2021-08-11 Nr. AB-15661-3-62-3-02102-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2427-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02102-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekologistika“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-108 (AG1-59/11-2020) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. vasario 20 d. sprendimą nepratęsti 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo termino (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė:

2.1. Departamento aplinkos apsaugos inspektorius 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjui davė Privalomąjį nurodymą iki 2020 m. vasario 21 d. susverti ir pašalinti Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. spalio 17 d., 18 d., 22 d. faktų fiksavimo pažymose užfiksuotas padangų atliekas, laikomas (duomenys neskelbtini), sklype, ir informaciją kaip ir kur buvo pašalintos atliekos raštu pateikti Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai. Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. pateikė Departamentui prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, kol bus gautas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44454-19 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) atliekančių pareigūnų leidimas lokalizuoti padangų atliekas adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas). Ginčijamu atsakovo Sprendimu Privalomojo nurodymo vykdymo terminas nepratęstas. Pareiškėjui 2020 m. vasario 27 d. duotas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. PN21-17 (toliau – ir Pakartotinis privalomasis nurodymas), kuriuo duotas analogiškas nurodymas susverti ir pašalinti padangų atliekas iki 2020 m. kovo 27 d. Departamente 2020 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ir Protokolas) dėl to, kad UAB „Ekologistika“ laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. pateikė skundą Komisijai dėl Departamento Sprendimo. Prokurorės 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu pareiškėjui suteiktas leidimas padangų atliekas atvežti ir lokalizuoti adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 23 d. – 24 d. buvo susvertos ir iš sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), pašalintos Privalomajame nurodyme įvardintos padangų atliekos, jas pervežant į (duomenys neskelbtini), apie tai 2020 m. balandžio 27 d. raštu informuojant Departamentą;

2.2. Ginčijamo Komisijos sprendimo išvada, jog atsakovo Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nėra pagrįsta. Konstatavus Privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku, pareiškėjo vadovui surašytas Protokolas, Departamente pradėta administracinio nusižengimo byla. Pareiškėjo vadovas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Taigi termino Privalomajam nurodymui įvykdyti nepratęsimas lėmė konkrečias neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, kurios liko nepaneigtos. Panaikinus atsakovo Sprendimą, nebeliktų pagrindo kilti pareiškėjo vadovo administracinei atsakomybei. Esminę reikšmę turinti aplinkybė, t. y. Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymas ar neįvykdymas laiku, gali būti nustatyta tik įvertinus skundžiamo Sprendimo teisėtumą;

2.3. Pareiškėjas iki Privalomajame nurodyme nustatyto termino, t. y. iki 2020 m. vasario 21 d., negalėjo jo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, kurias nurodė Prašyme. Dėl Ikiteisminiame tyrime pritaikytų procesinės prievartos priemonių pareiškėjas negali disponuoti piniginėmis lėšomis, todėl įmonės galimybės įvykdyti jos atžvilgiu duotus privalomuosius nurodymus yra itin ribotos (pvz., padangų utilizavimas ar perdavimas jas tvarkyti kitam subjektui yra susijęs su ženkliomis finansinėmis sąnaudomis). Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 18 d. ir 2019 m. spalio 28 d. priimtais nutarimais yra nustatytas visiškas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pareiškėjo piniginėms lėšoms visose banko sąskaitose, įrangai ir kitam turtui. Departamentui pateiktame Prašyme pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja galimybė lokalizuoti ir tvarkyti padangų atliekas pagal įmonei išduoto galiojančio Taršos leidimo sąlygas adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl šiuo adresu esančiose patalpose 2019 m. spalio 16 d. naktį kilusio gaisro atliekamas Ikiteisminis tyrimas. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašė Departamento pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kol bus gautas Ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų leidimas lokalizuoti padangų atliekas nurodytu adresu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl leidimo kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir VPK), tačiau jis dar nėra gautas. Leidimas buvo suteiktas 2020 m. balandžio 17 d. priimtu prokurorės nutarimu. Kai tik buvo gautas prokurorės leidimas, pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų Departamento įpareigojimams įvykdyti. 2020 m. balandžio 23 d. – 24 d. buvo susvertos ir iš sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), pašalintos Privalomajame nurodyme įvardintos padangų atliekos, jas pervežant į teritoriją adresu: (duomenys neskelbtini), apie tai informuojant Departamentą. Skundžiamame Sprendime Departamentas neįvertino, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro objektyvias kliūtis įvykdyti Privalomąjį nurodymą jame nustatytu terminu.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje su skundu nesutiko ir nurodė:

3.1. Departamento aplinkos apsaugos inspektorius 2020 m. sausio 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo UAB „Ekologistika“ iki 2020 m. vasario 21 d. neteisėtai laikomas nebetinkamų naudoti padangų atliekas pasverti ir pašalinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Taip pat nurodė svėrimo aktą (-us), informaciją, kaip ir kur buvo pašalintos atliekos iš minimos teritorijos, raštu (su tai įrodančiais dokumentais) pateikti Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai. Departamente 2020 m. vasario 12 d. buvo gautas pareiškėjo Prašymas pratęsti reikalavimų, nurodytų Privalomajame nurodyme, įvykdymo terminą, kol bus gautas leidimas iš Alytaus apskrities VPK tyrėjų;

3.2. Pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad ir toliau nebetinkamų naudoti padangų atliekų laikymas be taršos leidimo, kol bus gautas Ikiteisminio tyrimo institucijos leidimas naudotis veiklavietėje esančiomis patalpomis, yra administracinis nusižengimas. Nežinia, kada toks Ikiteisminio tyrimo institucijos leidimas bus gautas, ir ar iš viso bus gautas. Jei aplinkosauginių reikalavimų būtų laikomasi, tokia padėtis nebūtų susiklosčiusi, o tęsiamą aplinkosauginį pažeidimą privalu nutraukti. Toleruoti daromą aplinkosauginį pažeidimą pratęsiant Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo terminą prieštarautų teisės principams;

3.3. Pareiškėjo argumentas, kad taršos leidime nurodytos nebetinkamų naudoti padangų tvarkymo ir laikymo zonos E1 ir G2 yra visiškai laisvos, todėl ten galėtų suvežti Privalomajame nurodyme nurodytas nebetinkamų naudoti padangų atliekas ir tokiu būdu įvykdytų Privalomojo nurodymo reikalavimus, neaktualus, nes bet kokia veikla statinyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra pareiškėjo minimos padangų tvarkymo ir laikymo zonos E1 ir G2, uždrausta (Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. raštas Nr. SD-8801(6.6)), kol statinio būklė kels pavojų statinyje dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai;

3.4. Pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, remiantis tuo, kad pareiškėjas neturi lėšų jo įvykdymui, būtų netikslinga, nes nėra jokios garantijos, kad pratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tokių lėšų atsiras. 21 diena yra pakankamas ir protingas terminas pervežti nebetinkamų naudoti padangų atliekas kitam atliekų tvarkytojui (neatmetant galimybės, kad užsakius padangų atliekas išsivežtų ir pats atliekų perėmėjas). Privalomojo nurodymo / įvykdymo termino trukmė (kokia ji bebūtų), ūkio subjektui neatlikus jokių veiksmų, kad jį įvykdyti, negali būti motyvuotu argumentu Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui;

3.5. Atsisakymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pasekmės pareiškėjui kyla tik tuomet, kai jis privalomojo nurodymo neįvykdo laiku ir tik tuomet, kai jo atžvilgiu priimamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. O nutarimas administracinio nusižengimo byloje jau turi savo apskundimo tvarką, numatytą ANK. Be to, reikalavimas – pasverti ir pašalinti už veiklavietės ribų neteisėtai laikomas nebetinkamų naudoti padangų atliekas – 2020 m. balandžio 23–24 dienomis paties pareiškėjo jau buvo įvykdytas, grįžti į „status quo“ nėra galimybės. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, akcentuodamas ginčui aktualų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, ATĮ 8 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Pareiškėjas Prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios nustatytu terminu negali įvykdyti Privalomojo nurodymo nurodė tai, kad nėra gautas leidimas iš Alytaus apskrities VPK tyrėjų pervežti padangas iš (duomenys neskelbtini).

6. Teismas vertino Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. rašto Nr. IBPS-S-90862-20 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ (toliau – ir Raštas) ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 23 d. administracinio akto Nr. SD-8801(6.6) „Dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo sustabdymo“ (toliau – ir Aktas) turinį ir sprendė, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – nėra gautas leidimas iš Alytaus apskrities VPK tyrėjų pervežti padangas iš (duomenys neskelbtini) – ginčo atveju nelaikytina objektyvia priežastimi, leidžiančia nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų.

7. Teismas pažymėjo, kad įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kuriuos asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Pareiškėjo nurodyta priežastis – finansinių lėšų stygius, savaime nėra objektyvi priežastis, leidžianti nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, remiantis tuo, kad pareiškėjas neturi lėšų jo įvykdymui, būtų netikslinga, nes nėra jokios garantijos, kad pratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tokių lėšų atsiras.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

9. Teismas, vadovaudamasis AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, turi prerogatyvos teisę nustatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminus ir neprivalo duoti maksimalaus 2 mėnesių termino.

10. Teismas sprendė, kad skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nenustatytos objektyvios priežastys, kodėl pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų. Tai reiškia, jog pareiškėjas neįvykdė AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos. Pareiškėjo nurodyta priežastis – per trumpas laiko tarpas, ginčo atveju nelaikytina objektyvia priežastimi, leidžiančia nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pareiškėjas Prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodė, kad negavo iš Alytaus VPK leidimo pervežti padangas, todėl negali laiku įvykdyti nurodymo, tačiau nepateikė duomenų, jog Privalomojo nurodymo reikalavimus pradėjo vykdyti (vienas iš Privalomojo nurodymo reikalavimų buvo neteisėtai laikomas padangų atliekas pasverti, tačiau to pareiškėjas nepadarė ir šio reikalavimo įvykdymui nereikia ikiteisminio tyrimo institucijos leidimo, nei veiklavietėje esančių patalpų). Pareiškėjas Prašyme kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, nenurodė.

11. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis tariamai negali Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku ir savo Prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

12. Teismas nurodė, kad skundžiamu Komisijos sprendimu konstatuota, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą, kadangi jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir šio administracinio akto panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels, o tai yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo teigimu, skundžiamo jo Sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, kadangi Pakartotinis privalomasis nurodymas įvykdytas laiku ir tinkamai. Teismas vertino, kad toks situacijos aiškinimas yra netinkamas ir teisiškai ydingas, kadangi situacija aiškinama tik iš atsakovo pozicijos. Be to, privalomojo nurodymo davimą reglamentuoja teisės aktai, kurių laikytis privaloma, ir privalomojo nurodymo neįvykdymas laiku sukelia pasekmes, be to, dar yra žalos atlyginimo institutas.

13. Teismas pažymėjo, kad Komisija, skundžiamu sprendimu atmesdama pareiškėjo skundą, nors nurodė kitą teisinį skundo atmetimo pagrindą, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo šio Komisijos sprendimo naikinti.

14. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir kitus proceso dalyvių argumentus laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir skundą tenkinti, priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus (2020 m. kovo 19 d. prašymas pratęsti Pakartotinio nurodymo vykdymo terminą su priedais) bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, konstatuojant, kad nenustatytos objektyvios priežastys, kodėl pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų;

16.2. Pareiškėjas Prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios nustatytu terminu negali įvykdyti Privalomojo nurodymo, nurodė tai, kad nėra gautas leidimas iš Alytaus apskrities VPK tyrėjų pervežti padangas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus Rašto turinį, iš kurio matyti, kad būtent Ikiteisminį tyrimą vykdančių teisėsaugos institucijų kompetencijai priklauso klausimas, ar dėl vykstančio Ikiteisminio tyrimo yra galimas Privalomajame nurodyme minimų padangų atliekų atvežimas ir tvarkymas patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini). Vykstančio Ikiteisminio tyrimo faktas pats savaime nereiškia pareiškėjo pasirinkto Privalomojo nurodymo įvykdymo būdo negalimumo. Gavus kompetentingų teisėsaugos pareigūnų leidimą, atliekų (padangų) lokalizavimas (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose yra galimas, ką patvirtina vėlesnis Privalomojo nurodymo įvykdymas;

16.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad toks leidimas pareiškėjui pagal jo prašymą buvo suteiktas, t. y. prokurorės 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu ir šio leidimo pagrindu Privalomąjį nurodymą pareiškėjas visiškai įvykdė. Teismas neįvertino tiesioginio priežastinio ryšio tarp prokurorės leidimo pareiškėjui suteikimo ir Privalomojo nurodymo įvykdymo. Teismas neįvertino akivaizdaus fakto, kad leidimo gavimas ir buvo būtina sąlyga, kuriai atsiradus pareiškėjas objektyviai galėjo įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo pasirinktas atliekų sutvarkymo būdas buvo objektyviai įmanomas bei teisėtas. Teismas neįvertino fakto, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo būdas pareiškėjui buvo vienintelis įmanomas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, atsižvelgiant į byloje nurodytas objektyvias priežastis, t. y. aplinkybes, kurių pareiškėjas negalėjo bei negali kontroliuoti, susijusias su išskirtine, ypatinga pareiškėjo situacija (2019 m. spalio 16 d. gaisru, sutrikdžiusiu normalią įmonės veiklą);

16.4. Dėl Ikiteisminiame tyrime pritaikytų procesinės prievartos priemonių pareiškėjui ir jo vadovui negali disponuoti piniginėmis lėšomis. Pareiškėjas Prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą nemotyvavo išskirtinai finansine priežastimi. Priešingai, esamoje situacijoje pareiškėjas ieškojo sprendimo ir Prašyme Departamentui nurodė, kad ir tokioje situacijoje egzistuoja galimybė lokalizuoti ir tvarkyti Privalomajame nurodyme įvardintas padangų atliekas pagal įmonei išduoto galiojančio taršos leidimo sąlygas adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl finansinės situacijos, kurioje atsidūrė įmonė, pareiškėjo siūlomas Privalomojo nurodymo įvykdymo būdas buvo vienintelis įmanomas būdas jį įvykdyti, kadangi visi kiti būdai būtų susiję su dar ženklesniu lėšų poreikiu. Todėl buvo objektyviai būtina sulaukti Ikiteisminio tyrimo pareigūnų leidimo. Be to, AAVKĮ 21–22 straipsnių nuostatos leido nustatyti ženkliai ilgesnius privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, juos pratęsti. Jokios žalos atsiradimo ir / ar jos padidėjimo rizikos nebuvo;

16.5. Teismas nenurodė, kokiu kitu būdu pareiškėjas tokioje situacijoje objektyviai galėjo įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kaip, kokiu būdu galėjo kontroliuoti priežastis, trukdžiusias jį įvykdyti. Teisėsaugos institucijų leidimo išdavimas laikyti atliekas adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis pareiškėjui įmanomas Privalomojo nurodymo įvykdymo būdas. Teismas neįvertino, kad būtent tokiu būdu Privalomasis nurodymas ir buvo įvykdytas 2020 m. balandžio 23 d. – 24 d.;

16.6. Pareiškėjas, priešingai nei nurodo teismas, ėmėsi konkrečių priemonių įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. dėl leidimo kreipėsi į Alytaus apskrities VPK, tačiau jis nebuvo gautas. Kadangi Alytaus apskrities VPK nepateikė atsakymo, pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. pateikė motyvuotą prašymą Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiai Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei. Šiuos duomenis pareiškėjas pateikė Departamentui 2020 m. kovo 19 d. prašyme pratęsti Pakartotinio nurodymo vykdymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad poreikis įrodyti šias aplinkybes atsirado tik teikiant apeliacinį skundą, siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas Prašyme pratęsti įpareigojimų įvykdymo terminą nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, siekdamas įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, teikiami papildomi įrodymai. Leidimas buvo suteiktas prokurorės 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu. Pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų Departamento įpareigojimams įvykdyti;

16.7. Padangų atliekų svėrimas yra atliekamas jų pervežimo metu, ką įrodo į bylą pateiktų 2020 m. balandžio 23 d. – 24 d. važtaraščių ir svėrimo aktų įrašai, kuriuose nurodytas konkretaus automobilio svoris su kroviniu (brutto), automobilio svoris be krovinio (tara) ir atitinkamas šių svorių skirtumas – tik krovinio svoris (netto);

16.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos. Bylos įrodymai patvirtina, kad būtinojo leidimo išdavimo procesas užtruko ir tai sudarė objektyvias kliūtis laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą, kadangi kitokių galimybių sutvarkyti (duomenys neskelbtini), esančias padangas pareiškėjas objektyviai neturėjo. Ši nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė laikytina objektyvia priežastimi, suteikiančia pagrindą Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui. Pareiškėjo pasirinktas atliekų sutvarkymo būdas buvo objektyviai įmanomas bei teisėtas.

16.9. Dėl padarytų materialinės ir proceso teisės normų taikymo pažeidimų ginčijamas teismo sprendimas naikintinas.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokios teisės normos buvo pažeistos. Ikiteisminio tyrimo institucijos leidimo neturėjimas nėra objektyvi aplinkybė, įpareigojanti atsakovą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus;

17.2. Skundžiamas atsakovo Sprendimas yra teisingas, nes nebetinkamų naudoti padangų atliekų laikymas be taršos leidimo, kol bus gautas ikiteisminio tyrimo institucijos leidimas naudotis veiklavietėje esančiomis patalpomis, yra administracinis nusižengimas. Jei aplinkosauginių reikalavimų būtų laikomasi, tokia padėtis nebūtų susiklosčiusi, o tęsiamą aplinkosauginį pažeidimą privalu nutraukti. Toleruoti daromą aplinkosauginį pažeidimą pratęsiant Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo terminą prieštarautų teisiniam reglamentavimui;

17.3. Sprendimo nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą priėmimo metu, t. y. 2020 m. vasario 20 d., pareiškėjo patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurioje dar nebuvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl šių patalpų nebuvo galima keisti, į šias patalpas nebuvo galima atvežti arba išvežti jokių daiktų, keisti jų išsidėstymo ir pan., neatlikus visų reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir be ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar ikiteisminį tyrimą kuruojančių prokurorų leidimo. Tokio leidimo pareiškėjas neturėjo. Nebuvo jokios tikimybės, kad pareiškėjas gali gauti ikiteisminio tyrimo institucijos leidimą, nes nebetinkamų naudoti padangų atliekas pareiškėjas prašė leisti susivežti į zonas Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pažymėtas E1 ir / ar G2, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams iš 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. K-595 buvo žinoma, jog zonoje „E1“ iki gaisro jau buvo laikoma 1 721,157 tona nebetinkamų naudoti padangų atliekų, kai leista laikyti – 600 tonų, o zonoje „G2“ - 192,715 tonos nebetinkamų naudoti padangų atliekų, kai leista laikyti – 160 tonų;

17.4. Sprendimo nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą priėmimo metu pareiškėjas Privalomojo nurodymo reikalavimų dar nebuvo pradėjęs vykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2020 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo nepratęstas 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu UAB „Ekologistika“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis tariamai negali Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku ir savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

20. UAB "Ekologistika" su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl netinkamai nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, konstatuodamas, kad nenustatytos objektyvios priežastys, kodėl Pareiškėja negalėjo laiku įvykdyti duoto Nurodymo reikalavimų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus ir prijungti juos prie administracinės bylos medžiagos. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nemotyvuoja, kodėl būtina pridėti prie bylos pateikiamus įrodymus, t. y. jokių tai pagrindžiančių priežasčių nenurodo.

23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, pareiškėjo prašymo priimti ir tirti naujus įrodymus netenkina. Tokia išvada daroma nustačius, kad pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku), taip pat tinkamai nepagrindė, kodėl būtina tokius įrodymus pridėti prie bylos.

25. Be to, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Pagal to paties įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas.

28. Byloje nustatyta, jog UAB "Ekologistika" 2020 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl reikalavimų, nurodytų 2020 m. sausio 31 d. privalomajame nurodyme Nr. PN21-11, įvykdymo termino pratęsimo. Išnagrinėjęs šį prašymą, Departamentas ginčijamu sprendimu privalomojo nurodymo termino nepratęsė.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsisakymas pratęsti 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo terminą iš esmės grindžiamas dviem aplinkybėmis: 1) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. IBPS-S-90862-20 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Ekologistika“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pažymėtos U, I1, I2, I3, E ir F, yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurioje nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl šių patalpų negalima keisti, į šias patalpas negalima atvežti arba išvežti jokių daiktų, keisti jų išsidėstymo ir pan., neatlikus visų reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir be ikiteisminį tyrimų atliekančių pareigūnų ar ikiteisminį tyrimų kuruojančių prokurorų leidimo ir 2) Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 23 d. administraciniu aktu Nr. SD-8801(6.6) „Dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo sustabdymo“ vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktu, buvo sustabdytas statinio (ar jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimas bei bet kokia veikla statinyje uždrausta, kol statinio būklė kels pavojų statinyje dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

30. UAB "Ekologistika" atsakovui pateiktas prašymas grindžiamas vienintele aplinkybe, t. y. nėra gautas leidimas iš Alytaus AVPK tyrėjų pervežti padangas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Įvertinus tuo metu susiklosčiusias aplinkybes (nebaigtas ikiteisminis tyrimas ir sustabdytas statinio (ar jo dalies) naudojimas bei uždrausta bet kokia veikla statinyje, adresu (duomenys neskelbtini)) pagrįstai pareiškėjo 2020 m. vasario 12 d. prašyme pratęsti 2020 m. sausio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN21-11 įvykdymo terminą nurodyta aplinkybė (kol bus gautas leidimas iš Alytaus AVPK tyrėjų) nepripažinta objektyvia aplinkybe (priežastimi) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – nėra gautas leidimas iš Alytaus apskrities VPK tyrėjų pervežti padangas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) – ginčo atveju nelaikytina objektyvia priežastimi, leidžiančia nevykdyti privalomojo nurodymo reikalavimų, nes kaip jau byloje nustatyta, buvo sustabdytas statinio (ar jo dalies) naudojimas, bei uždrausta bet kokia veikla statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pastato dalis (zonos E1 ir G2), kurioje pareiškėja prašo leisti laikyti bei tvarkyti atliekas, yra paveikta gaisro, pažeistos pasato konstrukcijos, todėl neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, keliamų pastatui ir saugios veiklos vykdymui jame, be to, minėta pastato dalis yra galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurioje nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl šių patalpų negalima keisti, į šias patalpas negalima atvežti arba išvežti jokių daiktų, keisti jų išsidėstymo ir pan., neatlikus visų reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų.

31. Teisėjų kolegija pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams ir šiame sprendime dėl jų nebepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad 2020 m. balandžio 17 d. priimtu prokurorės nutarimu jam buvo suteiktas toks leidimas (pervežti ir lokalizuoti atliekas adresu (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose). Visų pirma pažymėtina, kad minimas leidimas buvo suteiktas praėjus beveik dviem mėnesiams, ko pasėkoje faktinė situacija galėjo būti pakitusi. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad anksčiau minėtas apeliacinio skundo argumentas nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste.

33. UAB "Ekologistika" apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas prašyme pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nepateikė duomenų, jog privalomojo nurodymo reikalavimus pradėjo vykdyti (vienas iš privalomojo nurodymo reikalavimų buvo neteisėtai laikomas padangų atliekas pasverti, tačiau to Pareiškėja nepadarė ir šio reikalavimo įvykdymui nereikia ikiteisminio tyrimo institucijos leidimo, nei veiklavietėje esančių patalpų). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada. Be kita ko, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tik 2020 m. balandžio 23 d. – 24 d. buvo susvertos ir iš sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pašalintos privalomajame nurodyme įvardintos padangų atliekos, jas pervežant į teritoriją (duomenys neskelbtini), ir apie tai informuojant Departamentą.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. UAB "Ekologistika" prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Dalia Višinskienė