bcc955ab-2c13-4f70-aafd-82bb37ed1fcf · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-383/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31189-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1. Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam D.

L., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nuteistajam J. Z., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Atui Moliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo Edvino Sergaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį –1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės apimtos, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du ir D. L. paskirta subendrinta - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; neiÅ¡vyki už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nuosprendį ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 2 d. (2 dienos). PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikinti.

J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 60 parų areÅ¡to bausme, – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirta subendrinta 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 2 d.

Paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimÄ , nuspręsta palikti, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikinti ir dokumentÄ grÄ Å¾inti J. Z.. E. B. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 20 parų areÅ¡to bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 2 d.

Paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimÄ , nuspręsta palikti, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikinti ir dokumentÄ grÄ Å¾inti E. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. L., J. Z. ir E. B. nuteisti už tai, kad: D. L. ir J. Z., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, tai yra D. L. su J. Z. ir E. B., 2018 m. birželio 30 d., laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.23 val., neteisėtai atėmė laisvę S. Č. bei kaltinamieji D. L. ir J. Z., atlikdami prieÅ¡ pastarÄ jį smurtinius veiksmus, bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo S. Č., o bÅ«tent: 2018 m. birželio 30 d. apie 21 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), S. Č. įsėdus į automobilį „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) J. Z. kumščiu vienÄ kartÄ trenkus jam į veidÄ ir grasinant jį užmuÅ¡ti, pakasti miÅ¡ke, E. B. vairuojamu automobiliu S. Č. atvežė iki namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), kur J. Z. sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis ir kojomis S. Č. į veidÄ , deÅ¡inį Å¡onÄ ir jam pargriuvus, D. L. su J. Z. suėmę nukentėjusiajam už rankų ir kojų jį atnešė į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip atėmę galimybę S. Č. laisvai pasirinkti savo buvimo vietÄ , prieÅ¡ jo valiÄ , E. B. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė S. Č. į (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko parko estradÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur veikdami bendrai, D. L. bendrai su J. Z. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis, kojomis bei medine lazda S. Č. į įvairias kÅ«no vietas, po to D. L. su J. Z. įkėlė S. Č. į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir E. B. vairuojamu automobiliu atvežė jį į aikÅ¡telę, esančiÄ prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), kur J.

Z. vienÄ kartÄ spyrus ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavus S. Č. į veidÄ , D. L. sudavė tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių kumščiu S. Č. į veidÄ , po to, E. B. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. Č. atvežė į namo kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur D. L. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė S. Č. į veidÄ , tuo bendrais su J. Z. veiksmais padarė nukentėjusiajam S. Č. poodines kraujosruvas veide, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės, nosikaulių ir krÅ«tinės kairės pusės X, XI ir XII Å¡onkaulių lūžimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o S. Č. pasiÅ¡alinus iÅ¡ automobilio 22.23 val. apie įvykį buvo praneÅ¡ta policijai.

Kaltinamasis E. B. tokiu bÅ«du tiesiogiai stebėdamas J. Z. ir D. L. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu neteisėtai atėmė S. Č. laisvę. Tokiais veiksmais D. L. ir J. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina D. L., J. Z. ir E. B. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Jurgita Česienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti, kad D. L. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas ir Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nuosprendžio dalį, kuria D. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, panaikinti. D. L. paskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . 3.1.

Prokurorė nurodo, kad teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo D. L. padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai paskyrė bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, tačiau, ne tik padarė klaidingas išvadas, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. L. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bet ir nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, nesant įstatyme numatyto pagrindo šių nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2019 metų lapkričio 6 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. L. paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis virÅ¡ija BK 75 straipsnyje nustatytÄ ketverių metų laisvės atėmimo ribÄ , bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančios nuostatos jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos, tam nesant BK 75 straipsnyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-317-303/2016, 2K-168-788/2016). 3.2. Prokurorė pažymi, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad kaltinamasis padarė veikas neiÅ¡nykus teistumui, nepagrįstai neakcentavo aplinkybės, jog D.

L. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (teistas Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį) ir Å¡ios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nenurodė kaip sunkinančios kaltinamojo atsakomybę. D. L. praeityje ne kartÄ teistas, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei skirtos Å¡velnesnės bausmės jam nebuvo efektyvios ir nesulaikė pastarojo nuo vis naujų nusikalstamų veikų darymo.

Ginčijamu nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas D. L. įvykdė trumpame laikotarpyje po Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. birželio 12 d. apkaltinamojo nuosprendžio už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , priėmimo (praėjus 18 dienų), kuriuo jam paskirtos griežtos - 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat buvo atidėtas 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. Ir nors veikas įvykdė dar neįsiteisėjus minėtam 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiui, apie jam skirtÄ bausmę ir įpareigojimus kaltinamasis žinojo, pats Å¡io nuosprendžio neskundė, tačiau vėl įvykdė analogiÅ¡ko (smurtinio) pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu pažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. sÄ lygas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. B. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 4.1. Skunde teigiama, kad S. Č. į automobilį, kuriame jau sėdėjo apeliantas ir kiti nuteistieji - J. Z., D. L., pateko savo noru, t. y. nebuvo priverstas įlipti per prievartÄ .

Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu ir pats nukentėjusysis pažymėjo, kad įsėdo savarankiÅ¡kai, siekiant, kad jis įliptų į automobilį, joks smurtas prieÅ¡ jį nebuvo vartotas. Nukentėjusiajam buvo liepta eiti pas kaimynÄ R., pastarÄ jį pakviesti, tačiau paskambinus į duris, jų niekas neatidarė. MiÅ¡ke jam buvo liepta iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, kur jis buvo muÅ¡amas. Prie parduotuvės „G. P.“ J. Z. (T.) atidaręs automobilio bagažinę, nukentėjusiajam liepė iÅ¡lipti, kÄ jis ir padarė.

Vėliau J. Z. (T.) liepė nukentėjusiajam lipti į automobilį, nukentėjusysis įlipo į automobilį ir atsisėdo automobilio gale. Prie parduotuvės stovėjo „Taxi“ automobilis, tačiau ar automobilio vairuotojas matė tai kas įvyko, negali pasakyti. Byloje nustatytos ir išdėstytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis apskritai turėjo galimybę nelipti į automobilį ir pasišalinti nuo jo; atitinkamai pasišalinti/pabėgti iš įvykio vietos, kuomet jam liepė išlipti iš automobilio ir prieš jį smurtavo vienas J.

Z., kuriam sulaikymo metu buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas, einant pakviesti kaimynÄ R., turėjo galimybę laisvai, netrukdomai ir nevaržomai judėti, atitinkamai pasiÅ¡alinti, bÅ«nant iÅ¡lipusiam prie parduotuvės „G. P.“ Å¡auktis pagalbos ne tik bÅ«nant lauke, bet ir bėgti, Å¡auktis pagalbos įėjus į parduotuvę. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad nukentėjusiojo S. Č. laisvė nebuvo suvaržyta - jis ne vienÄ kartÄ turėjo realių galimybių pabėgti, Å¡auktis pagalbos, tačiau nukentėjusysis net nebandė to praÅ¡yti ir/ar daryti. 4.2.

Skunde nurodoma, kad byloje konstatuota, kad apeliantas buvo pasimetęs ir iÅ¡sigandęs, kuomet J. Z. ir D. L. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtÄ . Nukentėjusysis S. Č. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino jog vairuotojas - apeliantas buvo iÅ¡sigandęs ir pasimetęs, nes gal irgi bijojo (t. 3 b. l. 143). Byloje niekaip nepaneigta, jog apeliantas dėl J. Z. ir D. L. pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį S. Č., ketino mobilaus ryÅ¡io telefonu apie įvykį praneÅ¡ti policijai, tačiau vairuojamame automobilyje nerado savo mobilaus ryÅ¡io telefono, kuris apskritai nebuvo rastas ir policijos pareigÅ«nų sulaikymo metu. 4.3.

Skunde pabrėžiama, kad byloje nėra nei vienos aplinkybės, kuri vienaip ar kitaip leistų manyti, kad apeliantas E. B. prieÅ¡ nukentėjusįjį S. Č. bÅ«tų atlikęs kokius nors aukščiau nurodytus veiksmus, kurių buvimas sudarytų sÄ lygas ir pagrindus E. B. pagrįstai ir teisėtai inkriminuoti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad E. B. neva turėdamas galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir nepasiÅ¡alino, niekaip negali pagrįsti teismo iÅ¡vados, jog E. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. 4.4.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje konstatuota, jog E. B. bijojo, buvo iÅ¡sigandęs pačio įvykio ir kitų kaltinamųjų agresyvumu, bijojo, kad patys kaltinamieji nesužalotų jo paties, todėl vykdė jų nurodymus ir vairavo automobilį į jų nurodytas vietas, kol galiausiai palikę nukentėjusįjį kieme, nuvažiavo prie parduotuvės laukti policijos, o ne pabėgti su kitais kaltinamaisiais iÅ¡ įvykio vietos ir apskritai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto, kas turėtų bÅ«ti vertinama kaip padėjimas atskleisti nusikalstamÄ veikÄ . 4.5.

Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad J. Z. apeliantas E. B. gerai nepažįsta, o D. L. ankščiau nebuvo matęs ir visai nepažįsta. Kuomet nukentėjusysis S. Č. įsėdo į automobilį D. L. liepimu vyko į nurodytÄ vietÄ . E. B. negalėjo numatyti tokios įvykio sekos nukentėjusiojo atžvilgiu, nes E. B. ir kitų kaltinamųjų nesiejo jokie draugiÅ¡ki tarpusavio santykiai, o įvykio vakarÄ E. B. paprašė pavežimo paslaugos, nes kiti kaltinamieji buvo iÅ¡gėrę ir negalėjo vairuoti.

Be to, pats E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jeigu bÅ«tų žinojęs, jog J. Z. ir D. L. smurtaus prieÅ¡ nukentėjusįjį S. Č., tai jis nebÅ«tų sutikęs jų pavežti į (duomenys neskelbtini). 4.6. Skunde taip pat pažymima, jog kaltinamųjų veikimas bendrininkų grupe konstatuotas apsiribojant jų atliktais veiksmais ir pasisakyta sunkinančių aplinkybių kontekste, tačiau neanalizuojant kitų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių: kada jie susitarė ir kokius nusikalstamus veiksmus atlikti, jų tyčios bendrumas, suvokimas, kad nusikalstamÄ veikÄ atlieka bendrai veikdami su kitais bendrininkais.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog tarp E. B. ir D. L. - bei J. Z. buvo sudarytas koks nors susitarimas bendrai daryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nustatyta prieÅ¡ingai, apeliantas E. B. bijojo, buvo iÅ¡sigandęs pačio įvykio ir kitų kaltinamųjų agresyvumu, bijojo, kad patys kaltinamieji nesužalos jo pačio, todėl vykdė jų nurodymus ir vairavo automobilį į jų nurodytas vietas. Manytina, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 54, 60 straipsnio nuostatas. Byloje surinkti duomenys, E. B., kitų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad E. B. veiksmuose nėra jokių tyčinių veiksmų, kurių pasėkoje bÅ«tų galima konstatuoti, jog E. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais kaltinamaisiais, bÅ«tų vienaip ar kitaip prisidėjęs prie nukentėjusiajam S. Č. neteisėtai atimtos laisvės, panaudojant smurtÄ .

5. Nuteistasis J. Z. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo ir nuteisimo bei atleisti J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. 5.1. Skunde nurodo, kad nuteistasis J. Z. įvykdė BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto nuostatas, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , savo noru, ir į kÄ atkreiptinas ypatingas dėmesys - vienintelis iÅ¡ nuteistųjų, pilnai padengė civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Skundžiamame nuosprendyje tokios teismo iÅ¡vados nėra. Tai yra, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra įvardinta jokių pagrindų, jog J. Z. neatitiktų BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Atvirkščiai, skundžiamame nuosprendyje yra konstatuojama: „<...> pastarasis keičia gyvenimo bÅ«da (nevartoja alkoholio, savanoriÅ¡kai iÅ¡klausė paskaitÄ apie alkoholio, narkotikų ir psichinių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (t. 2, b. l. 178), pasižadėjo nedaryti naujų nusikalstamų veikų <...>“.

Tai yra, skundžiamame nuosprendyje teismas vienareikÅ¡miai konstatavo aplinkybę, jog nuteistasis J. Z. pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , o tokia aplinkybė sudaro pagrindÄ manyti, kad J. Z. nedarys naujų nusikalstamų veikų. 5.2. Skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog pats ankstesnio teistumo faktas neleidžia J. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau pabrėžtina, kad teismas negali plečiamai aiÅ¡kinti BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios nustato labai konkrečius atvejus, kas negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo su nukentėjusiuoju atveju.

BK nėra kitų apribojimų, apart nurodytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. J. Z. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. O ankstesnis J. Z. teistumas už nesmurtinę nusikalstamÄ veikÄ (melagingų parodymų davimÄ ), įvykdytÄ net prieÅ¡ 13 metų negali bÅ«ti pagrindu taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas. 5.3. Skunde apeliantai akcentuoja ir tai, kad vertinant faktinę aplinkybę, jog J.

Z. nesumokėjo baudos, paskirtos jam 2006 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pažymėtina, kad Å¡io teismo įsakymo priėmimo metu J. Z. buvo tik 20 metų, teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas jam nedalyvaujant teismo posėdyje ir J. Z. per neatidumÄ , jaunatviÅ¡kÄ nerÅ«pestingumÄ , laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos, o po to apie tai pamirÅ¡o.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Raimonda Jačiauskienė palaikė prokurorės apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais pagrindais, prašė jį tenkinti, o nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis J. Z. ir jo gynėjas palaikė savo paduotÄ apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas palaikė savo paduotÄ apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti.

7. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniai skundai atmetami.

8. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliaciniame skunde nesutinkama su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu nuteistajam D. L. bei praÅ¡oma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas kaltės, padarius BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , klausimas. Nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo apeliaciniu skundu praÅ¡oma atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. Dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinio skundo 10. Prokurorės apeliaciniu skundu nesutinkama su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu D. L. atžvilgiu, teigiant, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis virÅ¡ija BK 75 straipsnyje nustatytÄ ribÄ . Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo argumentu ir pritaria prokurorės nuomonei, kad nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos D. L. atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis naikinamas, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ .

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Nagrinėjamu atveju D. L. skundžiamu Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį už du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Minėtu nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Tuo remiantis, nuteistajam teismo paskirta subendrinta galutinė bausmė virÅ¡ija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 4 metų terminuoto laisvės atėmimo ribÄ . Atsižvelgiant į tai, bausmės vykdymas D. L. negali bÅ«ti atidėtas, nesant formaliųjų BK 75 straipsnio 1 dalies sÄ lygų.

13. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat praÅ¡o pripažinti D. L. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad inkriminuojamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistas. Su Å¡iuo argumentu sutiktina. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

14. Teismų praktikoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė iÅ¡samų baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡Ä ir jame aiÅ¡kiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali bÅ«ti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų iÅ¡imčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskrecijÄ spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimÄ , esant tam tikroms alternatyvioms sÄ lygoms:

1) baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte;

2) nors ir nenurodyta, tačiau tokiÄ aplinkybę atitinkantys faktai yra apraÅ¡yti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame raÅ¡ytiniame praÅ¡yme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybÄ , o teismo sprendimas negali bÅ«ti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.

15. IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame yra nurodyti ankstesni D. L. teistumai, tačiau kaip jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvo nurodyta tik tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui bei tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡antis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi apraÅ¡yti visas kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio Å¡iÄ aplinkybę konstatuoti, jeigu iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė egzistuoja.

Galutinį sprendimÄ dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, 2K-15-489/2019).

16. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo įžanginėje dalyje yra nurodyti D. L. teistumai, o motyvuojant bausmės skyrimÄ , nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažintos kaltinime nurodytos aplinkybės – veikos padarytos bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui. Teisėjų kolegija pažymi, jog D. L. iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, juos padarė bÅ«damas pilnametis, teistumas už minėtų nusikaltimų padarymÄ nebuvo iÅ¡nykęs bei įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. L. iki 2018 m. birželio 30 d. padarytų nusikalstamų veikų buvo teistas Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 3 metų laikotarpiui (nusikalstamų veikų padarymo metu Å¡is nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs).

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad D. L. teistumas padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvo nutrÅ«kęs ir pasibaigęs. Tuo remiantis, pripažintina, jog nuteistasis D. L. BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu padarė bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , t. y. bÅ«damas recidyvistas. Å i nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nepripažindamas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl to skundžiamas nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, be pirmiau šioje nutartyje minėtos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, teismai atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas D. L. laisvės atėmimo bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus, todėl bausmė D. L. negriežtinama, juo labiau, kad to neprašo apeliaciniu skundu ir prokurorė. Dėl nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinio skundo 17. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka, kad E. B. veiksmuose buvo BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis E. B. neatliko jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį S. Č., todėl nepagrįstai buvo nuteistas, nesant veikos sudėties. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

18. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtÄ arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių požymių:

1) jeigu buvo panaudotas smurtas;

2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai;

3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau, nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas pagal BK 146 straipsnį gali bÅ«ti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgaulės bÅ«du gyvo žmogaus pagrobimas kaip daikto paimant jį ir perkeliant iÅ¡ buvimo vietos ir laikant jį kitoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ , apribojant žmogaus laisvę judėti erdvėje, pasirinkti savo buvimo vietÄ . Tai gali bÅ«ti padaroma tiek vartojant fizinę jėgÄ , grasinimus, tiek apgaulės bÅ«du. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiÅ¡kai pagrobus žmogų perkeliant jį į kitÄ vietÄ , sulaikant jį esamoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ ir nukentėjusiajam tai suvokus.

19. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. B. savo kaltę neigė ir paaiÅ¡kino, jog J. Z. jam paskambino ir paprašė pastarÄ jį pavežti, jis sutiko ir vežė J. Z. ir D. su nepilnamečiais vaikais į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S. Č. pats atėjo prie automobilio, į vidų jam liepė sėstis D. Nurodė, kad J. Z., atsisukęs į S. Č., Å¡iam trenkė kelis kartus. Jam buvo kitų nuteistųjų liepiama kur važiuoti. Pripažino matęs, kad smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo tik J. Z. ir D. L.. Nurodė bijojęs kaltinamųjų, nežinojo kur Å¡alintis, nes nepažįsta (duomenys neskelbtini). Nuteistojo E. B. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, laiko gynybine versija, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia bylos medžiaga.

20. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis S. Č. patvirtino, kad smurtÄ jo atžvilgiu naudojo T. (J. Z.) ir D. L.. Nurodė, jog buvo automobiliu, kuriame sėdėjo vairuotojas, J. Z. ir D. L., vežamas prie gyvenamųjų namų, į miÅ¡kÄ , link parduotuvės ,,G. P.“, link (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog automobilio vairuotojas visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje, iÅ¡ jo iÅ¡lipęs nebuvo. Nukentėjusiojo S. Č. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos J. R. parodymai apie tai, kad tÄ vakarÄ atvažiavo D. automobiliu, kuriame sėdėjo du vyrai.

Kuomet ji Å¡nekučiavosi su D., iÅ¡ automobilio galo iÅ¡griuvo vaikinas, kuris pradėjo rėkti „teta, neatiduokite manęs, nes užmuÅ¡ mane“. Vaikinas buvo kraujuotas, labai sumuÅ¡tas. Nubėgusi į namus, ji paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir pasakė D. „viskas, paskambinau policijai“. Jis lyg norėjo tÄ vaikinÄ traukti, tačiau ji neleido. Pastarasis lyg norėjo smÅ«giuoti, tačiau po to iÅ¡važiavo. Liudytojos J. R. nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai J.

I., R. R., kurie parodė, jog iš J. R. sužinojo, jog automobiliu buvo atvežtas ir išmestas sumuštas vaikinas.

21. Teismas, pripažindamas nuteistÄ jį E. B. kaltu, taip pat pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais objektyviais įrodymais - raÅ¡ytiniais byloje surinktais duomenimis. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 22.33 val. gautas J. R. telefoninis praneÅ¡imas apie tai, kad pro langÄ matė atvažiavusį tamsios spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame buvę asmenys iÅ¡metė iÅ¡ automobilio labai stipriai sumuÅ¡tÄ vyrÄ ir nuvažiavo.

AiÅ¡kinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad S. Č. trys asmenys nežinomoje miÅ¡kingoje vietovėje kojomis ir rankomis sudavė jam nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldami fizinį skausmÄ ir padarydami sužalojimus. GMP brigada dėl sunkių sužalojimų S. Č. iÅ¡vežė į LSMULKL. 2018 m. birželio 30 d. 22.40 val. buvo sulaikyti: J. Z., E. B. ir D. L. (t. 1, b. l. 1). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog ant galinės automobilio sėdynės, galinių keleivio durelių stiklo ir stiklo vidaus buvo matomos raudonos spalvos, panaÅ¡ios į kraujÄ , dėmės (t. 1 b. l. 15-18).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis S. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 57-67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 27 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti S. Č. padaryti sužalojimai, jų mechanizmas (t. 1 b. l. 43-44). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. Č. atpažino E. B., kaip asmenį, vairavusį automobilį įvykio dienÄ (t. 1 b. l. 45-47). 2018 m. spalio 22 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuoplovose nuo automobilio „Toyota Prius“ bagažinės kilimėlio, nuo galinių deÅ¡inių durelių vidinės pusės, nuo galinės sėdynės, ant bagažinės kilimėlio dalies, striukės iÅ¡ automobilio, J.

Z. marÅ¡kinių, D. L. sportinio džemperio rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su S. Č. DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe (t. 1 b. l. 139-148). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo E. B. kaltės turinį patvirtina aukščiau iÅ¡vardinti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl E. B. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 146 straipsnio 2 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudarė nenuginčijamÄ pagrindÄ apylinkės teismui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį E. B. atžvilgiu dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

23. Apeliaciniame skunde nurodomos tokios pačios aplinkybės ir argumentai, kurie buvo keliami ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vienas iÅ¡ E. B. kaltę paneigiančių argumentų yra tai, kad nukentėjusiojo S. Č. laisvė nebuvo suvaržyta, kadangi Å¡is savo noru įlipo į automobilį, ne vienÄ kartÄ turėjo realių galimybių pabėgti, Å¡auktis pagalbos, tačiau to nebandė daryti. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis S. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Å iÄ aplinkybę patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, asmens blaivumo testas (t. 1 b. l. 76). Vien pati aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykių metu buvo neblaivus (nustatytas 1,13 promilių girtumas) savaime liudija, kad nukentėjusiajam buvo apsunkinta galimybė realiai, blaiviai vertinti situacijÄ ir priimti sprendimo bÅ«dus. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu, kai nukentėjusysis buvo vežamas automobiliu, durelės buvo užrakintos, tad akivaizdu, jog vežamas automobiliu nukentėjusysis neturėjo jokios realios galimybės pabėgti.

Akcentuotina ir tai, jog nukentėjusiojo atžvilgiu nuolatos buvo vartojamas fizinis smurtas, jis buvo bauginamas, vienu metu jis net buvo praradęs sÄ monę, todėl galėjo nesiorientuoti aplinkoje ir neturėjo galimybės pabėgti. Atsižvelgiant į visumÄ aplinkybę, t. y. į tai, jog kartu su nukentėjusiuoju nuolatos buvo nuteistieji, pats nukentėjusysis S. Č., kaip minėta, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, prieÅ¡ jį smurtÄ vartojo du asmenys (D. L. ir J. Z.), baugino, jog užmuÅ¡, pakas miÅ¡ke, todėl natÅ«ralu, jog tokioje situacijoje nukentėjusysis buvo pasimetęs ir nesusivokė, kÄ jam daryti, buvo palaužtas, iÅ¡sigandęs, neturėjo fizinių jėgų, kadangi nuolat buvo muÅ¡amas.

Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad įsėdus į automobilį jautė nerimÄ , buvo liepiama sėsti į automobilį, kai buvo muÅ¡amas, jį nuteistieji D. L. ir J. Z. nešė ir įkėlė jį į automobilį, miÅ¡ke iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio buvo muÅ¡amas, parkrito, buvo praradęs sÄ monę. Å ių aplinkybių visuma paneigia skunde keliamÄ versijÄ , kad nukentėjusiojo laisvė nebuvo suvaržyta.

24. Esminis apeliacinio skundo argumentas, neva paneigiantis nuteistojo E. B. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra tai, kad jis tik liepiamas kitų nuteistųjų, vežiojo nukentėjusįjį automobiliu, pats smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo ir bijojo kitų nuteistųjų. Šias aplinkybes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė nuteistasis E. B.. Iš dalies sutiktina su jo apeliacinio skundo argumentais, kad bylos duomenys (nuteistųjų D. L., J. Z., nukentėjusiojo S. Č. parodymai) patvirtina, jog jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo.

Nukentėjusysis apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuteistasis E. B. atrodė pasimetęs, gal irgi bijojo. Vis dėlto, Å¡ios aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės, padarius BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji D. L. ir J. Z. atėmė nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, jo atžvilgiu panaudoję smurtÄ , o E. B., matydamas tokius nuteistųjų veiksmus, jų nurodymu, vairavo automobilį ir neužkirto kelio nusikalstamai veikai, t. y. patvirtino matęs, kai D.

L. ir J. Z. vartojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu, tačiau nieko dėl to nedarė. Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad E. B. turėjo galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio bet kuriuo metu, o nuvykus iki parduotuvės, turėjo galimybę iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, papraÅ¡yti pagalbos praeivių, pardavėjos, ar pabėgti nuo kaltinamųjų, tačiau taip jis nepasielgė, o vykdė nuteistųjų nurodydamas. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių spręstina, kad nuteistasis E. B., neužkirsdamas kelio nusikalstamai veikai, niekaip neiÅ¡reikÅ¡damas neigiamos pozicijos, pritarė nuteistųjų veiksmams, kadangi ilgesniame, nei valandos laikotarpyje vežiojo kitus nuteistuosius ir nukentėjusįjį automobiliu, matė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu yra vartojamas smurtas, tačiau nieko nedarė ir toliau tęsė savo veiksmus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, matydamas neteisėtus kitų nuteistųjų veiksmus, jiems pritarė, prie jų prisidėjo, vairuodamas automobilį, neužkirto kelio daromam nusikaltimui, todėl pagrįstai jo veiksmai yra kvalifikuoti kaip bendravykdytojo.

25. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamųjų veikimas bendrininkų grupe konstatuotas apsiribojant jų atliktais veiksmais ir pasisakyta sunkinančių aplinkybių kontekste, tačiau neanalizuojant kada jie susitarė ir kokius nusikalstamus veiksmus atlikti, jų tyčios bendrumas, suvokimas, kad nusikalstamÄ veikÄ atlieka bendrai veikdami su kitais bendrininkais. Atsakant į šį argumentÄ pažymėtina, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016).

Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbÅ«s pasiekti galutinį rezultatÄ â€“ neteisėtai atimti laisvę nukentėjusiajam, naudojant fizinį smurtÄ ir grasinimus, todėl itin kruopščiai turėtų bÅ«ti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobÅ«dį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad bÅ«tų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbÅ«s kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai.

BÅ«tent Å¡i skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiÅ¡kai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių ir yra esminė sÄ lyga padaryti tokias veikas. Nusikaltimo planavimas ar iÅ¡ankstinis susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ nėra bÅ«tinasis bendrininkavimo požymis, kadangi susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ gali atsirasti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

26. Pažymėtina, kad, kaip minėta aukščiau, E. B. žinojo, matė ir girdėjo, jog nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu D. L. ir J. Z. vartojo fizinį smurtÄ , buvo siekiama jį įbauginti, tam neužkirto kelio ir pritarė, taigi suprato, kad savo veiksmais sudaro sÄ lygas veikti kitiems nuteistiesiems ir prisideda prie jų vykdomos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju E. B. kartu su D. L. ir J. Z. veikė esant vienam sumanymui bei vieningai tyčiai, bendrininkaudami. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių iÅ¡ankstinį nuteistųjų susitarimÄ vykdyti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, kaip minėta, susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ gali atsirasti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairia forma.

Ir nors pats E. B. jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, tačiau tai jo kaltės dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, neÅ¡alina, kadangi nesutikimo dėl D. L. ir J. Z. veiksmų, kuriuos jis matė ir suvokė jų neteisėtumÄ , jis neiÅ¡reiÅ¡kė. Tokie nuteistojo veiksmai (nepritarimo kitų nuteistųjų veiksmams neiÅ¡reiÅ¡kimas, automobilio vairavimas daugiau, nei valandÄ , vežant nuteistuosius į jų nurodamas vietas), įvertinus jo ir nuteistųjų atliktus veiksmus bei iÅ¡sakytus grasinimus nukentėjusiajam, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai sustiprino D.

L. ir J. Z. pasiryžimÄ veikti nusikalstamai ir tiesiogiai sudarė sÄ lygas jų nusikalstamiems veiksmams, be kurių Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas bÅ«tų iÅ¡ esmės pasunkėjęs. Visi Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad E. B. veikė kaip bendravykdytojas. Dėl nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo Edvino Sergaičio apeliacinius skundo 27. Nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniame skunde praÅ¡oma atleisti J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, BK 38 straipsnyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant, asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų visumos.

28. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma.

Be to, priimdamas tokį sprendimÄ teismas turi argumentuoti iÅ¡vadÄ , kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarinių sunkumÄ .

29. Nusikalstamos veikos, dėl kurių J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. Z. pilnai pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Byloje esanti 2019 m. vasario 28 d. taikos sutartis patvirtina, jog J. Z. susitaikė su nukentėjusiuoju S. Č. ir atlygino jam nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (t. 2 b. l. 53). IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad nuteistasis J. Z., kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas sÄ lygas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertinama ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga – ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. Z. neatitinka visų BK 38 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, jog bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis J. Z. administracine tvarka nebaustas, praeityje teistas 3 kartus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir gailisi.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe ir bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ä®vertintina, kad paskutinį kartÄ nuteistasis J. Z. buvo teistas 2006 m., tačiau per visÄ laikotarpį nedėjo pakankamų ir akivaizdžių pastangų sumokėti paskirtÄ baudÄ ir nors Å¡iuo metu ji yra sumokėta (2019 m. kovo 4 d.), iÅ¡ esmės baigus byloje ikiteisminį tyrimÄ , tačiau tai nekeičia paties fakto, kad 2018 m. birželio 30 d., nusikalstamų veikų padarymo metu, bauda nebuvo sumokėta, t. y. bausmė nebuvo atlikta.

Apeliacinio skundo argumentai, kad minėto teismo įsakymo priėmimo metu J. Z. buvo tik 20 metų ir jis per neatidumÄ , jaunatviÅ¡kÄ nerÅ«pestingumÄ , laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos, o po to apie tai pamirÅ¡o, nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinį skundÄ tenkinti.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtÄ D.

L. laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio nekeisti. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo Edvino Sergaičio apeliacinius skundus atmesti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas