Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai, todėl laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ ir daiktų paėmimÄ pripažino neteisėtais.

31. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti konkretÅ«s ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, bÅ«tent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimas.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

Taigi, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

32. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai (ar neveikimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali bÅ«ti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi bÅ«ti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimÄ (BPK 166 str.), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

33. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. G. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad bÅ«tent A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK (duomenys neskelbtini); sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo A. G. atžvilgiu atitiko teisėtumo kriterijus, o aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų buvęs negalimas, nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į apeliacinius skundus Å¡ios teismo iÅ¡vados nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, plačiau jų neanalizuoja.

Dėl daiktų (dėvėtų drabužių ir avalynės) paėmimo

35. Apeliantės atstovų teigimu, teismas nepagrįstai laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ ir daiktų paėmimÄ pripažino neteisėtais, nes sprendė, kad ikiteisminiame tyrime paimti daiktai, nustačius tik jų svorį, buvo laikomi ir negrÄ Å¾inti nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, kas neabejotinai turėjo esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimui.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ tikrinami atitinkami faktai ir duomenys baudžiamajame procese nustatytomis priemonėmis, taigi, ieÅ¡kovo nurodomi faktai ir įrodymai kartu su kitais duomenimis reikÅ¡mingi atliekant tolimesnius procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigÅ«nai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, kaip ir bet kuris kitas asmuo, įskaitant institucijas, vykdančias baudžiamÄ jį persekiojimÄ , civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o dėl Å¡ios pareigos nevykdymo, jų veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista bendroji rÅ«pestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1d., 6.263 str., 6.272 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str.).

Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla.

Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalÄ , vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens iÅ¡teisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

37. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iÅ¡ BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rÅ«Å¡ių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumÄ teisėtu suvaržymu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sÄ lygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iÅ¡ alternatyvių pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį arba kai reikalinga užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ ar iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tam tikrÄ laikÄ , tačiau BPK Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo terminÄ riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

38. Kaip jau minėta, A. G. 2021 m. balandžio 20 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtariamas BK (duomenys neskelbtini) numatyto nusikaltimo ((duomenys neskelbtini)) bei BK (duomenys neskelbtini) numatyto nusikaltimo ((duomenys neskelbtini)) padarymu. Įtarimai ieškovui buvo pareikšti 2021 m. balandžio 21 d.(pagal BK (duomenys neskelbtini)) ir patikslinti 2021 m. spalio 18 d. (pagal BK (duomenys neskelbtini)). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20-21 d. MB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose paimti įvairaus dydžio maišai su dėvėtais drabužiais ir avalyne: patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) – 445 maišai, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) – 152 maišai, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) – 351 maišas, ir 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu buvo perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus stambiagabaričių objektų saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Paimti daiktai 2021 m. liepos 23 d. sprendimu tolimesniam saugojimui 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo pervežti į PD prie LR VRM Aptarnavimo skyrių, (duomenys neskelbtini). Teismui byla buvo perduota su 2021 m. gruodžio 14 d. kaltinamuoju aktu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

39. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinai apribotos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ (pinigus) – 5 748 Eur sumÄ . BPK 152 straipsnyje reglamentuojama nutarimo skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimo turinį, jo paskelbimo ir įteikimo tvarkÄ asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkams (bendraturčiams), nutarimo nuoraÅ¡o turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui pateikimo tvarkÄ . Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Å¡iuo atveju buvo priimtas atskiras nutarimas laikinai apriboti ieÅ¡kovo nuosavybės teises į paimtus dėvėtus drabužius ir avalynę.

40. Sutiktina, kad pagal BPK 93 straipsnio nuostatas, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali bÅ«ti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesÄ , pabaigos, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , t. y. vienu iÅ¡ pagrindų, kuriuo remiantis gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau taip pat numatyta, jog daiktai gali bÅ«ti grÄ Å¾inti jų savininkams BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui, t. y. daiktus savininkui jo praÅ¡ymu gali grÄ Å¾inti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai Å¡ie daiktai ar vertybės yra pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir apraÅ¡yti.

41. IeÅ¡kovas 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. lapkričio 26 d. kreipėsi dėl paimtų dėvėtų drabužių grÄ Å¾inimo, tačiau 2021 m. gegužės 17 d., praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nurodant, kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys drabužių įsigijimÄ , be to, paimti drabužiai nėra pakankamai iÅ¡tirti ir apraÅ¡yti, yra žinomas tik maišų, į kuriuos sukrauti drabužiai, kiekis, tačiau nėra žinomas tikslus jų svoris, kurį nustatyti yra bÅ«tina, nes dėvėtų drabužių prekyboje (juos įgyjant ir realizuojant) yra svarbus bÅ«tent svoris (Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gegužės 24 d. nutarimas), o 2021 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymas buvo paliktas nenagrinėtu, nurodant, kad jis nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo papildymu (Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas).

42. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymÄ si taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

43. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo iÅ¡teisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Sprendžiant dėl žalos atlyginimo taip pat įvertinama, ar tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo asmenų faktiÅ¡kai atliktus veiksmus, ar Å¡ie veiksmai sudarė teisinį pagrindÄ pareikÅ¡ti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidÄ gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikÅ¡ti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. KlaidÄ Å¡iuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

44. Byloje nustatyta, kad daiktų paėmimas buvo tęsiamas iki pat iÅ¡teisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nagrinėjamos bylos atveju Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-673/2022 ieÅ¡kovas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡teisintas, nesurinkus pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad A. G. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , t. y. nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų. Taigi, byloje ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl to, kad nebuvo įrodyta jo kaltės forma – tyčia, reikalinga taikant asmeniui baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal nurodytÄ straipsnį.

45. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje, atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl (duomenys neskelbtini), bet ne dėl konkrečių dėvėtų drabužių vagysčių ir pan., todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, pagal kuriuos ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus (kaltinimus) paimtas ypatingai didelis drabužių (avalynės) kiekis galėjo bÅ«ti / buvo reikÅ¡mingas, siekiant įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeitus kvalifikacijÄ , (duomenys neskelbtini)). Prokurorės argumentai, kad ikiteisminiame tyrime buvo tikrinamos versijos ir dėl vagystės, nepagrįsti bylos medžiaga. Joks tyrimas dėl paimtų daiktų vagystės niekada, įskaitant ir teismo siÅ«lymÄ kaltintojui atlikti papildomÄ aplinkybių tyrimÄ ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktas. Å ios aplinkybės nurodytos ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendyje, kur nurodyta, kad nusikaltimo, kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam, dalykas yra ne turtas, su kuriuo galimai atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įraÅ¡ai arba neįraÅ¡omi reikiami duomenys. Be to, teismas konstatavo, jog rÅ«bai / daiktai, kurie buvo iÅ¡imti iÅ¡ A. G. sandėlio / parduotuvių maiÅ¡ais – apžiÅ«rėti nebuvo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams paskaičiuojant tik jų svorį. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovo praÅ¡ymai dėl paimtų daiktų grÄ Å¾inimo nebuvo tenkinti.

47. Byloje nėra duomenų, pateisinančių daiktų laikymo trukmę, t. y. atsakovė neįrodė daiktų laikymo pagrįstumo daugiau nei vienerius metus, jų neapžiÅ«rint, neapraÅ¡ant, nefotografuojant ir pan. (CPK 178 str.). Nėra pateikti duomenys, kokie procesiniai veiksmai, iÅ¡skyrus palečių su daiktais svėrimÄ ir pervežimÄ iÅ¡ vienos saugojimo vietos į kitÄ , buvo atliekami, todėl darytina iÅ¡vada, jog nebuvo atliekami procesiniai veiksmai BPK 92 ir 207 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis, apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į apeliacinius skundus iÅ¡dėstytus argumentus, atsižvelgdama į tai, jog civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas, pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, jog paimti daiktai, tik nustačius jų svorį, buvo laikomi ir negrÄ Å¾inti nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Neatitinkantis bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ieÅ¡kovui skirtų turtinio pobÅ«džio apribojimų taikymas sukėlė ieÅ¡kovui nepatogumų, nerimÄ , kas neabejotinai turėjo esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimui.

Dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese (turtinės žalos atlyginimo)

48. Minėta, kad ieÅ¡kovas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nurodė, jog jis baudžiamosios bylos metu patyrė 6 703,46 Eur teisinių iÅ¡laidų, kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovės.

49. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip pat nustatęs, jog realumo kriterijų atitinka tik dalis advokato ieÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų baudžiamojoje byloje, ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės 4 499,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro teisinės pagalbos iÅ¡laidos baudžiamajame procese.

50. Apeliantės atstovų vertinimu, teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės žalos – iÅ¡laidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese, atlyginimÄ , nes vien aplinkybė, kad jis buvo iÅ¡teisintas, negali bÅ«ti pagrindu priteisti žalÄ pagal CK 6.272 straipsnį. Bylinėjimosi iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, todėl reikalavimas dėl jų atlyginimo negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kai atskiroje civilinėje byloje. Teismas turėjo remtis BK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numatė tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡teisintiems asmenims. Be to, ieÅ¡kovui priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija apeliančių aukščiau nurodytus argumentus laiko nepagrįstais.

51. BPK 106straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, ir naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, bÅ«tų įgyvendinama realiai ir veiksmingai; o taip pat numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų Å¡iai teisei įgyvendinti atlyginimÄ asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimÄ . Kai asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas advokatui net ir iÅ¡teisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ Ä¯gyvendinimas.

53. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo asmenį iÅ¡teisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (BPK 106 str. redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gegužės 1 d.). Å iuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

54. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai akcentuojama apeliaciniuose skunduose, ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas 2022 m. gegužės 5 d., t. y. jau įsigaliojus BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ , nuostatoms. Advokato iÅ¡laidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, baigiamosios kalbos byloje buvo pasakytos 2022 m. balandžio 7 d., t. y. iki minėtos teisės normos įsigaliojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nenagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti patirtas advokato iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡klausęs baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinį žodį, teismas iÅ¡ karto, be pertraukos, iÅ¡eina į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Apie tai teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje, be to, praneÅ¡a apie nuosprendžio paskelbimo laikÄ ir vietÄ . Taigi, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio baudžiamojoje byloje, ieÅ¡kovas nes negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo pateikti praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nes jas numatanti teisės norma dar nebuvo įsigaliojusi.

55. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnį advokato iÅ¡laidos iÅ¡teisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sÄ lygų nustatymu. Taigi, CPK 6.249 straipsnio prasme turėtos iÅ¡laidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebÅ«ti, jeigu baudžiamoji byla nebÅ«tų buvusi keliama. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Å¡iuo metu nustatytÄ BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimÄ , kuriame tokių iÅ¡laidų atlyginimas nesiejamas su pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginčus, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė jo turėtas realias iÅ¡laidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo nei su pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.

56. Apibendrindama iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatÄ (ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinus), tokiam asmeniui turi bÅ«ti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir bÅ«tinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatÄ , nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo.

57. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas teismo priteistas išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese (turtinės žalos) dydis, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo atliktiems priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos apskaičiavimams.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

58. Apeliantės atstovų teigimu, teismas, nenustatęs neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp jų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos, nepagrįstai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

59. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė atlygina ne tik turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, bet ir neturtinę žalÄ .

60. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sÄ raÅ¡as. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).

61. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalÄ dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ , kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

62. IeÅ¡kovas prašė priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl laikino nuosavybės teisių ribojimų (paimti pinigai buvo grÄ Å¾inti tik po dviejų mėnesių, dėl ko teko skolintis pinigų), paimtų daiktų (dėl ko prekės paseno, užsidarė parduotuvės) jis patyrė nepatogumus.

63. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog neturtinė žala konstatuojama tuomet, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, ilgai trunkantys, pasireiÅ¡kiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalÄ darantys veiksmai gali bÅ«ti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų bÅ«ti vertinamos ne žmonių reakcijos į iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiÅ¡kiantys iÅ¡gyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Tam, kad bÅ«tų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

64. Nustatyta, kad A. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 20 d. atliktos kratos metu buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos – 5 748 Eur, kurioms Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinai apribotos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ (pinigus). Prokuroro nutarimas dėl nuosavybės teisių į pinigus apribojimo buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi. Nors ieÅ¡kovas 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi dėl lėšų grÄ Å¾inimo į nurodytÄ sÄ skaitÄ , tačiau lėšos nebuvo grÄ Å¾intos, o jo skundas dėl lėšų grÄ Å¾inimo prokuroro 2021 m. liepos 1 d. nutarimu buvo atmestas.

65. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo galimai patirtos neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tokias reikÅ¡mingas aplinkybes: baudžiamojo proceso metu be pagrindo buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, o panaikinus prokuroro nutarimÄ buvo delsiama lėšas grÄ Å¾inti. Be to, nustatyta, kad be pagrindo ilgÄ laikÄ buvo laikomas didelis kiekis iÅ¡ ieÅ¡kovo paimtų dėvėtų drabužių ir avalynės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai galėjo sukelti ieÅ¡kovui nepatogumus, nes dėl nepagrįstai paimtų lėšų ir daiktų ieÅ¡kovas turėjo teikti skundus ir praÅ¡ymus, o paimtų lėšų ir daiktų grÄ Å¾inimas buvo komplikuotas ir jos grÄ Å¾intos gerokai vėliau, nei buvo įmanoma.

66. Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovui iÅ¡ Lietuvos Respublikos pirmosios instancijos teismo priteista priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ (Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis Å¡alių apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

67. Apeliantės atstovo Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apeliaciniame skunde teigė, jog teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas.

68. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos palÅ«kanos, kuriame nurodyta, kad nustatytÄ piniginės prievolės įvykdymo terminÄ praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, o CK 6.37 straipsnyje įtvirtintos palÅ«kanos, jas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog priimant nuosprendį ir tenkinant byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, teismas privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui 5 procentų procesinės palÅ«kanos priteistinos pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

69. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 625,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantės atstovo Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos laikantis CPK 93 straipsnyje nustatytų taisyklių, ir šiuo atveju, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, sudarytų 1 500,12 Eur.

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose taikomos CPK 98 straipsnio nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).

71. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patyrė 2 428,07 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (ieÅ¡kinio parengimas ir atstovavimas teisme – 1 185,80 Eur suma, praÅ¡ymų parengimas, konsultavimas – 1 242,27 Eur) ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

72. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 9 703,46 Eur žalos atlyginimo. Teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 5 995,05 Eur žalos atlyginimo, t. y. buvo patenkinta 61,82 proc. ieškinio reikalavimų, kas formaliai sudarytų 1 501,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡imčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifikÄ , kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas tokio pobÅ«džio bylose, turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje yra konstatuotas ieÅ¡kovo emocinių iÅ¡gyvenimų dėl neteisėtų veiksmų faktas, kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, yra kertinis veiksnys sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Atsižvelgdama į tai, taip pat į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ (2013 m. liepos 18 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ KroatijÄ , Nr. 28963/10), siekį užtikrinti ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ , teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje byloje neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

75. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje teismas iÅ¡ esmės pripažino ieÅ¡kovo neturtinių teisių pažeidimÄ , nors reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ tenkino 50 proc., o reikalavimÄ priteisti turtinę žalÄ tenkino 74,57 proc. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes, Å¡alių elgesį sprendė, jog ieÅ¡kovui priteistina 1 625,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ir priteisdamas didesnę bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (124,21 Eur) daugiau, nei apeliaciniame skunde nurodoma suma, tinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas neskundė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcijos, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų neperskirsto.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

77. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 524,60 Eur advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ ir iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.10, 8.13 punktuose nustatytų dydžių. Apeliacinius skundus atmetus, Å¡i suma ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovės atstovų lygiomis dalimis – po 762,30 Eur iÅ¡ kiekvieno.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, juridinio asmens kodas 288603320, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, 1 524,60 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme po 762,30 Eur (po septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 30 ct) iÅ¡ kiekvieno atstovo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė Budžienė

Diana Labokaitė

Rūta Palubinskaitė