2023-04-19 Nr. AB-8357-3-62-3-00760-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-322-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00760-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje 13 būrio 1 miegamajame su 12 asmenų. Gyvenamosiose patalpos buvo įrengtos virš suvirinimo ir metalo apdirbimo cecho. Tokiose patalpose negali būti apgyvendinami asmenys, kadangi virinant propano dujomis kyla didelis pavojus sukelti sprogimą. Toks įvykis jau buvo įvykęs 2017 m. balandžio mėn., kai kilo gaisras. Patalpos, kuriose jis gyveno yra negyvenamosios paskirties, todėl gyvenimo sąlygos jose negalėjo būti laikomos oriomis. Nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pagal tarptautinius standartus turėtų tekti vienam asmeniui ne mažiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto.

2.2. 13 būrio sanitarinis mazgas buvo ne visiškai atskirtas, kadangi ir viršuje ir apačioje buvo tarpai, todėl tai pažeidė pareiškėjo privatumą. Sanitariniame mazge įrengta 5 klozetai, 3 pisuarai bei 9 kriauklės ir jais naudojasi visas 7 lokalinis sektorius, kurį sudaro 6, 8 ir 13 būrys, t. y. nuo 150 iki 200 nuteistųjų. Todėl reikia laukti eilėse, dėl to kyla konfliktai tarp nuteistųjų.

2.3. Gyvenant virš suvirinimo ir metalo apdirbimo cecho, ore nuolat buvo dujų ir metalo kvapas. Patalpoje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl patalpas reikėdavo vėdinti per atvertą langą. Dėl to patalpoje ant sienų veisėsi grybelis ir pelėsis. Dėl šių pažeidimų kreipėsi raštu į Pataisos įstaigą. Ginčo laikotarpiu nebuvo išduodamos asmens higienos priemonės, kadangi pasak administracijos turėjo lėšų joms įsigyti. Pagal tarptautinę bei nacionalinę teisę bei teismų praktiką administracija privalėjo pareiškėją aprūpinti higienos priemonėmis, nepriklausomai nuo to, jog turėjo lėšų.

2.4. Pareiškėjas dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę 15 min, t. y. penktadieniais nuo 15 iki 18 val., o turėjo būti vedimi 2 kartus per savaitę. Duše turėjo spėti nusiprausti visas 7 lokalinis sektorius (nuo 150 iki 200 nuteistųjų). Duše įrengta 20 purkštukų, iš kurių veikė tik 15, o kartais ir mažiau, taip pat nurodė, jog buvo pažeidžiamas duše privatumas.

2.5. Telefonai buvo įrengti koridoriuose arba kontrolės postuose, neįrengiant kabinų, todėl pokalbius klausydavo pareigūnai, kiti nuteistieji. Telefonų buvo įrengta per mažai, todėl ne visuomet pavykdavo paskambinti artimiesiems draugams norimu laiku.

2.6. Buvo pažiedžiami higienos normų reikalavimai numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19, 25, 26, 28, 39.1, 54, 57, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 68 punktai.

2.7. Dėl kalinimo tokiose sąlygose pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, depresija, nuotaikų kaita, nerimu, irzlumu, nemiga, galvos skausmais, izoliacija, pablogėjo santykiai su artimaisiais bei kt.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.

3.2. 2018 m. gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą Nr. PA -9545, kuris apėmė visas Alytaus pataisų patalpas, visuomenės sveikatos centras pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė.

3.3. 7 lokaliniame sektoriuje sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo miegamųjų. Jie įrengti vadovaujantis teisės aktais, sanitarinio mazgo įrenginiai ir pati patalpa yra nuolat prižiūrima ir esant reikalui skubiai remontuojamas. Sanitariniame mazge buvo pakankamai įrenginių, taipogi pabrėžė, jog dauguma 7 lokalinio sektoriaus nuteistųjų dirba, todėl jie naudojasi darbo patalpose esančiais sanitariniais įrenginiais. Visos nuteistiesiems skirtos patalpos Alytaus pataisos namuose užtikrina nuteistųjų privatumą. Tualetai ir dušinės atskirti sienelėmis. Pareigūnai vykdo savo funkcijas nepažeisdami nuteistųjų privatumo. Pataisos namuose yra sudarytos galimybės ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Visos įstaigoje esančios dušo patalpos yra tvarkingos ir veikiančios.

3.4. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Pataisos namuose pareiškėjo ginčo nurodytu laikotarpiu gaisrų nebuvo. Angliarūgštines balionai sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Alytaus PN dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena.

3.5. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui įstaigoje buvo išduotos higienos priemonės 2017 m. liepos, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, 2021 m. sausio, vasario, birželio, liepos, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais ir 2022 m. kovo mėnesį. Kitais laikotarpiais nebuvo išduodama, kadangi pareiškėjas neteikė prašymo kaip numatyta teisės aktuose. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į administraciją dėl higienos priemonių neskyrimo/neišdavimo, nesikreipė. Kitu laikotarpiu pareiškėjas dirbo ir gavo darbo užmokestį, todėl akivaizdu, kad jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit būtiniausių higienos priemonių.

3.6. Alytaus PN gali naudotis taksofonais įrengtais kontroliniuose praleidimo punktuose ir būriuose. Alytaus PN negavo duomenų apie kokius nors neteisėtus veiksmus pareigūnų, kuriems teko kontroliuoti pareiškėjo elgesį kuomet jis naudodavosi taksofonu.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), 111.1. punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1. punktą.

6. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 4 d. teisės aktai nereglamentavo koks turi būti minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, tačiau teismas vertina, jog ir minėtu laikotarpiu turi būti taikomi tokie dydžiai kaip buvo numatyta Taisyklėse bei vėliau priimtame Įsakyme.

7. Teismas nustatė, kad jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. bausmę atliko Alytaus PN 13 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje (bendrabučio tipo patalpa), kuri yra 41,95 kv. m ploto, joje įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,22 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpoje buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus 5.1 ir 7.16 punktus, pažymėjo, tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti nekilnojamo registro kaip specialiosios paskirties, atitinka teisės aktų reikalavimus ir negalima tai traktuoti kaip Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 13 punkto pažeidimą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl to, jog buvo apgyvendintas virš suvirinimo ir metalo apdirbimo cecho, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją ar kitą instituciją dėl Alytaus pataisos namuose veikiančių dirbtuvių skleidžiamų cheminių medžiagų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pabrėžtina, jog teisės aktai nedraudžia įrenginėti gyvenamųjų patalpų virš dirbtuvių ar kitų patalpų. Higienos normos numato tik pareigą nuteistuosius apgyvendinti gyvenamosiose patalpose.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl netinkamo patalpų vėdinimo. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos bei kameros vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

12. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją 2019-12-13 dėl sienos nuvalymo, kadangi ant jos buvo pelėsis bei dėl ventiliacijos įrengimo (b. l. 12, 35). Tačiau iš pareiškėjo skundo teismas sprendė, jog pelėsis nuo sienos buvo nuvalytas, todėl atsakovas žinodamas apie galimą teisės aktų reikalavimų pažeidimą, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas daugiau skundų ginčo laikotarpiu dėl pelėsio neteikė, todėl teismas sprendė, jog pažeidimas buvo pašalintas.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamu tualetų įrengimu sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip nepagrįsti.

14. Atsižvelgęs į teisės aktus bei nurodytus duomenis, teismas konstatavo, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. 7 lokaliniame sektoriuje trūko klozetų bei pisuarų (buvo tik 6 unitazai ir 3 pisuarai, kurie galėjo būti skirti ne daugiau kaip 135 nuteistiesiems, o 7 lokaliniame sektoriuje gyveno iki 156 nuteistųjų), todėl šis pažeidimas laikomas nustatytu. Prausyklų kiekis buvo pakankamas remiantis pateiktais duomenims, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti.

15. Teismas, išanalizavęs Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punktą, atsižvelgęs į pareiškėjo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelę, taip pat įvertinęs tai, kad kitu laikotarpiu nebuvo pareiškėjo prašymo dėl higienos priemonių išdavimo arba pareiškėjas buvo mokus, konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl dušinių įrengimo ir laiko maudytis duše, pažymėjo, kad teisės aktai nereguliuoja, kad turi būti skirta laiko maudytis po dušu, teisės aktai taip pat nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo. Atsižvelgęs į tai, kad pataisos namų dušai (b. l. 43) yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, todėl teismas sprendė, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą pareiškėjui.

17. Teismas, pasisakydamas dėl neveikiančių dušo galvučių, pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog kreiptųsi į atsakovą dėl neveikiančio inventoriaus pareiškėjas nepateikė, taip pat nenurodė, kuriuo laikotarpiu neveikė, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovas nurodė, jog sanitariniai įrenginiai tvarkingi, tinkami naudoti.

18. Teismas darė išvadą, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą, kad būtų nuolat užtikrinta skambinančiųjų priežiūra (ir kontrolė) pokalbių metu. Teismas pripažino, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau taip pat konstatuotina, kad tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą.

19. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė teismui konkrečių pareigūnų pavardžių ar nuteistųjų, kurie būtų klausęsi pareiškėjo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kuomet, pasak pareiškėjo, buvo trukdoma ir klausomasi jo telefoninių pokalbių, be to, jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į administraciją, jog negalėjo pasinaudoti taksofonu ar nutrūkusio pokalbio nepateikė, taip pat į tai, kad teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui Pataisos įstaigoje nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu ir buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas grindė savo reikalavimą abstrakčiais argumentais, jų nekonkretizavo ir neindividualizavo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti neturtinę žalą.

20. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Alytaus PN pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti telefonu. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie nuteistojo konkretų pageidavimą realizuoti tam tikrą teisę (skambinti telefonu), ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas galėtų ją realizuoti. Nenustačius, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, teismo vertinimu, pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

21. Dėl higienos normų pažeidimų teismas pastebėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d., o pareiškėjo skunde nurodytas ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. balandžio 6 d. Ir be to, teisės aktų nuostatų išvardinimas, nenurodant individualių ir konkrečių pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo galimų pažeidimų.

22. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. neužtikrino, kad pareiškėjui būtų įrengtas pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių (klozetų bei pisuarų) sanitariniame mazge. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 320 Eur.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo skunde pateiktus argumentus, susijusius su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

24.2. Vienam asmeniui turi būti skirtas 4 kv. m plotas, atskaičiavus baldus. Lietuvos teisės aktai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

24.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime atmesti pareiškėjo argumentai yra nemotyvuoti.

24.4. Teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

25. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl priteistos neturtinės žalos 320 Eur dydžio.

26. Alytaus PN nuomone, priteista 320 Eur neturtinė žala pareiškėjui yra neproporcinga pažeidimui. Šiuo atveju pakankama satisfakcija yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į laikymo sąlygas buvo pažeista. Teismas ignoravo atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, jog 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys VĮ „Mūsų amatai“, ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi darbo vietoje. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2023).

27. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pateikia tuos pačius argumentus, kurie nurodyti Alytaus PN apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (pareiškėjui trūko gyvenamo ploto, sanitarinių mazgų, neįrengta ventiliacija, nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis dušu, duše neveikė visi purkštukai, nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu ir buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių), atlyginimo priteisimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo įrengtas pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių (klozetų bei pisuarų) sanitariniame mazge, konstatavo, kad pareiškėjas galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir priteisė pareiškėjui 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamo ploto skaičiavimo bei neturtinės žalos dydžio priteisimo. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su sprendimu, nurodo, kad teismas ignoravo Alytaus PN nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, todėl teismo priteista suma yra neproporcinga pažeidimui.

31. Iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas dėl nustatytų pažeidimų. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, o plačiau pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento ir vienam asmeniui tenkančio ploto skaičiavimo, pažymėtina, kad teisės aktuose (Vidaus tvarkos taisyklėse) nėra nurodyta, jog į gyvenamųjų patalpų ploto apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima patalpoje esantys baldai. Iš bendro ploto išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kai asmuo yra laikomas kameroje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, tada, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Pareiškėjo atveju gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas, pareiškėjas turėjo galimybę judėti ir užsiimti veikla ne tik gyvenamojoje patalpoje (pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpoje). Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad vienam asmeniui turi būti skirtas 4 kv. m plotas, atskaičiavus baldų plotą, tačiau nepateikia jokių savo teiginius patvirtinančius įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpoje buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog jam turi būti priteista 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (iš lot. be kita ko) – teisingumo principo.

34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

35. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2021, 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-72-575/2022, 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-347-624/2023), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (nebuvo užtikrinta, kad lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge esančiomis praustuvėmis bei tualetais naudosis ne daugiau kaip 15 asmenų, tačiau taip pat nustatyta, kad dauguma šio sektoriaus nuteistųjų dirba VšĮ „Mūsų amatai“, todėl jie sanitarinius mazgus, praustuvus, dušus turi darbo vietoje), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

37. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo, todėl teismo sprendimas keistinas, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Č. (K. Č.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas K. Č. (K. Č.) Alytaus pataisos namuose buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė