2024-09-11 Nr. AB-12934-3-61-3-03835-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2131-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03835-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. patikslintą skundą atsakovams Viešojo valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešosios valdymo agentūros, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir VVA) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 23 d. protokolu Nr. KAP-460 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo į Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir NSA) (duomenys neskelbtini) pareigas (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NSA direktoriaus 2023 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P2-2023/5 „Dėl J. B. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo valdymo agentūros, pareiškėjui 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas, be kita ko, prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

3. VVA Komisija Sprendimu nusprendė, jog konkursą (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti laimėjo M. S. Protokole nurodyta, kad konkurse dalyvaujant 8 pretendentams, jie buvo vertinami per du etapus. Pirmame etape taikytas vertinimo metodas – testas, o antrame etape – interviu. Antrame etape dalyvavo tik tie pretendentai, kurie pirmame etape surinko 6 ir daugiau balų.

4. NSA direktorius Įsakymu nusprendė priimti J. B. į (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojos) pareigas laimėjus konkursą, perkeliant ją iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojos) pareigų, nuo 2023 m. kovo 23 d., ir nustatyti (duomenys neskelbtini) J. B. pareiginės algos koeficientą – (duomenys neskelbtini) (pareiginės algos baziniais dydžiais).

5. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, be kita ko, dalyvavo konkurse NSA (duomenys neskelbtini) patarėjo pareigoms užimti. Konkurso dalyviai buvo vertinami dviem metodais (pirmame etape – testu, o antrame etape – interviu). Pareiškėjui po pirmojo vertinimo etapo (po testo) neleista toliau dalyvauti konkurse. Pareiškėjas teigia, jog jam konkurso metu nebuvo paaiškinta, kodėl teste buvo pateiktos 25 užduotys, o ne kitas užduočių skaičius, leidžiantis pretendentų pateiktus atsakymus konvertuoti į 10 balų vertinimo sistemą taip, kad susidarytų 6 balai. Nepaaiškinta ir tai, kodėl testui skirtas 50 minučių laikas buvo neteisėtai sumažintas iki 25 minučių, per kurį neįmanoma perskaityti ir išspręsti pateiktas užduotis, be to, testo užduotys nebuvo susijusios su NSA patarėjo pareigomis ir funkcijomis, todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, jog buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog Aprašo nuostatos nenumato ir nereikalauja, kad pretendentai pirmame vertinimo etape surinktų ne mažiau kaip 6 balus, priešingai, vertinant keliais etapais, galutiniame vertinime jie turi surinkti ne mažiau kaip 6 balus (Aprašo 45, 51 punktas). Todėl Komisija po pirmojo vertinimo etapo pareiškėjui neteisėtai neleidusi toliau dalyvauti konkurse, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuris nėra pagrįstas faktiniais ir teisiniais pagrindais, jame nenurodyta apskundimo tvarka, jis nepasirašytas, be to, nenurodyti pagrindai, įpareigojantys Komisiją neleisti pareiškėjui dalyvauti antrame konkurso vertinimo etape.

7. Pareiškėjo teigimu, neleidusi jam dalyvauti konkurso antrame vertinimo etape, Komisija pažeidė pareiškėjo teises lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą bei lygiateisiškumo principą. Komisija diskriminavo pareiškėją ir sumažino stojančiųjų pretendentų konkurenciją, pažeisdama valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principus bei principą, numatantį, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Komisijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė ilgalaikiais, stipriais dvasiniais išgyvenimais ir kančiomis, stresu, nusivylimu valstybės valdžios institucijomis, todėl pareiškėjas neturtinę žalą įvertino 7 000 Eur.

8. Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjui 2023 m. vasario 22 d. buvo pateikta testo nuoroda ir prisijungimo kodas per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS). Pareiškėjas informuotas apie vertinimo komisijoje datą, laiką ir vietą, pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad į Komisijos posėdį nuotoliniu būdu prisijungė 10 pretendentų, nusprendė pretendentus vertinti dviem metodais (pirmame vertinimo etape – testu, o antrame etape – interviu). Komisijos pirmininkė nurodė, kad, pretendentų vertinimas komisijoje vyks dviem etapais: pirmame etape dalyvaus visi pretendentai, o antrame etape – pirmame etape atrinkti pretendentai, t. y. išlaikę testą bei įvertinti 6 ir daugiau balų. Pareiškėjas iš 25 testo klausimų atsakė teisingai į 9 klausimus ir surinko 3,6 balų, todėl į antrą vertinimo etapą nepateko, kaip ir buvo numatyta konkurso sąlygose.

10. Atsakovas patvirtino, kad Komisijos pirmininkė konkurso dalyviams išaiškino, jog testą sudaro 25 užduotys, 1 užduotis turi vieną teisingą atsakymą, testui išspręsti skiriamos 25 minutės. Be to, Apraše nenustatyta, kiek klausimų turi būti teste, todėl tai paliekama Komisijai spręsti. Pareiškėjo argumentas, kad testui skirtas laikas buvo neteisėtai pakeistas, yra nepagrįstas, nes apie testui skirtą laiką pareiškėjas buvo informuotas žodžiu, be to, tai buvo nurodyta testo instrukcijoje pradėjus spręsti testą. Atsakovas patikino, jog pareiškėjui buvo užtikrintos tokios pačios konkurso sąlygos kaip ir kitiems pretendentams, be to, rengiant visus konkurso instrumentus ir metodikas, vadovautasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, pažangiausiais Lietuvos ir užsienio šalių testų / vertinimo instrumentų rengimo standartais, gerąja praktika ir moksline literatūra.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, skundą grįsdamas abstrakčiais ir subjektyviais argumentais.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas jau pasisakė dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją ir neišreiškė abejonių dėl konstitucinių principų – lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą ir teisės į teisminę gynybą neužtikrinimo, todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė sporto agentūra atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pagal teismų praktiką, konstitucinės justicijos bylos Konstituciniame Teisme inicijavimo pagrindas yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo jokių abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, jog apskundimo tvarka buvo nurodyta pareiškėjo skundžiamame VVA konkurso į NSA patarėjo pareigas Komisijos 2023 m. vasario 23 d. protokole Nr. KAP-460. Pareiškėjo teiginys dėl galimybės skųsti pareiškėją netenkinantį Komisijos sprendimą Apraše nebuvimo yra nepagrįstas.

II. 16. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1. VVA paskelbė konkursą į (duomenys neskelbtini) (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). VVA direktoriaus 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. VK-308 „Dėl konkurso į Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini))“ buvo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija. Pareiškėjas 2023 m. vasario 14 d. buvo informuotas, kad pretendentų vertinimas Komisijoje vyks 2023 m. vasario 23 d. 9 val. nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu. Komisijos sprendimu pretendentai buvo vertinami dviem metodais (pirmame vertinimo etape – testu, o antrame etape – interviu). Testą sudarė 25 klausimai, jam išspręsti skirtos 25 minutės. Pareiškėjas iš 25 testo klausimų atsakė teisingai į 9 klausimus ir surinko 3,6 balus, todėl nepateko į antrą vertinimo etapą.

17.2. NSA direktorius 2023 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P2-2023/5 „Dėl J. B. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ nusprendė priimti J. B. į (duomenys neskelbtini) pareigas laimėjus konkursą, perkeliant ją iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 23 d., ir nustatyti (duomenys neskelbtini) J. B. pareiginės algos koeficientą – (duomenys neskelbtini) (pareiginės algos baziniais dydžiais).

18. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodė, jog nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kiek klausimų turi būti pateikta pretendentams teste. Klausimų kiekį teste nustato Komisija. Teismas nustatė, jog į bylą pateiktas konkurso garso ir vaizdo įrašas patvirtina, kad Komisijos pirmininkė išaiškino pretendentams konkurso vertinimo procedūrą, tvarką ir terminus. Be to, testą parengė kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ekspertai, o pareiškėjo teiginius, kad testo užduotys buvo be vienareikšmio teisingo atsakymo, teismas vertino kaip pareiškėjo asmeninę subjektyvią nuomonę.

19. Teismas pritarė atsakovui, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, nebuvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjui taikytos tokios pačios stojimo į valstybės tarnybą procedūros kaip ir kitiems konkurse dalyvavusiems pretendentams.

20. Teismas, įvertinęs Protokolo ir NSA direktoriaus Įsakymo turinius, konstatavo, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus dėl jų motyvavimo, be to, atkreipė dėmesį, kad NSA direktoriaus priimtas Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

21. Teismas nenustatė Komisijos neteisėtų veiksmų, todėl sprendė, kad nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsirasti. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nuolat dalyvauja konkursuose į valstybės tarnybą, todėl neaišku, kodėl jis šiuo atveju mano, kad patyrė neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teisingai pritaikė teisės normas, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, išaiškino, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsniu, privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris taikytinas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Teismui nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

23. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir pastarojo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 24. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo ir nėra nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, be kita ko, pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas paaiškina, kad jis siekia nuginčyti neteisingą jo testo teisingų atsakymų vertinimą. Pažymi, jog pagal analogiją, moksleiviui, studentui ir vairuotojui, laikiusiam egzaminą, yra nustatyta teisė į jo laikyto egzamino įvertinimo apeliaciją, tuo tarpu Aprašo 73 punktas nustato pretendentams galimybę skųsti tik konkurso procedūras. Teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, o konkurso teisėtumą teismas revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu. Nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzaminavimo tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis pretenduoti į valstybės tarnybą, tačiau Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjami kiti klausimai, t. y. dėl egzamino žodžiu eigos, Komisijos narių klausimų ir pretendentų atsakymų fiksavimo darant vaizdo ir garso įrašus, o šioje byloje keliamas klausimas dėl pretendentų teisės į jų įvertinimo apeliaciją, šio aspekto Konstitucinis teismas nenagrinėjo. Dėl šių argumentų nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik abstrakčiai nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl byloje taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai, tačiau nemotyvavo tokio savo sprendimo objektyviais argumentais.

26. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra be motyvų, į teismo sprendimą perrašyti VVA atsiliepimo į patikslintą skundą argumentai bei perkelti motyvai dėl įrodymų vertinimo, kurių byloje nėra ir kurie nebuvo tiriami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl toks teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu bei turėtų būti panaikinamas.

27. Pareiškėjas tvirtina, kad nors teismas ir nurodė, kad buvo taikyti du vertinimo etapai, o ne du metodai (testas ir interviu), tačiau įrašai padaryti Sprendime paneigia ir įrodo priešingai, kad šiuo konkrečiu atveju Komisijos sprendimu pretendentai buvo vertinami dviem metodais (testas ir interviu). VVA teismui pateikė konkurso vaizdo ir garso įrašo iškarpas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis įrodymas įvertintas nebuvo. Teismas, be kita ko, nurodė, jog testą parengė kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ekspertai, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys nurodytą aplinkybę. VVA taip pat nėra pateikusi į bylą 10 prioriteto priemonės projekto, o EFPA rekomenduojamos gairės nėra įteisintos Lietuvoje, todėl konkurse buvo taikytas pagal Lietuvoje nustatytą tvarką neįteisintas gaires parengtas neteisėtas testas.

28. Pareiškėjas tvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi pareiškėjui neleidus dalyvauti konkurso antrame etape, Komisija pažeidė pareiškėjo teises, jį diskriminavo ir dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginama.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismas, vadovaudamasis sena teismų praktika, nepagrįstai nusprendė, kad Įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta priešingai, nuo kurios teismas neleistinai nukrypo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-492/2021).

30. Atsakovas Viešojo valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas jau išanalizavo ir pasisakė dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją ir neišreiškė abejonių dėl konstitucinių principų neužtikrinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas veikia ne kaip apeliacinė egzaminų komisija, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzaminavimo tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, taip pat patikrinant, ar užduoti klausimai pretendentams buvo susiję su užimamomis pareigomis. Kadangi teismai yra išnagrinėję ir pasisakę dėl pareiškėjo nurodytų konstitucinių principų, pareiškėjo prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

32. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentas, jog testui skirtas laikas buvo neteisėtai pakeistas, yra nepagrįstas, nes apie testo laikymo trukmę pareiškėjas buvo informuotas žodžiu ir ši informacija buvo pateikta testo instrukcijoje pradėjus spręsti testą. Testo atsakymai yra vienareikšmiai ir pagrįsti. Pareiškėjui konkurso metu buvo taikytos tokios pačios procedūros kaip ir kitiems konkurse dalyvavusiems pretendentams, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl diskriminavimo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo.

33. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, būdamas teisininkas ir gerai išmanydamas administracinę teisę bei konkursų organizavimo procedūras, suvokė, kad turės laikyti testą ir atsakydamas į mažiau nei 8 klausimus teisingai, negalės dalyvauti kitame etape. Pareiškėjo galimybė dalyvauti kitame etape buvo apribota vienodomis sąlygomis su visais pretendentais. Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė patirtos žalos objektyviais įrodymais, taip pat tokios žalos ryšio su atsakovo veiksmais.

34. Atsakovo nuomone, pareiškėjo procesinis elgesys nėra tinkamas, jis yra linkęs piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis, nes administraciniuose teismuose išnagrinėtos ir nagrinėjamos daugiau nei 60 bylų, susijusių su konkursais, jų teisėtumu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už parengtą skundą yra nepagrįsta, neatitinkanti suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio, todėl prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė sporto agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka, tvirtindamas, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje bei 147 straipsnyje numatytų teismo sprendimo negaliojimo, panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VVA Pretendentų vertinimo komisijoje 2023 m. vasario 23 d. protokolu Nr. KAP-460 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo į NSA (duomenys neskelbtini) pareigas ir NSA direktoriaus 2023 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. P2-2023/5 „Dėl J. B. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo.

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad konkursas įvyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o VVA Pretendentų vertinimo komisijos Sprendimas ir Įsakymas yra pagrįsti ir teisėti.

39. Pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų. Be to, atsakovui neleidus pareiškėjui dalyvauti antrame konkurso vertinimo etape, jis dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginama.

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VVA paskelbė konkursą NSA (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)). VVA direktoriaus 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. VK-308 „Dėl konkurso į Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini))“ buvo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija. Pareiškėjas 2023 m. vasario 14 d. per VATIS buvo informuotas, kad pretendentų vertinimas Komisijoje įvyks 2023 m. vasario 23 d. 9 val. nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu; pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, kurie įtvirtinti Aprašo 38 punkte; pretendentų vertinimui komisijoje bus taikomas vertinimo metodas – interviu. Komisijos sprendimu priklausomai nuo prisijungusių dalyvauti vertinime komisijoje pretendentų skaičiaus, gali būti taikomas testas ir pretendentai gali būti vertinami per du etapus. Pareiškėjui nurodyta, kad jis iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios bus užregistruotas testui laikyti ir jam bus suteiktas prisijungimo kodas. Pareiškėjas per VATIS 2023 m. kovo 22 d. gavo testo nuorodą ir prisijungimo kodą. Komisijos 2023 m. vasario 23 d. protokolu Nr. KAP-460 nuspręsta pretendentus vertinti dviem etapais: pirmame etape taikytas vertinimo metodas – testas, o antrame etape – interviu. Antrame etape dalyvavo pretendentai pirmame etape surinkę 6 ir daugiau balų. Testą sudarė 25 klausimai, testui išspręsti buvo skirtos 25 minutės. Pareiškėjas iš 25 testo klausimų atsakė teisingai į 9 klausimus ir surinko 3,6 balo (10 balų skalėje), todėl nepateko į antrąjį konkurso vertinimo etapą. NSA direktorius 2023 m. kovo 23 d. priėmė įsakymą Nr. P2-2023/5 „Dėl J. B. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“, kuriuo nusprendė priimti J. B. į (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojos) pareigas laimėjus konkursą, perkeliant ją iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojos) pareigų nuo 2023 m. kovo 23 d. ir nustatyti (duomenys neskelbtini) J. B. pareiginės algos koeficientą – (duomenys neskelbtini).

41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų visumos matyti, kad pareiškėjas visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (ABTĮ 56 str. 1 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2-4 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodomi: įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, išdėstė sprendimo motyvus. Teismo sprendimas, be kita ko, yra grindžiamas konkurso garso ir vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. Sprendimu, Įsakymu, VATIS pranešimais, testui parengti aktualiais kitais dokumentais ir kt., kurie priešingai nei tvirtina pareiškėjas apeliaciniame skunde, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti, todėl skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, ir jų nebekartodamas, šioje nutartyje atsakys į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas.

44. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, į teismo sprendimą perkelti VVA atsiliepimo į patikslintą skundą argumentai bei motyvai dėl įrodymų vertinimo, abstraktus ir nemotyvuotas atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra nepagrįsti ir atmestini. Aplinkybė, kad pareiškėjas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais bei galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės ir procesinio pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas motyvavo sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, nurodydamas, kad jam nekilo pagrįstų abejonių dėl šioje byloje taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai, be to, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kitaip aiškina ir interpretuoja įstatymo nuostatas, nesuteikia pagrindo teismui pritarti pareiškėjo pozicijai ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su nustatytu testo klausimų skaičiumi (25 testo klausimai) bei tariamai nepagrįstai sumažintu laiku (nuo 50 min. iki 25 min.) testui išspręsti. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai akcentavo, jog nei Apraše, nei kituose ginčui aktualiuose teisės aktuose nereglamentuojama, koks skaičius klausimų turi būti pateiktas pretendentams teste. Tai palikta spręsti Komisijai savo nuožiūra. Iš VVA kartu su atsiliepimu pateiktų priedų matyti, kad prieš pradedant spręsti konkurso dalyviams testą, jiems buvo pateikta su sprendžiamu testu susijusi informacija (testo instrukcija), t. y. kad testą sudaro 25 užduotys, kiekviena testo užduotis turi tik 1 teisingą atsakymą, testas sudarytas taip, kad sprendžiant užduotis yra galimybė grįžti atgal ir taisyti ankstesnių užduočių atsakymus, skaičiuojant galutinį testo rezultatą sumuojamos tik teisingai išspręstos užduotys, o už neteisingus atsakymus ar neišspręstas užduotis balai neskiriami. Testo instrukcijoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad testas bus vertinamas 0-25 balais ir jis bus išlaikytas surinkus ne mažiau kaip 15 balų (minimalus reikalaujamų balų skaičius), testui išspręsti skiriamos 25 min. Konkurso dalyviai taip pat buvo įspėti, jog antrame pretendentų vertinimo komisijos etape galės dalyvauti tik tie pretendentai, kurių rezultatas bus „Išlaikyta“. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir į bylą pateiktas konkurso garso ir vaizdo įrašas, kuris priešingai, nei nurodo pareiškėjas, buvo įvertintas pirmosios instancijos teisme. Įrašas patvirtina, kad Komisijos pirmininkė tas pačias konkurso sąlygas ir tvarką, nurodytas testo instrukcijoje, žodžiu išaiškino konkurso dalyviams.

46. Į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad testas, kuris buvo taikomas šiame konkurse, buvo parengtas uždarosios akcinės bendrovės „Pro Assessments“, įgyvendinant projekto finansuojamo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-923 priemonę „Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu“. Juose nurodoma, kad testas skirtas pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimui dirbti su pateikta informacija įvertinti: perskaityti, suprasti, išskirti aktualius komponentus ir remiantis šia informacija atsakyti į klausimus. Tokia pretendentų kompetencija buvo įtvirtinta ir NSA (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme „Analizė ir pagrindimas“. VVA patvirtino, jog rengiant visus atrankos instrumentus ir metodikas vadovautasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą ir kitais atrankos instrumentams ir metodikoms parengti reikšmingais užsienio šaltiniais.

47. Dėl pareiškėjo argumentų dėl jo diskriminacijos ir testo klausimų, tariamai nesusijusių su siektomis užimti pareigomis, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog pagal Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį, piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžė, kad: nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia (be kita ko) komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015, 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija konkurso metu pretendentams taikė tuos pačius vertinimo etapus (testas ir interviu), uždavė vienodus su pareigybės, į kurią vyko konkursas, aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis 10 balų vertinimo sistemos. Pretendentų vertinimo kriterijai yra aiškiai reglamentuoti Apraše, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent jais Komisija ir vadovavosi, vertindama pretendentų gebėjimus bei kompetencijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisija piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ir diskriminavo pareiškėją kitų pretendentų atžvilgiu. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog organizuojant konkursą, buvo padaryti konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus. Iš į bylą pateiktos VATIS pranešimų išklotinės ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas pareiškėjui teikė informaciją, susijusią su konkursu ir jame dalyvaujančių pretendentų vertinimu Komisijoje (VATIS 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. vasario 28 d. pranešimai), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, VVA tinkamai įgyvendino Aprašo 39 punkte įtvirtintą reikalavimą pateikti informaciją apie pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį ir nepažeidė konkurso organizavimo procedūros reikalavimų. O pareiškėjui iš 25 klausimų teisingai atsakius tik į 9 klausimus ir surinkus 3,6 balo (mažiau nei 6 balai), t. y. neišlaikius testo, jis pagrįstai nebuvo kviečiamas dalyvauti antrame komisijos vertinimo etape, nesurinkus pirmame vertinimo etape reikiamo pereinamojo balo skaičiaus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeista vertinimo organizavimo tvarka, vertinimo kriterijai, konkurso viešumo ir skaidrumo principai, yra nepagrįsti ir atmestini. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo apribota galimybė dalyvauti konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija tinkamai ir skaidriai organizavo bei vykdė pretendentų vertinimo procedūras.

50. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovui neleidus pareiškėjui dalyvauti konkurso antrame etape, Komisija pažeidė pareiškėjo teises, todėl pareiškėjui turi būti atlyginama padaryta žala.

51. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

52. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

53. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su konkurso organizavimu, kuris pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad VVA ir NSA skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti bei VVA nepažeidė konkurso procedūroms keliamų reikalavimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – valstybės institucijos arba jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, o nenustačius šių subjektų padarytų pažeidimų, nėra pagrindo vertinti likusių civilinės atsakomybės sąlygų ir spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

54. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Apraše nustatyta priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, be kita ko, pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

55. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

56. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

57. Aprašo 73 punkte nustatyta, jog veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) arba ABTĮ nustatyta tvarka, paduodant teismui skundą.

58. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį, sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konkurso metu pretendento gaunamo įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą užtikrina Apraše įtvirtinta konkurso organizavimo tvarka – reikalavimai komisijos organizavimui, jos darbo kolegialumui, narių nešališkumui bei kompetencijai, numatytas vertinimo organizavimo plano aptarimas, vienodų ar lygiaverčių klausimų uždavimas pretendentams, skiriamų balų vidurkio išvedimas, todėl pareiškėjo argumentai, kad Apraše nenumatyta galimybė jam ir kitiems pretendentams pasinaudoti apeliacijos teise, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokia situacija neatitinka pareiškėjo nurodytų Konstitucijos, VTĮ normų ar bendrųjų ir specialiųjų teisės principų.

59. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekilo pagrįstų abejonių dėl ginčui taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai, o pareiškėjas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

60. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, yra akivaizdžiai nepagrįsti, arba juos, kaip nepagrįstus, jau yra atmetęs pirmosios instancijos teismas (pvz., dėl Sprendimo motyvavimo, testo parengimo aplinkybių ir kt.), o pareiškėjas nepateikė apeliaciniame skunde motyvų, kodėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis, todėl nevertinami.

61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl visų pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų, kurį nėra pagrindo keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

62. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius